- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-474-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., AB DnB bankas, R. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –474– 227 / 2014
Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00221-2014-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 26 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio S. O. G. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-299-477/2014 pagal antstolio S. O. G. pareiškimą dėl įstatymų normų taikymo J. V. priklausančio turto pardavimo iš 2014-03-27 pasibaigusių varžytinių Nr. 36600 procedūros užbaigimo vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/00390 suinteresuotiems asmenims J. V., AB DnB bankas, R. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis kreipėsi į teismą pareiškimu dėl įstatymų normų taikymo, J. V. priklausančio turto pardavimo iš 2014-03-27 pasibaigusių varžytinių Nr. 36600 procedūros užbaigimo vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/00390. Nurodė, kad jo kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai: Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-19 vykdomasis raštas Nr. 10/2010/01228/88-2 (vykdomoji byla Nr. 0168/11/00389) ir Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-16 nutartis Nr. 10/2010/01406/90 (vykdomoji byla Nr. 0168/11/00390,) kuriais iš skolininkių J. V. ir L. P. priteista skola išieškotojui - AB DNB bankas, skolos grąžinimo užtikrinimui priverstinai parduodant iš varžytinių Hipotekos lakštais įkeistą nuosavybės teise skolininkei J. V. priklausantį turtą. Vykdant Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus vykdomuosius dokumentus, antstolio 2014-02-18 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/00390 Nr. R2-99, 2014-03-20 buvo paskelbtos antrosios skolininkei J. V. priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės, kurios įvyko 2014-03-27, antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje buvo paskelbta, kad varžytynės Nr. 36600 baigtos, turtas parduotas už 138000 Lt. 2014-03-28 į antstolio depozitinę sąskaitą VĮ „Registrų centras“ pervedė varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio R. V. sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį - 13200 Lt. Antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje paskelbta, kad pilnos kainos apmokėjimo terminas baigiasi 2014-04-26. 2014-04-08 antstolio kontoroje gauta Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-274-477/2014, kuria priimtas J. V. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, išaiškinta, kad nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi būti stabdomas J. V. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš jai priklausančio turto. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nereglamentuoja kaip turi būti baigta turto pardavimo iš varžytynių procedūra, jeigu varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties, priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, priėmimo. Prašo išaiškinti, kaip turi būti užbaigta skolininkei J. V. priklausančio turto pardavimo iš 2014-03-27 pasibaigusių varžytynių Nr. 36600 procedūra vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/00390; kaip turi būti vykdoma Fizinių asmenų bankroto 5 str. 6 d. nuostata dėl turto realizavimo sustabdymo, kai skolininkės J. V. įkeisto turto antrosios varžytynės Nr. 36600 yra baigtos, paskelbtas laimėtojas, antstoliui į depozitinę sąskaitą yra pervestas laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis; ar pirkėjui R. V. sumokėjus varžytynėse įgyto turto likusią nesumokėtą turto kainą, per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo turi būti surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktas.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2014-04-16 nutartimi antstolio prašymo netenkino.
Teismas nustatė, kad pagal CPK 589 straipsnį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tačiau ši procesinė antstolio teisė neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo, kadangi antstolis, kaip specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas (Antstolių įstatymo 4 str. 1 d.), vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas turi vadovautis teisės nuostatomis, taip pat atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką su antstolio veiklos vykdymu susijusiais klausimai bei pats nuspręsti, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, t.y. antstolio kompetencija yra nuspręsti, kaip turi būti vykdoma varžytinių procedūra. Atsižvelgė į tai, kad antstolis prašo išaiškinti ne Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarties vykdymo tvarką, o varžytinių, vykdomų pagal Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus vykdomuosius dokumentus, procedūrų vykdymo tvarką, todėl dėl Utenos rajono apylinkės teismo išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos išaiškinimo jis turi kreiptis į Utenos rajono apylinkės teismą. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d. imperatyviai nustatyta, kad nuo teismo pranešimo apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme gavimo dienos, sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir išieškojimas, įskaitant ir išieškojimą ne ginčo tvarka, todėl akivaizdu, kad 2014-04-08 gavęs teismo pranešimą apie J. V. pareiškimo priėmimą Zarasų rajono apylinkės teisme, antstolis privalėjo tą pačią dieną sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus bylose, susijusiose su J. V. priklausančiu turtu.
Šalies argumentai
Antstolis pateikė atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-04-16 nutarties, kuriuo prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai teigia, jog antstolis prašo išaiškinti ne Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarties vykdymo tvarką, bet varžytynių, vykdomų pagal Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus vykdomuosius dokumentus, procedūrų vykdymo tvarką, kadangi antstoliui aiški šių vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarka. Antstolis taip pat neprašo išaiškinti ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarties, kuria priimtas J. V. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Antstolio pareiškimas grindžiamas tuo, kad nėra teisinio reglamentavimo, kaip užbaigti jau pradėtas įkeisto turto varžytynes, kai teisme priimamas skolininko pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, vykdymo procese neaiški įstatymų, reglamentuojančių fizinių asmenų bankrotą, normų taikymo tvarka. Įstatymai nenumato, kaip turi būti baigta turto pardavimo iš varžytynių procedūra, jeigu varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties, priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, priėmimo, dėl to antstolis teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti įstatymų normų taikymą vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/00390, o teismas nepagrįstai šio klausimo nesprendė ir antstolio pareiškimą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Antstolis S. O. G. nurodo vykdantis vykdomuosius dokumentus: Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-19 vykdomąjį raštą Nr. 10/2010/01228/88-2 (vykdomoji byla Nr. 0168/11/00389) ir Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-16 nutartį Nr. 10/2010/01406/90 (vykdomoji byla Nr. 0168/11/00390,) kuriais iš skolininkių J. V. ir L. P. priteista skola išieškotojui - AB DNB bankas, skolos grąžinimo užtikrinimui priverstinai parduodant iš varžytinių Hipotekos lakštais įkeistą nuosavybės teise skolininkei J. V. priklausantį turtą. Teigia, kad vykdant Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus vykdomuosius dokumentus, antstolio 2014-02-18 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0168/11/00390 Nr. R2-99, 2014-03-20 buvo paskelbtos antrosios skolininkei J. V. priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės, kurios įvyko 2014-03-27. Antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje buvo paskelbta, kad varžytynės Nr. 36600 baigtos, turtas parduotas už 138000 Lt (b.l. 6-9). 2014-03-28 į antstolio depozitinę sąskaitą VĮ „Registrų centras“ pervedė varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio R. V. sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį - 13200 Lt (b.l.10). Antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje paskelbta, kad pilnos kainos apmokėjimo terminas baigiasi 2014-04-26 (b.l. 9). Iš Liteko duomenų bazės nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2014-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-274-477/2014 priėmė J. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir išaiškino, kad nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi būti stabdomas J. V. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš jai priklausančio turto. Antstolis patvirtino, kad minėtą nutartį gavo 2014-04-08.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-04-16 nutarties, kuria pareiškėjo antstolio prašymas dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese ir kuri yra neaiški, išaiškinimo, netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vykdomųjų dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-12-04 nutartis Nr. 3K-3-627/2013).
Nagrinėjamu atveju antstolis abejoja, kokius veiksmus gali atlikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-274-477/2014 priėmus J. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nurodžius, kad nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi būti stabdomas J. V. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš jai priklausančio turto. Prašymą grindžia tuo, kad jam neaišku, kaip elgtis po to, kai skolininkės J. V. įkeisto turto antrosios varžytynės Nr. 36600 yra baigtos, paskelbtas laimėtojas, antstoliui į depozitinę sąskaitą yra pervestas laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis.
Analizuojant antstolio pateiktus klausimus, svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008;2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolis neturi pareigos vertinti CPK normomis imperatyviai nustatyto teisinio reglamentavimo, o privalo vykdyti jam pavestas funkcijas.
Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis pats sprendžia, kokie konkretūs vykdymo veiksmai turi būti atliekami, ir tai atlieka, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio pateiktas prašymas neatitinka įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų bei peržengia aiškinimo ribas.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos kontekste antstolio pateiktus klausimus imperatyviai reglamentuoja CPK 626 str. 2 d. 3 p., 628 str. 3 d. įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, kuomet teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą, taip pat LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos.
Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė antstolio dėmesį į tai, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d. numato, jog nuo pranešimo apie nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimą gavimo dienos yra sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Pastebėtina, kad teismui priėmus nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bei nutarties nuorašą išsiuntus antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos (Fizinių asmenų bankroto 5 str. 9 d.). Vadovaujantis minėto įstatymo 6 str. 4 d. 4 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas apie tai raštu praneša, kartu pateikdamas šios nutarties nuorašą antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto. Tokiu atveju antstolis, vadovaujantis minėto įstatymo 20 str. 1 d., ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Įstatyme išskirta situacija kad, tuo atveju, jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Iš nurodytų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad iki nutarties iškelti/atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo antstolis sustabdo vykdomąją bylą ir negali atlikti jokių vykdymo veiksmų, išskyrus numatytus CPK 628 str. 3 d. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju visi procesiniai veiksmai yra numatyti civilinio proceso teisės normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą bei LT Fizinių asmenų bankroto įstatyme, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą atmetė.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.