Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-3082-752/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-15
Bylos Nr.: e2-3082-752/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Agurkienė
Ieškovas: K. M.
Atsakovas: V. M.
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“

Civilinė byla Nr. e2-3082-752/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11203-2021-2

Procesinių sprendimų kategorijos:2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 15 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei,dalyvaujant ieškovei K. M., jos atstovui advokatui Linui Mažonui,atsakovui V. M., jo atstovui advokatui Jan Zavadski,

dalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. M.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais G. G., P. M.,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių pobūdžio nustatymo, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų,

bei pagal atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei K. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų,

taip pat pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. G. ieškinį ieškovei K. M. ir atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo,

taip pat pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. M. ieškinį ieškovei K. M. ir atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo,

išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvainikimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė K. M., galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, 2012 m. kovo 23 d. patikslintu ieškiniu (DOK -36371) prašė:

1. Panaikinti ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini)., įtrauktos į apskaitą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus akto Nr. 99, santuokos apskaitos įrašą, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Nepilnamečio sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

3. Po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 eurų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise pripažinti ieškovę.

4. Po santuokos nutraukimo nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečio vaiko J. M. bendravimo tvarką:

1. Antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį V. M. 18.00 val. pasiima J. M. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

2. V. M. savo kasmetinių atostogų metu, dvi savaites turi teisę pasiimti J. M. atostogauti. Apie atostogų pradžią ir pabaigą V. M. informuoja K. M. prieš vieną mėnesį.

3. Visą dieną Tėvo dienos proga, V. M. gimimo dienos proga (nesilaikant eiliškumo), V. M. pasiima J. M. 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19 val. parveža jį į jo gyvenamąją vietą.

4. Visą dieną Motinos dienos proga, K. M. gimimo dienos proga (nesilaikant eiliškumo), J. M. praleidžia su K. M..

5. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną K. M. sutinka kartu su J. M.. Poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną V. M. sutinka kartu su J. M.. Antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną V. M. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir gražina jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19:00 val.

6. Neporiniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną V. M. sutinka kartu su J. M., Šv. Kūčių dieną, pirmą Šv. Velykų dieną V. M. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną 11:00 val. Neporiniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną K. M. sutinka kartu su J. M..

7. Poriniais metais Naujųjų Metų sutikimo šventę J. M. švenčia kartu su V. M.. V. M. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) 18:00 val. Neporiniais metais vaikas Naujųjų metų sutikimą švenčia su K. M..

8. J. M. gimtadienius V. M. ir K. M. švęs prieš mėnesį laiko raštiškai suderinę savo pozicijas.

9. ½ vasaros atostogų J. M. praleidžia su tėvu V. M.. Konkretų atostogų laiką K. M. su V. M. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

10. ½ pavasario atostogų J. M. praleidžia su tėvu V. M.. Konkretų atostogų laiką K. M. su V. M. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

11. ½ rudens atostogų J. M. praleidžia su tėvu V. M.. Konkretų atostogų laiką K. M. su V. M. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

12. ½ žiemos atostogų J. M. praleidžia su tėvu V. M.. Konkretų atostogų laiką K. M. su V. M. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

13. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo V. M., bendravimas su vaiku nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis dieną prieš arba iškart po susirgimo.

14. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

15. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes.

5. Po santuokos nutraukimo ieškovei K. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

5.1. 81 400 eurų kompensaciją už nekilnojamąjį turtą: ½ dalį poilsio apartamentų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga ir nekilnojamąjį turtą ½ dalį turimos 400/137037 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nekilnojamąjį turtą ½ dalį turimos 10/43253 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga), nekilnojamąjį turtą ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga, kompensaciją išmokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali verte 25,00 Eur (bendra visų akcijų vertė – 8500 Eur).

5.3. Transporto priemonę automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 000 Eur.

Viso ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistino turto vertė – 108 900 Eur.

6. Po santuokos nutraukimo atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.1. nekilnojamąjį turtą - poilsio apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 7, Palanga; nekilnojamąjį turtą - 400/137037 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga; nekilnojamąjį turtą - 10/43253 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga; nekilnojamąjį turtą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga. Viso priteisti nekilnojamojo turto už 162 800 eurų.

6.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali verte 25,00 Eur (bendra akcijų vertė – 8500 Eur).

6.3. Transporto priemonę - automobilį OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 700 Eur.

Viso atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistino turto vertė – 172 000 Eur.

7. Atsakovui V. M. iš ieškovės K. M. priteisti 9250 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį (už transporto priemonę automobilį), kompensaciją išmokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

8. Nustatyti, kad ieškovė K. M. ir atsakovas V. M. po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo įgyja po ½ dalį reikalavimo teisės pagal 2019-05-21 d. sudarytą paskolos sutartį 65 000 eurų sumai tarp V. M., K. M., toliau sutartyje vadinami „Paskolos davėjais“ ir UAB "(duomenys neskelbtini)", kuriai atstovauja direktorė K. M., toliau sutartyje vadinama „Paskolos gavėju“.

9. Nustatyti, kad ieškovė K. M. ir atsakovas V. M. po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo įgyja po ½ dalį reikalavimo teiės pagal 2019-05-27 d. sudarytą paskolos sutartį 15 000 eurų sumai tarp K. M., toliau sutartyje vadinami „Paskolos davėju“ ir UAB "(duomenys neskelbtini)", kuriai atstovauja direktorė K. M., toliau sutartyje vadinama „Paskolos gavėju“.

10. Nustatyti, kad ieškovė K. M. ir atsakovas V. M. po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo įgyja po ½ dalį reikalavimo teisės pagal 2019-10-08 d. sudarytą paskolos sutartį 11 000 eurų sumai tarp K. M., toliau sutartyje vadinami „Paskolos davėju“ ir UAB "(duomenys neskelbtini)", kuriai atstovauja direktorė K. M., toliau sutartyje vadinama „Paskolos gavėju“.

11. Kreditinį įsipareigojimą P. M. pagal 2020-02-11 paskolos sutartį 45 828 eurų sumai po santuokos nutraukimo priteisti - ½ prievolės dalį V. M. ir ½ prievolės dalį K. M., prievolę K. M. įvykdys per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

12. Kreditinį įsipareigojimą P. M. pagal 2020-05-25 paskolos sutartį 20 000 eurų sumai, paskolos likutis 5707 eurų (20 000 eurų -8480 eurų -5813eurų) po santuokos nutraukimo priteisti - ½ prievolės dalį V. M. ir ½ prievolės dalį K. M., prievolę K. M. įvykdys per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

13. Kreditinį įsipareigojimą G. G. pagal 2019-07-30 paskolos sutartį 10 000 eurų sumai po santuokos nutraukimo priteisti - ½ prievolės dalį V. M. ir ½ prievolės dalį K. M., prievolę K. M. įvykdys per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

14. Santuokos metu įsigytus namų apstatymo ir apyvokos daiktus pasidalijome iki santuokos nutraukimo.

15. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – M ir M.

16. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalauja.

17. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Kartu su atsiliepimu, viename procesiniame dokumente (2022 m. rugsėjo 28 d., Dok-121266) atsakovas pareiškė priešieškinį. Šiame procesiniame dokumente atsakovas išdėstė savo poziciją dėl ieškovės ieškinio reikalavimų dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo (su šiais ieškinio reikalavimais iš esmės sutiko), taip pat nurodė, jog sutinka ir su santuokos metu įgytu dalintinu turtu ir jo verte, su turto padalijimu lygiomis dalimis, tačiau nurodė, jog tik iš dalies sutinka su ieškovės nurodytu turto padalijimo būdu, t.y. sutinka, jog santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis Palangoje, (duomenys neskelbtini) ir automobilis Opel Astra būtų priteistas natūra jam, o ieškovei būtų priteistas automobilis Volkswagen Tiguan, taip pat sutinka, jog turimos reikalavimo teisės pagal ieškovės nurodytas paskolos sutartis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų padalintos šalims po ½ dalį, tačiau nesutinka su ieškovės prašymu priteisi atsakovui ½ dalį akcijų (340 vnt., kurių vertė 8500 eurų), taip pat nesutinka išmokėti ieškovei 81 400 Eur piniginę kompensaciją už jam priteistiną nekilnojamąjį turtą, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog šalys turi kreditorinių įsipareigojimų G. G., 18 970 sumoje, ir P. M., 80 381 Eur sumoje, kurių mokėjimų terminai suėję 2021-12-31. Šalių turimi įsipareigojimai sudaro net 99 351 Eur sumą, jie yra solidarūs, o solidarūs įsipareigojimai vykdytini iš bendro turto, todėl šalys juos turėtų vykdyti (grąžinti paskolas) lygiomis dalimis, tačiau atsakovas prašo skolinius įsipareigojimus pripažinti jo asmenine prievole, priteisiant jam didesnės vertės turtą. Atsakovas taip pat nurodė, jog iš ieškovės pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašų nustatė, jog ieškovė, neturėdama atsakovo sutikimo ir jo apie tai neinformavusi, vienašališkai, laikotarpiu nuo 2019-04-02 iki 2021-03-26, į jos valdomos įmonės, kurioje ji užima direktorės pareigas, sąskaitas, pervedė jos sąskaitoje buvusias šeimos lėšas, ne mažiau kaip 54 140 Eurų, nesant tam jokio teisėto pagrindo, t.y. be paskolos sutarties ir be atsakovo žinios panaudojo šeimos lėšas ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 27 070 Eur kmpensacija. Atsižvelgiant į atsiliepime – priešieškinio pareiškime išdėstytas aplinkybes, atsakovas prašė santuokos metu įgytą turtą ir prievoles padalinti jo nurodytu būdu, bei pareiškė savarankišką priešieškinio reikalavimą dėl 27 070 Eur kmpensacijos priteisimo už ieškovės ne šeimos poreikiams panaudotas šeimos lėšas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas atiliepimu/priešieškiniu prašė:

1. Panaikinti ieškovės ir atsakovo bažnytinės santuokos sudarytos (duomenys neskelbtini). Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, apskaitos įrašą užregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 99, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Nepilnamečio sūnaus J M gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

3. Po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 eurų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise pripažinti ieškovę.

4. Po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, atsakovui gyvenant Lietuvoje, pagal kurią su sūnumi jis bendraus:

4.1. Antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį V. M. 18.00 val. pasiima J M iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

4.2. Kas antrą savaitę pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos arba ieškovės gyvenamosios vietos antradienį 17 val. bei grąžinant ketvirtadienį į ugdymo įstaigą ar ieškovės gyvenamąją vietą;

4.3. V. M. savo kasmetinių atostogų metu, dvi savaites turi teisę pasiimti J M atostogauti. Apie atostogų pradžią ir pabaigą V. M. informuoja K M prieš vieną mėnesį;

4.4. Visą dieną Tėvo dienos proga, V M gimimo dienos proga (nesilaikant eiliškumo), V. M. pasiima J̨ M̨ 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19 val. parveža jį į jo gyvenamąją vietą;

4.5. Visą dieną Motinos dienos proga, K M gimimo dienos proga (nesilaikant eiliškumo), J. M. praleidžia su K. M.;

4.5. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną K M sutinka kartu su J M. Poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną V. M. sutinka kartu su J M. Antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną V. M. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir gražina jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19:00 val.;

4.6. Neporiniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną V. M. sutinka kartu su J M, Šv. Kūčių dieną, pirmą Šv. Velykų dieną V. M. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą sekančią dieną 11:00 val. Neporiniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną K M sutinka kartu su J M;

4.7. Poriniais metais Naujųjų Metų sutikimo šventę J. M. švenčia kartu su V M. V. M. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) 18:00 val. neporiniais metais vaikas Naujųjų metų sutikimą švenčia su K. M.;

4.8. J M gimtadienius V. M. ir K M švęs prieš mėnesį laiko raštiškai suderinę savo pozicijas;

4.9. 1/2 vasaros atostogų J. M. praleidžia su tėvu V M. Konkretų atostogų laiką K M su V M derinasi prieš mėnesį iki atostogų;

4.10. ½ pavasario atostogų J. M. praleidžia su tėvu V M. Konkretų atostogų laiką K M su V M derinasi prieš mėnesį iki atostogų;

4.11. ½ rudens atostogų J. M. praleidžia su tėvu V M. Konkretų atostogų laiką K M su V M derinasi prieš mėnesį iki atostogų;

4.12. ½ žiemos atostogų J. M. praleidžia su tėvu V M. Konkretų atostogų laiką K M su V M derinasi prieš mėnesį iki atostogų;

4.13. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo V M bendravimas su vaiku nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis dieną prieš arba iškart po susirgimo;

4.14. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

4.15. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes.

4.16. Atsakovui gyvenant užsienyje jis bendrauja su sūnumi kas ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto, pasiimdamas iš ieškovės gyvenamosios vietos iki sekmadienio 16 val. parveždamas vaiką į ieškovės gyvenamąją arba kitą sutartą vietą. Apie planuojamą susitikimą informavus ieškovę prieš septynias dienas.

5. Priteisti atsakovui:

5.1. Nekilnojamąjį̨ turtą poilsio apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga, 400/137037 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 10/43253 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga, bendros 162 800 Eur vertės priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn.

5.2. Transporto priemonę automobilį OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė vadovaujantis UAB ,,Nepriklausomų vertintojų biuras“ ataskaita Nr. 2210733 yra 700 Eur, priteisti atsakovo asmeninės nuosavybėn.

5.3. Pripažinti ½ dalį piniginio reikalavimo teisės į K. M. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2019-05-21, 2020-05-27, 2019-10-08 paskolos sutartis bendrai 91 000 Eur skolos sumai.

5.4. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 27 070 Eur kompensaciją už ieškovės ne šeimos poreikiams panaudas šalių santuokoje įgytas lėšas.

5.5. Nustatyti, jog priteisus atsakovui nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, skolinius įsipareigojimus P. M., ir G. G. pagal 2020-02-11; 2020-05-25; 2020-11-08 2019-07-30; 2020-02-12; 2021-01-10, paskolos sutartis atlygins V. M. iš asmeninių lėšų.

6. Ieškovei priteisti:

6.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 640 vnt. vardinių paprastųjų akcijų iš viso 17 000 Eur vertės.

6.2. Transporto priemonę automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 000 Eur ;

6.3. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 14 074,5 Eur kompensaciją už jam didesnės vertės priteistą turtą.

6.4. Padaryti užskaitymą, atimant iš ieškovės mokėtinos atsakovui kompensacijos sumos 27 070 Eur atsakovo jai mokėtiną 14 075,5 Eur sumą, bei priteisti atsakovo naudai 12 994,5 Eur kompensaciją.

6.6. Pripažinti ½ dalį piniginio reikalavimo teisės į K. M. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2019-05-21, 2020-05-27, 2019-10-08 paskolos sutartis bendrai 91 000 Eur skolos sumai;

6.7. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – M ir M.

6.8. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas;

6.9. Tenkinti kreditoriaus P. M. ieškinį, bei tenmkinti iš dalies G. G. ieškinį dėl 6 020 Eur paskolos.

Šalies argumentai

3. Trečiasis asmuo G. G. byloje pareikštu savarankišku ieškiniu ieškovei K. M. ir atsakovui V. M. prašė priteisti jai iš ieškovės K. M. ir atsakovo V. M. solidariai 8 970 eurų skolą pagal 2020-02-12 bei 2021-01-10 paskolos sutartis; Tuo atveju jeigu teismas priteis atsakovui nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, skolinius įsipareigojimus pagal 2019-07-30, 2020-02-12; 2021-01-10, paskolos sutartis bendrai negrąžintai 18 950 Eur sumai priteisti iš V. M.. Tuo atveju, jeigu atsakovo prašymas priteisti jo asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje bus atmestas, priteisti iš K. M. ir V. M. solidariai 18 950 Eur skolos pagal 2019-07-30, 2020-02-12; 2021-01-10 paskolų sutartis.

4. Trečiasis asmuo P. M. byloje pareikštu savarankišku ieškiniu ieškovei K. M. ir atsakovui V. M. prašė priteisti jai iš ieškovės K. M. ir atsakovo V. M. solidariai 8 480 eurų skolą pagal 2020-02-11 paskolos sutartį; Tuo atveju jeigu teismas priteis atsakovui nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, skolinius įsipareigojimus pagal 2020-02-11 sutartį, bei 2020-05-25; 2020-11-08, paskolos sutartis priteisti iš V. M. asmeninių lėšų.

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas baigiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovei nedalyvaujant bei priimti teismo sprendimą geriausiai atitinkantį vaiko interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai. Priešieškinis atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl santuokos iširimo priežasčių, sutuoktinių kaltės.

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Kauno Vytauto didžiojo bažnyčioje, kuri(duomenys neskelbtini). įregistruota Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 99). Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas taip pat teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6.1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

6.2. Iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas su tuo sutinka. Byloje nesant reikalavimo nustatyti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, o CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

6.4. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

7. Ieškovė nurodė, jog yra darbinga ir išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo jam priteisimo taip pat nereiškė. Prieškinyje nurodė, kad jis yra darbingas ir išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Todėl išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl pavardžių, nutraukus santuoką.

8. Ieškovė prašė palikti santuokines pavardes – M, M. Atsakovas taip pat prašė ieškovei palikti santuokinę pavardę – M. Nesant ginčo tarp šalių ir jų pageidavimu, panaikinus apskaitos akto įrašą santuoką, šalims paliktinos jų santuokinės pavardės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

9. Nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini). gimė sūnus J. M., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove. Byloje išvadą teikianti institucija nurodė, kad duomenų, jog nepilnametis J. M. būtų netinkamai prižiūrimas, pažeidinėjamos jo teisės, nėra. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ieškove.

9.1. Kadangi duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiku byloje nėra, konstatuota, jog ieškovė K. M., tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį. Darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiam sūnui sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas.

9.2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje pateiktas išvadas, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, o vaikas faktiškai gyvena su ieškove, institucija teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos su motina K. M. nustatymo nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkintinas. Nepilnamečio J. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jo motina K. M. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku

10. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

10.1. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad joje nenustatyta atsakovo galimybė pasimatyti su sūnumi darbo dienomis, prašė ją papildyti, nustatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos arba ieškovės gyvenamosios vietos antradienį 17 val., bei grąžinant ketvirtadienį į ugdymo įstaigą ar ieškovės gyvenamąją vietą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laikinai dirba užsienyje, dėl ko neturi galimybių bendrauti su sūnumi ieškovės nurodytu grafiku, atsakovas prašė teismo nustatyti, jog jam gyvenant užsienyje jis bendrauja su sūnumi kas ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto, pasiimant jį iš ieškovės gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 16 val., parvežant vaiką į ieškovės gyvenamąją arba kitą sutartą vietą. Apie planuojamą susitikimą informavus ieškovę prieš septynias dienas.

10.2. Išvadą teikianti institucija byloje pateiktoje išvadoje nurodė, kad pritaria dėl atsakovo ir nepilnamečio sūnaus maksimalios bendravimo tvarkos nustatymo.

10.3. Nagrinėjamu atveju, ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo iš esmės nėra. Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu yra išvykęs dirbti į užsienį, tad jo prašymas nustatyti, jog pagal ieškovės prašomą bendravimo tvarką jis su vaiku bendrauja tik būdamas Lietuvoje, o būdamas užsienyje su sūnumi bendrauja kas ketvirtą savaitgalį, nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 16 val., yra pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėtina, kad ieškovė sutiko, jog jos pasiūlyta bendravimo tvarka būtų pakoreguota.

10.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatant vaiko J. M. bendravimo su tėvu tvarką, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka patikslintina, papildant ją punktu, kad atsakovui gyvenant Lietuvoje, darbo dienomis jis su sūnumi bendrauja kas antrą savaitę, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba ieškovės gyvenamosios vietos antradienį 17 val. bei grąžinant ketvirtadienį į ugdymo įstaigą ar ieškovės gyvenamąją vietą; taip pat punktu, kad atsakovui gyvenant užsienyje, jis bendrauja su sūnumi kas ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio ryto 10 val., pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos iki sekmadienio 16 val. parvežant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą.

Žemesnės instancijos teismas

10.5 Teismo vertinimu, tokia atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka J. M. amžių, poreikius, užtikrina vaikui teisę bandrauti su abiems tėvais ir nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, o vaikui, kurio interesai svarbiausi, naudinga, nes tokiu būdu šalys išvengs tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikas.

10.6. Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

11.1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

11.2.Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečiam reikalinga lėšų suma per mėnesį yra apie 600 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti ½ dalį vaikui reikalingo išlaikymo, t.y. 300 Eur.

11.3. Institucija teikianti išvadą byloje neprieštaravo dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos, kuri atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

11.4. Atsakovas su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma sutinka, tačiau prašo išlaikymą vaikui priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo. Šio savo prašymo atsakovas nemotyvavo.

11.5. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, skiriama nepilnamečam J. M., gim. (duomenys neskelbtini)., maistui, higienos prekėms, vaistams ir kt. išlaidoms, yra reali, atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir kainų lygį Lietuvoje. Ieškovės nurodyta vaikui reikalingo išlaikymo suma nėra padidinta ir yra reikalinga, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

11.6. Nesant ginčo tarp šalių dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio ir atsakovui tenkančios išlaikymo dalies, tėvų turtinė padėtis plačiau neanalizuojama. Teismas tik pažymi, jog pagal byloje pateiktus duomenis, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, abu yra dirbantys, sveiki. Atsakovas šiuo metu yra išvykęs dirbti į užsienį. Todėl vertintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, kuris, pagal teisinį reglamentavimą, yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).

11.7. Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas su tuo nesutinka, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo priėmimo jis gera valia teikė vaikui nurodyto dydžio išlaikymą, todėl teismas neturi pagrindo kitaip vertinti teisės į išlaikymą atsiradimo momentą, negu nurodyta ieškinyje. Pažymėtina, kad kilus šalių ginčui dėl atsakovo teikto išlaikymo laikotarpiu nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo piėmimo, tai turės įvertinti antstolis, jei bus kreiptasi dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka.

11.8. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo V. M. nepilnamečiui sūnui J. M. priteistinas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021-07-07) iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė K. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

11.9. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11.10. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto ir jo padalijimo.

12. Tarp šalių nėra ginčo, kad santuokos metu įgytą dalintiną turtą sudaro:

1. nekilnojmasis turtas: poilsio apartamentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga; 10/43253 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga; 400/137037 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga. Bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 162 800 Eur.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 680 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali verte 25,00 Eur (bendra visų akcijų vertė – 17 000 Eur);

3. Transporto priemonė automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 000 Eur.

4. Transporto priemonė automobilis OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 700 Eur.

5. Taip pat, turtinės reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“:

5.1. Reikalavimo teisė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-05-21 paskolos sutartį, kuria šalys UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskolino 65 000 Eur sumą iki 2024-05-20;

5.2. Reikalavimo teisė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2020-05-27 paskolos sutartį, kuria ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskolino 15 000 Eur;

5.3. Reikalavimo teisė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-10-08 paskolos sutartį, kuria ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskolino 11 000 Eur.

Taigi bendra šalių santuokoje įgyto turto vertė sudaro 199 500 Eur, neįskaitant reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Reikalavimo teisių bendra vertė sudaro 91 000 Eur.

Dėl turto padalinimo būdo

13. LR Civilinio Kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnyje yra įtvirtina sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, pagal kurią kiekvienam sutuoktiniui yra priteistina 1/2 dalis santuokoje įgyto turto.

13.1. Nagrinėjamoje byloje šalys nukrypti nuo lygių dalių principo neprašė, todėl tokia galimybė ir nesvarsatytina, turtas dalintinas lygiomis dalimis.

14. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

15. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo nagrinėjamoje byloje, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, o taip pat atsižvelgia į sutuoktinių interesus, jų derinimą. Kai sutuoktinių interesai yra priešingi, atsižvelgiant į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas, taip pat kitas svarbias aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Iš šalių suformuluotų galutinių reikalavimų ir paaiškinimų teisme matyti, kad tarp jų nėra ginčo, jog panaikinus santuokos apskaitos įrašą, atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise, natūra, būtų priteistas visas minėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Palangoje, kurio bendra verrtė 62 800 Eur ir transporto priemonė - automobilis OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 700 Eur, o ieškovei priteista piniginė kompensacija už ½ minėto turto dalį. Taip pat, nėra ginčo, kad ieškovei būtų priteista transporto priemonė - automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 000 Eur, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už ½ dalį. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl reikalavimo teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal paskolos sutartis padalinimo šalims, po ½ dalį. Šalys nesutaria tik dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų padalinimo būdo. Ieškovė prašo šias akcijas padalinti natūra, lygiomis dalimis, abiems šalims priteisiant po 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, bendros 8500 Eur vertės (vienos akcijos nominali vertė 25 Eur), o atsakovas prašo visas akcijas, 680 vnt., bendros 17 000 Eur vertės priteisti ieškovei, jam priteisiant 8 500 Eur dydžio kompensaciją už ½ akcijų dalį.

17. Byloje nustatyta, kad 2019-02-12 Juridinių asmenų registre įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įstatinio kapitalo dydis 34 000 Eur, kuris padalytas į 1360 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 25 Eur. Ieškovė nuo įmonės įsteigimo yra jos vadovė (direktorė), turinti 680 vnt. (t.y. lygią su kitu akcininku) akcijų dalį. Bendrovė veikos tikslai – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla, transporto, buhalterijos ir audito bei kitos paslaugos.

18. Atsakovas nurodo, kad įmonės veikloje jis nedalyvauja, jokių pareigų neužima, neturi žinių ir kompetencijų šioje srityje ir apskritai neturi suinteresuotumo valdyti įmonės akcijas. Tuo tarpu ieškovė vadovauja įmonei, rūpinasi jos veikla, tvarko visą buhalteriją. Įmonė buvo įkurta būtent ieškovės iniciatyva.

19. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai nepagrindžia, jog jis negali būti akcininku. Buvimas akcininku nėra ribojamas asmens žiniomis, kompetencijomis, turimu išsilavinimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra šalių bendras turtas, įgytas santuokos metu. Byloje yra duomenų, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas investavo šeimos ir skolintas lėšas į įmonę, pirko įmonei transporto priemones. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas nurodė, kad jo pastangomis įmonei buvo nupirkti 5 vilkikai, dvi priekabos ir traktorius už maždaug 200 00 Eur sumą, iš santuokoje įgytų bei uždirbtų lėšų, taip pat kėlė klausimą dėl akcijų nominalios vertės atitikimo visam įmonės turtui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovo indėlis bendrovės įkūrime ir veikloje nebuvo minimalus. Ieškovė taip pat nurodė, kad jų abiejų bendru sutarimu į įmonę buvo investuojamos bendros šeimos ir skolintos lėšos, kuriant įmonę ir plečiant jos veiklą jie abu tikėjosi, jog įmonė dirbs pelningai, bus gaunami dividendai. Ieškovės paaiškinimu, iki šiol dividendų nebuvo išmokėta, tačiau įmonė dirba pelningai, tikisi gauti. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Teismas vertina, kad padalijus akcijas lygiomis dalimis natūra, atsakovui atitektų ne tik santuokos metu įgytas turtas, kuris lygus akcijų nominaliai vertei, bet ir gautini dividendai bei galimai padidėjusi įmonės, kaip verslo objekto, vertė.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismo vertinimu, šalių santuokos iširimas nėra pakankama priežastis atsisakyti dalyvauti įmonės veikloje, į kurią investuotos ženklios bendros lėšos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad šalys negali dalyvauti įmonės valdyme dėl tarpusavio konfliktų. Kaip matyti, šiuo metu šalys nekonfliktuoja, iš esmės jų niekas nesieja, tik sūnaus išlaikymas ir auklėjimas, dėl ko ginčų taip pat nekyla.

21. Atsižvelgiant į nustatydas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų neteisinga ir neracionalu akcijas priteisti vienam sutuoktiniui, o tikslinga jas dalinti natūra, lygiomis dalimis. Padalijus akcijas ieškovės nurodytu būdu, atmestinas atsakovo prašymas dėl akcijų padalijimo jam priteisiant piniginę kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog šalių santuokoje įgytas turtas ir turtinės teisės dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis, ieškovės prašomu būdu, t.y. :

22.1. Ieškovei K. M. nuosavybės teise priteisti transporto priemonę VOLKSWAGEN TIGUAN, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurios vertė 19 000 Eur, o atsakovui priteisti iš ieškovės 9 500 Eur kompensaciją už ½ jo dalį;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių bendra nominali vertė - 8 500 Eur ;

½ dalį reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-05-21 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 65 000 Eur;

½ dalį reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2020-05-27 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 15 000 Eur;

½ dalį reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-10-08 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 11 000 Eur.

22.2. Atsakovui V. M. nuosavybės teise priteisti:

nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio bendra vertė 162 800 Eur, o ieškovei priteisti iš atsakovo 81 400 Eur piniginė kompensaciją už ½ dalį minėto turto;

transporto priemonę automobilį OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurios vertė 700 Eur, o ieškovei priteisti iš atsakovo 350 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį minėto turto;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių bendra nominali vertė - 8 500 Eur ;

½ dalis reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-05-21 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 65 000 Eur;

½ dalis reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2020-05-27 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 15 000 Eur;

½ dalis reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-10-08 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 11 000 Eur.

23. Kaip nustatyta, bendro dalintino turto vertė sudaro 199 500 Eur (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas) ir 91 000 Eur turtinės reikalavimų teisės. Padalijus turtą nurodytu būdu, tiek ieškovei, tiek atsakovui tenkanti turto ir piniginių kompensacijų suma (atskaičius kitam sutuoktiniui priteistas kompensacijas) sudaro 99 750 Eur, o kiekvienai iš šalių priteistų turtinių reikalavimų suma sudaro 45 500 Eur. Tokiu būdu, turtas padalintas lygiomis dalimis, kiekvienam sutuoktiniui paskiriant po ½ dalį bendro turto.

Dėl 54 140 Eur pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)”

24. Atsakovas nurodė, kad ieškovė vienašališkai, t.y. neturėdama atsakovo sutikimo ir jo apie tai neinformavus, laikotarpiu nuo 2019-04-02 iki 2021-03-26 į jos valdomos įmonės, kurioje ji užima direktorės pareigas, iš savo sąskaitos, kurioje buvo abiems šalims priklausančios lėšos tiek pardavus nekilnojamąjį turtą, tiek ir uždirbtos, į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias sąskaitas pervedė ne mažiau kaip 54 140 Eur nesant tam jokio teisinio pagrindo, t.y. be skolos sutarties apie kurią būtų žinoma atsakovui, bei nuslėpus šias aplinkybes. Tokiu būdu šeimos lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, dėl ko iš ieškovės priešieškiniu prašo priteisti 27 070 Eur (54 140/2) kompensaciją.

25. Ieškovė su tokiu priešieškinio reikalavimu nesutiko. Sutiko su atsakovo paskaičiavimais, kad nurodytų laikotarpiu be rašytinių sutarčių yra pervedusi 54 140 eurų sumą įmonei. Tačiau nesutiko, kad atsakovas turi teisę reikalauti pusės tų pinigų. Paaiškino, kad šios lėšos buvo skiriamos įmonės įstatinio kapitalo didinimui, vilkikų pirkimui. Atsakovui buvo žinoma, kad lėšos pervedamos įmonei, nes jie gyveno šeimoje, dėl visko tardavosi. Tai buvo jų abiejų sprendimas. Tikėjosi, kad kai įmonė gaus pelno, įdėtas lėšas jie atgaus dividendų forma. Todėl nemano, jog iširus santuokai, ji turėtų asmeninėmis lėšomis kompensuoti atsakovui už į įmonę investuotas lėšas. Mano, kad teisingiausia būtų pasidalinti akcijas lygiomis dalimis, tuomet tiek ji, tiek atsakovas galės gauti dividendus, kaip ir buvo planuota. Ieškovė taip pat nurodė, kad į atsakovo paskaičiuotą įmonei pervestų lėšų sumą įeina ir iš G. G. bei P. M. pasiskolintų piniginių lėšų dalis. Atsakovui tai tikrai buvo žinoma, nes tam tikslui ir buvo skolinami pinigai.

27. Iš byloje pateiktų UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. matyti, kad ieškovė į įmonės sąskaitą pervesdavo tam tikras sumas. Kaip minėta, šio fakto ieškovė neginčija. Taip pat, kaip jau nustatyta, 2019 m. liepos 30 d. atsakovas sudarė paskolos sutartį 10 000 Eur sumai su G. G., o 2020 m. gegužės 25 d. su P. M. 20 000 Eur sumai. Nors atsakovė teigė, kad apie nurodytas paskolos sutartis nežinojusi, tačiau pripažino, jog pinigai buvo gauti į jos banko sąskaitą. Kaip matyti iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos išrašų, 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovė pervedė į įmonės sąskaitą 18 000 Eur, pavedimas įvardintas kaip kapitalo didinimas, bei 2020 m. gegužės 27 d. į sąskaitą pervedė 20 000 Eur, pavedimas taip pat įvardintas kaip kapitalo didinimas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad 30 000 Eur, kurie 2019 m. liepos 30 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. buvo pasiskolinti iš G. G. ir P. M., buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)” kapitalo didinimui. Kadangi nustatyta, jog dėl nurodytų sumų rašytines paskolos sutartis sudarė atsakovas, o piniginės lėšos buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, kelia abejonių atsakovo argumentai, jog ieškovė tomis lėšomis disponavo be jo žinios ir sutikimo.

28. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo įkurta 2019 metais, šalims būnant santuokoje. Todėl preziumuojama, kad tiek įmonė, tiek iš jos veiklos gaunamos pajamos yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.). Ši prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Todėl spręstina, kad abu sutuoktiniai buvo snteresuoti tiek šios įmonės įkūrimu, tiek jos veikla. Kaip jau minėta, pats atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį yra nurodęs, kad jo pastangomis įmonei buvo nupirkti penki vilkikai, dvi priekabos ir traktorius už maždaug 200 00 Eur sumą, iš santuokoje įgytų bei uždirbtų lėšų. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad jie abu buvo suinteresuoti įmonės veikla, dėjo pastangas ir investavo šeimos lėšas, siekdami, kad įmonė dirbtų pelningai ir jie gautų dividendus. Šalių bendrą sprendimą investuoti į įmonę patvirtina ir atsakovo sudarytos minėtos paskolų sutartys su G. G. ir P. M., pagal kurias gauti pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą bei investuoti į įmonę.

29. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad šalims gyvenant santuokoje, jis nežinojęs, jog jo sutuoktinė, įmonės akcininkė ir vadovė, iš savo sąskaitos į įmonės sąskaitą pervesdavo reikiamas papildomas sumas, kurios buvo reikalingos įmonės veiklai, yra neįtikinami ir atmestini. Pažymėtina ir tai, kad į bendrą verslą investuojamos lėšos negali būti vertintinos kaip iššvaistytos ir panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti.

30. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo priteisti jam iš ieškovės 27 070 Eur kompensaciją. Šis priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų ir prievolių pobūdžio bei jų vykdymo

31. Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo.

32. Sprendžiant dėl šalių nurodytų prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo, pažymėtina, kad Kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

33. Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

34. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata - paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ka kita. Iš paskolos sutarties kilusios prievolės vykdymui taikomi bendrieji prievolių vykdymo principai, t. y. paskolos gavėjas, grąžindamas paskolą, turi elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 3.109 straipsnio l dalies 6 punktą, solidarios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

Dėl 2019 m. liepos 30 d. 10 000 Eur paskolos iš G. G.;

Dėl 2020 m. gegužės 25 d. 20 000 Eur paskolos iš P. M.;

Dėl 2020 m. lapkričio 8 d. 45 828 Eur paskolos ir P. M.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). buvo sudaryta šalių santuoka. Santuokos metu atsakovas sudarė tris rašytines paskolos sutartis: 2019 m. liepos 30 d. paskolos sutartį su G. G., 10 000 Eur sumai; 2020 m. gegužės 25 d. paskolos sutartį su P. M. 20 000 Eur sumai; 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį su Povilu martinaičiu 48 828 Eur sumai. Aukščiau nurodytų paskolų sutarčių ieškovė nepasirašė, tačiau jų neginčija ir nurodo, jog pinigai buvo gauti. Abi šalys pripažįsta, kad paskolintos lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kapitalo didinimui, poilsio apartamentų Palangoje įsigijimui ir tai buvo jų abiejų sprendimas. Ieškovė sutinka, kad nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai yra solidarūs ir sutinka juos vykdyti. Atsakovas minėtus įsipareigojimus taip pat laiko solidariais, tačiau priešieškiniu prašo jam priteisus nekilnojamąjį turtą, esantį Palangoje, o finansinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartis pripažinti atsakovo asmeniniais įsipareigojimais, kuriuos jis įsipareigoja vienas atlyginti.

36. Kadangi šalių ginčo dėl nurodytų paskolų nėra, teismas plačiau dėl jų nepasisako ir šias šalių skolas patvirtinančių įrodymų neanalizuoja.

37. Nustatytos aplinkybės bei aptarti įrodymai sudaro pagrindą vertinti, kad paskolų sutartys, nors ir buvo sudarytos vieno atsakovo, tačiau šeimos interesais. Taip pat, kad paskolų sudarymas buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas ir jų sutarimu buvo panaudotos bendro šeimos turto sukūrimui. Tokios prievolės yra solidarios (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Todėl ir po santuokos nutraukimo turi būti vykdomos solidariai.

38. Sprendžiant dėl nurodytų prievolių kreditoriams vykdymo, teismas taip pat įvertina, kad tiek ieškovė tiek ir atsakovas sutinka nurodytas skolas grąžinti patys asmeniškai. Taip pat, įvertina ir tai, kad kreditoriai G. G. ir P. M. dėl skolų grąžinimo teikė atlernatyvius reikalavimus, o būtent: sutinka, kad skolas jiems grąžintų ieškovė ir atsakovas solidariai, tačiau atsakovui V. M. priteistus nekilnojamąjį turtą Palangoje, sutinka, kad skolas grąžintų atsakovas asmeniškai.

39. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skolas pagal 2019 m. liepos 30 d., 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartis po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalys turi grąžinti solidriai. Teismas sprendžia, kad tokia atsakomybė numatyta įstatymu, be to, nustačius solidarią šalių atsakomybę bus išvengta papildomų kompensacijų apskaičiavimų ir išmokėjimų. Juo labiau, kad taikyti solidarią atsakomybą prašo ir šalių kreditoriai. Pažymėtina, kad esant solidariai atsakomybei bet kuris iš skolininkų gali pilnai atsiskaityti su kreditoriais, o atsiskaičius, kreditoriams sumokėtą skolos dalį išsireikalauti iš neatsiskaičiusio skolininko.

40. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, tenkinant patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimą nustatytina, kad prievolė gražinti P. M. 65 828 Eur skolą ir G. G. 10 000 Eur skolą po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidari sutuoktinių prievolė.

Dėl 2020 m. vasario 11 d. 23 033 Eur paskolos iš P. M.;

Dėl 2020 m. vasario 12 d. 6 020 Eur paskolos iš G. G.;

Dėl 2021 m. sausio 10 d. 2 950 Eur paskolos ir G. G.

41. Nurodytų skolų ieškovė nepripažino, neigė buvus paskolinius santykius. Atsakovas pripažino paskolos santykius buvus, pateikė paskolos sutartis.

Dėl 2020 m. vasario 11 d. 23 033 Eur paskolos iš P. M..

42. Trečiasis asmuo P. M. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė priteisti iš ieškovės ir atsakovo 8 740 Eur 2020 m. vasario 11 d. paskolos likutį. Nurodė, kad 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi paskolino šalims 23 033 Eur pervedant į ieškovės sąskaitą. Šios lėšos ieškovės ir atsakovo aiškinimu buvo reikalingos jų įsteigtos įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtui įgyti, o būtent transporto priemonėms įgyti, kadangi įmonė planavo vykdyti veiklą pervežimo srityje, taip pat, kiek prisimena, šalims buvo reikalingos lėšos būsimoms statyboms. Kadangi šalys iki šios sutarties sudarymo buvo skolingos 30 000 svarų ir buvo būtinas aiškumas dėl negrąžintos skolos, su K. M. ir V. M. jis sutarė, kad galės jiems paskolinti 20 000 svarų, kai jie jam grąžins 30 000 svarų skolą. Todėl pavedimą padarė po to, kai jam buvo grąžinta skola, kurios terminas buvo suėjęs 2020 m. sausio 1 d. Taip pat nurodė, kad dalį šios paskolos - 8 480 Eur sumą, 2020-11-06 jam grąžino atsakovas V. M., o dalį – 5 813 Eur 2021-03-24 grąžino K. M., taigi skolos likutis yra 8 740 Eur. Nurodė, kad paskolos dalies grąžinimą patvirtina jo išrašytas patvirtinimas dėl skolos grąžinimo, atsakovo pavedimas į trečiojo asmens sąskaitą, bei ieškovės pateiktas pavedimas į jos sąskaitą. Tačiau atsakovė šios skolos nepripažįsta, nurodydama, jiog darė tik jai vienai suprantamus konvertavimus.

43. Atsakovas su trečiojo asmens reikalavimu dėl paskolos sutiko. Savo argumentams pagrįsti, atsakovas byloje pateikė 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartį, kurios tekstas surašytas ranka. Nurodyta, kad P. M. skolina V. M. ir K. M. 23 033 Eur sumą, pinigai pervedami į K. M. sąskaitą, pinigai turi būti grąžinti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartyje yra P. M. ir V M pavardės ir parašai. Pažymėtina, kad paskolos sutartyje ieškovės K. M. parašo nėra. Trečiojo asmens ieškinyje taip pat nėra nurodyta, kad ji dalyvavo atsakovui skolinantis pinigus. Tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo P. M. nurodė, kad dalis skolos yra grąžinta, skolos likutis 8 740 Eur.

44. Ieškovė nesutiko, kad atsakovo su trečiuju asmeniu P. M. 2020 m. vasario 11 d. sudarytos paskolos sutarties pagrindu yra gavusi 23 033 Eur dydžio pinigines lėšas į savo sąskaitą. Nurodė, kad ji iš savo asmeninės sąskaitos esančios LLOYDS banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė P. M. į jo asmeninę sąskaitą esančią taip pat LLOYDS banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tris pavedimus, sumoje 30 000 svarų: 2020 vasario 13 d. 10 000 svarų, 2020 vasario 14 d. 10 000 svarų, 2020 vasario 20 d. 10 000 svarų. O P. M. pagal datas: 2020 vasario 13 d. 6 020 Eur (5000 svarų), 2020 vasario 14 d. 6 013 Eur (5000 svarų), 2020 vasario 28 d. 11 000 Eur (10 000 svarų) į ieškovės sąskaitą esančią Revolut banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė sumoje 23 033 Eur, šių pervedimų tikslas buvo konvertuoti svarus į eurus, dėl to pavedimų datos yra tokios pačios ir tai nebuvo jokių paskolos sutarčių pagal nurodytus pavedimus. Pinigus reikėjo konvertuoti iš svarų į eurus, kad Lietuvoje būtų galima atlikti mokėjimus, nes jau buvo pradėta namo statyba adresu Lubinų g. 108 A, Kaune. Be šių atsiųstų pinigų namo statybai, turėjo dar pinigų 134 494 svarų pardavus namą Anglijoje, kurie buvo ieškovės sąskaitoje LLOYDS banke. Tad trečiajam asmeniui ji nėra skolinga pagal nurodytą sutartį. Atsakovo ir trečiojo asmens paskolos sutartis buvo sudaryta jai nedalyvaujant ir nieko apie ją nežinant.

45. Byloje pateiktos ieškovės K. M. sąskaitos, esančios LLOYDS banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Revolut banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2020 m. vasario 13 d., 14 d. 20 d. dienomis iš ieškovės LLOYDS banko sąskaitos į P. M. sąskaitą, esančią LLOYDS banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pervedė 30 000 svarų. P. M. į ieškovės sąskaitą, esančią Revolut banke 2020 m. vasario 14 d., 14 d., 28 d. pervedė 23 033 Eur. P. M. teigia, kad ieškovės pervesti 30 000 svarų buvo šalių ankščiau suteiktos paskolos grąžinimas, kadangi jis nesutikęs daugiau skolinti šalims pinigų, kol nebus grąžinta ankščiau suteikta nurodyta paskola. Ieškovei grąžinus 30 000 svarų skolą, anot P. M., jis šalims paskolinęs 23 033 Eur, kuriuos pervedė į ieškovės sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

46. Teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodytos paskolos suteikimo aplinkybės kelia tam tikras abejones. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas, kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Pagal CK 6.123 straipsnio 1dalį prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma.

47. Pažymėtina, kad savo argumentams įrodyti P. M. nepateikė jokių įrodymų. Nors trečiasis asmuo teigė, jog šalims anksčiau suteiktą 30 000 svarų paskolą jis suteikė ne grynais pinigais, o pavedimu iš savo banko sąskaitos į ieškovės ar atsakovo banko sąskaitą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Pažymėtina, jog ne vieno teismo posėdžio metu P. M. buvo raginamas pateikti banko išrašus, pagrindžiančius 30 000 svarų paskolos suteikimą šalims. Tačiau į teismo siūlymus P. M. nereagavo, teigė, jog bankas atsisako jam išduoti tokią pažymą, tačiau ir šiems savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė – nei įrodymų, jog kreipėsi į banką ir gavo neigiamą atsakymą, nei prašė teismo tokius įrodymus padėti gauti. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog trečiasis asmuo neįrodė šalims suteiktos gan nemažos 30 000 svarų paskolos egzistavimo. Tuo tarpu, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad šalys buvo pardavusios namą Anglijoje, ieškovės sąskaitoje buvo už sandorį gauti pinigai, šalys buvo pradėjusios namo statybas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, jog, siekiant išvengti valiutų konvertavimo mokesčių, P. M. tiesiog padėjo ieškovei konvertuoti turėtus svarus į eurus. Ta aplinkybė, kad neatitinka ieškovės pervestų ir gautų lėšų dydis (pervedė 30 000 svarų, o gavo tik 25 000 svarų) nesudaro pagrindo abejoti ieškovės išsakyta pozicija.

48. Tuo tarpu atsakovas pripažįsta, kad tokią paskolą gavo, be to, teigė, jog grąžino jos dalį. Kadangi ieškovė paskolos sutarties neginčija CK 6.875 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau nepripažįsta paskolos, teismas vertina, kad tarp atsakovo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ir ieškovės kilo ginčas dėl pagal paskolos sutartį atsakovo prisiimtų prievolių pripažinimo bendromis sutuoktinių, t.y. atsakovo ir ieškovės prievolėmis.

49. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

50. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime, civilinėje byloje Nr 3K-P-186/2010 konstatavo, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Pažymėjo, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

51. Tokiu būdu, atsakovo ir trečiojo asmens P. M. paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių, kuriems sudaryti nereikia sutuoktinio, t.y. ieškovės sutikimo, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Todėl atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo įrodyti šią aplinkybę, tam, kad atsakovo prisiimta prievolė grąžinti paskolą būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių (CPK 178 straipsnis).

52. Tačiau nei trečiasis asmuo, nei atsakovas, išskyrus paskolos sutartį, kurioje išvis nenurodytas paskolos tikslas, jokių rašytinių įrodymų, susijusių su paskolos panaudojimu, į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad trečiasis asmuo ir atsakovas neįrodė, kad 2020 m. vasario 11 d. iš P. M. paskolintus 23 033 Eur panaudojo šeimos poreikiams ar jų įkurtos įmonės veiklai vystyti (CPK 178 straipsnis).

53. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė davė sutikimą paskolos sutarčiai sudaryti prieš jos sudarymą, ar po jos sudarymo, taip pat kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, ir kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendrąja ieškovės ir atsakovo prievole. Tokiu būdu, vertintina, kad atsakovas, neesant bendro šalių susitarimo dėl paskolos sudarymo, sudarydamas paskolos sutartį, prisiėmė pilną atsakomybę už paskolos grąžinimą, įsipareigodamas grąžinti paskolą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kadangi paskolos terminas suėjęs, nenustačius, kad paskola yra solidari, trečiojo asmens reikalavimas priteisti skolą solidariai iš ieškovės ir atsakovo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo V. M. priteistina jo prašoma 8 740 Eur negrąžinta skolos dalis, o ieškovės atžvilgiu ieškinys atmestinas (CPK 3.92 str., 3.109 str., 6.870 str., 6.871 str., 6.873 str., 6.875 str.).

Dėl 2020 m. vasario 12 d. 6 020 Eur paskolos iš G. G.

54. Trečiasis asmuo G. G. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą dėl 2020 m. vasario 12 d. 6 020 Eur skolos, nurodydama, kad skola buvo suteikta siekiant pagerinti šalių įmonės finansinę padėtį. Teigė, kad nurodyta suma buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, o paskolos sutartis pasirašyta su atsakovu. Ieškovė su skola nesutiko, teigė, kad nurodyta suma taip pat buvo pervesta tam, kad konvertuoti svarus į eurus.

55. Iš pateiktos K. M. sąskaitos, esančios Revolut banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jai 2020 m. vasario 13 d. G. G. pervedė 6 020 Eur. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovė, P. M. valiutos konvertavimo tikslais trimis pavedimais pervedė 30 000 svarų, taip pat, aukščiau nurodyta, kad P. M. į ieškovės sąskaitą pervedė 23 033 eurus, kas atitinka 25 000 svarus. Kaip teisingai nurodo ir atsakovas, iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei P. M. grąžino konvertuojamas lėšas 5 000 svarų mažiau nei gavo iš ieškovės. Tačiau, byloje taip pat iš ieškovės Revolut banke esančios sąskaitos matyti, kad 2020 vasario 13 d. G. G. pervedė 6 020 eurus, kas atitinka 5 000 svarų sumą. Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad pilnai tikėtini ieškovės dėstomi argumentai, jog G. G. pervesti 6 020 Eur buvo negrąžintas likutis 30 000 svarų, kurie buvo pervesti P. M. konvertavimui. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimais nustatyta, kad P. M. ir G. G. sieja artimi santykiai, jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį ir augina bendrus vaikus, tad pilnai tikėtina, kad G. G. už P. M. piniginių lėšų likutį pervedė ieškovei.

56. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, trečiojo asmens G. G. prašymas priteisti iš šalių 6 020 Eur skolą netenkintinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl 2021 m. sausio 10 d. 2 950 Eur paskolos iš G. G.

57. Trečiasis asmuo G. G. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą dėl 2021 m. sausio 10 d. 2 950 Eur skolos, nurodydama, kad skola buvo pervesta į ieškovės sąskaitą. Teigė, kad nurodyta suma buvo pervesta šalių namo statybos darbams užbaigti. Ieškovė su nurodyta skola nesutiko. Nurodė, kad P. M. prašymu buvo užsakyti langai Lietuvoje, kurie buvo išsiųsti į Jungtinę Karalystę. Bylos nagrinėjimo metu, trečiasis asmuo P. M. ir atsakovas patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl langų užsakymo ir pripažino, jog 2 950 Eur skolos G. G. nėra. Tačiau trečiasis asmuo G. G. savo reikalavimo priteisti minėtą skolą neatsisakė.

58. Iš byloje pateiktos 2021 m. vasario 23 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovei buvo parduota 11 vnt. Plastikinių langų 2 950 Eur sumai. Pateiktas el.susirašinėjimas patvirtina, kad minėti langai buvo užsakyti P. M. prašymu ir vėliau išsiųsti į Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, trečiojo asmens G. G. prašymas priteisti iš šalių 2 950 Eur skolą atmestinas, nes yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

60. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 2 032,00 Eur žyminį mokestį bei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą buvo sumokėta 5 100,00 Eur. Viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra 7 132,00 Eur.

62. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo klausimą, teismas pripažįsta, kad nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas įvertina tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas įvertinęs ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį sprendžia, kad pateiktų procesinių dokumentų kiekis ir apimtis tikrai nėra maži, juose buvo aptariami bylos faktai ir teisės klausimai. Be to, teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė gal ilgą laiką, byloje buvo skirta ekspertizė, tikslinami ieškinio reikalavimai, ieškovės atstovas turėjo ruoštis kiekvienam posėdžiui tinkamai atstovauti ieškovę teisme bei dalyvauti teismo posėdžiuose, ruošti procesinius dokumentus ir atsikirtimus į atsakovo argumentus. Nurodytų argumentų pagrindu bei remiantis teisingumo bei protingumo principais, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas pilnai, o atsakovo priešieškinis atmestas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinomis pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

63. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 609,00 Eur žyminis mokestis, 2 200,00 Eur už teisinę pagalbą ir 700,00 Eur už byloje atliktą ekspertizę. Viso atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 509,00 Eur. Atmetus priešieškinį, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos.

64. Tretieji asmenys G. G. ir P. M. byloje reiškė savarankiškus reikalavimus už kuriuos mokėjo žyminį mokestį bei teikė prašymus iš šalių priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo G. G. yra sumokėjusi 202,00 Eur žyminį mokestį, trečiasis asmuo P. M. yra sumokėjęs 197,00 Eur žyminį mokestį. Trečiojo asmens P. M. reikalavimas atsakovo atžvilgiu tenkintas pilnai, todėl iš atsakovo V. M. trečiajam asmeniui Povilui priteistina 197,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės atžvilgiu trečiojo asmens reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui iš jos nepriteistinos. Trečiojo asmens G. G. ieškinio reikalavimai abiejų šalių atžvilgiu atmesti, todėl jos sumokėtas žyminis mokestis iš šalių nepriteistinas.

67. Byloje susidarė 22,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo V. M..

68. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Priešieškinį atmesti.

Panaikinti K. M. (iki santuokos sudarymo P), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūda ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Kaunas, santuokos apskaitos įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 99), kuriuo apskaityta K. M. ir V. M. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini). Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims palikti jų turimas pavardes: ieškovei - M, atsakovui - M.

Nustatyti vaiko J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (nuo 2021-07-07) iki jo pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko J. M., asmes kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, V. M. gyvenant Lietuvoje:

1. Antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį V. M. pasiima J. M. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

2. Kas antra savaitę V. M. pasiima J. M. iš ugdymo įstaigos arba sūnaus gyvenamosios vietos antradienį 17.00 val. ir parveža vaiką ketvirtadienį į ugdymo įstaigą ar jo gyvenamąją vietą.

3. V. M. savo kasmetinių atostogų metu, dvi savaites turi teisę pasiimti J. M. atostogauti. Apie atostogų pradžią ir pabaigą V. M. informuoja K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prieš vieną mėnesį.

4. Visą dieną Tėvo dienos proga, V. M. gimimo dienos proga (nesilaikant eiliškumo), V. M. pasiima J. M. 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 19 val. parveža jį į jo gyvenamąją vietą.

5. Visą dieną Motinos dienos proga, K. M. gimimo dienos proga (nesilaikant eiliškumo), J. M. praleidžia su K. M..

6. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną K. M. sutinka kartu su J. M.. Poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną V. M. sutinka kartu su J. M.. Antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną V. M. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir gražina jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19:00 val.

7. Neporiniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną V. M. sutinka kartu su J. M.. Šv. Kūčių dieną, pirmą Šv. Velykų dieną V. M. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną 11:00 val. Neporiniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną K. M. sutinka kartu su J. M..

8. Poriniais metais Naujųjų Metų sutikimo šventę J. M. švenčia kartu su V. M.. V. M. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18:00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) 18:00 val. Neporiniais metais vaikas Naujųjų metų sutikimą švenčia su K. M..

9. J. M. gimtadienius V. M. ir K. M. švęs prieš mėnesį laiko raštiškai suderinę savo pozicijas.

10. ½ vasaros atostogų J. M. praleidžia su tėvu V. M.. Konkretų atostogų laiką K. M. su V. M. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

11. ½ pavasario atostogų J. M. praleidžia su tėvu V. M.. Konkretų atostogų laiką K. M. su V. M. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

12. ½ rudens atostogų J. M. praleidžia su tėvu V. M.. Konkretų atostogų laiką K. M. su V. M. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

13. ½ žiemos atostogų J. M. praleidžia su tėvu V. M.. Konkretų atostogų laiką K. M. su V. M. derinasi prieš mėnesį iki atostogų.

14. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo V. M. bendravimas su vaiku nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis dieną prieš arba iškart po susirgimo.

15. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes.

16. V. M. gyvenant užsienyje, jis bendrauja su J. M. kas ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto, pasiimdamas iš sūnaus gyvenamosios vietos iki sekmadienio 16 val., parveždamas vaiką į jo gyvenamąją arba kitą sutartą vietą. Apie planuojamą susitikimą informavus K. M. prieš septynias dienas.

Padalinti santuokos metu šalių įgytą turtą ir turtines teises lygiomis dalimis, ieškovės prašomu būdu:

Priteisti ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise transporto priemonę VOLKSWAGEN TIGUAN, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurios vertė 19 000 Eur, o atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės 9 500 Eur kompensaciją;

Priteisti ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 25 Eur, bendra vertė - 8 500 Eur.

Priteisti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: poilsio apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga; 400/137037 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga; 10/43253 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga, kurio bendra vertė 162 800 Eur, o ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 81 400 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį minėto turto;

Priteisti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise transporto priemonę - automobilį OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), kurios vertė 700 Eur, o ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 350 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį minėto turto;

Priteisti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 25 Eur, bendra vertė - 8 500 Eur.

Pripažinti ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginio reikalavimo teises:

½ dalį reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-05-21 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 65 000 Eur;

½ dalį reikalavimo teisė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2020-05-27 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 15 000 Eur;

½ dalį reikalavimo teisė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-10-08 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 11 000 Eur.

Pripažinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginio reikalavimo teises:

½ dalį reikalavimo teisės į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-05-21 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 65 000 Eur;

½ dalį reikalavimo teisė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2020-05-27 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 15 000 Eur;

½ dalį reikalavimo teisė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2019-10-08 paskolos sutartį, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 11 000 Eur.

Nustatyti, kad prievolė grąžinti P. M., asmens kodas 39211 65 828,00 Eur skolą po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidari ieškovės K. M. ir atsakovo V. M. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė grąžinti G. G. 10 000 Eur skolą po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidari ieškovės K. M. ir atsakovo V. M. prievolė.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 740 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties eurų) skolos likutį pagal 2020-02-11 d. paskolos sutartį, 197,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 132,00 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstyei 22,67 Eur (dvidešimt du eurus ir 67 ct) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje Kauno apylinkės teismo 2021-07-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė