Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji A. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, parodymus duoti atsisakė.

Kaltinamoji A. Z. 2013 m. gegužės 23 d. apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų kalta neprisipažįsta. Dėl savo eitų pareigų Kredito unijoje paaiškino, kad 2012 metais jos brolis T. Z. Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo ją eiti kredito unijos valdybos nario pareigas. Iki tol ji jokių reikalų su kredito unija neturėjo, tačiau jos turimas verslo vadybos aukštasis išsilavinimas tiko jai eiti pareigas. Ji tapo kredito unijos nare ir visuotiniame narių susirinkime buvo paskirta eiti kredito unijos valdybos narės pareigas. Jos pareigos buvo dalyvauti susirinkimuose ir priiminėti sprendimus kredito unijos valdybai pavestais klausimais. Tarp klausimų taip pat buvo ir prašymų suteikti kreditus svarstymas ir sprendimų suteikti arba nesuteikti kreditą priėmimas. Kai buvo šaukiamas valdybos susirinkimas, buvo paruošiama medžiaga. Medžiagą ir pasiūlymus posėdžiams pateikdavo paskolų komitetas, kuris taip pat pateikdavo ir siūlomą sprendimą. Kokie tiksliai dokumentai buvo pateikiami posėdžiams ji jau neatsimena. Tačiau kiekvieną kartą, kai buvo svarstomi paskolos suteikimo klausimai visi pateikiami dokumentai buvo peržiūrimi ir svarstomi. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki buvo priimtas sprendimas suteikti paskolą jai, jai nieko nebuvo žinoma. Ji nepažįsta ir negali įvardinti nei šios bendrovės darbuotojų, nei jų atstovo. Kas kreipėsi dėl paskolos suteikimo šiai bendrovei jai nėra žinoma. Sprendimas suteikti paskolą buvo priimtas kredito unijos valdyboje posėdžio metu, kai buvo išnagrinėti visi kredito unijai šio kliento pateikti dokumentai. Priimant šį sprendimą valdybos posėdyje kaip valdybos narė dalyvavo ir ji. Kokie klausimai kilo svarstant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą verslo planą ji jau neatsimena. Kas turėjo vertinti nario pateiktą verslo planą, ji nežino ir to apklausos metu parodyti negali. Dėl kokių priežasčių išduodant paskolą šiai bendrovei buvo taikomas toks lengvatinis paskolos grąžinimo grafikas, kai buvo numatyta, kad didžiausią paskolos dalį klientas grąžins tik laikotarpio pabaigoje, ji apklausos metu nieko paaiškinti negali, nes nuo to laiko, kai buvo priimamas sprendimas suteikti paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, praėjo labai didelis laiko tarpas. Ji to neatsimena. Buvo remiamasi turto vertinimo ataskaita, kurią pateikė atestuotas turto vertintojas. Apie tai, jog sklypas turto vertinimo ataskaitoje buvo įvertintas melagingai, ji nežinojo. Ar kredito unija galėjo imtis kažkokių veiksmų prašant kliento papildomai pagrįsti turto, kuris buvo pateiktas laidavimui, vertę, ji atsakyti negali. Kredito unijai buvo pateikta turto vertinimo ataskaita, kuria niekas neabejojo, todėl tokių veiksmų ir nebuvo imtasi. Apklausos metu sužinojusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys nemokėjo įmokų pagal sudarytą paskolos sutartį, ji parodė, kad apie tai jai nieko nebuvo žinoma. Sprendimo dėl paskolos suteikimo metu jokių abejonių, kad ši bendrovė negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų nebuvo (8 tomas, b. l. 103-105).

T. Z., nors ir buvo nurodęs, kad sutinka duoti parodymus, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Kaltinamosios A. Z. gynėjas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad bendravo su kaltinamosios broliu T. Z. ir jis teigė, kad parodymų byloje, kurioje kaltinama jo sesuo, neduos. Todėl teismas vertino, kad pakartotinai kviesti ar vesdinti T. Z., kuris turi teisę atsisakyti duoti parodymus teisme prieš savo šeimos narį, be to, jam taip pat pareikšti įtarimai dėl analogiškos nusikalstamos veikos, padarymo, netikslinga.

Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu T. Z. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. jis pradėjo dirbti kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pavadinimas buvo pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“, todėl apklausoje jis kredito uniją vadins taip). Skelbimą apie tai, jog ieškomas kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, jis surado laikraštyje ar internete. Niekas jam užimti šių pareigų nesiūlė, apie tas pareigas su niekuo nėra anksčiau bendravęs. Tuo metu kredito unijos administracijos vadovo pareigas ėjo L. S., todėl dėl darbo bendravo su ja. Su kredito unijos klientais ji nebendraudavo, su jais bendravo kiti unijos darbuotojai – paskolų vadybininkės, jei buvo kreipiamasi dėl paskolos, arba kasininkės, jei toks buvo poreikis. Taip pat nebuvo susijęs su klientų pateikusių prašymus paskolai gauti vertinimais, tą darbą atlikdavo kiti darbuotojai. Po kažkiek laiko L. S. rekomendavo jį eiti kredito unijos valdybos pirmininko pareigas. Sprendimą dėl jo paskyrimo į šias pareigas priėmė visuotinis narių susirinkimas. Visuotiniame narių susirinkime, kai buvo patvirtinta jo kandidatūra, jis dalyvavo. Pareiginių instrukcijų kaip tokių nebuvo, jo pareigos ir funkcijos buvo išvardintos teisės aktuose, apklausos metu jų tiksliai išvardinti negali. Tačiau tarp jo funkcijų taip pat buvo ir funkcija spręsti klausimus susijusius su paskolų nariams suteikimu. Kadangi praėjo labai ilgas laiko tarpas, kai jau neužima šių pareigų, todėl tvarkos tiksliai žingsnis po žingsnio jis nupasakoti negali, to jau neatsimena, tačiau apklausos metu gali užtikrinti, jog buvo griežtai laikomasi visų teisės aktų reikalavimų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali parodyti tik tiek, kad sprendimą suteikti paskolą šiai bendrovei priėmė Kredito unijos valdyba. Vienu nariu buvau ir jis. Paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota labai skaidriai ir laikantis visų reikalavimų. Priimdamas sprendimą jis, kaip valdybos narys buvo nuodugniai susipažinęs su visais kliento pateiktais dokumentais. Jokių abejonių dėl jų jam nekilo, įkeičiamo turto vertę buvo nurodęs atestuotas turto vertintojas. Jo pateikta ataskaita nebuvo jokio pagrindo abejoti. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos atsakingi asmenys susiję su kažkokiais kitais kredito unijos klientais, jis nežinojo. Kas ir kokiomis aplinkybėmis kreipėsi dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paskolos gavimo jis neatsimena, tas turėtų atsispindėti dokumentuose – turi būti nurodoma, kas juos iš kliento priėmė. Sprendimas dėl paskolos išdavimo buvo priimtas valdybos, kuriai vertinti ir buvo pateikti visi kliento pateikti dokumentai. Jis apklausos metu negali atsakyti į klausimą, ar vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus dokumentus valdybos posėdžio metu buvo vertinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto verslo plano realumas, to jau neatsimena, jei tokios aplinkybės, kad verslo plane nebuvo apžvelgta kažkokių privalomų dalykų ar rodiklių, būtų žinomos valdybai, be jokios abejonės turėjo būti priimtas neigiamas sprendimas. Sprendimas šiai bendrovei taikyti lengvatinį paskolos grąžinimo grafiką buvo priimtas vadovaujantis kredito unijos nario prašymu. Tai nebuvo įprasta praktika kredito unijoje, tačiau toks atidėjimas buvo galimas ir valdyba jam pritarė. Priimant sprendimą buvo vadovaujamasi kvalifikuoto turto vertintojo pateikta vertinimo ataskaita. Ja abejoti jie neturėjo jokio pagrindo. Jei abejonės būtų kilusios kredito unija galėjo kliento paprašyti pateikti kito kvalifikuoto turto vertintojo įkeičiamo turto vertinimą ar kitaip pagrįsti tokią jo siūlomo įkeisti turto vertę, tačiau kaip minėjo dėl turto vertintojo ataskaitos jokių abejonių nekilo, todėl tokių veiksmų ir nebuvo imtasi. Turima sutartis nebuvo vertinama priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo. Išduodant paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nesukėlė abejonės šios bendrovės galimybės grąžinti ją. Kiek jis žino, A. Š., T. O. ir D. R. yra kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientai ar atstovauja kažkokius kredito unijos narius, jų pavardės ir vardai jam girdėtos. Su D. R. ir A. Š. yra bendravęs asmeniškai, gal ir telefonu. Buvo bendraudama kredito unijos reikalais, susijusiais su šių asmenų asmeniškai ar atstovaujant kokį kitą narį klausimais. Kokiais tiksliai klausimais su jais buvo bendraudama jis apklausos metu parodyti negali, nes to jau neatsimena. Valdybos nariais, kuomet buvo valdybos pirmininku, buvo jo sesuo A. Z. ir G. R.. Negalėtų pasakyti, kaip dažnai vykdavo valdybos posėdžiai, tačiau faktiškai valdybos darbotvarkės klausimai būdavo aptariami kiekvieną dieną. Nepamena, ar vienos dienos eigoje kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ būdavo surengiami keli valdybos posėdžiai, ar ne. Valdybos posėdžių metu, kuomet jis buvo valdybos pirmininkas, kiekvienas valdybos narys savarankiškai išreikšdavo savo valią kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos darbotvarkės klausimais. Taip pat pastebėtina, kad nors jo sesuo A. Z. niekada nedirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastaroji apie numatomus valdybos posėdžius būdavo informuojama telefonu. Taigi, pastaroji atvykdavo į kredito uniją, susipažindavo su valdybos darbotvarkės klausimais ir kiekvieną kartą savarankiškai išreikšdavo savo valią darbotvarkės klausimais. Valdybos posėdžių protokolus rengdavo valdybos posėdžių protokoluose nurodytas valdybos posėdžio sekretorius, o kas konkrečiai kiekvienu atveju ėjo minėtas pareigas negalėtų pasakyti, tačiau tai atspindi pačiuose valdybos posėdžių protokoluose. Konkretus asmuo už valdybos protokolų rengimą kredito unijoje nebuvo paskirtas. Jis asmeniškai valdybos posėdžių protokolų nerengdavo. Nežino, kokia tvarka būdavo suteikiami numeriai valdybos posėdžio protokolams. Valdybos posėdžio protokolai kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ būdavo parengiami jau po įvykusio valdybos posėdžio, kiekvienam valdybos nariui išreiškus valią valdybos darbotvarkės klausimais. Negalėtų pasakyti pasirašymo eiliškumo valdybos posėdžio protokoluose tvarkos, tai yra negalėtų pasakyti, ar jam pasirašant jau būdavo kitų valdybos narių parašai, ar ne. Valdybos posėdžio protokolus teikdavo pasirašyti valdybos posėdžio sekretorius, parengęs valdybos posėdžio protokolą. Negalėtų pasakyti, ar kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ jo darbo laikotarpiu, būdavo rengiami valdybos posėdžio protokolų išrašai. Minėti valdybos posėdžio protokolai būdavo saugomi kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metalinėje spintoje, kadangi taip buvo saugiau. Jis, kaip kredito unijos darbuotojas ir valdybos pirmininkas, bendraudavo su paskolų komiteto nariais, tačiau nei paskolų komiteto susirinkimuose, nei stebėtojų tarybos posėdžiuose nėra dalyvavęs. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nariais buvo K. R., E. B., D. A., o taip pat paskolų komiteto nariais galėjo būti ir apklausos metu man nurodyti asmenys: V. L. (tačiau jis galėjo būti tiktai labai trumpą laikotarpį), V. V. bei K. G.. Į. T. Z. buvo pateikti susipažinti 2012 m. gruodžio 5 d. kratos, atliktos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metu paimti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (naujasis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) valdybos posėdžio protokolai, apie kuriuos jis davė parodymus (8 tomas, b. l. 21-30).

Į teisiamąjį posėdį neatvyko G. R., gautas jos rašytinis atsisakymas duoti parodymus byloje (10 tomas, b. l. 93), nes jai buvo pareikšti įtarimai dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo ir ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad Kredito unijoje ji pradėjo dirbti 2010 m. balandžio 1 d. Pradėjusi dirbti Kredito unijoje ji pamatė, kad realiai kredito unijos veiklai vadovauja L. L. vienasmeniškai. Ji buvo labai reikli, kaprizinga, viskas turėjo būti pagal ją. A. B. nuolat unijos patalpose nebūdavo. Ji buvo bendrasavininkė masažų salono „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo įsikūręs patalpose šalia kredito unijos patalpų tame pačiame pastate. Kokie santykiai buvo tarp L. L. ir A. B. ji nežino, tačiau kai reikėdavo dalyvauti kredito unijos valdybos posėdžiuose ji ateidavo pas juos į kredito uniją. R. P. taip pat tik ateidavo dalyvauti valdybos posėdžiuose, ji taip pat nebuvo kredito unijos darbuotoja. R. P. ir L. L. siejo tikrai draugiški santykiai, kaip ji suprato iš jų kalbų. Paskolų komiteto pirmininkė I. S., kuri taip pat nedirbo kredito unijoje, L. L. artima draugė. E. B. ir S. L., kuris vėliau susituokė su L. L., buvo kredito unijos darbuotojai. Kitaip tariant visi atsakingi kredito unijos asmenys vienokiais ar kitokiais ryšiais buvo susiję su L. L.. Be jokios abejonės ji turėjo įtakos jiems ir jų priimamiems sprendimams. Kaip jau minėjo visi darbuotojai taip pat prisibijojo jos, ji nuolat kartodavo kad nepakeičiamų žmonių nėra. Jos atlyginimas tuo metu buvo 800, vėliau jis buvo padidintas iki 1500 Lt. Tai nebuvo didelis atlyginimas, tačiau jis nuolat po nedaug kilo. Daug kartų ji svarstė iš darbo kredito unijoje išeiti, nes ir atmosfera darbe nebuvo pakankamai gera, tačiau taip ir liko dirbti kredito unijoje. Toks jos apsisprendimas taip pat buvo sąlygotas ir tuo, kad augino tris vaikus, o darbas buvo pastovus ir užtikrintas. Iki ji tapo valdybos nare ji su kredito unijoje išduodamomis paskolomis nieko bendro neturėjo. Tik pagal turimą šabloną paruošdavo valdybos protokolus, kuriuos vėliau pasirašydavo L. L.. Pačių sprendimų ji neįtakodavo, su dokumentais nebuvo susipažinusi. Jai pateikinėjo tik tuos duomenis, kurie buvo reikalingi protokolui surašyti. 2010 m. vasaros pradžioje jai L. L. pasakė, kad būtų gerai, kad ji vietoj R. P., būtų kredito unijos valdybos nare. Ji, nesuvokdama ant kiek atsakingi ir svarbūs sprendimai jos parašais bus priimami, įvertino tik teigiamas šių pareigų savybes, ir sutiko. Ji žinojo, kokie sprendimai bus priimami, taip pat ir susiję su kreditų išdavimu, nes anksčiau pati ruošdavo valdybos posėdžių protokolus. Balsavimas vyko tokia tvarka - buvo paruošti išankstiniai balsavimo lapeliai, kuriuose kredito unijos bendrijos nariai galėjo pareikšti savo nuomonę dėl svarstomų klausimų. Buvo paruoštas išankstinis balsavimo lapas su jos, kaip kredito unijos valdybos nario, kandidatūra ir jis buvo pateikiamas kiekvienam į uniją atėjusiam klientui, unijos nariui. Buvo pasirinkimas balsuoti už, prieš arba susilaikyti nuo balsavimo. Tokiu būdu buvo surinktas pakankamas unijos narių balsų skaičius ir nuo 2010 m. liepos 29 d. ji buvo patvirtinta unijos valdybos nare. Ar po patvirtinimo pasikeitė jos atlyginimas ji jau tiksliai neatsimena, kiek atsimena atlyginimas buvo padidintas nuo 2010 metų liepos mėnesio. Kai iš unijos išėjo L. L., vietoje jos unijoje atsirado T. Z.. Kokiomis aplinkybėmis ir kas jam pasiūlė užimti šias pereigas - kaip valdybos pirmininko taip ir administracijos vadovo ji nežino. Tų įvykių metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Su T. Z. ją supažindino L. L., kuri jai paskambinus pasakė, kad naujas unijos vadovas nori ja susipažinti. Apie tai, kad pasikeitė vadovai ji jau žinojo, nes tokie sprendimai buvo priimti kredito unijos narių susirinkimo. Kai ji atvyko į susitikimą ten jos jau laukė vienas T. Z.. L. L. net nedalyvavo, nors ji galvojau kad bus ir ji. T. Z. pasiteiravo ar ji toliau dalyvaus unijos veikloje, pasakė, kad kai bus posėdžiai skambins jai ir praneš. Tokiu būdu ji ir dalyvavo unijos veikloje - tik atvykdama į posėdžius. Vieno tokio posėdžio metu ir buvo priimtas sprendimas suteikti paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai ji atvyko, protokolo projektas jau buvo paruoštas. Visų dokumentų susijusių su šios paskolos suteikimu ji neskaitė, tačiau peržiūrėjo įmonės būklės vertinimą. Jokių įtarimų jai nekilo, todėl ji pasirašė protokolą. 2012 m. liepos mėn. ji po dekretinių atostogų grįžo į darbą. Jau prieš grįžtant į darbą T. Z. jai pasiūlė eiti kredito unijos administracijos vadovės pareigas. Ji sutiko su jo pasiūlymu. Jai pradėjus dirbti prasidėjo kredito unijos inspektavimas, o vėliau unijos veikla buvo apribota (7 tomas, b. l. 145-149).

2019 m. gruodžio 10 d. papildomai įtariamąja apklausta G. R. parodė, kad būdama Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nare nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. atliko savo, kaip kredito unijos narės pareigas netinkamai ir formaliai. Ji sprendimus dėl paskolų išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė nesilaikydama teisės aktų ir paskolų išdavimo tvarką reglamentuojančių taisyklių, dėl ko Kredito unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą. Ji, būdama Kredito unijos valdybos nare nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 gegužės 28 d. , pasitikėdama jai suteikta informacija, priėmė sprendimus, kuriais nepagrįstai buvo išduotos paskolos jos išvardintoms bendrovėms, ir šios paskolos vėliau buvo nesugrąžintos. Per tą laiką, kol buvo unijos nare, buvo motinystės atostogose ir į valdybos posėdžius dažnai atvykdavo iš vaiko priežiūros atostogų, kur jau pasirašydavo valdybos protokoluose, kuriuose jau buvo kitų valdybos narių parašai. Mano, kad jos nusikaltimas padarytas iš neatsargumo, o tai sąlygojo ta aplinkybė, jog iki darbo Kredito unijoje neturėjo reikiamos specialios profesinės patirties darbui kredito įstaigose ir specialių žinių bankininkystėje, kad galėtų savarankiškai ir išsamiai įvertinti pagal teisės aktų nustatytus specialiuosius reikalavimus pareiškėjų paskoloms gauti paraiškų išsamumą ir galimas paskolų išdavimo rizikas. Sprendimus priiminėdavo pasitikėdama gauta informacija, t.y. iki paskolos išdavimo paraiška paskolai buvo svarstoma kitų darbuotojų, taip pat sprendimą priiminėjo ir paskolų komitetas, todėl jos sprendimas buvo priimamas pasitikint ankstesnių darbuotojų atliktais darbais ir sprendimais. Ji, gavusi paraiškas paskolai, nebūdama finansinį išsilavinimą turtinti specialistė, neturėdama pagrindo abejoti Kredito unijos Paskolų komiteto išvadų kompetentingumu ir pagrįstumu, priėmė sprendimus, lėmusius dideles pasekmes - žalos Unijai atsiradimą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (7 tomas, b. l. 189-190).

Iš 2011 m. birželio 23 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento inspektavimo ataskaitos Nr. 09-31RN ir jos priedų matyti, kad kredito unijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti veiklos valdymo trūkumai bei duoti nurodymai šalinti trūkumus (1 tomas, b. l. 41-59).

Iš 2012 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento tikslinio inspektavimo ataskaitos Nr. 09-17 RN matyti, kad per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti Kreditų unijų įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo ir kitų kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai bei duoti nurodymai šalinti trūkumus. Iš ataskaitos dalies „Kiti pastebėjimai“ 1 punkto matyti, kad „Paskolų komitetas savo funkcijas vykdė formaliai. Atrankos būdu susipažinus su paskolų komiteto posėdžių protokolais, matyti, kad tikrinamuoju laikotarpiu visais atvejais paskolų komiteto nariai vienbalsiai nuspręsdavo pritarti paskolų suteikimui. Vertinant inspektavimo metu nustatytus trūkumus suteikiant paskolas, pažymėtina, kad Paskolų komitetas atlikdamas paskolos paraiškos ir kitų paskolai reikalingų dokumentų analizę, nepareikalavo papildomų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų, nereiškė jokių pastabų ar abejonių dėl skolininkų kreditingumo ar užtikrinimo priemonių tinkamumo“. Iš atskaitos 2 priedo dalies „Inspektavimo metu nustatyti unijos vidaus tvarkų nesilaikymo atvejai“ turinio matyti, kad unijos organai (tarp kurių įvardinta ir valdyba) neužtikrino, kad būtų įdiegta skolininko duomenų patikimumo tikrinimo sistema, gauta pakankamai informacijos visokeriopam prašomos paskolos rizikos įvertinimui, atsižvelgta į skolininko finansinę būklę, reguliarių ir nereguliarių pajamų gavimą ir jo gebėjimą grąžinti paskolą, jo turimą turtą, kad būtų reguliariai peržiūrimas skolininkų mokumas, kad unijos tvarkose būtų aiškūs, valdybos patvirtinti kiekvienos rizikos kategorijos apibrėžimai, dėl to buvo pažeistos unijos stebėtojų tarybos patvirtintos Vidaus rizikų valdymo užtikrinimo nuostatos ir unijos valdybos bei stebėtojų tarybos patvirtinta Vidaus kontrolės organizavimo tvarka. Iš ataskaitos 3 priedo dalies „Dėl paskolos, suteiktos UAB „Vakarų popierius“ turinio matyti, kad šios paskolos išdavimas ir vertinimas yra neatsakingas, neskaidrus, neatitinkantis minimalių rizikos valdymo standartų ir ši paskola neturi ekonominio pagrindo. Iš ataskaitos 3 priedo dalies „Dėl paskolos, suteiktos UAB „VG-3“ turinio matyti, kad šios paskolos išdavimas yra neskaidrus, vertinimas neatitinka net minimalių rizikos valdymo standartų (1 tomas, b. l. 60-93).

Iš Kredito unijos administratoriaus veiklos ataskaitos matyti, jog pateikta bankrutuojančios kooperatinės bendrovės kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. liepos 25 d. (2 tomas, b.l. 1-38).

Iš 2015 m. balandžio 2 d. patikslinto Kredito unijos civilinio ieškinio duomenų, matyti, jog prašoma bankrutuojančią kooperatinę bendrovę kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti civiliniu ieškovu papildomai 1 840 379,15 Eur sumai, kuri paaiškėjus naujoms aplinkybėms gali būti tikslinama (2 tomas, b.l. 39-53).

Iš 2012 m. sausio 4 d. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Kredito unija) Neeilinio visuotinių narių susirinkimo protokolo Nr. P-N-571.1, matyti, kad A. Z. (protokole nurodyta pavardė – L) buvo išrinkta valdybos nare (1 tomas, b. l. 163-165).

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog duomenys A. Z. išrinkimą valdybos nare buvo įregistruoti 2012 m. sausio 10 d. (1 tomas, b.l. 166-180).

Iš 2012 m. balandžio 23 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo Nr. P-642.1 matyti, jog A. Z. (L.), būdama valdybos nare, priėmė sprendimą suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000000 Lt paskolą (4 tomas¸ b. l. 13).

Iš 2012 m. balandžio 27 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo Nr. P-645.1 matyti, jog A. Z. (L.), būdama valdybos nare, priėmė sprendimą suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 540000 Lt paskolą. (5 tomas, b. l. 2).

Iš 2012 m. gegužės 28 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo Nr. P-662.1 matyti, jog A. Z. (L.), būdama valdybos nare, priėmė sprendimą suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 340 000 Lt paskolą (6 tomas, b. l. 46-47).

Iš 2016 m. kovo 17 d. bankrutavusios Kredito unijos bankroto administratoriaus rašto Nr. ŠTK-3042 matyti, jog pateikti duomenys apie atliktus paskolų gavėjų mokėjimus Kredito unijai (2 tomas, b. l. 54-61).

Iš 2017 m. rugsėjo 14 d. bankrutavusios Kredito unijos administratoriaus rašto Nr. ŠTK-4086 matyti, jog pateikti duomenys apie negrąžintas ir išieškotas Kredito unijos paskolų gavėjų sumas Kredito unijai, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino 287 882,30 Eur paskolos sumos, nesumokėjo 56 860,34 Eur palūkanų, 303 607,30 Eur delspinigių, 341,05 Eur išlaidų notarui ir 157487,87 Eur procesinių palūkanų. Pardavus įkeistą turtą gauta 14 802,41 Eur suma procesinių palūkanų dengimui. Daugiau lėšų atgauti nepavyks, nes įmonė neturi lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Viso negrąžintos skolos dydis – 806 178,86 Eur (2 tomas, b. l. 64-65).

Iš 2017 m. kovo 28 d. bankrutavusios Kredito unijos bankroto administratoriaus rašto Nr. ŠTK-3826 matyti, jog pateikti duomenys apie lėšų judėjimą Kredito unijos paskolų gavėjų sąskaitose (2 tomas, b. l. 66-118).

Iš 2015 m. kovo 20 d. bankrutavusios Kredito unijos bankroto administratoriaus rašto Nr. ŠTK-0222 matyti, jog pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kredito unijos suteiktas paskolas bei paskolos grąžinimo grafiką, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino 264 947,54 Eur paskolos sumos, nesumokėjo 1672,91 Eur palūkanų, 8126,95 Eur delspinigių, iš viso 274 747,40 (2 tomas, b. l. 119-125)..

Iš 2019 m. vasario 22 d. bankrutavusios Kredito unijos bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti lėšų judėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose, esančiose Kredito unijoje (2 tomas, b. l. 129-138).

Iš 2019 m. vasario 22 d. bankrutavusios Kredito unijos bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti lėšų judėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose, esančiose Kredito unijoje (2 tomas, b. l. 139-157).

Iš bankrutavusios Kredito unijos bankroto administratoriaus 2018-09-28 rašto Nr. ŠTK-4629 matyti, jog pateikta informacija apie procesus, vykusius civilinio proceso tvarka dėl Kredito unijos išduotos paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių metu priteistas žalos atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kitais asmenimis (2 tomas, b. l. 165-166).

Iš 2014 m. balandžio 17 d. bankrutavusios Kredito unijos bankroto administratoriaus 2014-04-17 rašto Nr. ŠTK-0054 matyti, jog pateiktos Kredito unijos valdybos darbą bei paskolų suteikimo tvarką reglamentuojančios tvarkos ir instrukcijos (3 tomas, b. l. 1-38).

Iš 2015 m. rugsėjo 28 d. bankrutavusios Kredito unijos bankroto administratoriaus rašto Nr. KUS-0015 matyti, jog pateikti duomenys apie Kredito unijos turėtas prieigas prie įvairių duomenų bazių (3 tomas, b. l. 40-69).

Iš 2016 m. sausio 11 d. VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (1.1.46)s-86 matyti, jog pateikta informacija apie sutartį dėl paieškos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, pasirašytą su Kredito unija 2009-11-10 bei jos vykdymą (3 tomas, b. l. 72-81).

Iš 2016 m. sausio 11 d. VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (1.1.46)s-87 matyti, jog pateikta informacija apie sutartį dėl paieškos VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro turto registre, pasirašytą su Kredito unija 2010-06-16, bei jos vykdymą ir nutraukimą 2012-04-20, iš kurių matyti, jog paieška apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliekama (3 tomas, b. l. 83-91).

Iš 2015 m. gruodžio 10 d. Likviduojamos Gyventojų registro tarnybos rašto Nr. 9R-2386 matyti, jog pateikta informacija apie sutarties, sudarytos su Kredito unija, vykdymą, t. y., kad nuo 2011 metų gegužės mėnesio buvo sustabdytas duomenų teikimas Unijai, kaip Gyventojų registro tarnybos skolininkei (3 tomas, b. l. 94-102).

Iš 2015 m. gruodžio 9 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ rašto Nr. 412/9/15/1 matyti, jog pateikta informacija apie sutarties Nr. SODRA-3/26/12/1, sudarytos su Kredito unija, vykdymą (3 tomas, b. l. 105-109).

Kaltinamajame akte nurodyta, jog A. Z. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnio 1 dalyje padarymu. Atsižvelgiant į tai, kad BK 229 straipsnis neturi dalių, teismas vertina, kad prokuroras kaltinamajame akte padarė rašymo apsirikimą, kuris kaltinimo esmės nekeičia ir dėl to šis apsirikimas taisytinas.

Kaltinamajame akte A. Z. pareikštame kaltinime klaidingai buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas Unijai pateiktas dėl 124 535 Eur paskolos. Iš tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi prašymą 388 090, 82 Eur paskolai gauti, ši suma teisingai nurodyta likusioje kaltinimo dalyje dėl paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad 2012 m. gegužės 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Unijai prašymą 1 340 000 (388 090, 82 Eur ) paskolai gauti. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

BK 229 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas.

Atskleidžiant BK 229 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turinį būtina išanalizuoti, kokios pareigos ir funkcijos priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai, ar jos būtinos, kad būtų užtikrintas tinkamas administravimas, viešųjų paslaugų teikimas, viešųjų interesų įgyvendinimas. Nusikalstamos veikos apimtis nustatoma vadovaujantis teisės norminiais aktais (pvz., įstatais, nuostatomis, taisyklėmis, instrukcijomis), apibūdinančiais asmens teisinį statusą, jo įgaliojimus, teises ir pareigas bei pagrindžiančiais tokios veikos neteisėtumą. Pažymėtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas – valstybės, savivaldybės įstaigų, kitų institucijų ar profesine veikla besiverčiančių asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, normali, kompetentinga, veiksminga veikla, vykdoma pagal Konstituciją, įstatymus ir (ar) kitus teisės (norminius) aktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2010). Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, pažeidžiantis teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jeigu dėl tokios veikos atsiranda BK 229 straipsnyje nurodyti didelės žalos padariniai. Taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta ir kaltės forma – neatsargumas.

Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis (BK 230 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamojoje byloje išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patikimai įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 23 d.– 2012 m. gegužės 28 d. kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2012 m. rugsėjo 24 d. – „(duomenys neskelbtini)“) paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė pažeidžiant įstatymais ir šios kredito unijos priimtais vidaus aktais nustatytą tvarką.

Nors kaltinamoji A. Z. savo kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, byloje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. Z. (tuo metu L.) kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2012 m. rugsėjo 24 d. – „(duomenys neskelbtini)“) valdybos nare buvo išrinkta 2012 m. sausio 4 d. visuotinio kredito unijos narių susirinkimo metu, jos išrinkimo faktas įregistruotas Juridinių asmenų registre (1 tomas, b. l. 163-165, 176), ji turėjo administracinius įgaliojimus. BK 230 straipsnio prasme administraciniai įgaliojimai apima viešojo administravimo įgaliojimus, taip pat fizinio asmens įgaliojimus, kuriais užtikrinama juridinio asmens savarankiška veikla, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu iš esmės reiškia tai, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu, tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-5/2012). Ši teisė taip pat gali apimti tiek kompetenciją spręsti juridinio asmens struktūros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 230 straipsnio 3 dalies prasme tam, ar asmuo laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-24-895/2015, 2K-50-648/2015,2K-548-699/2015). BK 230 straipsnyje vartojama sąvoka „dirba“ yra labai plati ir apima pareigų ėjimą ne tik pagal darbo sutartį, bet ir paskyrus ar išrinkus į pareigas kitais pagrindais. Dirbančiais juridiniame asmenyje laikytini asmenys, išrinkti į valdymo organus.

Kredito unijų steigimą, licencijavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (toliau – Įstatymas). Remiantis šio įstatymo nuostatomis, kredito unijoje turi būti suformuoti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, minėtas Įstatymas, taip pat Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu Kredito unijų įstatymas nenustato ko kita.

Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad kredito unijos valdyba, be kitų jai suteiktų funkcijų, priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose.

Kredito unijos valdyba ir paskolų komitetas pagal Įstatymą ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarką nustatančius teisės aktus buvo privalomi kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo, valdyba priskiriama prie unijos valdymo organų, valdybos nariai priskiriami prie unijos vadovų (Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.1, 5.2 punktai ir 5.4.2 papunktis, Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos darbo reglamento, patvirtinto Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2011-02-28 protokolu Nr. P-374, 3.1.7 papunktis) (1 tomas, b. l. 122, 3 tomas, b. l. 13).

Kaltinamoji A. Z. kredito unijoje buvo išrinkta į kredito unijos valdymo organą – buvo valdybos narė, todėl turėjo teisę priimti sprendimus dėl paskolų paėmimo ir suteikimo. Taigi, ji, būdama valdybos nare, turėjo teisę veikti juridinio asmens vardu, taip pat turėjo įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis.

Kaltinamoji A. Z., apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad kiekvieną kartą, kai buvo svarstomi paskolos suteikimo klausimai, visi pateikiami dokumentai buvo peržiūrimi ir svarstomi. Jos pareigos buvo dalyvauti susirinkimuose ir priiminėti sprendimus kredito unijos valdybai pavestais klausimais. Tarp klausimų taip pat buvo ir prašymų suteikti kreditus svarstymas ir sprendimų suteikti arba nesuteikti kreditą priėmimas. Sprendimas suteikti paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas kredito unijos valdyboje posėdžio metu, kai buvo išnagrinėti visi kredito unijai šio kliento pateikti dokumentai. Priimant šį sprendimą valdybos posėdyje kaip valdybos narė dalyvavo ir ji. Buvo remiamasi turto vertinimo ataskaita, kurią pateikė atestuotas turto vertintojas. Apie tai, jog sklypas turto vertinimo ataskaitoje buvo įvertintas melagingai, ji nežinojo. Detaliau nurodyti apie suteiktų paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes negali, tačiau tvirtino, jog sprendimo dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu jokių abejonių, kad ši bendrovė negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų nebuvo (8 tomas, b. l. 103-105). Šiuos A. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas vertina, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kuriuose užfiksuota informacija, susijusi su nusikalstamomis veikomis (BPK 290 straipsnis).

Suteikiant kreditus būtina vadovautis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatomis. Minėto įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Remiantis Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintais Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatais, vertindamas fizinių asmenų kredito riziką, bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtą (taupymo produktus, sąskaitas banke ir t. t.; skolininko stabilumą ir patikimumą (skolininko išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, išorės ir (arba) vidaus informaciją apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavą gyvenamąjį plotą, ar jį nuomoja ir t. t.; ekonomines sąlygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką pozicijos grąžinimui. Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos (Nuostatų 19, 24 punktai). Taigi, kredito unija, teikdama paskolą savo nariui, privalo vertinti tokį narį pagal Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 ir kt.). Jei finansų įstaiga skolina pinigus tinkamai nesusipažinusi su kliento padėtimi ir neįvertinusi jo mokumo arba, nors ir įvertinusi jo mokumą, bet nesitikėdama, kad paskola bus grąžinta, finansų įstaiga atlieka neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 213 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens valdymo organų narių pareiga veikti sąžiningai ir protingai reiškia pareigą veikti išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pažeisdamas juridinio asmens interesą jo valdymo organo narys pažeidžia bendrą visų juridinio asmens (kredito unijos) narių interesą, kuriam atstovauja juridinis asmuo (kredito unija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018). Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

Kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius (KUĮ 2 straipsnio 4 dalis). Taigi kredito unijos paskirtis – tenkinti visų unijos narių poreikius. Dėl to veikdami ir priimdami sprendimus kredito unijos valdymo organų nariai turi vengti savo asmeninių interesų prieštaravimo bendriems unijos narių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018).

Taigi, kaltinamoji A. Z. 3 atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas pritardama neteisėtiems sprendimams dėl paskolų suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tokiu būdu Unija patyrė didelę tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Visi atvejai susiję su anksčiau nurodytais įstatymais ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus teisės aktais nustatytos kreditų išdavimo tvarkos pažeidimais.

Kaltinamoji A. Z. yra tinkamas BK 229 straipsnio subjektas, kadangi kaip kredito unijos valdybos narė, savo einamų pareigų laikotarpiu turėjo įgaliojimus kredito unijos vardu priimti sprendimus pritarti paskolų suteikimui, o tokie sprendimai taip pat turėjo įtakos trečiųjų asmenų interesams, nes be valdybos pritarimo paskolos negalėjo būti išduodamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3 8-788/2019).

Kaltinamosios A. Z. kaltę patvirtina 2012 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento tikslinio inspektavimo ataskaitos Nr, 09-17 RN duomenys, kad per tikrinamąjį laikotarpį, vertinant inspektavimo metu nustatytus trūkumus suteikiant paskolas, kad unija, atliekant paskolos paraiškos ir kitų paskolai reikalingų dokumentų analizę, nepareikalavo papildomų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų, nereiškė jokių pastabų ar abejonių dėl skolininkų kreditingumo ar užtikrinimo priemonių tinkamumo. Šios ataskaitos 3 priedo dalyje - dėl paskolos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad šios paskolos išdavimas ir vertinimas yra neatsakingas, neskaidrus, neatitinkantis minimalių rizikos valdymo standartų ir ši paskola neturi ekonominio pagrindo bei ataskaitos 3 priedo dalyje - dėl paskolos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog šios paskolos išdavimas yra neskaidrus, vertinimas neatitinka net minimalių rizikos valdymo standartų (1 tomas, b. l. 60-93). 2019 m. spalio 29 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus specialistų išvada, patvirtina, jog kredito unija suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą neįsitikinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovė sugebės įvykdyti iš kredito sutarties kylančius įsipareigojimus. Šios išvados turinys taip pat patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jog vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, nebuvo įvertintas bendrovės gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumas bei pajėgumas aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, laiduotojo T. R. finansinė būklė buvo įvertinta formaliai, o informacija, pateikta vertinimui, buvo nepakankama, kad butų tinkamai įvertintos jo galimybės laiduoti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą paskolą, nebuvo įsitikinta realiu žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P., egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu, nebuvo įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto verslo plano realumas ir bendrovės pateiktų duomenų teisingumas bei pagrįstumas, nebuvo patikrinti jokie duomenys, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą registruose ir kaltinamoji neįsitikino, kad tai padarė kiti Unijos darbuotojai, bet vadovaudamasi formaliai užpildytu verslo planu, kuriame nebuvo pateikta jokia informacija apie planuojamus prisiimti finansinius įsipareigojimus bei įsigyto žemės sklypo panaudojimą įmonės veikloje, nebuvo patikrinti duomenys apie sutartį, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1200000 Lt paskolos, šios sutarties realumas, neįsitikinta pateiktos UAB „Vakarų popierius“ įkeičiamo turto 2012 m. balandžio 17 d. vertinimo ataskaitos tinkamumu, realumu ir pagrįstumu (4 tomas, b. l. 134-146) Be to, nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Rezultatas“ 2012 m. balandžio 17 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). vertė (2 213 000 Lt) yra pagrįsta, kai Registrų centro duomenimis 2012 m. balandžio 12 d. vidutinė rinkos vertė buvo 82 000 Lt (4 tomas b. l. 97-101) Akivaizdu, jog kaltinamoji pasitikėjo jai pateikta informacija, pati šios informacijos nepatikrino, nors einamų pareigų pagrindu privalėjo tai padaryti. Kaltinamajai A. Z. neabejotinai turėjo kilti protingų ir pagrįstų abejonių dėl įkeičiamo turto rinkos kainos skirtumo, nurodyto Nekilnojamojo turto registre ir vertinimo ataskaitoje. Gynybos iškelta versija, kad A. Z., kaip ir kitiems valdybos nariams, nekilo abejonių dėl paskolos suteikimo, nes jiems nebuvo pagrindo abejoti turto vertintojo pateiktais duomenimis, iš esmės patvirtina, kad priimant sprendimus buvo besąlygiškai pasitikima juose pateikta informacija ir sprendimai dėl paskolų išdavimo priimami neatliekant detalesnės analizės, nevertinant pateiktų duomenų teisingumo ir pagrįstumo, pateiktų duomenų visumos. Pažymėtina, kad dar 2011-06-23 Lietuvos banko kredito įstaigų priežiūros departamento ataskaitoje nurodoma, kad paskolos unijoje teikiamos nepakankamai įvertinus skolininko būklę (4 tomas, b. l. 48), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ir po šios ataskaitos gavimo skolininkų būklės vertinimas kredito unijoje iš esmės nepasikeitė. Akivaizdu, kad turto vertės skirtumas turėjo būti pagrindas atidžiau išstudijuoti turto vertinimo metodus, turto kokybę ir aplinkybes, dėl kurių turto vertė pasikeitė iš esmės. Teismo nuomone, esant tokiam dideliam neatitikimui, kaltinamoji savo pareigos visapusiškai įvertinti turto padėtį rinkoje, neatliko rūpestingai ir tinkamai.