Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-123-626/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-12
Bylos Nr.: 1A-123-626/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42523-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: T. J., M. N., M. Z.
Advokatai: Valdas Falkauskas, Algimantas Ruginis, Eugenijus Šuliokas, Žana Timaškova

Kategorijos

1.2.23.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-626/2024Teisminio proceso Nr.

1-01-1-42523-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2.3; 1.2.23.2.2.2; 2.1.14; 2.4.6.1

(S)LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,nuteistiesiems T. J., M. N., M. Z.,

gynėjams advokatams Eugenijui Šuliokui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Valdui Falkauskui, Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. ir nuteistojo M. N. gynėjo advokato Valdo Falkausko apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką T. J. įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 23 d., 15.11 val., iki 2020 m. spalio 25 d., 12.15 val. (2 paros).

T. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos galioti kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo T. J. sulaikymo, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

M. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos galioti kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo M. N. sulaikymo, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. Z. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, o M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam baudžiamoji byla nutraukta. Jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: jis 2020 m. spalio 20 d., apie 11.31 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. N. ir vykdydamas M. N. nurodymą, kartu su M. Z., pastarajam priklausančiu ir vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko prie (duomenys neskelbtini), miške esančios vietos, kurios geografinės koordinatės yra (duomenys neskelbtini), kur dėžutėje sudėtuose 11 vnt. atskirų paketų M. N. ir M. Z. buvo neteisėtai laikomas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas labai didelis kiekis, tačiau ne mažiau kaip 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Po to, vykdydamas M. N. nurodymą, jis iš dėžutės paėmė 3 vnt. paketų su nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, o likusį kiekį – 8 vnt. paketų su labai dideliu kiekiu, bet ne mažiau kaip 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino M. Z. perdėjus į savo atsivežtą plastikinę dėžutę geltonu dangteliu ir paslėpus toje pačioje vietoje, jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. N. ir M. Z., labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino toliau neteisėtai ten laikė iki 2020 m. spalio 23 d., 15.00 val.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. spalio 23 d., apie 15.00 val., vykdydamas M. N. nurodymą nuvykti į miške esančią psichotropinės medžiagos laikymo vietą ir paėmus dėžutę su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino išgabenti ją bei paslėpti kitoje miško vietoje, A. B., nesusijusio su padaryta nusikalstama veika, vairuojamu M. N. priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į miške esančią psichotropinės medžiagos laikymo vietą, kurios geografinės koordinatės yra (duomenys neskelbtini), ir, paėmęs iš ten plastikinę dėžutę geltonu dangteliu su joje esančiais 8 vnt. paketų su labai dideliu kiekiu – 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai nugabeno į kitą miške esančią vietą, kurios geografinės koordinatės yra (duomenys neskelbtini), kur paslėpė bei, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. N., minėtą psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė iki tol, kol 2020 m. spalio 23 d., 17.50 val., įvykio vietos apžiūros metu psichotropinę medžiagą – amfetaminą rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. M. N. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: jis 2020 m. spalio 19 d., apie 17.49 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. Z., jam (M. N.) priklausančiu ir vairuojamu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Mažeikių miesto į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kurio geografinės koordinatės yra (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą labai didelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Z., minėtame automobilyje susvėrė ir supakavo psichotropinę medžiagą į 11 vnt. atskirų paketų ir, sudėjęs juos į dėžutę, psichotropinę medžiagą nunešė į mišką ir užkasęs paslėpė vietoje, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. spalio 20 d., apie 11.31 val., nurodė M. Z. kartu su T. J. nuvykti į mišką ir parodyti T. J. psichotropinės medžiagos laikymo vietą bei neteisėtai laikomą psichotropinę medžiagą perdėti į kitą dėžutę. Tą pačią dieną, vykdant jo nurodymą, M. Z. jam priklausančiu ir vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su T. J. nuvykus prie (duomenys neskelbtini), miške esančios vietos, kurios geografinės koordinatės yra (duomenys neskelbtini), ir, vykdant jo nurodymą, T. J. iš dėžutės paėmus 3 vnt. paketų su nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, o likusį kiekį – 8 vnt. paketų su labai dideliu kiekiu, bet ne mažiau kaip 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino M. Z. perdėjus į savo atsivežtą plastikinę dėžutę geltonu dangteliu ir kartu su T. J. minėtą psichotropinę medžiagą paslėpus toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. Z. ir T. J., labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino toliau neteisėtai ten laikė.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. spalio 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, nurodė T. J. nuvykti į miške esančią psichotropinės medžiagos laikymo vietą ir paėmus dėžutę su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, išgabenti ją bei paslėpti kitoje miško vietoje. Tą pačią dieną, apie 15.00 val., vykdant jo nurodymą, T. J. A. B., nesusijusio su padaryta nusikalstama veika, vairuojamu M. N. priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykus į miške esančią psichotropinės medžiagos laikymo vietą, kurios geografinės koordinatės yra (duomenys neskelbtini), ir paėmus iš ten plastikinę dėžutę geltonu dangteliu su joje esančiais 8 vnt. paketų su labai dideliu kiekiu – 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei nugabenus į kitą miške esančią vietą, kurios geografinės koordinatės yra (duomenys neskelbtini), bei ją ten paslėpus, jis, veikdamas bendrininkų grupe su T. J. minėtą psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė iki tol, kol 2020 m. spalio 23 d., 17.50 val., įvykio vietos apžiūros metu psichotropinę medžiagą – amfetaminą rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį dalyje panaikinti ir jį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

3.1. Apeliantas teigia, kad jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas grindė melagingais kito nuteistojo M. Z., kuris už bendradarbiavimą su policijos pareigūnais išvengė griežtos bausmės, parodymais. Nors M. Z. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad būtent jis pranešė, jog M. G., kuris turėjo perslėpti miške amfetaminą, yra sulaikytas ir todėl į mišką važiavo kartu su A. B., tai neatitinka tiesos, nes jis nežinojo nei apie M. G. sulaikymą, nei apie miške paslėptą amfetaminą, nei tai, kad šias aplinkybes galimai žinojo M. G., be to, M. Z. neskambino. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. B. teisme nurodė, jog būtent jis pasiūlė pasivažinėti, nes pats neturėjo vairavimo įgūdžiu. Jiems važiuojant kelio A. B. nerodė, pastarasis važiavo savo nuožiūra, rinkosi kelią važiuoti kaimais, kad nesustabdytų policija, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Miške paprašė sustoti, nes jam reikėjo nueiti į tualetą. Iš miško jis grįžo už 5 min., tuomet juos ir sustabdė policijos pareigūnai. A. B. patvirtino teisme, kad į mišką jis ėjo be pirštinių ir kastuvo bei kad jo rankos nebuvo žemėtos.

3.2. Apeliaciniame skunde kritikuojami ikiteisminio tyrimo metu atlikti policijos pareigūnų veiksmai, panaudojant tarnybinį šunį. Teigiama, kad policijos pareigūnai kinologui M. M. parodė, iš kur nuteistasis neva paėmė dėžutę su narkotinėmis medžiagomis, ir liepė kinologui, kad šuo surastų šią vietą. Apelianto nuomone, tai buvo padaryta tyčia, nes pagal jo paliktą kvapą, šuo būtų nuvedęs iki tos vietos, kur jis atliko gamtinius reikalus, o ne iki miške kažkieno paslėptos dėžutės su narkotikais. Tokiu būdu, jo akivaizdoje būtų patvirtinta, kad jis dėžutės su narkotikais neslėpė, o jei taip būtų padaręs, šuo pagal jo paliktą kvapą būtų suradęs dėžutę su narkotikais per 10 minučių, o ne per 2 valandas. Nurodo, kad tai, jog pareigūnai jo sulaikymo dieną žinojo, kur buvo paslėpta dėžutė su narkotikais, iš kur ją paėmė, kelia abejones. Pagal bylos duomenis, vyriausiosios tyrėjos I. Šulcienės tarnybiniame pranešime dėl geografinių koordinačių nustatymo nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. beveik po metų, M. Z. nurodė vietą, kurioje jis 2020 m. spalio mėnesį, kartu su M. N. paslėpė amfetaminą.

3.3. Apeliantas teigia, kad ant miške rastos plastikinės dėžutės, kurioje buvo aštuoni paketai apvynioti plastikine pakavimo plėvele, jokių jo, kaip ir M. Z., DNR ar pirštų pėdsakų nerasta, todėl tvirtina, kad jei amfetaminą miške būtų slėpęs jis, neįmanoma situacija, kad nebūtų likę nors kokie jo pėdsakai.

3.4. Pasak apelianto, jei tikėti M. Z. parodymais – tai M. N. jam patarė gryną amfetaminą 50 g maišyti su 50 g gliukozės arba kreatino ir taip gauti 100 g maišyto amfetamino. Tačiau, jei M. Z. taip būtų padaręs, tai 8 paketėlius po 50 g amfetamino sumaišius pusiau su gliukoze ar kreatinu, būtu gauta 800 g amfetamino mišinio, kurio grynas amfetamino kiekis turėjo būti 400 g. Jei M. Z. nespėjo sumaišyti gryno amfetamino, tai 8-niuose paketėliuose po 50 g turėtų būti 400 g gryno amfetamino. Iš bylos medžiagos nematyti, koks 8 paketėlių bendras svoris ir koks buvo gryno amfetamino santykis. Pagal M. Z. parodymus, 8 paketėliuose buvo po 50 g gryno amfetamino. Tačiau rastuose 8 paketėliuose buvo 102,113 g gryno amfetamino, ir šį kiekį padalinus į 400 g, kuris buvo 8 paketėliuose po 50 g, gaunasi, kad grame buvo 0,2552 g, o ne 0,5 g gryno amfetamino. Jei M. Z. būtų pardavinėjęs tokios kokybės psichotropinę medžiagą, jis iš pirkėjo susilauktų rimtų priekaištų dėl prekės kokybės.

3.5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad prokurorė savo baigiamojoje kalboje nurodė, jog M. Z. parodymai padėjo išsamiai atskleisti šį labai sunkų nusikaltimą. Be to, prokurorė paminėjo, jog kaltinamieji disponavo kur kas didesniu amfetamino kiekiu ir, siekiant įrodyti jų kaltę, reikėjo rasti virš 100 g amfetamino, o buvo rastas kiekis, kuris nežymiai viršijo nustatytą labai didelį kiekį 102,113 g amfetamino. Tačiau byloje nėra tiesioginių jo kaltės įrodymų, pas jį nerasta amfetamino, nors jis ir prisipažino, kad vartoja narkotines medžiagas. Jam, kaip narkomanui, niekas nepatikėtų saugoti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nors valstybės kaltintojas jo kaltę grindžia pokalbio su A. B. ištraukomis, neva jis kalba apie narkotinių medžiagų slėpimą, tačiau įrašas yra labai blogos kokybės ir ne viskas aiškiai girdisi, tai patvirtino ir policijos pareigūnas M. J., kuris 2022 m. vasario 9 d. apklausos metu nurodė, kad iš jo pokalbio su A. B. konteksto suprato, kad jis A. B. pasakė, jog psichotropines medžiagas reikia kažkur numesti, kad nieko nerastų, ir tik jo manymu, į (duomenys neskelbtini) jis vyko M. N. prašymu, kad paslėptų narkotikus ir A. B. žinojo, jog veža jį perslėpti narkotikus, daugiau jokių duomenų apie A. B. dalyvavimą nusikaltimo padaryme negauta. Nurodo, kad važiuodamas su A. B. galimai kalbėjo apie M. G. sulaikymą, apie mišką, tačiau, ar rado ką nors konkrečiai, pokalbio metu neįvardijo.

3.6. Apeliantas pabrėžia, kad A. B. baudžiamoji byla buvo nutraukta, o jis pripažintas kaltu, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis perslėpė psichotropines medžiagas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis vien melagingais kito asmens, t. y. M. Z., kuris, siekdamas išvengti griežtos bausmės, jį apkalbėjo, parodymais.

4. Nuteistojo M. N. gynėjas advokato V. Falkauskas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį dalyje panaikinti ir M. N. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, priimtas tik selektyviai vertinant įrodymus, ir tai lėmė klaidingas išvadas ir netinkamą nuteistojo M. N. veiksmų teisinį įvertinimą. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai išanalizuoti įrodymai, neatsižvelgiant į jų patikimumą ir atitikimą faktinėms aplinkybėms. Pabrėžiama, kad visi neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, kad M. N. inkriminuotos veikos subjektyvinės pusės įrodymai byloje yra nepateikti, kaltinamajame akte neįvardinti, jų šaltinis nenurodytas. Tai, gynėjo manymu, rodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas ir išvadą apie subjektyvinės pusės – M. N. tiesioginės tyčios egzistavimą padarė, remdamasis ne pateiktais įrodymais, tačiau savo prielaidomis ir subjektyvia nuomone.

4.2. Gynėjas pabrėžia, kad Europos žmogaus teisių teismas yra išaiškinęs, kad kaltinime nurodant, jog asmuo teisės pažeidimą (nusikaltimą) padarė tyčia, reikėtų nurodyti ir subjektyvinės pusės duomenis, pagrindžiančius šią aplinkybę. To nepadarius yra užkertamas kelias gintis, nes kaltinamasis, nesant byloje duomenų apie teisės pažeidimo sudėties atskirus elementus, negali patikrinti jų patikimumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) byla Garsia Aiva prieš Vokietiją; 2001 m. vasario 13 d. sprendimas). Nesilaikant šių nuostatų, M. N. gynyba visiškai neturėjo galimybės patikrinti įrodymų apie tariamą nuteistųjų bendrininkavimą, duomenų apie tai, kaip inkriminuotos narkotinės medžiagos atsidūrė ar galėjo atsidurti M. N. žinioje. M. N. neigė kitų asmenų teiginius apie turėtas narkotines medžiagas, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie objektyvūs faktai, rodantys M. N. tokių medžiagų įgijimą, laikymą, disponavimą ar kitą turėjimą savo žinioje.

4.3. Aptardamas M. N. pareikšto kaltinimo ydingumą, gynėjas nurodo, kad M. N. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės yra iškreipiamos, nes trunkamoji veika išskaidyta epizodais laiko atžvilgiu, o atskiri epizodai nedetalizuojami faktinėmis aplinkybėmis ar duomenimis apie nusikaltimo sudėties elementus. Teigiama, kad M. N. suformuluotas kaltinimas neatitinka BPK 219 reikalavimų, nes surašytas dviprasmiškai, iš jo sunku suvokti, ar M. N. inkriminuojami du vienos nusikalstamos veikos požymiai, ar dvi atskiros nusikalstamos veikos, sunku suprasti, ar M. N. inkriminuojamas vienas ar trys laikymo epizodai, ar tai laikoma tęstine veika, nes nurodomos net trys tariamos nusikalstamos veikos veikimo epizodai, jei nusikalstama veika laikytina trunkamąja, kokiu pagrindu ji skaidoma į tris epizodus, o kiekviename epizode – vis naujas bendrininkavimas su kitu asmeniu, nėra aišku, kada nutrūksta „laikymas“ viename epizode ir prasideda kitame, kaip kiekviename iš epizodų atsiranda ir baigiasi bendrininkavimas, nėra aišku, kaip atskirti įrodymus, kuriais grindžiama M. N. kaltė kiekviename iš atskirtų laiko atžvilgiu epizodų, kokie nusikalstamos veikos sudėties elementai kiekviename epizode yra surinkti.

4.4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad iš kaltinamojo akto turinio akivaizdu, kad tyrimo metu visiškai nebuvo įrodinėjama esminė baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnį aplinkybė – narkotinių medžiagų buvimas M. N. žinioje. Nors kaltinamajame akte nurodyti sekantys M. N. kaltės įrodymų šaltiniai: įvykio vietos apžiūros protokolas, 2021 m. vasario 26 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-439055-21, 2020 m. spalio 27 d. daiktų apžiūros protokolas, 2020 m. kovo 5 d. daiktų apžiūros protokolas, liudytojų M. J., A. B. ir M. M. apklausos, dalinai išslaptintos teismo nutartys ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir jų priedai – pokalbių suvestinės, įtariamojo M. Z. devynių apklausų protokolai, tačiau M. N. pavardė figūruoja tik Šiaulių apygardos teismo nutartyse ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei jų prieduose, t. y. tik ribotame skaičiuje šaltinių. Nei viename šaltinyje nėra duomenų apie tai, kur, kaip ar kada M. N. įgijo ir savo žinioje turėjo narkotinių medžiagų arba jomis kaip nors disponavo.

4.5. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017, 2K-l-719/2020) apeliantas pastebi, kad neįrodžius tam tikros rūšies narkotinių medžiagų buvimo M. N. žinioje, nėra pagrindo kalbėti ir apie jų slėpimą. Be to, net M. Z., kurio parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį visų nuteistųjų atžvilgiu, nenurodė, kam priklausė psichotropinės medžiagos, kurios galimai 2020 m. spalio 19 d., apie 19 val., buvo užkastos (duomenys neskelbtini) kaimo miške. Gynėjo vertinimu, netirta ir nesigilinta į lemiamą faktinę aplinkybę – kas atsinešė į M. N. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagas, kurias M. Z. kartu su M. N. svėrė ir pakavo. Toks veiksmas nefiksuotas vaizdo įrašu, o iš garso įrašo nepakanka duomenų spręsti, kieno žinioje buvo atsigabentos į automobilį medžiagos, kaip ir nepakanka duomenų spręsti, kokios tai buvo medžiagos. Prieštaravimai tarp M. Z. ir M. N. parodymų šioje situacijoje nėra pašalinti. Todėl teismo išvada, kad tai tikrai buvo amfetaminas, o taip pat, kad amfetaminas buvo tik M. N. žinioje, yra nepagrįsta ir neįrodyta jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais.

4.6. Apeliaciniame skunde kritikuojama, kad skundžiamame nuosprendyje liko neištirtos svarbios bylos aplinkybės: ar M. Z. 2020 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) miške užkastos medžiagos tikrai buvo amfetaminas (prieštaravimai tarp M. Z. ir M. N. parodymų nepašalinti, o kitų duomenų nėra); ar 2020 m. spalio 20 d. T. J. arba M. Z. keitė paketą (ne tik formą, bet ir turinį); ar nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2020 m. spalio 23 d. minėtą vietą lankė M. Z. arba kitas asmuo; ar tikrai tris dienas niekas nebuvo prie miške užkastos medžiagos ir jos nekeitė; ar tikrai 2020 m. spalio 23 d. T. J. perkėlė užkastą medžiagą į kitą vietą; ar tikrai T. J. nesukeitė medžiagos; ar tikrai tarnybinio šuns aptikta vieta sutampa su ta, į kurią T. J. galimai perkėlė medžiagą; ar teisėtai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai M. N. atžvilgiu; kokią dalį informacijos, esančios kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose ir jų prieduose, užima subjektyvi pareigūno nuomonė; ar tikrai praeityje M. Z. iš M. N. gaudavo narkotinių medžiagų ir perdavinėjo jam kažkokias pinigų sumas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atliktų veiksmų, apelianto teigimu, sutrukdė taip pat paskirti teisingas individualizuotas bausmes – esant identiškiems kaltinimams M. N. teismas priskyrė organizatoriaus vaidmenį, nors M. N. nebuvo kaltinamas organizavęs narkotikų platinimo ar slėpimo.

4.7. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas perrašė iš kaltinamojo akto į nuosprendį įrodymus, tačiau nei vieno iš jų patikimumo, ryšio su M. N. veikimu (neveikimu) neanalizavo, galimų prieštaravimų netyrė ir dėl jų tinkamumo ir teisėtumo nepasisakė, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas. Pasisakydamas dėl M. N. kaltės, teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė tik M. Z. parodymų nuoseklumą bei jų sutapimą su kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais, tačiau nieko nepasisakė apie tas esmines baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios liko neištirtos ir neišanalizuotos, todėl teismo vidinis įsitikinimas netapo ir negalėjo tapti pagrįsto nuosprendžio prielaida.

4.8. Gynėjas pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje visai netikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir jų rezultate pateiktos informacijos nešališkumo, pilnumo ar tikrumo. Šiaulių apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti tam tikri kriminalinės žvalgybos veiksmai, neanalizuotos atitikimo įstatymui ir teismų praktikai prasme, nors jos akivaizdžiai ydingos ir laikytinos neteisėtomis. Atkreipia dėmesį, kad EŽTT savo praktikoje yra nustatęs minimalius reikalavimus dėl duomenų, pagrindžiančių būtinybę taikyti kriminalinės žvalgybos metodus, bei pasisakė, kad bet kokia preliminari informacija sietina su išankstiniu nusikalstamu ketinimu privalo būti tikrinama. Tuo tarpu šioje byloje, prokurorai, surašę teikimą, tokios informacijos netikrino. Taip pat nėra duomenų, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjai, sankcionavę slaptus veiksmus, tikrino šią informaciją.

4.9. Pažymi, kad EŽTT suformavo poziciją, kad faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams negali būti tinkamas, jei jis formuojamas iš gandų ar nuogirdų, o informacija, reikalinga faktiniam pagrindui formuoti, turi būti patikima, objektyvi ar paremta nežinomais informacijos šaltiniais (byla Ramanauskas prieš Lietuvą; 2008 m. vasario 5 d. sprendimas). Jokio pagrįsto įtarimo nei prokurorai, nei Šiaulių apygardos teismas neturėjo, nes M. N. šioje baudžiamojoje byloje neinkriminuotas nei disponavimas narkotinėmis medžiagomis, nei jų platinimas, apie kuriuos kalbama nutartyse sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad teisme operatyviniai duomenys, kurių pagrindu M. N. atžvilgiu buvo naudojamos kriminalinės žvalgybos priemonės, buvo nepatikrinti, todėl tariama informacija buvo nepatikima ir neobjektyvi. Gynėjo teigimu, ši aplinkybė aiškiai matoma patikrinus vien Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį Nr. ĮS4-107RN, kuria teismas nutarė sankcionuoti slaptą patekimą į M. N. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant panaudoti garso ir vaizdo priemonių panaudojimą slapta kontroliuojant ir fiksuojant M. N. ir bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus iki 2020 m. spalio 2 d. Nutarties konstatuojamoje dalyje teismas nurodė, jog nustatė, jog M. N. disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir jas platina, ir iš to daro išvadą, kad jo veiksmuose yra BK 260 straipsnio 1 dalies požymiai, tačiau kuo remiantis teismas padarė tokią išvadą, nėra aišku, nes M. N. joks disponavimas narkotinėmis medžiagomis neinkriminuotas. Be to, per teismo sankcionuotą terminą nebuvo surinkta jokių tyrimui reikšmingų duomenų. Po trijų savaičių teismas pratęsė M. N. sekimą, nors ankstesne nutartimi toks veiksmas nebuvo sankcionuotas, ir specialių priemonių naudojimą nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. spalio 28 d., t. y. dubliavo laiko atžvilgiu ankstesnę nutartį, nes pagal ją buvo leista atlikti veiksmus iki spalio 2 d. Tokia pati situacija ir su 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Nr. ĮS4-144RN, kuria pratęstas garso ir vaizdo priemonių naudojimas nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2021 m. sausio 2 d. Gynėjo vertinimu, šių nutarčių teisinė analizė leidžia teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai sankcionuoti ir atlikti neteisėtai, todėl jų rezultate gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir negalėjo būti panaudoti kaip M. N. kaltės įrodymai.

4.10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad M. Z. parodymai yra nuoseklūs. Visų pirma šie parodymai siejami su kriminalinės žvalgybos duomenimis. Kadangi kriminalinės žvalgybos garso įrašai yra itin nekokybiški ir iš jų negalima išskirti nei vienos suprantamos žinios, liečiančios M. N. asmenį arba jo veiksmus, teismas nepagrįstai teigia, kad M. Z. parodymai papildo šiuos garso įrašus. Gynėjo vertinimu, toks informacijos šaltinių ir jų pateikiamų duomenų siejimas visiškai dirbtinis ir akivaizdžiai šališkas. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad M. N. užginčijo M. Z. parodymus ir tokiu būdu susidarė aiškūs prieštaravimai visais esminiais klausimais ir aplinkybėmis.

4.11. Apeliaciniame skunde gynėjas detalizuoja, kokie M. Z. apklausų neatitikimai ir trūkumai kelia abejones. Pirmoji M. Z. apklausa vyko 2020 m. lapkričio 20 d., jos metu M. Z. nurodė, kad pirko iš M. N. prieš 5–6 mėnesius 10 kartų žolės ir amfetamino ir iš viso jam sumokėjo apie 1500–2000 Eur, tačiau nemini, kad su M. N. važiavo į mišką, svėrė psichotropines medžiagas automobilyje, užkasė maišą miške. Šioje apklausoje sulaikytajam neužduodami jokie klausimai apie „M.“ išvaizdą, žymes ar kitas ypatybes, iš kurių jis galėtų atpažinti šį asmenį. Tai gynėjo vertinimu rodo, kad M. N. atpažinimas iš nuotraukų atliktas aiškiai pažeidžiant BPK 191 straipsnio nuostatas.

4.12. Antroji, papildoma M. Z. apklausa vyksta po M. N. atpažinimo, 2020 m. lapkričio 25 d., jos metu M. Z. nurodo duomenis, kurių neminėjo anksčiau – pasakoja apie tai, kad susipažino 2020 m. kovą, atpažino jį iš nuotraukų, pirko iš jo žolę, koksą, šis pasiūlė jam pardavinėti narkotines medžiagas, jis sutiko: pirko, vežė į mišką slėpti stiklainiuose, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį su M. miške užkasė 1,5 kg ar 2 kg žolės, kitą dieną M. juos perslėpė į kitą vietą, jis paėmė dalį ir pardavinėjo. Gynėjas akcentuoja, kad abejones kelia ir tai, kad šis epizodas neinkriminuotas nei vienam kaltinamajam.

4.13. Trečioji M. Z. apklausa vyksta po mėnesio – 2020 m. gruodžio 30 d., pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pirmiausia M. Z. kalba apie M. K. epizodą, po to pasakojo kaip susipažino su M. N. ir šis, esą, įkalbėjo jį pardavinėti amfetaminą, aiškino, kiek kuris iš to uždirbo. Tačiau šioje apklausoje jis nieko nepasakojo apie kaltinamajame akte M. N. inkriminuotus amfetamino laikymo epizodus.

4.14. Septintoji M. Z. apklausa įvyko 2021 m. lapkričio 18 d., jos metu M. Z. nurodė, kad išklausė CD, susipažino su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu ir pakartojo ankstesnius parodymus apie inkriminuotus epizodus, o taip pat pagal užduotus klausimus komentavo atskirus sakinius ir frazes iš protokolo, tai, gynėjo vertinimu, rodo dirbtinį susietumą šio nuteistojo parodymų su kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. Z. parodymus, neatsižvelgė į liudytojo M. J. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta, jog M. N. organizavo narkotinių medžiagų platinimą, o M. Z. jas platino. Be to, neįvertintas M. Z. teiginys, kad jis narkotines medžiagas pradėjo vartoti dar užsienyje, nenutraukė to sugrįžęs į Lietuvą; pirmojoje apklausoje galimai buvo narkotinių medžiagų poveikyje, kas pagrįstai, atsižvelgiant į faktą, jog jo atžvilgiu nepradėti tyrimai ir jam neinkriminuotos jo paties papasakotos veikos, rodo, jog jo ryšiai „rinkoje“ platūs ir tai sudarė prielaidas ikiteisminio tyrimo institucijoms juo manipuliuoti.

4.15. Apibendrindamas apeliacinio skundų argumentus, gynėjas mano, kad baudžiamasis procesas M. N. atžvilgiu buvo nesąžiningas ir neteisingas, nes jo metu pažeista daug procesinių teisės normų, netinkamai taikyti ir aiškinti ne tik pagrindiniai baudžiamosios teisės principai, bet ir konkrečios materialinės teisės normos, t. y. BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 260 straipsnis, kas suponavo nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio M. N. atžvilgiu priėmimą.

5. Teismo posėdžio metu nuteistieji T. J. ir M. N. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. J. ir nuteistojo M. N. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nuteistojo T. J. ir nuteistojo M. N. gynėjo apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, apeliantai pateikia savo įrodymų vertinimą, kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti nuteistuosius T. J. ir M. N. kaltinančių įrodymų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo. Apeliantai kelia abejonių kito nuteistojo M. Z. parodymų patikimumu, kritikuoja ikiteisminio tyrimo metu atliktus policijos pareigūnų veiksmus, panaudojant tarnybinį šunį.

Dėl BPK 20 straipsnio ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų taikymo

7. Nuteistojo M. N. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir grįsdamas jį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis, iš viso netyrė ir nevertino, ar buvo faktinis ir / ar teisinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą M. N. atžvilgiu.

8. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos ar tyrimo veiksmus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti šiuos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tokių veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

9. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi 3 mėnesiams buvo sankcionuoti M. N. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas; pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas; sekimas bei techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti M. N. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. liepos 28 d. (t. 9, b. l. 99–100). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pratęstas M. N. sekimas bei techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti M. N. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, sankcionavimas nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. spalio 28 d. (t. 2, b. l. 52).

10. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi 3 mėnesiams buvo sankcionuotas slaptas patekimas į M. N. naudojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso M. N.), siekiant atlikti jos apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, ir techninių priemonių – garso ir vaizdo fiksavimo įrenginių – panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti M. N. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. spalio 2 d. (t. 2, b. l. 50–51). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi buvo sankcionuotas slapto patekimo į M. N. naudojamą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso M. N.), pratęsimas, siekiant atlikti jos apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, ir techninių priemonių – garso ir vaizdo fiksavimo įrenginių – panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti M. N. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2021 m. sausio 2 d. (t. 2, b. l. 53–54).

11. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi buvo sankcionuoti M. Z. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas; pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas; sekimas bei techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti M. Z. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2021 m. sausio 15 d. (t. 2, b. l. 55–56; t. 9, b. l. 163–164).

12. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad šie procesiniai dokumentai surašyti atlikus tokius kriminalinės žvalgybos veiksmus kaip sekimas, slaptas patekimas į transporto priemonę, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kurie sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 15 d. nutartimis (t. 2, b. l. 59–60, 61–74, 117–118).

13. Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 8 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kitų atvejų, atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus šiame straipsnyje, taip pat apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką šio pobūdžio informacija yra laikoma faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-P-94-895/2015). Detalizuojant faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo apibūdinimą teismų praktikoje nurodoma, kad faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, leidžianti spręsti, kad minėtas tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K-119-689/2020). Informacija apie faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą neturi būti įslaptinama, nes tai nėra slapti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-689/2020).

14. Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 23 d., 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. spalio 1 d. teikimuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nurodyta, kad įtariama, kad M. N. galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jas platina. Gauta informacija, jog galimai vykdomos nusikalstamos veikos detalių aptarimui bei galimai narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtam gabenimui yra naudojama ši transporto priemonė – M. N. naudojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso M. N., t. y. galimai daromas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 36–37, 38–40; t. 9, b. l. 96–98).

15. Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 15 d. teikime dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nurodyta, kad įtariama, kad M. Z. galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jas platina, t. y. galimai daromas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 41–42).

16. Tai nurodyta ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. spalio 1 d., 2020 m. spalio 15 d. nutartyse, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai M. N. ir M. Z. atžvilgiu (t. 2, b. l. 50–56). Iš šių duomenų matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauta informacijos apie konkrečius galimai M. N. ir M. Z. nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius ir tai, kad tos veikos atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus nusikalstamoms veikoms, dėl kurių gali būti atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Dėl to byloje buvo faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Be to, bylos duomenys rodo, kad informacija, esanti pagrindu atlikti šiuos veiksmus, visiškai pasitvirtino.

17. KŽĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. KŽĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad slapta patekti į transporto priemones, taip pat atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. KŽĮ 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu sekimo metu bus panaudojamos techninės priemonės specialia tvarka, tokie veiksmai sankcionuojami šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d., 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. spalio 1 d., 2020 m. spalio 15 d. nutarčių rezoliucinių dalių matyti, kad jomis nutarta M. N. atžvilgiu sankcionuoti slaptą patekimą į M. N. naudojamą transporto priemonę, techninių priemonių – garso ir vaizdo fiksavimo įrenginių – panaudojimą specialia tvarka; elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas; pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas; sekimas bei techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti M. N. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus (t. 2, b. l. 50–54; t. 9, b. l. 99–100), o M. Z. atžvilgiu sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas; pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas; sekimas bei techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti M. Z. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus (t. 2, b. l. 55–56). Iš nutarčių rezoliucinių dalių turinio matyti, kad nutartimis sankcionuoti konkretūs kriminalinės žvalgybos veiksmai, tokie veiksmai sankcionuoti konkrečių asmenų, t. y. M. N. ir M. Z. atžvilgiu, tiksliai apibrėžta tokių veiksmų atlikimo trukmė. Priešingai nei nurodoma M. N. gynėjo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju sankcionuoti atskirų kriminalinių veiksmų atlikimo laikotarpiai nesidubliavo. Nutarčių rezoliucinės dalys nėra abstrakčios, jose nurodyti konkretūs leidžiami atlikti veiksmai. Kolegijos vertinimu, toks teismo nutarčių, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, turinys yra pakankamai konkretus, kad būtų galima motyvuotai spręsti apie sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų apimtį, trukmę ir vertinti, ar jų atlikimas buvo teisėtas. Dėl to darytina išvada, kad buvo teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus.

18. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai buvo surašyti pagal duomenis, kurie gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus esant faktiniam ir teisiniam pagrindui. Kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Kriminalinės žvalgybos tyrimas truko 6 mėnesius, todėl nėra pagrindo teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė buvo per ilga. Priešingai, kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistųjų M. N. ir M. Z. atžvilgiu ir šių veiksmų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nuteistieji buvo sekami ir buvo klausomasi jų pokalbių. Jokie veiksmai, kuriais nuteistieji būtų skatinami ar provokuojami daryti nusikalstamas veikas, nebuvo atlikti, pareigūnų vaidmuo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo pasyvus, nuteistųjų ketinimai neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis buvo susiformavę dar iki kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo jų atžvilgiu. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus visiškai pasitvirtino pirminė kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad M. N., M. Z. bei kitas bendrininkas – T. J. neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo nugabentos į mišką M. N. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų

19. Nuteistojo M. N. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad M. N. pateiktas kaltinimas faktinės aplinkybės yra iškreipiamos, nes trunkamoji veika išskaidyta epizodais laiko atžvilgiu, o atskiri epizodai nedetalizuojami faktinėmis aplinkybėmis ar duomenimis apie nusikaltimo sudėties elementus. Teigiama, kad M. N. suformuluotas kaltinimas neatitinka BPK 219 reikalavimų, nes surašytas dviprasmiškai, iš jo sunku suvokti, ar M. N. inkriminuojami du vienos nusikalstamos veikos požymiai, ar dvi atskiros nusikalstamos veikos, sunku suprasti, ar M. N. inkriminuojamas vienas ar trys laikymo epizodai, ar tai laikoma tęstine veika, nes nurodomos net trys tariamos nusikalstamos veikos veikimo epizodai, jei nusikalstama veika laikytina trunkamąja, kokiu pagrindu ji skaidoma į tris epizodus, o kiekviename epizode – vis naujas bendrininkavimas su kitu asmeniu, nėra aišku, kada nutrūksta „laikymas“ viename epizode ir prasideda kitame, kaip kiekviename iš epizodų atsiranda ir baigiasi bendrininkavimas, nėra aišku, kaip atskirti įrodymus, kuriais grindžiama M. N. kaltė kiekviename iš atskirtų laiko atžvilgiu epizodų, kokie nusikalstamos veikos sudėties elementai kiekviename epizode yra surinkti.

20. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje.

Žemesnės instancijos teismas

21. Priešingai nei teigiama M. N. gynėjo apeliaciniame skunde, nuteistajam M. N. bei kitiems nuteistiesiems pareikštas kaltinimas yra pakankamai aiškus ir konkretus. Iš kaltinimo matyti, kad M. N. yra kaltinamas neteisėtu gabenimu ir laikymu labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino, tai yra veiksmų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Kaltinime yra nurodyti M. N. ir jo bendrininkų padaryti veiksmai. Aprašant nusikalstamus veiksmus, nurodyta jų padarymo vieta, laikas, būdas ir BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką, bei jo dalis. Iš kalinimo akivaizdu, kad M. N. kaltinamas padaręs vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kuri pasireiškė psichotropinių medžiagų gabenimu ir laikymu, ir kuri pasibaigė, kai policijos pareigūnai paėmė laikytas psichotropines medžiagas. Apeliacinio skundo teiginiai dėl kaltinamojo akto neatitikimo įstatymų reikalavimams yra deklaratyvūs, be nuorodos, kuris konkretus BPK 219 straipsnio reikalavimas buvo pažeistas. Iš Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. ir 2022 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad nuteistieji M. Z., T. J. ir M. N. nurodė, kad kaltinamojo akto nuorašą gavo ir kaltinimai jiems suprantami (t. 7, b. l. 85, 103, 151). Apie tai, kad kaltinimas nesuprantamas, nuteistojo M. N. gynėjas nurodė tik per baigiamąsias kalbas pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 133–134). Kaltinamajame akte inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kaip ir parodė bylos procesas pirmosios instancijos teisme, netrukdė bylą nagrinėti teisme ir nebuvo iš esmės suvaržyta nuteistųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami bei veiksmingai gintis nuo kaltinimo, nebuvo pažeistos teisingo proceso nuostatos. Taigi, nuteistųjų teisė žinoti, kuo jie buvo kaltinami bei teisė į gynybą nebuvo pažeistos.

22. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013 ir kt.).

23. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

24. Iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad įrodinėjimas yra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šiuo atveju tai, kad byloje neatlikti apeliaciniuose skunduose nurodyti veiksmai, renkant ir vertinant įrodymus, nereiškia, jog šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma; taip pat tai nereiškia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos nuteistųjų procesinės teisės ar kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą. Visos bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

25. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistųjų T. J. ir M. N. naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė kaltinamųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, perklausė garso įrašus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistuosius teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamųjų T. J. ir M. N. parodymus. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas nuosprendį, būtų pažeidęs BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatas, taip pat nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Byloje nepadaryta jokių esminių BPK pažeidimų.

Dėl nuteistųjų T. J. ir M. N. kaltės.

26. Apeliaciniuose skunduose prašoma išteisinti nuteistuosius T. J. ir M. N. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

27. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šiame straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Todėl neteisėtas narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas (pvz., (ne)atlygintinis perdavimas kitam asmeniui) laikomas baigtu nuo bet kurios vienos iš išvardytų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko įgyvendinti savo sumanymą visiškai, ar tik iš dalies. Bent vieno nurodyto alternatyvaus veiksmo atlikimas lemia nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnyje, baigtumą, nes kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šiuo atveju aktualūs šie veiką apibūdinantys požymiai – laikymas ir gabenimas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, Nr. 2K-421/2012, Nr. 2K-228-511/2017).??? ???Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos transportuojant, nešant su savimi ir pan. ?BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis šias veikas darydamas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės bei koks jų kiekis, t. y. nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452-788/2016). Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

28. M. N. ir T. J. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su M. Z., neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Todėl nuteistojo M. N. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl psichotropinės medžiagos įgijimo nenagrinėjami, nes nuteistieji T. J. ir M. N. dėl šio požymio (įgijimo) nebuvo kaltinami ir nuteisti.

29. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. spalio 23 d., 17.50 val., (duomenys neskelbtini), esančiame miške, buvo rasta užkasta žemėje ir paimta plastmasinė dėžutė geltonu dangteliu su joje esančiais 8 vnt. paketų su labai dideliu kiekiu – 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. 2020 m. spalio 23 d., 15.11 val., šalia šios vietos policijos pareigūnai sustabdė M. N. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo A. B. ir T. J. (t. 1, b. l. 95–101, 107–112; t. 2, b. l. 26).

30. Nuteistasis M. N. apeliacinės instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, prašė vadovautis jo parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Jis, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 2020 m. spalio 19–23 d. jo nebuvo sulaikiusi policija, iš jo policijos pareigūnai nebuvo paėmę telefono ir netikrino, ar jo telefone yra M. Z. įvardinta programėlė „Wickr Me“. Jis neturėjo M. Z. nurodytos programėlės (t. 9, b. l. 298).

31. Nuteistasis M. N. pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad niekada narkotinių medžiagų neįsigijo ir jų nepardavinėjo, jų nevežiojo ir neslėpė. Slaptas policijos pranešėjas apie jį sugalvojo nebūtus dalykus. 2020 m. spalio 19 d. pas jį atvyko M. Z., laikydamas maišą su baltos spalvos milteliais ir svarstyklėmis, ir paprašė nuvežti į užmiestį, paaiškinęs, kad tai sporto (dopingo) papildai. Jie abu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) miško, kur jis (M. N.) padėjo M. Z. supakuoti miltelius į mažesnius paketus, paskui M. Z. su maišeliais išėjo į mišką, o jis liko prie automobilio. M. Z. iš miško grįžo be maišelių, jis suprato, kad M. Z. juos paslėpė. M. Z. paaiškinimai, kad jis iš jo daug kartų yra pirkęs narkotinių medžiagų, kad jis (M. N.) miške slėpė apie 2 kg žolės, yra melagingi, M. Z. jį apkalba. Jis niekada negavo pinigų už narkotines medžiagas, nes jei tai būtų tiesa, tai visi M. Z. nupasakoti atvejai būtų įtraukti į kaltinimą, tačiau taip nėra, vadinasi, net policija netiki visais M. Z. pasakojimais. Jo nuomone, M. Z. buvo priverstas jį apklabėti apgaule arba kažką jam pažadant. Jis niekada M. Z. neturėjo jokios įtakos ir nenurodinėjo ką daryti. Jis taip pat nenurodinėjo ir T. J. Jis nei vienas, nei su kitais asmenimis narkotinių medžiagų neslėpė ir nelaikė. Jis net nežinojo, kur M. Z. juos paslėpė, todėl jis negalėjo liepti jų perslėpti. Be to, jis manė, kad M. Z. slėpė kažkokį dopingą. Amfetaminą policininkai rado atsitiktinai visai kitoje vietoje, bet policijai reikėjo pateisinimo, kodėl jo (M. N.) automobilyje pusę metų buvo laikoma pasiklausymo įranga, todėl M. Z. tariamai nuoširdus prisipažinimas policininkams yra labai parankus. Jeigu nebūtų M. Z. parodymų, tai byloje nebūtų jokių įrodymų apie jo (M. N.) narkotinių medžiagų pardavinėjimą, gabenimą ar slėpimą. Viskas prieš jį yra sukurta dirbtinai, todėl atsisakė toliau duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus (t. 8, b. l. 53–54).

32. Pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu (2021 m. spalio 5 d.) nuteistasis M. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nepažįsta asmens vardu M. Z. Jis nieko nežino apie įtarime nurodytas narkotines medžiagas. Jis narkotinių medžiagų nevartoja. Nepamena, ką jis veikė ir kur buvo 2020 m. spalio 23 d., nes praėjo daug laiko. Įtarime nurodytame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra buvęs, nors ir žino, kur yra (duomenys neskelbtini) karjeras, tačiau niekada jokių narkotinių medžiagų nėra turėjęs ir laikęs. A. B. yra buvęs jo klasiokas, su juo bendrauja, tačiau paskutiniu metu mažai. 2020 m. spalio mėn. jis A. B. buvo paskolinęs automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet nežino, kokiam tikslui A. B. buvo reikalingas automobilis, ir kur jis su juo važiavo. Vėliau tą pačią dieną automobilį sulaikė policijos pareigūnai ir jam jį grąžino. Jis nežino, kodėl policija sulaikė A. B. (t. 4, b. l. 75–77, 78). Kitų apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu nuteistasis M. N. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus (t. 5, b. l. 84–85, 86, 97–98, 99).

33. Nuteistasis T. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad tuo metu nesinaudojo telefono programėle „Wickr Me“, sulaikymo dieną jos neturėjo ir nebendravo, nesusirašinėjo su M. Z. Policijos pareigūnai buvo paėmę jo telefoną, kurį paskui grąžino. Sulaikymo dieną buvo nuvažiavęs į Klaipėdos priklausomybių ligų centrą, norėdamas, jog jį stacionarizuotų gydymuisi nuo priklausomybės amfetaminui, bet nebuvo laisvų vietų, todėl grįžo namo. Buvo pokalbiai automobilyje, bet neprisimena jų turinio dėl abstinencijos būsenos, nes važiavo gydytis, nevartojo narkotinių medžiagų. Jis nuvažiavo į mišką norėdamas pasiimti tai, ką policijos pareigūnai pas jį rado kišenėje – vieną dozę narkotikų (tabletę). Jis vieną dozę suvalgė miške, o kitą policijos pareigūnai rado jo kišenėje, už kurią buvau nuteistas. Jis vartojo narkotines medžiagas, kurias pirko iš M. Z. Jis pripažįsta, kad važiavo į mišką kartu M. Z. ir padėjo jam pasverti bei supakuoti į kamuoliukus narkotines medžiagas po 50 gramus. Už tai M. Z. jam pažadėjo 5 gramus gryno amfetamino. Jis gautas narkotines medžiagas paliko miške. Sulaikymo dieną jis atėjo prie medžio esančios slėptuvės, kur pasiėmė savo narkotines medžiagas, nieko nekasė. Sulaikymo metu neturėjo pirštinių, buvo ką tik iš ligoninės. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad M. Z. jam už pagalbą susverti narkotines medžiagas duodavo už dyką po 10 gramų ar net daugiau narkotinių medžiagų, o dabar apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad gal duodavo po 5 gramus, nes jau praėjo keli metai ir jis nebeprisimena, todėl nesutampa jo parodymai (t. 9, b. l. 297).

34. Nuteistasis T. J. pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad spalio 23 dieną ryte išvažiavo gydytis į Klaipėdos priklausomybių ligų centrą, tačiau jo nepriėmė, nes nebuvo laisvų vietų, todėl grįžo namo, visą kelią galvojo, kaip greičiau gauti narkotikų dozę. Jis nuo amfetamino priklausomas 3 metus, jau 1 metus nevartoja. Jis, grįžęs į Mažeikius, prie „Maximos“ susistabdė A. B. Jis nepamena, ar jie susirašė, kad jo lauktų prie „Maximos“, ar jis važiavo pro šalį. Jis paprašė A. B. nuvežti į tą vietą, bet nesakė jam kelionės tikslo. A. B. buvo vienas automobilyje. Jis rodė A. B. kelią. Miške, kur buvo sulaikytas, turėjo pasislėpęs savo narkotinių medžiagų, kurių buvo mažai likę, ir kuriuos jis iš karto suvartojo, išlipęs iš automobilio, o tabletę įsidėjo į piniginę. Nors daug narkotinių medžiagų neturėjo, tačiau jų ir nenorėjo su savi vežioti, bet paskutinę tabletę pasiėmė su savimi, kad nebereikėtų važiuoti pasiimti. Ši vieta jam buvo žinoma, joje buvo ne pirmą kartą. Jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų už 1–2 minutės kelio ir pristatyti į Mažeikių policijos komisariatą. Jis neigia perslėpęs ir gabenęs narkotines medžiagas, nebuvo gavęs iš M. Z. ar M. N. nurodymų. Jis kartu su M. N. gyveno tame pačiame bendrabutyje, kai dar gyveno kartu su tėvais. Jis pažįsta M. N. iš matymo, bet jokių ryšių nepalaiko, su juo nebendrauja, nepirko iš jo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. A. B. nepažįsta M. Z. Jis nematė M. Z. su M. N., M. Z. visada būdavo vienas. Jis su M. Z. yra pažįstamas nuo 2020 metų, kažkas davė jo kontaktus per programėlę „Wickr Me“, jis buvo M. Z. klientas, jis iš M. Z. nuolat įsigydavo psichotropines medžiagas (nemaišytą amfetaminą), jis rodė iniciatyvą bendrauti su M. Z., po tam tikro laiko jų santykiai, bendravimas sustiprėjo, bendravo ir susitikdavo vis dažniau, jo ir M. Z. sugyventinės draugavo. Jo santykiai su M. Z. tuo metu buvo geri. Jis nežino, kodėl M. Z. jį apkalba, M. Z. jo nešantažavo, nevartojo prievartos, ji visada su M. Z. važiavo savo noru. Jis važiuodavo kartu su M. Z. į mišką, kur paslėptas didelis kiekis narkotinių medžiagų, nes M. Z. juo pasitikėjo. Jis padėdavo M. Z. miške sverti ir pakuoti didelį kiekį narkotinių medžiagų (kilogramo gal nebuvo), už pagalbą M. Z. jam duodavo apie 50 g gryno amfetamino ir jam apie savaitę nereikėdavo jo pirkti. Tai ta pati vieta, kur jis nuvažiavo su A. B., bet jis negabeno narkotinių medžiagų iš vienos vietos į kitą. Kaltinime nurodytą dėžutę jis matė anksčiau pas M. Z., kai su juo kartu buvo atvažiavęs, bet sulaikymo dieną jos nematė. Prieš gal 4–5 dienas iki sulaikymo jis kartu su M. Z. buvo toje vietoje, M. Z. paslėpė ten narkotines medžiagas. Spalio 20 d. jis kartu su M. Z. miške susvėrė amfetaminą ir supakavo į maišelius po 50 g, buvo apie 10 kamuoliukų, kelis pasiėmė M. Z., o kitus sudėjo į dėžutę, jam už pagalbą davė 10 g gryno amfetamino. Jis tuos 10 g amfetamino laikė miške ir kiekvieną dieną atvažiuodavo jų vartoti, todėl jo amfetamino jau buvo likę mažai. Sulaikymo dieną suvartojo likutį, o tabletę pasiėmė su savimi, todėl miške nebeliko jo laikytų narkotinių medžiagų. Jis pripažįsta, kad miške suvartojo savo turėtas psichotropines medžiagas ir vieną tabletę įsidėjo į piniginę, bet nepripažįsta, kad perslėpė dėžutę, niekas jo neprašė perdėti narkotines medžiagas iš vienos vietos į kitą. Jis su A. B. važiavo į mišką pasiimti ir suvartoti savo narkotinių medžiagų. M. Z. ten slėpdavo savo narkotines medžiagas, o jis truputį toliau savo, nenorėdamas jas vežti namo. Spalio 23 d. jis nematė kaip buvo pernešama dėžutė iš vienos vietos į kitą. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad miške rastos psichotropinės medžiagos yra M. Z., nes nenorėjo. Byloje esančiame pokalbyje gal kalbėjo apie savo artimo draugo M. G. sulaikymą (t. 8, b. l. 17–19).

35. Pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu (2020 m. spalio 24 d. apklausos metu) nuteistasis T. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dėl narkotinių medžiagų nieko neaiškins, nekomentuos, nes nieko nežino. Jis nežino, kam priklauso BMW automobilis, kuriame vakar sėdėjo. Jis pažįsta A. B., su juo yra kelis kartus „baliavojęs“. Nepasakos, kur važiavo. Daugiau nieko nekomentuos (t. 5, b. l. 192–195). Antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nuteistasis T. J. parodė, kad 2020 m. spalio 23 d. jo asmens kratos metu kelnių kišenėje rastą vieną kvadrato formos perlūžusią į dvi dalis psichotropinę tabletę buvo nusipirkęs prieš savaitę iki jo asmens kratos atlikimo parke iš jam nepažįstamo vyro, kurią nusipirkęs įsidėjo į piniginę ir nešiojosi su savimi, tačiau sulaikymo dieną tabletę įsidėjo į kelnių kišenę. Jis nepamena, kur 2020 m. spalio 23 d. jis su A. B. važiavo BMW automobiliu, ir kam šis automobilis priklauso (t. 6, b. l. 1–2). Kitų apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu nuteistasis T. J. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus (t. 6, b. l. 8–10, 12–14, 23–25).

36. Nagrinėjamu atveju M. N. ir T. J. dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat dėl draugystės ryšių yra suinteresuoti duoti savo ir kito nuteistojo atžvilgiu palankius parodymus, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų M. N. ir T. J. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, pvz., apeliacinės instancijos teisme nuteistasis T. J. parodė, kad jis, bendraudamas su M. Z., nesinaudojo programėle „Wickr Me“, o pirmosios instancijos teisme parodė, kad susirašinėjo su M. Z. per programėlę „Wickr Me“; pirmosios instancijos teisme T. J. parodė, kad M. Z. jam už pagalbą susverti narkotines medžiagas duodavo už dyką po 10 gramų ar net daugiau narkotinių medžiagų, o apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad gal duodavo po 5 gramus. Taip pat nuteistasis T. J. apeliacinės ir pirmosios instancijos teismuose ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingas psichotropinės tabletės, rastos jo asmens kratos metu kišenėje, įsigijimo (atsiradimo) aplinkybes (apeliacinės instancijos teisme – psichotropinę tabletę paėmė iš slėptuvės, esančios miške, ir įsidėjo į kišenę; pirmosios instancijos teisme nurodė – tabletę įsidėjo į piniginę; ikiteisminio tyrimo pareigūnui nuteistasis T. J. parodė, kad psichotropinę tabletę buvo nusipirkęs prieš savaitę iš jam nepažįstamo vyro, kurią nusipirkęs įsidėjo į piniginę ir nešiojosi su savimi, tačiau sulaikymo dieną tabletę įsidėjo į kelnių kišenę (t. 6, b. l. 1–2)). Nuteistasis M. N. ikiteisminio tyrimo metu neigė pažinojęs M. Z., buvęs miške, esančiame (duomenys neskelbtini), o pirmosios instancijos teisme nurodė priešingai ir t. t. Nuteistieji M. N. ir T. J. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atsisakė duoti parodymus, juos davė tik teisme, susipažinę su bylos medžiaga ir iškėlę versijas, kad pagrindinis veikėjas ir organizatorius psichotropinių medžiagų disponavime buvo M. Z., t. y. asmuo, kuris jų atžvilgiu davė nepalankius parodymus. Tačiau tokie jų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų M. N. ir T. J. parodymais nesivadovavo.

37. Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. spalio 23 d. jis iš M. N. pasiskolino automobilį (duomenys neskelbtini), norėdamas pasimokyti praktinio vairavimo, nes dar neturėjo vairuotojo teisių. Jis tą dieną sutiko T. J. ir pasiūlė jam pasivažinėti, jiems važiuojant, tam tikroje vietoje pasukti pasiūlė T. J., po 15 minučių, važiuojant link (duomenys neskelbtini), T. J. paprašė sustoti, nes norėjo atlikti gamtinius reikalus. T. J. sugrįžo po 5–10 minučių ir jie važiavo toliau, paskui juos sustabdė policijos pareigūnai. Vėliau apklausos metu A. B. nurodė, kad jis nesupranta, kodėl T. J. ten nuėjo (t. 7, b. l. 194–195). Šios liudytojo A. B. versijos nepatvirtino net ir pats nuteistasis M. N., kuris parodė, kad jis nežino, kokiam tikslui A. B. buvo reikalingas automobilis, ir kur jis su juo važiavo (t. 4, b. l. 75–78). Taip pat liudytojo A. B. versijos nepatvirtino ir nuteistasis T. J., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad spalio 23 dieną jis, grįžęs į Mažeikius, prie „Maximos“ susistabdė A. B. Jis nepamena, ar jie susirašė, kad jo lauktų prie „Maximos“, ar jis važiavo pro šalį. Jis paprašė A. B. nuvežti į tą vietą (narkotikų slėptuvę), bet nesakė jam kelionės tikslo. Jis rodė A. B. kelią (t. 8, b. l. 17–19). Nuteistasis T. J. neparodė, kad jis prašė A. B. sustoti, norėdamas atlikti gamtinius reikalus. Be to, liudytojo A. B. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. 2021 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020 m. spalio 23 d., tuo metu, kai M. N. priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta važiuojanti link (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pokalbis tarp T. J. ir A. B., kurio metu T. J. A. B. pasakė, kad viską reikia kažkur numesti, kad jų nesivežti su savimi, kad nieko neberastų. A. B. pasiūlė T. J. tai padėti į šoną. T. J. nurodė, kad „čia vitamino C normaliai turėtų būti, pusę M., pusę M.“. Iš pokalbio tūrinio matyti, kad A. B. ir M. J. kalbėjo apie amfetaminą (užmaskuotai jį įvardindami vitaminu C), kuris priklauso M. Z. ir M. N., kurį norėjo perslėpti į kitą vietą, kad nerastų policijos pareigūnai. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad A. B. ir T. J. ieško slėptuvės, T. J. nurodė, kad ją yra pažymėjęs – tarp dviejų medžių padėjęs pagalį (t. 2, b. l. 72–74). Iš 2020 m. spalio 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. 15.50 val.–16.10 val., t. y. praėjus maždaug pusvalandžiui po automobilio sustabdymo (15.11 val.), M. N. priklausančio automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu važiavo A. B. su T. J., salone, ant priekinio dešinės pusės kilimėlio buvo rastos šlapios darbinės, medžiaginės pirštinės, gumuotu delnu (t. 1, b. l. 125–134), t. y. priekinėje keleivio vietoje, kurioje sėdėjo T. J. Tai patvirtina, kad A. B. ir T. J. kelionės tikslas buvo perslėpti psichotropines medžiagas, nuteistasis T. J. miške neatliko gamtinių reikalų, o rankomis, užsidėjęs automobilyje šias rastas šlapias pirštines, iškasė paslėptą dėžutę su psichotropinėmis medžiagomis, o paskui ją užkasė kitoje šalia esančioje vietoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos A. B. yra suinteresuotas duoti nuteistųjų M. N. ir T. J. atžvilgiu palankius parodymus, siekdamas jiems padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie yra draugai. Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. N. yra jo klasiokas, su juo bendravo, kartu važinėjo į varžybas, palaikė ryšį, M. N. jam net paskolino savo automobilį, žinodamas, kad A. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, mokosi vairuoti, tai patvirtina, kad A. B. buvo M. N. draugas ir pastarasis pasitikėjo A. B. Taip pat liudytojas A. B. parodė, kad T. J. pažįsta per savo draugus, kartu dalyvavo šventėse su draugais (t. 7, b. l. 194–195). Tai patvirtino ir nuteistasis T. J., kuris parodė, kad jis pažįsta A. B., su juo yra kelis kartus „baliavojęs“ (t. 5, b. l. 192–195), bei nuteistasis M. N., kuris parodė, kad A. B. yra buvęs jo klasiokas, su juo bendrauja (t. 4, b. l. 75–78).

38. Nors nuteistieji M. N. ir T. J. neigia savo kaltę, t. y. neigia laikę ir gabenę psichotropines medžiagas, rastas miške, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininkų prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

39. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. Z. parodė, kad tą dieną M. N. per telefono programėlę parašė jam jų susitikimo vietą, į kurią M. N. nuvažiavo savo automobiliu, jis įsėdo į M. N. automobilį ir nuvažiavo į mišką, kur svėrė narkotines medžiagas. M. N. iš porankio išsitraukė juodą maišą su amfetaminu, taip pat elektronines svarstykles ir celofaninius maišelius. M. N. svėrė psichotropines medžiagas, o jis pakavo ir dėjo į dėžutę. Psichotropines medžiagas su niekuo nemaišė, M. N. sakė, kad buvo atsivežęs gryną amfetaminą, be jokių priemaišų. Paskui M. N. iš bagažinės pasiėmė kastuvą, pirštines ir jie abu nuėjo gilyn į mišką. M. N. parodė vietą, iškasė duobę ir paslėpė psichotropines medžiagas. Jie, grįžę prie automobilio, parūkė, pasėdėjo ir M. N. parvežė jį iki jo automobilio. Dėžutė, į kurią įdėjo psichotropines medžiagas, buvo per didelė, todėl M. N. jam liepė važiuoti perdėti psichotropines medžiagas į kitą mažesnę dėžutę, taip pat parodyti T. J. narkotikų slėptuvę. Kai pirmą kartą paslėpė narkotikus kartu su M. N., tuo metu T. J. apie tai nežinojo, bet jis (M. Z.) buvo įpareigotas informuoti T. J. ir parodyti jam, kur yra narkotikai. Tai buvo M. N. nurodymas. Po 1 ar 2 dienų, jis mažesnę dėžutę pasiėmė iš savo namų, nuvažiavo pasiimti T. J. iš (duomenys neskelbtini), abudu nuvažiavo į tą vietą ir jis parodė T. J. narkotikų slėptuvę. T. J. pasiėmė tris kamuoliukus po 50 g, paskui nuvežė jį namo. Tai buvo ruduo, gal spalio mėnuo, buvo vėsu, jis buvo su pirštinėmis. Jis neatsimena, kaip buvo apsirengęs T. J., ar jis buvo su pirštinėmis. Po tam tikro laiko M. N. per programėlę „Wickr Me“ jam parašė, kad reikia perslėpti psichotropines medžiagas, bet vietos nenurodė. Kadangi buvo viena dėžutė, tai suprato, kad būtent tą dėžutę, kurią jie svėrė miške. Paskui jam per programėlę „Wickr Me“ parašė T. J., jog jis jį nuvežtų į mišką, kur yra paslėptos psichotropinės medžiagos, siekiant jas perslėpti, tačiau tuo metu jis negalėjo jo nuvežti, nes buvo išvykęs kitur. Jis pats nematė, kaip T. J. perslėpė psichotropines medžiagas, bet iš pokalbių turinio susidarė nuomonę, kad T. J. ir perslėpė tą dėžutę; visi pokalbiai buvo išimti iš jo telefono, matė visus pokalbius. Iš jo buvo paimti du telefonai, kuriuose buvo programėlė, kurioje susirašinėjo su T. J., visa informacija iš jų buvo nukopijuota (t. 9, b. l. 296–297). Iš esmės analogiškus parodymus nuteistasis M. Z. davė viso proceso metu.

40. Nuteistasis M. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. balandžio pradžioje, savo vartojimui iš M. N. nusipirko kokaino, po kelių dienų vėl iš jo nusipirko. Tą kartą M. N. jam pasiūlė pardavinėti amfetaminą, jis sutiko, M. N. davė jam iš pradžių 5–10 g amfetamino, paskui davė daugiau – 20–30 g, atiduodavo M. N. pinigus už parduotą amfetaminą ir paimdavo naują amfetamino kiekį, kuris visą laiką didėdavo, tai tęsėsi apie 8 mėnesius, t. y. iki tol, kol jį sulaikė policijos pareigūnai. Likus kelioms dienoms iki sulaikymo, per pokalbių programėlę susitarė susitikti su M. N. prie R., kur M. N. liepė jam persėsti į jo automobilį. Jie abudu nuvažiavo į M. N. išrinktą vietą – (duomenys neskelbtini) mišką, kur M. N. išsitraukė juodos spalvos šiukšlių maišą su amfetaminu. M. N. liepė jam užsimauti pirštines. M. N. svėrė amfetaminą, o jis pakavo miltelius į mažesnius maišelius, kuriuos apvyniodavo plėvele, viską sudėjo į didelį indelį. Tai buvo gryna psichotropinė medžiaga, nemaišyta. M. N. pasiėmė kastuvą, nuėję toliau iškasė duobę, kurioje paslėpė dėžutę. M. N. jam liepė kitą dieną atvažiuoti ir pakeisti dėžutę į mažesnę. Iš viso buvo 11 „kamuoliukų“ po 50 g, t. y. iš viso apie 550 g amfetamino. M. N. pažadėjo, jog jam (M. Z.) priklausys 5 arba 6 „kamuoliukai“, o T. J. taip pat 5 arba 6, t. y. kas pirmesnis parduos, tam ir liks tas vienas. Taip pat M. N. nurodė jam parodyti T. J. narkotikų slėptuvę. Kitą dieną, jis susisiekė su T. J. per tą pačią pokalbių programėlę, nuvažiavo į Žemaitijos gatvę, paėmė T. J. ir nuvyko į tą vietą, parodė T. J. narkotikų slėptuvę, jis (M. Z.) pakeitė dėžutę į mažesnę. T. J. pasiėmė 3 rutuliukus, liko aštuoni, kuriuos padėjo į tą pačią vietą. Jis (M. Z.) mažesnę plastikinę (pietų) dėžutę geltonu dangteliu paėmė iš savo namų, į tą dėžutę perdėjo 8 rutuliukus. T. J. 3 rutuliukus paėmė jam matant. Miške dėžutė (geltonu dangteliu) su narkotikais buvo užkasta maždaug 20 cm gylyje. Be kastuvo žemės negalima buvo įkasti dėl kieto grunto, bet jau iškasti buvo galima, kadangi žemė jau buvo supurenta. Po kelių dienų M. N. jam parašė, kad sulaikė M. G., o T. J. per programėlę parašė, jog reikia važiuoti ir perslėpti narkotikus, tačiau jis (M. Z.) tuo laiku negalėjo, todėl nevažiavo. Jis nedalyvavo tuo metu, kai buvo perslėptos psichotropinės medžiagos. Kiek jam žinoma, T. J. tada nuvažiavo su A. B. Paslėptoje dėžutėje buvo viena dalis jo psichotropinių medžiagų, o kita dalis – T. J. Jis su M. N. bendraudavo tik dėl psichotropinių medžiagų, jokie glaudūs ryšiai jų nesiejo. M. N. jam nesakė, iš kur gaudavo tas medžiagas. Jis žinojo, kad M. N. bendrauja su T. J., tačiau nesigilino į tai, kokie ryšiai juos sieja. Jį (M. Z.) su T. J. supažindino M. N., kuris jam ir davė T. J. kontaktus kaip vieno iš narkotikų pardavėjo. Jis T. J. iki tol nepažinojo. Jo (M. Z.) pravardė programėlėje buvo Č. Pokalbiuose su klientais narkotines medžiagas vadino „žuvimi“, t. y. neskiesta, nemaišyta medžiaga, o „prieskoniuota žuvis“ – tai jau sumaišyta, dar būdavo „riebi žuvis“ (t. 7, b. l. 195–199).

41. Iš esmės tokius pačius parodymus nuteistasis M. Z. davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 4, b. l. 85–87, 138–142) ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 4, b. l. 71–74, 76–77, 92–94, 98–100, 107–111, 113–119, 130–134, 149–151). Taip pat nuteistasis M. Z. viso proceso metu parodė, kad su M. N. ir T. J. bendravo per programėlę „Wickr Me“, kur žinutės išnyksta jas perskaičius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, per septintą apklausą (2021 m. lapkričio 18 d.) pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, dalyvaujant gynėjui, nuteistajam M. Z. tyrėja davė susipažinti su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turiniu ir pasiklausyti pokalbius, t. y. praėjus vieneriems metams po jo sulaikymo (2020 m. lapkričio 19 d. M. Z. buvo sulaikytas) ir kai nuteistasis M. Z. jau anksčiau šešis kartus buvo apklaustas, nuteistasis M. Z. paaiškino pokalbių tarp jo ir M. N. turinį, papildydamas anksčiau duotus išsamius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes (t. 4, b. l. 113–119). Tai pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nuteistasis M. Z., kuris parodė, kad jis tiksliai nepamena prieš kurią apklausą jam davė pasiklausyti garso įrašų, bet ne prieš pirmą ar antrą. Pokalbius klausė tik vieną kartą. Prieš duodamas parodymus jokių garso įrašų neklausė (t. 7, b. l. 195–199). Pirmosios instancijos teisme, perklausant byloje esančius pokalbių įrašus, nuteistieji M. N. ir M. Z. atpažino savo balsus (t. 8, b. l. 52).

42. Nuteistojo M. N. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad galimai nuteistasis M. Z. pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu buvo narkotinių medžiagų poveikyje. Iš laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad nuteistasis M. Z. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 19 d., 20.12 val. (t. 4, b. l. 176). Tą pačią dieną 23.30 val. M. Z. buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti jam medicininę apžiūrą, kurios metu M. Z. šlapime rasta marihuanos ir kokaino pėdsakų (t. 4, b. l. 60–61). Pirmoji įtariamojo M. Z. apklausa įvyko kitą dieną po jo sulaikymo, t. y. 2020 m. lapkričio 20 d., 12.16 val.–13.00 val. (t. 4, b. l. 71–74). Nors prieš dieną iki nuteistojo M. Z. apklausos jo kraujyje buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, tai patvirtina faktą, kad nuteistasis M. Z. vartojo narkotines medžiagas, tačiau tai nereiškia, jog jis apklausos metu buvo apsvaigęs ir nesuvokė kokius parodymus duoda. Priešingai, nuteistasis M. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki sulaikymo momento jis buvo priklausomas nuo narkotikų, labai mėgdavo rūkyti žolę, kartais vartojo ir stipresnių narkotikų, t. y. kokainą, amfetaminą. Pagal jo vartotą narkotikų kiekį jis nejautė abstinencijos, t. y. „lomkių“. Kai uždarė į izoliatorių, iš pradžių kelias dienas jautėsi keistai, labai mušė karštis, tai truko 2–3 dienas, bet galva dirbo normaliai (t. 7, b. l. 195–199). Nuteistojo M. Z. pirmoje apklausoje 2020 m. lapkričio 20 d. dalyvavo ir jo gynėjas advokatas Algimantas Ruginis (t. 4, b. l. 69, 71–74), kuris taip pat nereiškė jokių prieštaravimų dėl galimos M. Z. sveikatos (suvokimo) būsenos. Nuteistasis M. Z. po 2020 m. lapkričio 20 d. apklausos protokolu ranka parašė, kad perskaitė, surašyta teisingai (t. 4, b. l. 72, 74).

43. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde kelia abejones nuteistojo M. Z. parodymų patikimumu, tvirtindamas, kad nuteistojo M. Z. parodymai dėl amfetamino kiekio nesutampa su specialisto išvadoje nurodytais kiekiais. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad gelsvai baltos spalvos medžiagos iš 8 vnt. paketų, kurių bendroji masė yra 292,07 g, rastų 2020 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), miške, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 102,113 g (34,96 proc.) (t. 1, b. l. 107–112). Taip pat specialisto išvados dalyje dėl objekto aprašymo ir taikytos tyrimo metodikos nurodyta, kad 8 vnt. paketų buvo drėgna gelsvai baltos spalvos medžiaga, kuri buvo išdžiovinta iki pastovios masės (t. 1, b. l. 108). Iš nuteistojo M. Z. parodymų matyti, kad amfetaminą po 50 g svėrė M. N., o jis jį tik pakavo ir dėjo į dėžutę, psichotropines medžiagas su niekuo nemaišė, M. N. jam sakė, kad tai grynas amfetaminas, be jokių priemaišų (t. 9, b. l. 296–297). Dėžutėje buvo 8 vnt. paketų, atitinkamai juose turėjo būti iš viso apie 400 g psichotropinės medžiagos (8x50=400). Atsižvelgiant į tai, kad specialisto tyrimo metu psichotropinė medžiaga buvo išdžiovinta, atitinkamai jos masė sumažėjo iki 292,07 g. Be to, kiekvieno paketo svorį ir psichotropinės medžiagos grynumą nuteistasis M. Z. žinojo iš nuteistojo M. N. žodžių. Be to, amfetaminas buvo sveriamas automobilyje ant M. N. svarstyklių, todėl galėjo būti svorio paklaida. Nagrinėjamo atveju specialisto išvadoje nurodytas amfetamino svorio ir jo grynumo nesutapymas su nuteistojo M. Z. parodymais nesudaro pagrindo abejoti viso proceso metu nuosekliais M. Z. parodymais, nes jis papasakojo tas aplinkybes, kurias jam nurodė nuteistasis M. N.

44. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis M. Z. ikiteisminio tyrimo metu (per 1,5 metų nuo jo sulaikymo) buvo iš viso apklaustas 11 kartų, t. y. du kartus apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir 10 kartų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Paskui buvo apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nuteistojo M. Z. parodymai viso proceso metu dėl esminių nusikalstamų veikų aplinkybių nesikeitė, jie buvo pakankamai detalūs, išsamūs ir nuoseklūs. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai nuteistajam M. Z. darė neteisėtą poveikį, kad jis melagingai apkalbėtų M. N. ir T. J., to nenurodė ir pats nuteistasis M. Z. Trijose pirmose M. Z. apklausose, o paskui nuo septintos iki vienuoliktos apklausose dalyvavo ir jo gynėjas (4–6 apklausų metu M. Z. atsisakė gynėjo (t. 4, b. l. 88, 97, 104)). Nuteistasis M. Z. antroje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus savo noru (t. 4, b. l. 142). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. N. patvirtino visus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodė, kad jie teisingi, prašė jais vadovautis, parodymus davė savo valia, nieko neapkalbėjo (t. 7, b. l. 195–199). Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis M. Z. būtų buvęs suinteresuotas apkalbėti save ir nuteistuosius M. N. ir T. J., duoti prieš save ir kitus nuteistuosius melagingus parodymus, jokio įtikinamo pagrindo nenurodė ir patys nuteistieji M. N. ir T. J. Priešingai, jų santykiai buvo geri, nei vienas iš nuteistųjų nenurodė, kad jie buvo susipykę. Nuteistasis T. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su M. Z. pažįstamas nuo 2020 metų, jis pats rodė iniciatyvą bendrauti su M. Z., po tam tikro laiko jų santykiai, bendravimas sustiprėjo, bendravo ir susitikdavo vis dažniau, jo ir M. Z. sugyventinės draugavo. Jo santykiai su M. Z. tuo metu buvo geri. Jis nežino, kodėl M. Z. jį apkalba, M. Z. jo nešantažavo, nevartojo prievartos, ji visada su M. Z. važiavo savo noru. Jis važiuodavo kartu su M. Z. į mišką, kur paslėptas didelis kiekis narkotinių medžiagų, nes M. Z. juo pasitikėjo (t. 8, b. l. 17–19). Nuteistasis M. Z. parodė, kad jis su M. N. bendravo tik dėl psichotropinių medžiagų, jokie glaudūs ryšiai jų nesiejo (t. 7, b. l. 195–199), 2020 m. vasarą jį (M. Z.) su T. J. supažindino M. N., kuris jam ir davė T. J. kontaktus kaip vieno iš narkotikų pardavėjo; jis T. J. iki tol nepažinojo (t. 4, b. l. 108; t. 7, b. l. 195–199), T. J. buvo M. N. žmogus, kuris taip pat platino narkotines medžiagas, M. N. jam liepė parodyti T. J. narkotikų slėptuvę (t. 4, b. l. 86, 108). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis M. Z. neturėjo jokio pagrindo melagingai apkalbėti nuteistųjų M. N. ir T. J. Vertinant nuteistojo M. Z. parodymų patikimumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad jis iš esmės nuosekliai, kiek galėjo atsiminti, viso proceso metu detaliai paaiškino inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskleidė savo ir kitų nuteistųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme, nurodė visus veiksmus, atliktus nagrinėjamo įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuteistojo M. Z. parodymų teisingumu ir patikimumu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo M. Z. parodymais. Be to, šiuos jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai.

45. Nuteistasis M. Z. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 4, b. l. 159–164), taip pat nuteistasis M. Z. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino M. N., apie kurį davė parodymus, t. y. M., kuris važinėja senu, žalios spalvos BMW, ir iš kurio platinimui gaudavo amfetaminą ir žolę. Narkotikus iš M. gaudavo nuo 2020 m. kovo mėnesio. M. atpažino iš bendrų veido bruožų, ne kartą su juo bendravo, todėl gerai įsiminė jo bendrus veido bruožus (t. 4, b. l. 155–157). Asmens parodymo atpažinimas pagal jo nuotrauką vyko 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. po to, kai nuteistasis M. Z. davė parodymus 2020 m. lapkričio 20 d. ir nurodė, kad galėtų atpažinti asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. M., važinėjantį senu žalios spalvos BMW automobiliu (t. 4, b. l. 71–72). Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos BPK 191 straipsnio nuostatos. VĮ „Regitra“ duomenimis M. N. vardu yra registruota transporto priemonė – žalios spalvos keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 1997 m. (t. 1, b. l. 137, t. 5, b. l. 66). Iš 2020 m. spalio 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad M. N. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone buvo rasti M. Z. nurodyti daiktai, kuriuos jis kartu su M. N. naudojo sverdami ir pakuodami psichotropinę medžiagą – amfetaminą, t. y. juodos spalvos plastikinių šiukšlių maišų ritinys, skaidrios pakavimo plėvelės ritinys, atidaryta dėžutė su mėlynos spalvos vienkartinėmis guminėmis pirštinėmis, plastikiniai maišeliai (t. 1, b. l. 125–127, 128–136). Nuteistojo M. Z. parodymus taip pat patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti nuteistųjų tarpusavio pokalbiai bei vykimai į (duomenys neskelbtini) mišką, kur buvo laikomos psichotropinės medžiagos.

46. 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020 m. spalio 19 d., 17.49 val., M. N. priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į mišką, esantį šalia (duomenys neskelbtini). Nurodytoje vietoje M. N. priklausanti transporto priemonė stovėjo 27 min. 24 s., sustojimo koordinatės (duomenys neskelbtini), kur iš M. N. ir M. Z. tarpusavio pokalbio buvo galima suprasti, kad minėtoje transporto priemonėje M. N. ir M. Z. svėrė bei pakavo psichotropines medžiagas, kurias paslėpė miške (t. 2, b. l. 59, 65–68). 2021 m. spalio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020 m. spalio 20 d., 11.04 val., M. Z. išėjo iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įsėdęs į automobilį „Volksvagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur į jo automobilį įsėdo vyras (kaip nustatyta byloje T. J.) ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten sustojo (duomenys neskelbtini), toje pačioje vietoje, kaip dieną prieš, kai M. Z. buvo atvažiavęs su M. N. ir abu nuėjo į mišką. Po kelių minučių jie grįžo į automobilį ir išvažiavo (t. 2, b. l. 117–119). 2021 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020 m. spalio 21 d. M. N., kalbėdamas su M. Z. apie psichotropines medžiagas, paklausė jo ar buvo sutikęs su asmeniu, kurio neįvardina. Į tai M. Z. atsakė, kad buvo susitikęs, taip pat, kad „įdėjo į mažą indelį“ ir tris kamuolius pasiėmė pokalbio metu neįvardintas asmuo (kaip nustatyta byloje T. J.). M. Z. taip pat paklausė, ar penki ar šeši kamuoliai jam belikę, į tai M. N. pasakė, kad penki bus jų (t. 2, b. l. 68–70). Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad M. G. buvo sulaikytas 2020 m. spalio 23 d., 09.40 val. (t. 4, b. l. 12–13), ir juo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42449-20 pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. spalio 23 d., M. N. priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta važiuojanti link (duomenys neskelbtini), kuri sustojo netoli tos vietos, kur 2020 m. spalio 19 d. M. N. su M. Z. svėrė ir pakavo psichotropines medžiagas, po to jas paslėpė miške. 2020 m. spalio 23 d., 15.11 val., A. B. vairuojamas M. N. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas. Kartu su A. B. važiavo T. J., pas kurį asmens kratos metu buvo rasta psichotropinių medžiagų (t. 2, b. l. 26). 2020 m. spalio 23 d., 17.50 val.–18.10 val., atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), miške rasta į žemę įkasta plastikinė dėžutė geltonu dangteliu, kurioje rasti 8 paketai su psichotropine medžiaga – amfetaminu (t. 1, b. l. 95–100, 107–110). 2021 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020 m. spalio 23 d., tuo metu, kai M. N. priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta važiuojanti link (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pokalbis tarp T. J. ir A. B., kurio metu T. J. A. B. pasakė, kad viską reikia kažkur numesti, kad jų nesivežti su savimi, kad nieko neberastų. A. B. pasiūlė T. J. tai padėti į šoną. T. J. nurodė, kad „čia vitamino C normaliai turėtų būti, pusę M., pusę M.“. Iš pokalbio tūrinio matyti, kad A. B. ir M. J. kalbėjo apie amfetaminą (užmaskuotai jį įvardindami vitaminu C), kuris priklauso M. Z. ir M. N., kurį norėjo perslėpti į kitą vietą, kad nerastų policijos pareigūnai. Taip pat iš pokalbio turinio matyti, kad A. B. ir T. J. ieško slėptuvės, T. J. nurodė, kad ją yra pažymėjęs – tarp dviejų medžių padėjęs pagalį (t. 2, b. l. 72–74).

47. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad ant miške rastos plastikinės dėžutė, kurioje buvo aštuoni paketai apvynioti plastikine pakavimo plėvele, jokių jo, kaip ir M. Z., DNR ar pirštų pėdsakų nerasta, todėl tvirtina, kad jei amfetaminą miške būtų slėpęs jis, neįmanoma situacija, kad nebūtų likę nors kokie jo pėdsakai. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. kovo 10 d. specialisto išvadose nurodyta, kad ant plastikinės kvadrato formos dėžutės ir 8 vnt. paketų, apvyniotų polietilenine pakavimo plėvele, rasti rankų pėdsakai netinka asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 113–115), o ant dėžutės ir paketų rastas žmogaus DNR kiekis yra nepakankamas genotipui nustatyti, žmogaus biologiniai pėdsakai netinkami asmens tapatybei nustatyti (t. 1, b. l. 117–120). Nuteistasis M. Z. apeliacinės ir pirmosios instancijos teismuose, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad jis kartu su M. N. amfetaminą pakavo su vienkartinėmis guminėmis pirštinėmis, kad neliktų pirštų atspaudų, o dėžutę pakeitė į mažesnę taip pat dėvėdamas medžiagines pirštines (t. 4, b. l. 99, 159–160; t. 7, b. l. 195–199; t. 9, b. l. 296–297). Nuteistasis T. J. tik pasiėmė 3 amfetamino „kamuoliukus“, jis nelietė, nekeitė ir neslėpė dėžutės, tai darė su pirštinėmis M. Z. Iš 2020 m. spalio 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. 15.50 val.–16.10 val., t. y. praėjus maždaug pusvalandžiui po automobilio sustabdymo (15.11 val.), M. N. priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu važiavo A. B. su T. J., salone, ant priekinio dešinės pusės kilimėlio buvo rastos šlapios darbinės, medžiaginės pirštinės, gumuotu delnu (t. 1, b. l. 125–134), t. y. priekinėje keleivio vietoje, kurioje sėdėjo T. J. Tai patvirtina, kad nuteistasis T. J. perkėlė dėžutę su psichotropinėmis medžiagomis iš vienos vietos į kitą, būdamas užsidėjęs šias rastas pirštines. Todėl ant plastikinės dėžutė, kurioje buvo aštuoni paketai apvynioti plastikine pakavimo plėvele, T. J. ir M. Z. DNR ar pirštų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, ir nerasta. Nors ant psichotropinių medžiagų pakuočių nebuvo rasta jokio T. J. individualaus pėdsako (rankų ar pirštų atspaudų, biologinių pėdsakų, DNR), tačiau šiuo atveju tai nuteistojo T. J. baudžiamosios atsakomybės dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo nepašalina, nes jo kaltė yra įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.

48. Nuteistasis M. Z. parodymų patikrinimo vietoje parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), miške, kurioje jis 2020 m. spalio 19 d. kartu su M. N. paslėpė dėžutę su psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, iškastoje duobėje, ir kurią kitą dieną – 2020 m. spalio 20 d. jis parodė T. J. (t. 4, b. l. 159–164). Naudojantis GPS nustatyta, kad vietos geografinės koordinatės yra (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 166). Iš 2020 m. spalio 27 d. įvykio apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. 17.50 val. – 18.10 val., M. Z. apibūdinta plastikinė dėžutė su geltonu dangteliu su 8 vnt. paketų, apvyniotų polietilenine pakavimo plėvele, rasta tame pačiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), tik jau kitomis GPS koordinatėmis – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 95–96). Šių psichotropinių medžiagų laikymo vietą žinojo tik trys asmenys – M. Z., M. N. ir T. J. Miške paslėptoje plastmasinėje dėžutėje su geltonu dangteliu buvo laikomas nuteistojo M. N. duotas platinimui amfetaminas M. Z. ir T. J., t. y. dalis amfetamino priklausė M. Z., o kita dalis – T. J. (t. 7, b. l. 195–199), už kurį pinigus po jo pardavimo pastarieji turėjo atiduoti M. N. Šiuo atveju nuteistieji M. N., M. Z. ir T. J. buvo suinteresuoti perslėpti jiems priklausančias psichotropines medžiagas į kitą vietą, kad jų nerastų policijos pareigūnai. 2023 m. spalio 23 d., 15.11 val., vykio vietoje, šalia perslėptų psichotropinių medžiagų (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas T. J., kuris atvažiavo M. N. automobiliu, ir kurio sėdėjimo vietoje, t. y. priekinėje keleivio vietoje ant kilimėlio buvo rastos šlapios darbinės, medžiaginės pirštinės, gumuotu delnu (t. 1, b. l. 125–134). Tai patvirtina, kad nuteistasis T. J. perkėlė dėžutę su psichotropinėmis medžiagomis iš vienos vietos į kitą, būdamas užsidėjęs šias rastas pirštines. Liudytojas M. M., Šiaulių apskrities kinologas, teisiamajame posėdyje parodė, kad policijos pareigūnai jam parodė miške seną psichotropinių medžiagų slėptuvės vietą, kur buvo ką tik iškasta (t. 8, b. l. 16–17). Nuteistasis M. Z. pirmosios instancijos teisme ir parodymų patikrinimo vietoje parodė, kad miške plastmasinė dėžutė (geltonu dangteliu) su amfetaminu buvo užkasta maždaug 20-25 cm gylyje. Be kastuvo žemės negalima buvo įkasti dėl kieto grunto, bet jau iškasti buvo galima, kadangi žemė jau buvo supurenta (t. 4, b. l. 159–164; t. 7, b. l. 195–199). Iš 2020 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie 10 metrų atstumu nuo kelio, miške yra žemės kupstas, apaugęs žole, kupsto šone yra supurentas žemės ir nukritusių medžių lapų plotas. Nubraukus lapus ir gruntą, matosi geltonas plastikinės kvadratinės dėžutės dangtelis, kurioje buvo 8 vnt. paketų, apvyniotų polietilenine pakavimo plėvele (t. 1, b. l. 95–100). Iš to galima daryti išvadą, kad ta pati dėžutė, kurioje dalis psichotropinių medžiagų priklausė T. J., ir kuriuos jam davė M. N., buvo užkasta negiliai, nes pakako nubraukti tik gruntą ir lapus, ir neseniai, nes naujos slėptuvės žemė buvo supurenta, o sena slėptuvė buvo ką tik iškasta. Byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad būtent T. J. miške perslėpė dėžutėje rastas psichotropines medžiagas iš vienos vietos į kitą.

49. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde kritikuojama policijos pareigūnų atliktus veiksmus, panaudojant tarnybinį šunį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų atžvilgiu buvo taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, tame tarpe jų sekimas, naudojant technines priemones specialia tvarka. Buvo užfiksuota, kad 2020 m. spalio 19 d., 17.49 val., M. N. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į mišką, esantį šalia (duomenys neskelbtini), ir stovėjo 27 minutes 24 sekundes, sustojimo koordinatės (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 28–29), todėl policijos pareigūnai žinojo apie apytikslę nuteistųjų psichotropinių medžiagų slėptuvės vietą miške. Šalia šios vietos buvusią slėptuvę, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 20 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir nuteistasis M. Z. (t. 4, b. l. 159–166). Liudytojas M. M., Šiaulių apskrities kinologas, teisiamajame posėdyje parodė, kad policijos pareigūnai jam parodė miške seną psichotropinių medžiagų slėptuvės vietą, kur buvo ką tik iškasta, todėl ten buvo likęs kvapas, į kurį reagavo šuo. Jis nuo tos vietos išcentriniu būdu pradėjo paiešką. Šuo ieškojo pagal narkotinių ar psichotropinių medžiagų kvapą, o ne pagal žmogaus kvapą. Miško kvapas, gėlės, žolė šuniui įtakos neturi, nes šuns motyvas yra surasti narkotikus. Vykdant paiešką, tarnybinis šuo paženklino kupstą, t. y. sustojo ir sustingo, taip parodydamas, kad užuodė narkotinės (psichotropinės) medžiagos kvapą. Jis, gavęs signalą iš tarnybinio šuns, atsitraukė ir iš karto informavo pareigūnus apie galimai rastas narkotines (psichotropines) medžiagas. Paieška trūko apie 1 valandą. Atstumas nuo pirmos vietos iki tos, kur buvo rastos psichotropinės medžiagos, buvo apie 50–80 metrų. Į įvykio vietą atvyko ekspertai, kurie rado narkotinių (psichotropinių) medžiagų. Narkotines medžiagas rado tik toje vietoje (t. 8, b. l. 16–17). Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti atlikto veiksmo teisėtumu ir pagrįstumu.

50. Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad M. G. buvo sulaikytas 2020 m. spalio 23 d., 09.40 val. (t. 4, b. l. 12–13). Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, 2020 m. spalio 23 d., važiuodamas su A. B. į mišką, nežinojo apie M. G. sulaikymą. Tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia paties nuteistojo T. J. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kad byloje esančiame pokalbyje gal kalbėjo apie savo artimo draugo M. G. sulaikymą (t. 8, b. l. 17–19). Taip pat liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta M. G. ir jo draugę, M. G. tą dieną, kai jis važinėjosi su T. J., t. y. 2020 m. spalio 23 d., buvo sulaikytas, būtent apie M. G. jis ir kalbėjo su T. J. automobilyje (t. 7, b. l. 195). Nuteistasis M. Z. parodė, kad per programėlę „Wickr me“ jam parašė M. N., kad policiją sulaikė M. (G.), su šunimis viską rado. Tą pačią dieną programėlėje „Wickr Me“ jam parašė T. J., kad dingo M., jog reikia važiuoti perslėpti amfetaminą (duomenys neskelbtini), kad nesurastų, tačiau jis buvo užsiėmęs ir nevažiavo su T. J. perslėpti dėžutės su amfetaminu. Tos pačios dienos vakare M. N. jam per programėlę „Wickr Me“ parašė, kad nebevažiuotų ten, nes jau nebėra, paėmė B. ir J., jis suprato policija rado dėžutę su amfetaminu ir sulaikė T. J. su A. B. (t. 4, b l. 100, 109, 130–132). Liudytojas M. J., buvęs policijos pareigūnas, teisiamajame posėdyje parodė, kad techninių priemonių pagalba policija nustatė, kad M. G. sulaikymo dieną, A. B. ir T. J., būdami išsigandę, kad policijos pareigūnai gali rasti paslėptas M. N. ir M. Z. psichotropines medžiagas, nuvyko jas perslėpti. (duomenys neskelbtini) kaime buvo sustabdytas M. N. priklausantis automobilis, kuriame važiavo A. B. ir T. J. (t. 7, b. l. 192–193).

51. Byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad M. Z. ir M. N. kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas – amfetaminą 2020 m. spalio 19 d. atgabeno M. N. priklausančiu ir vairuojamu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Mažeikių miesto į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kurio geografinės koordinatės nurodytos kaltinime, kur kartu susvėrė bei supakavo į 11 vnt. paketų bei sudėję juos į dėžutę, nunešė į mišką ir užkasė vietoje, kurios koordinatės nurodytos kaltinime. 2020 m. spalio 20 d., M. Z. ir T. J., vykdydami M. N. nurodymą, M. Z. priklausančiu ir vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į anksčiau nurodytą psichotropinės medžiagos laikymo vietą, esančią miške, M. Z. parodė T. J. psichotropinės medžiagos laikymo vietą, kur T. J. iš dėžutės paėmė 3 vnt. paketų su nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino, o likusį kiekį – 8 vnt. paketų su labai dideliu kiekiu, bet ne mažiau kaip 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino M. Z. perdėjo į savo atsivežtą plastikinę dėžutę geltonu dangteliu ir kartu su T. J. minėtą psichotropinę medžiagą paslėpus toje pačioje vietoje. Po to 2020 m. spalio 23 d. T. J., vykdydamas M. N. nurodymą, nuvyko M. N. priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į anksčiau nurodytą psichotropinės medžiagos laikymo vietą, esančią miške, ir paėmė iš ten plastikinę dėžutę geltonu dangteliu su joje esančiais 8 vnt. paketų su labai dideliu kiekiu – 102,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei nugabeno į kitą miške esančią vietą, kurios geografinės koordinatės nurodytos kaltinime, bei ją ten paslėpė.

52. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas suprantamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos; tai bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikos inkriminavimui įtakos neturi ir tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, kad jis suvokė, jog jo turimos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi trys nuteistieji M. N., M. Z. ir T. J. žinojo miško vietą, kur buvo laikomos paslėptos psichotropinės medžiagos – amfetaminas, visą šį laiką psichotropinės medžiagos buvo nuteistųjų žinioje. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, todėl psichotropinių medžiagų laikymas tapo baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai nuteistieji M. N., M. Z. ir T. J. pradėjo jas laikyti. Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos transportuojant, nešant su savimi ir pan. Byloje nustatyta, kad nuteistieji M. Z. ir M. N. automobiliu gabeno (vežė) psichotropines medžiagas – amfetaminą iš Mažeikių miesto iki kaltinime nurodytos vietos miške, esančiame (duomenys neskelbtini), o po to T. J., vykdydamas M. N. nurodymą, paslėptas psichotropines medžiagas – amfetaminą iš anksčiau nurodytos slėpimo vietos miške pergabeno į kitą, kaltinime nurodytą, vietą, turėdamas tikslą jas perslėpti.

53. Viena iš įstatyme nustatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamu atveju nuteistieji M. N., M. Z. ir T. J. atliko vykdytojų vaidmenį, nes jie tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Nuteistieji veikė sutartinai su kitais bendrininkais, jų veiksmai yra susiję vienas su kitu ir kiekvieno iš jų veiksmas sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ir suprato savo vaidmenį bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje. Byloje nustatyta, kad nuteistieji M. N. ir M. Z. patys automobilyje svėrė amfetaminą ir supakavo į 11 vnt. paketų (po 50 g), nuteistasis T. J. matė supakuotą amfetaminą bei iš dėžutės pasiėmė 3 vnt. paketų, po to dėžutę su amfetaminu perslėpė į kitą vietą. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad nuteistieji M. N., M. Z. ir T. J. ne tik žinojo laikytos ir gabentos psichotropinės medžiagos pavadinimą – amfetaminą, bet ir matė bei žinojo dėžutės turinį, kiek paketų joje sudėta ir koks kiekvieno paketo svoris (50 g), t. y. suvokė, kad jame yra draudžiamos – psichotropinės medžiagos, žinojo jų rūšį, pavadinimą ir bent bendrais bruožais pagal pakuočių skaičių (8 vnt.) suvokė, jog, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai laiko ir gabena labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kad ši veika yra uždrausta, už jos padarymą gresia atsakomybė, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.

54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, amfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis – daugiau kaip 20 g ir labai didelis – daugiau kaip 100 g. Taigi 102,113 g amfetamino, kuriuo disponavo (laikė ir gabeno) nuteistieji M. N. ir T. J. pagal Rekomendacijose pateiktą lentelę atitinka labai didelį kiekį. Nagrinėjamu atveju M. N. ir T. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl proceso išlaidų.

55. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį T. J. ginti parinktas advokatas Eugenijus Šuliokas (t. 9, b. l. 49), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo T. J. gynėju (t. 9, b. l. 50). Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį M. Z. ginti parinkta advokatė Žana Timaškova (t. 9, b. l. 106), kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo M. Z. gynėja (t. 9, b. l. 107). Šie advokatai dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl patirtų išlaidų, kuriomis prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo T. J. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 506,25 eurai (t. 9, b. l. 39–43), o iš nuteistojo M. Z. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 491,67 eurai (t. 9, b. l. 158–162).

56. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/20192, Nr. 2K-162-648/2021 ir kt.), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-24-654/2023 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-240-489/2022 ir kt.).

57. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistieji T. J. ir M. Z. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistiesiems T. J. ir M. Z. buvo parinkti ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis paskirti gynėjai advokatai E. Šuliuokas ir Ž. Timaškova, kurie gynė nuteistuosius bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. J. ir nuteistojo M. N. gynėjo advokato V. Falkausko apeliacinius skundus, kurie atmesti. Skundžiamu nuosprendžiu T. J. paskirtas realus 10 metų laisvės atėmimas, kas apsunkina T. J. galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Nuteistasis M. Z. nepadavė apeliacinio skundo, tačiau jis buvo kviečiamas į apeliacinės instancijos teismą apklausai teismo iniciatyva ir teismo iniciatyva jam buvo paskirta gynėja, nepriklausomai nuo jo valios. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. Z. gynėja advokatė Ž. Timaškova prašė proceso išlaidų iš nuteistojo M. Z. nepriteisti (t. 9, b. l. 301). Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. J. ir nuteistojo M. N. gynėjo advokato Valdo Falkausko apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą T. J. ir M. Z. apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėAiva SurvilienėLinas Šiukšta