Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Iešnalė“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Iešnalė“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Akmenės būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iešnalė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio kopija ir pranešimas dėl privalomo atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei išsiųsti 2023 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu – elektroninių ryšių priemonėmis per EPP, ir laikyti įteiktais 2023 m. balandžio 4 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Procesiniai dokumentai atsakovei taip pat buvo siunčiami ir atsakovės el. pašto adresu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

7. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

8. Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

9. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 005,33 Eur skolą, 1 086,46 Eur palūkanas, 65,90 Eur atidėtas palūkanas, 728,35 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 886,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. kovo 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 251,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2386-669/2023 nagrinėjimą. Nurodė, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas el. paštu ir atsakovė laukė pranešimo apie paskirtą posėdžio datą, tačiau jai apie paskirtą posėdžio datą nebuvo pranešta. Atsiliepimo neteikė todėl, kad visi dokumentai yra byloje ir iš jų akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas neturi pagrindo. Byloje pateikti dokumentai: butų ir kitų savininkų protokolas Nr. 4, Daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. EIBV-2017-7259-08 nėra atsakovės pasirašyta. Šalys dėl jų nesitarė, nežino jų turinio. Pirkdama būstą jokių kitų įsipareigojimų neprisiėmė, jų nebuvo Registrų centro išraše bei Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. S-19-9-10339. Mano, kad ieškinio klaidos priežastis – antstolė E. M., kurią prašo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, buvo sąlygos dėl atsakovės priimti teismo sprendimą už akių. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė kokių nors argumentų bei įrodymų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir (ar) teisėtumu.

11. Apeliantė (atsakovė) su nurodytomis teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad elektroniniu paštu negavo ieškinio priedų, tik teismo pranešimą su ieškiniu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta.

12. Pažymėtina, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų.

13. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei ieškinys su priedais išsiųsti 2023 m. balandžio 3 d. elektroninių ryšių priemonėmis – per EPP, ir laikyti įteiktais 2023 m. balandžio 4 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ir atsakovės nurodytu el. pašto adresu, atsakovei patvirtinant procesinių dokumentų gavimą. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patvirtino, kad ieškinį su teismo pranešimu gavo. 2023 m. balandžio 3 d. teismo pranešime aiškiai nurodyta, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjo 2023 m. kovo 31 d. rezoliucija atsakovei UAB „Iešnalė“ yra nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas, per kurį atsakovė privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškovės VšĮ „Akmenės būstas“ ieškinį. Kartu išaiškinant, kad atsiliepimo nepateikimo pasekmės yra numatytos CPK 142 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, pagal kurias teismui yra suteikta teisė atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, ir, esant ieškovo prašymui, įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių. Ieškovė VšĮ „Akmenės būstas“ 2023 m. kovo 30 d. ieškiniu prašė atsakovei nepateikus visų reikiamų paruošiamųjų procesinių dokumentų, taip pat be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, priimti sprendimą už akių.

14. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes bei kartu su pareiškimu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, nustatytu terminu nepateikusi atsiliepimo, atsakovė buvo pasyvi, o svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, byloje nenustatyta. Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas, ieškovės prašymu, pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

15. Pažymėtina, kad atsakovei elektroniniu paštu siųstame teismo pranešime buvo nurodyta, jog ieškinys ir jo priedai yra pateikti elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), todėl ieškinio priedai jai nesiunčiami (LR CPK 113 str. 1, 2 d.). Prie EPP ji gali prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt. pasirinkę Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą. Pasirinkus prisijungimo būdą per išorines sistemas, prie Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio gali prisijungti, jeigu yra registruota kvalifikuoto elektroninio parašo naudotoja, turi lustinę asmens tapatybės kortelę arba per elektroninės bankininkystės sistemą (jeigu su banku yra sudariusi elektroninių paslaugų teikimo sutartį). Tuo atveju, jeigu neturi galimybės pasinaudoti nė vienu iš anksčiau minėtų prisijungimo būdų, prisijungti prie Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio gali teismo suteiktu kodu. Prašymą dėl prisijungimo duomenų išdavimo gali užpildyti teismo raštinėje (duomenys nekelbtini), pateikusi asmens tapatybę patvirtinantį arba įgaliojimus suteikiantį dokumentą.

16. Taigi atsakovei buvo suteikta galimybė susipažinti su ieškinio priedais teismo pranešime nurodytais būdais, todėl nėra pagrindo vertinti atsakovės skundo argumentų kaip netinkamų procesinių dokumentų įteikimo. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei įteikė CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais ir nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo pagrindas jai priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog atsakovė iš esmės nenurodė kokių nors aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų priimto teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą ar leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisiniu rezultatu.

18. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir nurodo, jog skundžiama nutartis naikintina, kadangi joje teismas nurodė naujus papildomus motyvus, kurių 2023 m. birželio 5 d. sprendime už akių nebuvo, apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, kurioje minima, kad nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais.

19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, šios bylos neturi nieko bendro, todėl remtis atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 nėra pagrindo, nes nesutampa šių bylų ratio decidendi.

21. Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino ir nenagrinėjo, ar turto perleidimo momentu buvo galiojanti prievolė ir ar ta prievolė buvo perleista naujam savininkui.

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovės argumentus kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada. Remiantis bylos duomenis nustatyta, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 2 d. protokolu Nr. 4, kuriame dalyvavo 70 proc. visų daugiabučio namo savininkų, patvirtintos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygos, namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir jo įgyvendinimas ir finansavimas pavestas ieškovei VšĮ „Akmenės būstas“. 2017 m. gruodžio 14 d. su AB Šiaulių banku sudaryta Daugiabučio namo kredito sutartis Nr. EIBV-2017-7259-08. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, jog įstatymuose įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas; taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ( CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). CK 4.85 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (Įstatymo redakcija galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (Įstatymo redakcija galiojanti nuo 2001 m. liepos 1 d.). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šių faktinių aplinkybių atsakovė neneigia. Būdama minėto nekilnojamojo turto savininke, atsakovė turi pareigą padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, įskaitant ir išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui).

24. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis bei galiojantį teisinį reglamentavimą turto perdavimo momentu, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad 2023 m. birželio 5 d. sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, prieštaraujantis įstatymuose įtvirtintoms teisės normoms ir turėtų būti panaikintas.

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad atsakovams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje nepateikė tokių įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime už akių / skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė tik deklaratyviai nurodo savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu už akių. Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir kruopščiai išnagrinėjo atsakovės argumentus, kuriais ji grindė abejones dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo, įvertino visą pateiktą medžiagą bei galiojantį teisinį reglamentavimą ir nenustatė pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

26. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas už akių akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą ir su tuo susijusius klausimus, pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.