Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių švara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių švara“ ieškinį atsakovui Y. M. (Y. M.) dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Švenčionių švara“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Y. M. 1 589,94 Eur dydžio negrąžinto kredito dalį, 901,89 Eur mokėjimo palūkanų, 59,40 Eur atidėtų palūkanų, 1 047,69 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir bylos nagrinėjimo metu jos atstovas paaiškino, kad dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos 2016 m. vasario 12 d. ieškovė, kaip daugiabučio namo renovacijos projekto administratorė, su AB Šiaulių banku sudarė kreditavimo sutartį (toliau – ir Kreditavimo sutartis), jos pagrindu namui modernizuoti buvo suteikta paskola. Kreditavimo sutartyje numatyta, kad už paskolos grąžinimą atsakingi namo butų savininkai, o ieškovė atsakinga bankui tik pagal sumokėtas sumas. Atsakovas, būdamas vienas iš namo butų savininkų, nevykdė savo prievolės mokėti sutartyje nustatytas įmokas nuo 2017 m. sausio 1 d., šios prievolės nevykdo iki šiol, atsisako sumokėti skolą, į raginimus nereaguoja, todėl atsakovo skola nuolat auga. Dėl to ieškovė Kreditavimo sutarties pagrindu įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Esminės Kreditavimo sutarties sąlygos buvo nurodytos gyventojams skirtuose biuleteniuose, dėl šių sąlygų gyventojai balsavo ir išreiškė savo valią, nes priešingu atveju bankas nebūtų suteikęs kredito. Atsakovui buvo žinoma renovacijos proceso eiga, taip pat žinomas įsiskolinimas, be to, jis patvirtino, kad įmokų nemokėjo. Šiuo atveju namo renovacijai pritarė dauguma namo gyventojų, todėl toks sprendimas atsakovui privalomas. Vien tai, kad atsakovas nedalyvavo susirinkime ir neišreiškė savo nuomonės dėl renovacijos, nesudaro pagrindo nesivadovauti gyventojų balsavimo protokolu ir sudaryta Kreditavimo sutartimi. Atsakovas nesumokėjo nė vienos Kreditavimo sutartimi nustatytos įmokos, todėl privalo sumokėti 1 589,94 Eur dydžio negrąžintą paskolos likutį, 901,89 Eur palūkanų pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2 punktą, numatantį 3 procentų palūkanų normą, 59,40 Eur atidėtų palūkanų ir 1 047,69 Eur delspinigių. Delspinigiai ir jų norma numatyti Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.7 punkte ir specialiosios dalies 11 punkte tam atvejui, jei vėluojama mokėti įmokas. Atsakovas delsė mokėti įmokas, todėl privalo mokėti ir delspinigius. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė, kaip renovacijos projekto administratorė, pagal Kreditavimo sutarties nuostatas surenka iš gyventojų įmokas į vieną sąskaitą, iš jos bankas atlieka atskaitymus. Ieškovė, pagal Kreditavimo sutarties 7.5 punktą, tik administruoja susidariusius įsiskolinimus: kreipiasi į teismą dėl jų priteisimo ir į antstolį dėl jų išieškojimo. Delspinigiai priteisiami ne ieškovei, bet bankui, delspinigiai šiuo atveju yra banko patirti nuostoliai, kilę dėl vėlavimo atsiskaityti. Iš atsakovo skolos žiniaraščio matyti, kad nuo renovacijos pradžios atsakovo skolos dydis kito, jam buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Atsakovui visi pranešimai ir raginimai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, laikantis Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų nuostatų 18.2 ir 18.3 punktuose numatytos tvarkos.

3. Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas paaiškino, kad gavo iš ieškovės sąskaitą ir mokėjimo pranešimą, iš jų suprato, kad sąskaitoje nurodomas visas jo įsiskolinimas. Taip pat gavo ir administratorės raštą dėl skolos, šis, atsakovo manymu, yra suklastotas, nes jame nurodyta kita įsiskolinimo suma. Atsakovo manymu, jam turėjo būti pateikta viena sąskaita, kurioje būtų nurodytas bendras jo įsiskolinimas. 2016 m. gavo sąskaitą iš ieškovės, ją apmokėjo, tačiau vėliau jokių pranešimų apie įsiskolinimą iš ieškovės negavo, nors ieškovei buvo žinomas faktas apie jo gyvenamosios vietos pakeitimą. Atsakovas tik iš teismo dokumentų sužinojo, kad jis skolingas ieškovei ne tik nesumokėtas įmokas už renovaciją, bet ir delspinigius. Mano, kad toks ieškovės administravimas netinkamas, ieškovė padarė jam žalos. Jam turi būti apskaičiuojama tik bazinė skolos suma, nurodyta ieškinyje, – 1 589,94 Eur, su šiuo skolos dydžiu jis sutinka. Bazinė skolos suma buvo nurodyta ir pirmoje sąskaitoje, be delspinigių. Įmokų pagal kredito sutartį nuo 2017 m. jis nemokėjo, nes apie jas nežinojo, tuo metu jis jau buvo išvykęs iš Lietuvos. Atsakovas su reikalavimu priteisti kitas sumas nesutiko, nes nebuvo tinkamai informuotas apie sudarytą kreditavimo sutartį ir kitas privalomas mokėti sumas, nors ieškovei buvo palikęs savo kontaktinius duomenis, elektroninio pašto adresą, tačiau jokių pranešimų negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš Y. M. 1 589,94 Eur negrąžinto kredito dalies, 901,89 Eur nesumokėtų mokėjimo palūkanų, 59,40 Eur nesumokėtų atidėtų palūkanų ir 58 Eur žyminio mokesčio UAB ,,Švenčionių švara“; priteisė iš Y. M. UAB ,,Švenčionių švara“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą (2 551,23 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš Y. M. į valstybės biudžetą 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2015 m. gruodžio 3 d. balsuodami raštu priėmė sprendimą, juo balsų dauguma pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-126 „Dėl rajono energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ patvirtintą programą ir pasirinko namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą „Alternatyva A“, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir administravimą, jo įgyvendinimą ir finansavimą (lengvatinio kreditavimo sutarties, ne didesnės kaip 264 634 Eur sumos 240 mėn. laikotarpiui, sudarymą patalpų savininkų naudai) pavedė ieškovei UAB „Švenčionių švara“. Atsakovas neginčija 2015 m. gruodžio 4 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokole Nr. 14 užfiksuoto bendraturčių priimto sprendimo, sprendimas galiojantis, todėl protokole užfiksuotas butų ir kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nuostatas, privalomas tiek atsakovui, tiek ir kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams.

5.2. Teismas nustatė, kad Kreditavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui, sudaryta ir kreditas daugiabučio namo atnaujinimo projektui finansuoti suteiktas namo patalpų savininkų naudai. Nustatyta, kad atsakovui priklausančiam butui proporcingai buto plotui buvo suteiktas 5 468,91 Eur kreditas, apskaičiuota 1 567,66 Eur palūkanų, kredito grąžinimo pradžia – 2017 m. vasario mėn., pabaiga – 2036 m. vasario mėn. Iš atidėtų palūkanų mokėjimo grafike esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui apskaičiuota 205,61 Eur dydžio atidėtų palūkanų suma, mokėjimo pradžia – 2017 m. vasario mėn., pabaiga – 2036 m. vasario mėn. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl minėtų grafikų, jų neginčijo. Iš ieškovės pateikto paskolų ir palūkanų žiniaraščio nustatyta, kad atsakovas nesilaikė Kreditavimo sutartyje numatyto kredito grąžinimo ir palūkanų / atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko ir per visą numatytą atsiskaityti laikotarpį neatliko nė vienos grafikuose numatytos įmokos, dėl to atsakovo skolą (be delspinigių) sudaro 1 589,94 Eur negrąžinta paskolos dalis už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., 901,89 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2 punktą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., ir 59,40 Eur atidėtų palūkanų suma už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.

5.3. Teismas nustatė, kad suteiktos kredito dalies atsakovas neginčijo, teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad nemokėjo jokių įmokų, susijusių su kredito grąžinimu, ir 1 589,94 Eur dydžio skolą iš esmės pripažino. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl palūkanų / atidėtų palūkanų priteisimo, tačiau nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų dėl to, kad Kreditavimo sutartimi numatytos palūkanos, dėl kurių buvo priimtas gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, neturėtų būti iš jo priteistos. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės reikalavimų dalį dėl negrąžintos paskolos dalies, palūkanų ir atidėtų palūkanų priteisimo tenkino.

5.4. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad apie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesą, jo metu priimamus sprendimus, atsakovo vardu išrašytas sąskaitas ir raginimus dėl kredito grąžinimo atsakovas nebuvo tinkamai informuotas, todėl jam nebuvo žinoma pareiga mokėti kredito grąžinimo įmokas. Teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų ir ieškovės atstovo paaiškinimo nustatė, kad visa informacija apie gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) procesą, įskaitant ir informaciją apie susidariusį įsiskolinimą pagal Kreditavimo sutartį, reikalavimai ir įspėjimai sumokėti įsiskolinimą atsakovui buvo siunčiami jo buto adresu (į jo pašto dėžutę). Toks įteikimas, pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, ir Kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punktą laikomas tinkamu buto savininko informavimu. Byloje nenustatyta duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovei būtų nurodęs kitą adresą korespondencijai. Pažymėta, kad namo renovacijos faktas atsakovui buvo žinomas, ši aplinkybė patvirtinama atsakovo pateiktu susirašinėjimu su ieškovės darbuotoja apie namo atnaujinimo eigą ir turimą skolą, jos padengimo galimybes ir terminus, o atsakovo į bylą pateiktu 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštu patvirtinama, kad ieškovės siunčiamas sąskaitas / raginimus / įspėjimus apie įsiskolinimą, kuris dėl delsimo atsikaityti nuolat auga, atsakovas gauna. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad visa informacija apie renovaciją, ieškovės kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas) laisvai pasiekiami ieškovės interneto puslapyje. Būdamas apdairus ir rūpestingas gyvenamojo namo buto savininkas, atsakovas net ir būdamas išvykęs iš Lietuvos privalėjo nuolat domėtis procesais, susijusiais su gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų valdymu, prižiūra ir remontu / atnaujinimu (CK 1.5 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs atsakovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad domėtis gyvenamojo namo atnaujinimo procesu ir privalomomis įmokomis atsakovas pradėjo tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Byloje nenustatyta duomenų apie tai, kad atsakovui dėl objektyvių priežasčių būtų buvusi apribota prieiga prie administratorės skelbiamos informacijos ir jis neteko galimybės realiai bendradarbiauti su gyvenamojo namo administratore. Teismas nusprendė, kad atsakovo elgesys gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) procese negali būti pripažintas pakankamai apdairiu ir rūpestingu.

5.5. Teismas įvertino tai, kad teismo posėdyje atsakovas prieštaravo dėl delspinigių priteisimo nurodydamas, jog ieškovė jo tinkamai neinformavo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio įmokas, todėl, atsakovo manymu, įmokos nesumokėtos dėl pačios ieškovės kaltės (netinkamo administravimo) ir delspinigiai jam skaičiuojami nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas gyvenamojo namo buto savininkas ir nepakankamai domėjosi procesais, susijusiais su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, prižiūra ir remontu / atnaujinimu, todėl nėra pagrindo atsakovo nurodytus motyvus vertinti kaip pagrįstus.

5.6. Teismas nustatė, kad Kreditavimo sutarties 5.7 punkto nuostatoje įtvirtinta ieškovės pareiga apskaičiuoti ir reikalauti iš naudos gavėjo (šiuo atveju – atsakovo), praleidusio prievolės įvykdymo terminus, delspinigių banko naudai. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 punkte numatyti 0,04 procento dydžio delspinigiai, apskaičiuojami nuo pagal sutartį nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir (ar) palūkanų sumos.

5.7. Teismas nustatė, kad ieškovė teigia, jog su esminėmis Kreditavimo sutarties sąlygomis, tarp jų ir su sąlyga dėl netesybų apskaičiavimo pavėluotų mokėjimų atveju, daugiabučio namo butų savininkai buvo supažindinti balsavimo raštu metu ir šiai sąlygai pritarė, tačiau iš 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmimo vardinio balsavimo biuletenių ir 2015 m. gruodžio 4 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo Nr. 14 teismas nustatė, kad klausimas dėl delspinigių, jų dydžio daugiabučio namo patalpų savininkų nebuvo svarstomas ir dėl jų joks bendraturčių sprendimas nebuvo priimtas. Balsavimo biuleteniuose pažymėta, kad daugiabučio namo savininkai iki sprendimo pritarti gyvenamojo namo atnaujinimui priėmimo buvo supažindinti su šiomis esminėmis kreditavo sutarties sąlygomis – kredito suma, terminais, įmokų dydžiais, jų grąžinimo ir mokėjimo tvarka, tačiau aplinkybė, kad bendraturčiai svarstė ir pritarė netesyboms, nurodytoms Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.7 punkte, ir jų dydžiui, nurodytam Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 punkte, nenurodoma nei balsavimo biuleteniuose, nei protokole. Be to, netesybos laikytinos ne esmine, bet antraeile paskolos susitarimo sąlyga, nes nelemia paskolos susitarimo galiojimo (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto finansavimo (kreditavimo) atveju (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) įstatyme numatyta būtinybė ieškovei ir butų savininkams raštu susitarti dėl netesybų (CK 6.72 straipsnis) ir nenumatytas privalomas delspinigių skaičiavimas už laiku nesumokėtas kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas, todėl teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog daugiabučio namo butų savininkai ir ieškovė, kaip projekto administratorė, balsavimo raštu metu ar iki / po balsavimo būtų dėl delspinigių susitarę CK 6.72 straipsnyje numatyta forma. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo negali būti tenkinamas. Pažymėta ir tai, kad ieškovė delspinigius apskaičiuoja nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., tačiau toks laikotarpis nesuderinamas su Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kad netesybos negali būti apskaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

5.8. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad ieškovė teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas už suteiktas paslaugas ir prašymą priteisti iš atsakovo jos patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą – 1 064,80 Eur, tačiau nepateikė atsiskaitymą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir ataskaitas patvirtinančių dokumentų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų). Įvertinta tai, kad iš ieškovės pateiktuose PVM sąskaitų faktūrų prieduose – suteiktų paslaugų ataskaitose nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog pateikti atstovavimo išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla, tačiau pateiktose ataskaitose nėra patvirtinimo, kad ieškovė su advokatų kontora yra atsiskaičiusi, taip pat nenurodyti mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kitų atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimai, numeriai, sumos ir datos, o pateiktos ataskaitos nepasirašytos advokatų profesinės bendrijos „B. LEGAL“ atsakingo už finansinių reikalų tvarkymą bendrijoje asmens. Teismas pripažino, kad pateikti duomenys nepakankami ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų realumui konstatuoti, todėl netenkino prašymo dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Švenčionių švara“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas UAB „Švenčionių švara“ ieškinys dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir priimti naują sprendimą –UAB „Švenčionių švara“ ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti prašomus delspinigius, nukrypo nuo sutarties privalomumo principo taikymo ir šiurkščiai peržengė nagrinėjamos civilinės bylos ribas, kurias apibrėžė šalys.

6.2. Apeliantė, veikdama kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorė, naudos gavėjų (butų savininkų) naudai sudarė Kreditavimo sutartį. Teismas klaidingai interpretavo susiklosčiusius teisinius santykius ir iš jų kylančias pareigas, kadangi pareiga grąžinti kreditą pagal sutartimi nustatytą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, mokant 3 proc. dydžio metinės palūkanas, teko ne apeliantei, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovė, pažymėdama CK 6.189 straipsnio 1 dalies reglamentavimą ir sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus, nurodo, kad nagrinėjamu atveju neužfiksavus jokių aplinkybių, jog Kreditavimo sutartis ar tam tikros jos nuostatos būtų pripažintos negaliojančiomis, Kreditavimo sutarties nuostatos yra privalomos ir vykdytinos, iki nebus pripažinta priešingai.

6.3. Apeliantės teigimu, buvo pažeistas ir sutarties uždarumo principas. Sutarties uždarumo principas lemia tai, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo. Teismas, pažeisdamas sutarties uždarumo, sutarties privalomumo principų egzistavimą, galiojant visoms Kredito sutarties nuostatoms, atsisakė vadovautis delspinigių dydį įtvirtinančia nuostata ir nepaisant to, jog atsakovas akivaizdžiai nemokėjo periodinių įmokų, atsisakė priteisti apeliantės reikalaujamus delspinigius.

6.4. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti apeliantės reikalaujamus delspinigius, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylas nagrinėjant apeliacinės instancijos teismuose (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑12‑613/2024; Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-864‑924/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 11 d. (tiksli data – 2024 m. sausio 11 d.) nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-13-459/2024; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2040-852/2023). Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog balsavimo biuletenių ir balsavimo protokolų formos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu dėl pavyzdinės butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) protokolo formos ir pavyzdinės pavedimo organizuoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimą ir (ar) įgyvendinimą, ir (ar) finansavimą sutarties formos patvirtinimo Nr. D1-495, tai pažymėta ir pačiuose byloje esančiuose balsavimo biuleteniuose. Taigi visose apeliantės nurodytose bylose taip pat buvo vadovaujamasi ta pačia balsavimo biuletenių forma, joje buvo pateikiama ta pati informacija. Nurodytų bylų tapatumą patvirtina ir tai, jog iš esmės visos kredito sutarčių sąlygos buvo identiškos, tarp jų ir nurodytas delspinigių dydis – 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.

6.5. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes padarė atitinkamą išvadą ir sprendimus dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pagrįstumo, dėl netinkamo Kreditavimo sutarties vykdymo apskaičiuojant delspinigius. Taip teismas, konstatuodamas aplinkybę, jog šalys dėl delspinigių nesusitarė CK 6.72 numatyta forma, sukūrė situaciją, kai ir visi likę daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nebeturės prievolės mokėti Kreditavimo sutartyje numatytų delspinigių, o kreditą išdavusi įstaiga, t. y. AB Šiaulių bankas, nebeturės teisės ateityje šių delspinigių reikalauti. Pirmosios instancijos teismas, į bylą neįtraukdamas visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (sutarties šalių / naudos gavėjų), AB Šiaulių banko, tačiau įvertinęs Kreditavimo sutarties pagrįstumą ir pasisakydamas dėl Kreditavimo sutarties sąlygų, sukūrė situaciją, atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai, apeliantės vertinimu, lemia pagrindą sprendimą pripažinti negaliojančiu, kaip priimtą pažeidus procesinės teisės normas.

6.6. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodydama, kad teismas pažymi, jog pateiktose ataskaitose nėra patvirtinimo, kad ieškovė būtų atsiskaičiusi, apeliantė pažymi ieškovės atstovo 2024 m. kovo 18 d. teiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 4 punkte nurodytus duomenis. Taip pat apeliantė pažymi, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatos numato PVM sąskaitai faktūrai keliamus reikalavimus ir nei įstatymo leidėjas, nei buhalterinės apskaitos standartai nekelia šiam pirminiam buhalterinės apskaitos dokumentui pirmosios instancijos teismo nustatyto reikalavimo – atsakingo už finansinių reikalų tvarkymą asmens parašo. Net ir nesant šio reikalavimo, apeliantė nurodo, jog advokatas G. B. yra advokatų profesinės bendrijos „B. LEGAL“ steigėjas ir vadovaujantis partneris, o jo teikiami dokumentai yra pasirašyti elektroniniu parašu, juos teikiant per EPP sistemą, taip pat kartu 2024 m. kovo 18 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Apeliantė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑189‑969/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 pateiktais išaiškinimais.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir persvarstyti bylą, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sprendimas yra neišsamus. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Atsakovas nurodo, kad išvykdamas iš Lietuvos jis apeliantei nurodė savo elektroninio pašto adresą, tikėjosi, kad elektroniniu paštu bus informuojamas apie svarbius įvykius, šis lūkestis pagrįstas įstatymu. Atsakovo vertinimu, byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu įrodo, kad 2016 m. sausio mėnesį (iki Kreditavimo sutarties sudarymo) apeliantė turėjo atsakovo elektroninio pašto adresą, tačiau 7 metus neinformavo atsakovo apie renovacijos skolą. Apeliantė surašė sutartį su sąlyga, kurioje nurodyta, kad apeliantė neprivalo daryti to, ko reikalauja įstatymas, t. y. siųsti pranešimų elektroniniu paštu, ir primetė šią sutartį nežinančiam atsakovui kaip privalomą. Taip apeliantė pažeidė teisiškai pagrįstus atsakovo lūkesčius. Kreditavimo sutarties sudarymo metu apeliantė žinojo, kad atsakovas yra ne Lietuvoje. Apeliantė viso proceso metu teigė, kad Kreditavimo sutartis buvo pateikta pagal įstatymą. Atsakovas pažymi, kad apeliantė patikslino, jog atsakovui visi pranešimai ir raginimai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, laikantis Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo nuostatų 18.2 ir 18.3 punktuose numatytos tvarkos, tačiau atsakovas nurodo, kad naudotis elektroniniu paštu reikalaujama 18.1 punkte, jį apeliantė praleido. Prieš sudarant Kreditavimo sutartį vyko susitikimai ir balsavimas, jiems netaikomas Kreditavimo sutarties 7.4 punktas, dėl to, atsakovo vertinimu, informacija apie juos turėjo būti atsakovui išsiųsta elektroniniu paštu.

7.2. Atsakovas nurodo, kad ginčijamame sprendime yra sakinys, iš kurio tarsi matyti, kad atsakovas nuo 2016 m. žinojo apie tai, kas vyksta. Tačiau atsakovas nurodo, kad teismo sprendime minima skola ir įsiskolinimas reiškia skirtingas skolas ir atsakovas nebuvo informuotas apie jų ryšį. Pirmoje sakinio dalyje kalbama apie 2016 m. vasario 9 d. padengtą 94 Eur skolą, ji atsirado iki 2016 m. vasario 12 d. sudarytos Kreditavimo sutarties, ir, kaip paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, 94 Eur skolos padengimas buvo būtina sąlyga Kreditavimo sutarčiai sudaryti. Antroje šio sakinio dalyje kalbama apie skolą, kuri yra ginčijamos bylos dalykas. Atsakovo vertinimu, ieškovė jam netinkamai pateikė informaciją apie namo renovaciją. Atsakovas tik prieš pat baigiamąją kalbą suprato, jog 94 Eur skola yra ankstesnė už Kreditavimo sutartį.

7.3. Atsakovas nepatikrino ieškovės interneto svetainės, nes tikėjosi, kad apeliantė laikysis įstatymų. Apeliantė atsakovo elektroninį paštą turėjo jau 2016 m. Pažymi, kad, pirma, apeliantė nesupažindino atsakovo su sutartimi ir (arba) atsakovas nesužinojo apie sutartį. Ši problema buvo išspręsta 2023 m. kovo 22 d. Atsakovas nė karto nesiskundė dėl konkrečių sutarties įsipareigojimų, pavyzdžiui, įsipareigojimo mokėti mėnesines įmokas, neperdavimo. Antra problema yra sąskaitų pristatymas. Atsakovas iki 2023 m. kovo 16 d. negavo nei mėnesinių įmokų sąskaitų, nei vienkartinių sąskaitų. Atsakovui neaišku, kodėl apeliantė negali informuoti atsakovo apie tai, kiek pinigų tikisi gauti, vien dėl to, kad atsakovas neišstudijavo jos interneto svetainės. Atsakovo vertinimu, apeliantės skyriai turėjo dalytis klientų kontaktine informacija, tada būtų buvusi išspręsta sąskaitų pristatymo problema, o tai būtų išsprendę atsakovo supažindinimo su sutartimi problemą. Apelianto vertinimu, net jei dėl informavimo apie sutartį problemos kaltinamas atsakovas, ginčijamas sprendimas vis tiek yra neišsamus.

7.4. Atsakovo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu būtų buvę galima pasiekti daugiau aiškumo dėl atsakovo nurodomų aplinkybių. Atsakovas nurodo, kad jis priima sutartį kaip privalomą, tiksliau toleruoja jos taikymą, remdamasis tuo, kad sutartis buvo primesta nežinančiam atsakovui, pagrįstai tikintis, kad atsakovui sutartis patiks, kai jis apie ją sužinos, ir šis lūkestis nėra labai klaidingas. Tačiau 7.4 punkto nustatymas yra netoleruotinas, nes negalima pagrįstai tikėtis, kad nežinančiai šaliai tokia sąlyga patiks. Nežinanti šalis nori daugiau, o ne mažiau informacijos pateikimo sau būdų, ypač kai nežinanti šalis tikisi, kad bus laikomasi įstatymo. Delspinigiai nežinančiai šaliai taip pat yra sąlyga, nežinanti šalis negali tikėtis, kad ji jai patiks. Be to, kadangi apeliantė, atsakovo vertinimu, pažeisdama įstatymą, nesinaudojo elektroniniu paštu, kad informuotų apie balsavimą, faktiškai balsavusiųjų grupė nėra reprezentatyvi, o dirbtinai atrinkta, nes buvo pasiekiama be elektroninio pašto. Tokia grupė, net jei ji sudaro daugumą, negali pagrįstai nustatyti sąlygos, kad el. paštas nereikalingas, kai įstatyme teigiama, kad jis reikalingas.

7.5. Atsakovo teigimu, ši byla tampa panaši į bet kurį iš cituotų precedentų tik tada, kai atmetama visa atsakovo pozicija.

7.6. Atsakovo vertinimu, jei apeliacinis skundas būtų patenkintas ir ginčijamas sprendimas būtų paliktas nepakeistas, tai turėtų įtakos ir trečiosioms šalims – liktų apeliantės teisė įpareigoti nežinančias šalis ir išieškoti baudas.

7.7. Atsakovas dėl bylinėjimosi išlaidų pažymi, kad jis neturi nuomonės dėl to, kokie dokumentai yra priimtini Lietuvos teismuose.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta ieškovės ieškinio reikalavimų dalis dėl delspinigių priteisimo, taip pat netenkintas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai prisiteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinta dalis ieškovės ieškinio reikalavimų, apeliacine tvarka neapskųsta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacine tvarka apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovui Y. M. daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytas daugiabutis namas dalyvavo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Remiantis 2015 m. gruodžio 4 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo Nr. 14 duomenimis ir 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmimo vardinio balsavimo biuletenių duomenimis byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2015 m. gruodžio 3 d. balsavimo raštu metu balsų dauguma (24 iš 25) pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-126 „Dėl rajono energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ patvirtintą programą ir pasirinko namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą „Alternatyva A“, pagal jį lengvatinio kredito suma sudaro 264 634 Eur; taip pat UAB „Švenčionių švara“ pasirinkta projekto administratore, jai pavesta atlikti atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, įgyvendinimo ir finansavimo organizavimą ir administravimą.

12. Ieškovė UAB „Švenčionių švara“, veikdama kaip daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorė, 2016 m. vasario 12 d. su AB Šiaulių banku sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBA-2016-5502-11 (toliau – Kreditavimo sutartis). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 1.22 punktas numato, kad naudos gavėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso butas, arba keli fiziniai arba juridiniai asmenys, jeigu jiems butas priklauso jungtinės ar dalinės nuosavybės teise, nurodyti 2 priede „Naudos gavėjų sąrašas“, ir (ar) jų teisių perėmėjai. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas numato, kad AB Šiaulių bankas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir sutartyje nurodytai paskirčiai suteikti ieškovei (sutartyje įvardijamai kaip Administratorė) naudos gavėjų naudai specialiosios dalies 1 punkte nurodyto dydžio kreditą, o Administratorė įsipareigojo gautą kreditą naudoti pagal specialiojoje dalyje nurodytą kredito paskirtį, sutartyje nurodytomis sąlygomis jį grąžinti, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles; šalys pažymėjo, kad Administratorės pareiga grąžinti bankui kreditą, mokėti palūkanas ir (ar) delspinigius (jei tokie būtų priskaičiuoti) galioja tiek, kiek yra surinkta kredito įmokų, palūkanų ir (ar) delspinigių (jei tokie priskaičiuoti) ir naudos gavėjų.

13. Iš Kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų 1–7 punktų nustatyta, kad AB Šiaulių bankas suteikė ieškovei naudos gavėjų (butų savininkų) naudai daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui finansuoti 264 634 Eur dydžio kreditą, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2036 m. sausio 20 d., mokant fiksuotas 3 procentų dydžio metines palūkanas, numatytas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo atidėjimo laikotarpis – iki 2018 m. liepos 20 d. Kreditavimo sutarties specialiosiose sąlygose taip pat numatyti 0,04 procento dydžio delspinigiai, apskaičiuojami nuo laiku pagal sutartį nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir (ar) palūkanų sumos į delspinigiams mokėti skirtą sąskaitą (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 ir 16 punktai, bendrosios dalies 1.10 ir 5.7 punktai).

14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu 2015 m. gruodžio 3 d. protokolo Nr. 14 1.2 ir 4 punktų duomenimis ir Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 1.22 punkto nuostatomis, nustatė, kad Kreditavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui, sudaryta ir kreditas daugiabučio namo atnaujinimo projektui finansuoti suteiktas namo patalpų savininkų naudai ir visas su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas) privalo apmokėti patalpų savininkai. Dėl šios aplinkybės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ginčo nekilo.

15. Remiantis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu 2015 m. gruodžio 3 d. protokolo Nr. 14 duomenimis, sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priimtas daugiabučio namo butų ar kitų patalpų (nuosavybės teisės objektų) savininkų balsų dauguma (24 iš 25). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neginčija 2015 m. gruodžio 4 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokole Nr. 14 užfiksuoto bendraturčių priimto sprendimo, sprendimas galiojantis, todėl konstatavo, kad protokole užfiksuotas butų ir kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas, pagal CK 4.85 straipsnio nuostatas, privalomas tiek atsakovui, tiek ir kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei UAB ,,Švenčionių švara“ priteista 1 589,94 Eur negrąžinto kredito dalis, 901,89 Eur nesumokėtų mokėjimo palūkanų, 59,40 Eur nesumokėtų atidėtų palūkanų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 551,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, apeliacine tvarka nebuvo apskųsta.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius

17. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 047,69 Eur delspinigių. Taigi apeliacine tvarka keliamas klausimas dėl atsakovo pareigos pagal Kreditavimo sutartį mokėti delspinigius, apskaičiuojamus nuo pagal šią sutartį nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir (ar) palūkanų sumos.

18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti ieškovės apskaičiuotus delspinigius, nukrypo nuo sutarties privalomumo principo taikymo, peržengė šalių apibrėžtas nagrinėjamos civilinės bylos ribas ir nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas aplinkybę, jog šalys dėl delspinigių nesusitarė CK 6.72 numatyta forma, sukūrė situaciją, kai ir visi likę daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nebeturės prievolės mokėti Kreditavimo sutartyje numatytų delspinigių, o kreditą išdavusi įstaiga, t. y. AB Šiaulių bankas, nebeturės teisės ateityje šių delspinigių reikalauti. Apeliantės vertinimu, taip skundžiamu sprendimu pasisakyta dėl trečiųjų asmenų, kurie nėra šios civilinės bylos dalyviai, materialiųjų teisių ir pareigų, dėl to yra teisinis pagrindas pirmosios instancijos sprendimą pripažinti negaliojančiu, kaip priimtą pažeidus proceso teisės normas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

19. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant, ar teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023 41 punktą).

20. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų išimtinumą, šie pagrindai neturi būti aiškinami plačiai. Pažymėta, kad pagrindas panaikinti teismo sprendimą gali būti nustatytas ir tada, kai pažeidžiamos ar netinkamai pritaikomos procesinės teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

21. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ar priešieškinio (CPK 143 straipsnis) forma. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą nulemia šalių materialieji teisiniai santykiai, tačiau konkretų gynybos būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybė, jog bendraturčiai svarstė ir pritarė netesyboms, nurodytoms Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.7 punkte, ir jų dydžiui, nurodytam Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 punkte, nenurodoma nei balsavimo biuleteniuose, nei protokole. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo negali būti tenkinamas, rėmėsi argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog daugiabučio namo butų savininkai ir ieškovė kaip projekto administratorė balsavimo raštu metu ar iki (po) balsavimo būtų dėl delspinigių susitarę CK 6.72 straipsnyje numatyta forma.

24. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškovės pareikštu ieškiniu suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas, buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš atsakovo. Ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovui grindė 2015 m. gruodžio 4 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokole Nr. 14 įtvirtintu bendraturčių priimto sprendimo ir Kreditavimo sutarties nuostatų privalomumu atsakovui (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesutiko su ieškovės atliktu delspinigių apskaičiavimu už ginčo laikotarpį nuo 2017 m., tačiau savarankiškų materialinių reikalavimų byloje nepareiškė. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti savarankiški reikalavimai, kuriais būtų ginčijamas 2015 m. gruodžio 4 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokole Nr. 14 užfiksuotas priimtas sprendimas ir (ar) Kreditavimo sutarties sąlygos. Apeliantė pagrįstai pažymi, kad nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutartis ar tam tikros jos nuostatos nėra pripažintos negaliojančiomis. Taigi nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamos Kreditavimo sutarties sąlygos ir tai nesudarė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyko.

25. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas peržengti byloje pareikštus reikalavimus, išskyrus specialiai CPK aptartus atvejus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, kad nagrinėjamoje byloje nustatė pagrindą peržengti ieškinyje pareikštų reikalavimų ribas. Darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės ir atsakovo ginčą, neturėjo pagrindo nagrinėti ir vertinti anksčiau nurodytų aplinkybių, sietinų su Kreditavimo sutarties nuostatų galiojimu, kadangi byloje nebuvo pareikšti atitinkami reikalavimai.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir nustatytas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti apeliantės nurodomą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 047,69 Eur delspinigių. Ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti 1 047,69 Eur delspinigių suma apskaičiuota pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.7 punktą ir Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 punktą, taikant sutartimi nustatytą 0,04 procento delspinigių normą. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktame 2022 m. rugpjūčio mėn. paskolų ir palūkanų žiniaraštyje nurodyta, kad įsiskolinimas nemokėtas 66 mėnesius ir iš viso atsakovo skola sudaro 3 598,92 Eur, šią sumą sudaro 1 589,94 Eur paskolos dalis, 901,89 Eur palūkanos ir 59,40 Eur atidėtos palūkanos ir 1 047,69 Eur delspinigiai. Iš ieškovės byloje pateikto paskolų ir palūkanų žiniaraščio, kurio laikotarpis nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., duomenų matyti, kad delspinigiai atsakovui apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kreditavimo sutarties 5.1 punkte nustatyta ieškovės (Administratorės) pareiga siekti, kad naudos gavėjai kreditą bankui grąžintų dalimis ir grąžinimo grafike numatytais terminais. Kreditavimo sutarties 5.7 punkte nustatyta, kad, praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminus, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną bankui mokami specialiojoje dalyje numatyto dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas; Administratorė (t. y. ieškovė) privalo pareikalauti, kad naudos gavėjas, dėl kurio įsipareigojimų nevykdymo administratorius neįvykdė mokėjimo prievolių bankui pagal sutartį, sumokėtų sutartyje nurodyto dydžio delspinigius sutartyje nustatyta tvarka. Kreditavimo sutarties 5.8 punkte numatyta, kad priskaičiuotus delspinigius bankas nurašo nuo kaupiamųjų lėšų sąskaitos laikydamasis bendroje sutarties dalyje nustatytos mokėjimo tvarkos.

29. Kaip matyti iš byloje pateiktos Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.8 ir 1.16 punktų, bankui yra suteikiama teisė nurašyti priskaičiuotus delspinigius nuo kaupiamųjų lėšų sąskaitos (t. y. Kreditavimo sutarties pagrindu naudos gavėjų naudai atidarytos specialios sąskaitos banke, administruojamos Administratorės, ir skirtos išimtinai naudos gavėjų įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti (kreditui, palūkanoms ir kt.)) laikantis sutarties bendrojoje dalyje nustatytos mokėjimo tvarkos. Mokėjimo tvarka reglamentuota Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.10–5.15 punktuose. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.10 punkte numatyta Administratorės pareiga sekti, kad suėjus kredito ar jo dalies grąžinimo ar palūkanų mokėjimo terminams kaupiamųjų lėšų sąskaitoje būtų reikiama lėšų suma mokėjimams (kreditui, palūkanoms ir (ar) delspinigiams (jei tokie priskaičiuoti) pagal sutartį atlikti, laikantis bendrosios dalies 2.1 punkte nurodyto Administratorės atsakomybės ribojimo principo; priešingu atveju bus laikoma, kad kredito ar jo dalies, palūkanų mokėjimo terminai yra praleisti. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.11 punkte numatytas šalių susitarimas, kad, suėjus sutartyje numatytam kredito ar jo dalies grąžinimo ir (ar) palūkanų ir (ar) delspinigių (jei tokie priskaičiuoti) mokėjimo terminui, bankas mokėtiną kredito, palūkanų ir (ar) delspinigių (jei tokie priskaičiuoti) sumą be atskiro šalies įspėjimo ir sutikimo nurašys nuo kaupiamųjų lėšų sąskaitos. Mokėjimai nurašomi į specialiojoje dalyje nurodytas kredito, palūkanų mokėjimo, delspinigių mokėjimo sąskaitas. Esant vėlavimams, bankas kiekvieną dieną nurašo reikiamą sumą iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos, kol einamoji skola (kredito įmoka, palūkanos, delspinigiai, jei tokie būtų priskaičiuoti) bus visiškai padengta.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kreditavimo sutarties 7.5 punkte numatyta sąlyga, jog kai naudos gavėjas vėluoja vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus bankui daugiau kaip 90 kalendorinių dienų ir naudos gavėjo pradelsta mokėti suma (skola) bankui viršija 100 Eur sumą, Administratorė (t. y. ieškovė) per 10 kalendorinių dienų (jei per tą laikotarpį mokėjimai nebuvo atlikti) įsipareigoja ir privalo inicijuoti visos (jei tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms) ar pradelstos mokėti naudos gavėjo butui tenkančios kredito dalies išieškojimą iš naudos gavėjo teismine tvarka, t. y. kreiptis į teismą dėl naudos gavėjui tenkančios kredito dalies priteisimo ir į antstolį dėl išieškojimo (jeigu skolininkas geruoju nevykdo teismo sprendimo) arba sudaryti su naudos gavėju (skolininku) taikos sutartį dėl įsipareigojimų vykdymo, išdėstant susidariusios naudos gavėjui tenkančios skolos mokėjimus ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui ir įpareigojant naudos gavėją už atidėjimo laikotarpį sumokėti ne mažesnius nei specialiojoje dalyje nurodyto dydžio delspinigius. Visi kredito, palūkanų ir delspinigių mokėjimai (išskyrus ieškovės patirtas bylinėjimosi ir (ar) su priverstiniu išieškojimu susijusias išlaidas, kurios mokamos į ieškovės banko sąskaitą) pagal taikos sutartis, teismo sprendimus ir (ar) antstolio patvarkymus privalo būti pervedami į kaupiamųjų lėšų sąskaitą, ieškovė bankui privalo pateikti informaciją, kokia sumokėtų piniginių lėšų dalis skirta kreditui grąžinti, palūkanų ir (ar) delspinigių mokėjimams.

31. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės laikėsi pozicijos, jog ieškovė nuo 2016 m. nepagrįstai ilgą laiką faktiškai neinformavo atsakovo apie jo įsiskolinimą pagal Kreditavimo sutartį. Iš atsakovo nurodomų atsikirtimų į ieškinio reikalavimus ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų dėl sąskaitų atsakovui pateikimo aplinkybių matyti, kad ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalyje tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas dėl delspinigių apskaičiavimo laikotarpio ir ieškovės bei atsakovo veiksmų šiuo laikotarpiu tinkamumo vertinimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. turėjo sumokėti 1 047,69 Eur delspinigių, byloje rėmėsi ieškovės UAB „Švenčionių švara“ sudaryto paskolų ir palūkanų žiniaraščio duomenimis. Pastebėtina tai, kad ieškovės atstovas 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog bankas apskaičiuoja delspinigius, ieškovė, kaip projekto Administratorė, turi pareigą iš gyventojų surinkti įmokas į atskirą sąskaitą, o bankas iš nurodytos sąskaitos automatiškai atlieka išskaitas. Ieškovės atstovas nurodė, kad delspinigių bankui ieškovė pati nemokėjo, šių sumų ieškovė nemoka, šias sumas moka gyventojai į banke esančią Administratorės sąskaitą, o bankas atlieka atskaitymus eiliškumo tvarka. Ieškovės atstovas 2024 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, ar buvo vėluojama atsiskaityti su banku, ir rėmėsi kartu su 2024 m. sausio 18 d. pateiktais paaiškinimais pateikto žiniaraščio duomenimis. Ieškovės atstovas akcentavo, kad pagal Kreditavimo sutartį būtent atsakovas yra naudos gavėjas ir ieškovė nemoka jokių įmokų, nes ji tokios pareigos neturi, o tik administruoja susidariusius įsiskolinimus; nurodė, kad delspinigiai yra banko patirti nuostoliai dėl laiku negautų įmokų ir bankas yra suinteresuotas nurodytų lėšų gavimu. Pažymėtina tai, kad nors ieškovės atstovas nurodė, jog bankas apskaičiuoja delspinigius, tačiau byloje nėra pateikta pažymų iš banko, kurios galėtų pagrįsti ieškovės nurodomą delspinigių, apskaičiuotų už visą ieškovės nurodomą ginčo laikotarpį, sumą. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad būtent ieškinyje nurodoma suma buvo ir banko apskaičiuota delspinigių suma.

33. Pastebėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į itin ilgą laikotarpį, už kurį ieškovė apskaičiuoja delspinigius (t. y. nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo Kreditavimo sutarties 7.5 punkto sąlygos nuostatas, kurios reglamentuoja Administratorės (ieškovės) veiksmus naudos gavėjui atitinkamu mastu vėluojant vykdyti mokėjimo įsipareigojimus, kuriomis rėmėsi ir ieškovės atstovas 2024 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl šios nuostatos įgyvendinimo ginčo laikotarpiu.

34. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl delspinigių pritiesimo atmetė iš esmės peržengęs byloje pareikštų reikalavimų ribas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nesiaiškino, netyrė ir neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių dėl atsakovo pareigos pagal Kreditavimo sutartį mokėti delspinigius ir prašomos priteisti delspinigių sumos apskaičiavimo, t. y. teismas dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo šiuo aspektu nepasisakė. Dėl tokio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamo taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neišsiaiškinus nurodytų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų atsakovui pagrįstumo, nebuvo atskleista bylos esmė. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑446‑378/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑2‑611/2022; ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, yra teisinis pagrindas civilinės bylos dalį, dėl kurios priimta apeliacine tvarka apskųsta teismo sprendimo dalis, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos dalis, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl nenagrinėtų esminių aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

37. Padarius nurodytas išvadas ir nustačius teisinį pagrindą bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

38. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio nuostatas, numatančias, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal galutinį bylos procesinį rezultatą, padaręs anksčiau nurodytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės argumentų dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo plačiau nepasisako. Šis klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo iš esmės išnagrinėjus grąžinamą bylos dalį.

39. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vertinant galutinį bylos procesinį rezultatą, taip pat į CPK 96 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, grąžinamos iš naujo nagrinėti bylos dalies išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtakos šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Dėl to panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybei klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus grąžintą bylos dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinės teisės nuostatų taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti įtakos bylos dalies baigčiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų aplinkybių apimtį išnagrinėti bylos dalies iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

41. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai ir iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, panaikinamos ir bylos dalis parduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesta ieškovės ieškinio dalis ir iš atsakovo I. M. (Y. M.) į valstybės biudžetą priteista 9,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.