- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-583-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12872-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. G. ir atsakovės A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2020-809/2013pagal ieškovo M. G. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ir skolos už komunalines paslaugas, palūkanų priteisimo atsakovei A. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 922,53 Lt skolą už suvartotas dujas ir elektros energiją, iš jų 843,17 Lt skolos bei 79,36 Lt delspinigių. Nurodė, kad jis su atsakove yra bendrasavininkai, jiems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovas su atsakove kartu gyvena šiame bute ir privalo tiekėjams už suteiktas komunalines paslaugas mokėti mokesčius. Už buto šildymą ir vandenį tiekėjai teikia jam ir atsakovei atskiras sąskaitas, už suvartotas gamtines dujas ir elektros energiją mokesčiai skaičiuojami pagal bendrų skaitiklių rodmenis, kuriuos privalo mokėti po ½. Minėtas butas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas nuo santuokos nutraukimo – 2000 m. Atsakovė ne vieną kartą pažeidė savo pareigas, nemokėdavo savo dalies už sunaudotas gamtines dujas ir elektros energiją, todėl tiekėjai siųsdavo raginimus/įspėjimus ir įspėdavo, jog bus atjungtas dujų ir elektros energijos teikimas, todėl ieškovas būdavo priverstas sumokėti ir atsakovės mokesčių dalį. Ieškovas nurodo, jog mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas (dujas ir elektros energiją) kiekvieną mėnesį moka nustatytu terminu po ½ dalį. Vengdamas teisminių ginčų su tiekėjais ir papildomų teisminių išlaidų bei tikėdamas, jog atsakovė skolą grąžins geruoju, sumokėjo ir jos mokesčių dalį. Skola už sunaudotas gamtines dujas sudaro 405,53 Lt bei 34,25 Lt delspinigių, skola už sunaudotą elektros energiją sudaro 437,64 Lt bei 45,11 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovas teismui nepateikė duomenų, jog jis AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Lesto“ mokėjo mokesčius. Ieškovas teismui pateikė teismui kopijas tik tų sąskaitų, kuriose nurodytos skolos. Atsakovė mano, jog skolos susidarė tik dėl ieškovo kaltės. Iki 2010 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymo už dujas knygelė buvo viena, po to įsigijo atskirą atsiskaitymo knygelę, pagal šios knygelės duomenis atsakovė už kiekvieną mėnesį moka mokesčius už dujas. Įsiskolinimų neturi. Ieškovas yra nesąžiningas, atsakovės manymu, kai kada neadekvačiai vertindavo aplinką, keistai elgdavosi, todėl pinigus ieškovui apmokėti už dujas perduodavo G. G. ir E. M., R. B. akivaizdoje. Ieškovas niekada nesutikdavo pasirašyti, jog iš atsakovės gavo pinigus apmokėti dalį už dujas. Nuo 1999 m. atsakovė ir ieškovas turi atskiras atsiskaitymo už elektros energiją knygeles. AB LESTO už elektros energiją atsakovė sumoka laiku. Tarp ieškovo ir atsakovo sutarčių dėl atsiskaitymo už dujas ir elektros energiją sudarytas nebuvo, todėl atsakovės manymu kyla ne sutartiniai, o deliktiniai teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo. Teismo prašo ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. G. 438,04 Lt skolos, 43,24 Lt palūkanų 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 438,04 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-10-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 444,38 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. G. naudai. Priteisė iš ieškovo M. G. 1121,25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai bei 12,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės A. G. valstybės naudai 13,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos dujos“ ir AB LESTO tiekė gamtines dujas ir elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris po ½ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams M. G. ir A. G.. Nei AB „Lietuvos dujos“, nei AB LESTO į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo ar atsakovės nesikreipė. Nors tarp ieškovo ir atsakovo santuoka buvo nutraukta dar 2000 m. ir tarp šalių susiklostė itin konfliktiški santykiai, tačiau iki 2010 m. atsiskaitymo už gamtines dujas ir elektros energiją knygeles turėjo tik ieškovas M. G.. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl tarpusavio atsiskaitymo dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas proporcingai jų valdomai nekilnojamojo turto daliai. Teismo vertinimu, bendraturčiai vienodai atsakingi bei turi mokėti už jų valdomus objektus ir su jais susijusius mokesčius (CK 4.75 str. 1 d.).
Teismas pažymėjo, jog nustatyti, kas buvo mokėtojas AB „Lietuvos dujos“ neturi galimybės, nes iš įmokas surenkančių organizacijų gaunami duomenys leidžia identifikuoti vartotojus tik pagal mokėtojų kodus. Atlikti paskaičiavimo atskiriems vartotojams, kurie dujų apskaitą vykdo pagal vieną apskaitos prietaisą, nėra galimybių. Nors tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo atstovus ir nors teismas nurodė, tačiau viso teisminio nagrinėjimo metu į bylą nebuvo pateikta elektros tiekėjo pažyma, kurioje atsispindėtų tiek AB LESTO daryti paskaičiavimai už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją, tiek kiekvienos iš šalių daryti mokėjimai. Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog aukščiau minėta AB LESTO pažyma bus pateikta į bylą, tačiau į bylą šie duomenys pateikti nebuvo. Teismo vertinimu, trečiuoju asmeniu įtraukti į procesą AB LESTO nebuvo tikslinga, nes tarp šalių kilęs yra tarpusavio atsiskaitymo dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją proporcingai jų valdomai nekilnojamojo turto daliai, o ginčas AB LESTO teisėms ir pareigoms įtakos neturi (nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu būtų fiksuotas įsiskolinimas už elektros energiją)). Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokiu būdu jis apskaičiavo atsakovės įsiskolinimą už ginčo laikotarpius, kokia buvo bendra mokėtina tiekėjui AB LESTO už ginčo laikotarpius suma. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė nurodė, jog ji visiškai pasitikėjo ieškovo padarytais paskaičiavimais. Šių aplinkybių kontekste teismas rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 185 str.). Teismas darė išvadą, jog byloje esantys įrodymai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė už tiektą elektros energiją bei gamtines dujas liko skolinga atsakovui.
AB „Lietuvos dujos“ 2012-12-17 pažyma apie atsiskaitymą už gamtines dujas patvirtina, jog aukščiau minėtu adresu buvo už gamtines dujas daryti mokėjimai laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2012 m.. Šių mokėjimų šalys neginčija. Ieškovas nurodo, jog atsakovei netinkamai vykdant prievoles, skola už gamtines dujas jam susidarė 2002 m. – 34,54 Lt, 2007 m. – 73, 66 Lt, 2008 m. – 92, 23 Lt, 2009 m. – 103, 60 Lt, 2012 m. – 100, 20 Lt. Teismui atlikus paskaičiavimus pagal AB “Lietuvos dujos” pažymą matyti, jog už tiektas gamtines dujas tiekėjui buvo sumokėta: už 2002 m. – 195,91 Lt, už 2003 m. – 190,40 Lt, už 2007 m. – 150,91 Lt, už 2008 m. – 217,52 Lt, už 2009 m. – 402,22 Lt, už 2010 m. – 396,28 Lt, už 2011 m. – 330,90 Lt, už 2012 m. – 445 Lt. Teismo atlikti paskaičiavimai pagal į bylą pateiktus duomenis (pažymą) ir ieškovo atlikti paskaičiavimai skiriasi (pavyzdžiui, teismo paskaičiavimu pagal aukščiau minėtą pažymą bendra mokėtina suma už 2002 m. yra 195,91 Lt, ieškovo paskaičiavimu – 211,76 Lt; už 2007 m. teismo paskaičiavimu – 150,91 Lt, o ieškovo paskaičiavimu – 197,47 Lt ir t.t.). Minėta, kad butas priklauso po 1/2 ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl, teismo vertinimu, už minėtiems asmenims priklausančią buto dalį jie turi mokėti po ½ mokėtinos sumos.
M. G. ir A. G. už 2002 m. ½ mokėtina dalis sudaro 97,96 Lt, 2007 m. – 75,46 Lt, 2008 m. – 108,76 Lt, 2009 m. – 201,11 Lt, 2012 Lt – 222,655 Lt.
Atsakovė į bylą pateikė už 2002 m. už gamtines dujas darytus mokėjimus už 15, 85 Lt. Tačiau pats ieškovas (jo atstovė) pripažino, jog atsakovė už 2002 m. sumokėjo 94,05 Lt. Atsakovė nurodė, jog ji nemanė, kad ateityje gali kilti ginčas, todėl ji nesaugojo jos mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog už 2002 m. už tiektas gamtines dujas atsakovė liko skolinga ieškovui 3,91 Lt (97,96 Lt - 94,05 Lt).
M. G. ir A. G. už 2007 m. ½ sudaro 75,46 Lt, nors ieškovas nurodo, jog atsakovė sumokėjo 12,34 Lt, tačiau atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ji sumokėjo 23,51 Lt. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog už 2007 m. už tiektas gamtines dujas atsakovė liko skolinga ieškovui 51,95 Lt (75,46 Lt - 23,51 Lt).
M. G. ir A. G. už 2008 m. ½ sudaro 108,76 Lt, atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jos atliktus mokėjimus minėtais metais. Atsakovas už 2008 m. prašo priteisti 92,23 Lt. Todėl teismas darė išvadą, jog už 2008 m. už tiektas gamtines dujas atsakovė liko skolinga ieškovui ieškovo prašomą priteisti sumą, t.y. 92,23 Lt.
M. G. ir A. G. už 2009 m. ½ dalis sudaro 201,11 Lt. Ieškovas nurodo, jog atsakovė yra sumokėjusi už 2009 m. 63,42 Lt. Už 2009 m. ieškovas prašo priteisti 103,60 Lt. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (AB „Lietuvos dujos“ atsiskaitymo už gamtines dujas knygelės), kuriuos pateikė pats ieškovas, matyti, jog už 2009 m. du kartus kaip mokėtojas yra nurodoma ieškovė A. G., todėl teismas nurodė, jog netikėti, kad mokėjimus atliko ne pati atsakovė nėra pagrindo, mokėtina suma sudarė 63,42 Lt. Todėl už 2009 m. iš atsakovės ieškovo naudai už sumokėtas gamtines dujas priteisė ieškovo prašomą priteisti sumą –103,60 Lt.
M. G. ir A. G. už 2012 m. ½ sudaro 222,65 Lt, atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina jos atliktą 52,83 Lt mokėjimą 2012 metais. Ieškovas nurodo, jog atsakovė yra sumokėjusi 145,27 Lt. Už 2012 m. ieškovas prašė priteisti 100,20 Lt. Todėl teismas daro išvadą, jog už 2012 m. už tiektas gamtines dujas atsakovė liko skolinga ieškovui 77,38 Lt (222,65 - 145,27 Lt).
Teismas pažymėjo, jog konstatuoti, kad atsakovė atliko daugiau mokėjimų už gamtines dujas (ar kad mokėjimai buvo daromi abiejų vienodai) nėra pagrindo, nes į bylą nėra pateikti duomenys, jog atsakovė pinigus perduodavo ieškovui, be to, aplinkybės dėl pinigų perdavimo ir atsiskaitymo knygučių pildymo (išskyrus teismo aukščiau nurodytus) nepatvirtino ir atsakovės prašymu iškviesta liudytoja R. B..
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, jog atsakovei netinkamai vykdant prievoles, skola už sumokėtą tiektą elektros energiją jam susidarė už 2003 m. – 106,14 Lt, už 2008 m. – 202,36 Lt, už 2012 m. – 165,14 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus matyti, jog ieškovas už tiektą elektros energiją AB LESTO sumokėjo už 2003 m. – 249,70 Lt, už 2008 m. – 325,79 Lt, už 2012 m. – 422,94 Lt. Atsakovė AB LESTO sumokėjo už 2003 m. – 120,93, už 2008 m. – 272,25 Lt, už 2012 m. – 449,95 Lt (I t., b.l. 50, 55,56). Todėl teismas konstatavo, jog viso mokėtina suma už 2003 m. buvo 370,63 Lt (120,93 Lt + 249,70 Lt), ½ mokėtina dalis sudarė 185,31 Lt. Teismas konstatavo, jog atsakovei sumokėjus 120,93 Lt, ji liko skolinga ieškovui 64,38 Lt.
Mokėtina suma už 2008 m. buvo 633,68 Lt (485,18 Lt + 148,50 Lt), ½ mokėtina dalis sudarė 316,84 Lt. Teismo vertinimu, atsakovei sumokėjus 272,25 Lt, ji liko skolinga ieškovui 44,59 Lt.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog už 2012 m. atsakovė yra sumokėjusi daugiau už ieškovą (atsakovė -449,95 Lt, ieškovas – 422,94 Lt), todėl ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti 165,14 Lt skolą atmestinas.
Ieškovo atstovė ne kartą akcentavo, jog atsakovė turėtų mokėti daugiau, nes atsakovei priklausančioje ½ buto dalyje gyvena šalių sūnus, jo sugyventinė bei vaikas, kurie materialiai remia atsakovę, tuo tarpu ieškovas gyvena vienas. Tačiau teismas pažymėjo, jog nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus šiame bute, butas po ½ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims M. G. ir A. G., kurie už tiektą elektros energiją ir gamtines dujas, nesant kito padalinimo ar susitarimo tarp šalių, už paslaugas turi mokėti lygiomis dalimis, nors tuo metu būna ligoninėje ar sodyboje.
Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. teismas priteisė 43,24 Lt palūkanų (už gamtines dujas už 2008 m. – 18,71 Lt (92,23 Lt x 5 proc. x 4 m.), už 2009 m. 15,54 Lt (103,60 Lt x 5 proc. x 4 m.); už elektros energiją už 8,99 Lt (44,59 Lt x 5 proc. x 4 m.)).
Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas sumokėjo žyminį mokestį – 50 Lt, išlaidos advokatės pagalbai sudarė – 800 Lt, kitos išlaidos – 1,80 Lt. Viso ieškovas patyrė 851,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš atsakovės ieškovui priteisė ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 444,38 Lt (patenkinti reikalavimai 52,17 procentų) (CPK 79 str., 93 str. 2 d.).
Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Viso pagal į bylą pateiktą pažymą bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 344,25 Lt. Teismas atmetė 47,83 procentų ieškovo reikalavimų, todėl valstybės naudai iš ieškovo priteisė 1.121,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą (II t., b.l.100-102), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, jog nesurinkta įrodymų, jog apeliantė įsiskolino ieškovui už suvartotą elektros energiją bei gamtines dujas. Atlikti paskaičiavimo atskiriems vartotojams, kurie dujų apskaitą vykdo pagal vieną apskaitos prietaisą, galimybių nėra. Be to ieškovas nurodė, jog yra sumokėjęs įsiskolinimą AB „LESTO“ už apeliantę, tačiau į bylą nepateikė duomenų apie susidariusią skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog ieškovas negalėjo nurodyti, kokiu būdu jis apskaičiavo neva esantį mano įsiskolinimą AB “LESTO”, bei kokia buvo bendra mokėtina elektros energijos tiekėjui AB LESTO suma. Mano, jog teismas padarė klaidingą išvadą, kad apeliantė už elektros energiją ir gamtines dujas skolinga ieškovui. Pasisakęs, apie tai, kad nustatyti, kas buvo mokėtojas AB “Lietuvos dujos” nėra galimybių; kad negalima atlikti dujų mokėjimo apskaitos atskiriems vartotojams vykdantiems apskaitą pagal vieną apskaitos prietaisą; kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, apie įsiskolinimą AB “LESTO” bei kokiu būdu šį įsiskolinimą paskaičiavo apeliantei; kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog sumokėjo įsiskolinimą AB “LESTO“ už apeliantę, teismas pats sau prieštaravo, nes neturėdamas pagrįstų duomenų, remdamasis tik spėjimu klaidingai nustatė, kad apelantė yra ieškovui skolinga už gamtines dujas 329,07 Lt, už elektros energiją 108,97 Lt., iš viso 438,04 Lt. Teismas priimdamas sprendimą ieškovo naudai priteisti iš apeliantės 434,04 Lt. vadovavosi tik savo vidiniu įsitikinimu grindžiamu teismų nepriklausomumu, bet ne visapusišku objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.), todėl šis sprendimas neatitinka bylos duomenų.
Liudytojai G. G., E. M. teismo posėdyje parodė, jog ieškovas paimdavo apeliantės pinigus sumokėti už gamtines dujas ir nesutikdavo pasirašyti, jog šiuos pinigus gavo. Liudytoja R. B. teismo posėdyje nepatvirtino ir nepaneigė, jog ieškovas iš apeliantės imdavo pinigus sumokėti už gamtines dujas. Tačiau teismas vertino tik liudytojos R. B. parodymus. Teismas nevertino ieškovui nepalankių liudytojų G. G., E. M. parodymų, todėl bylą išsprendė neteisingai.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo išsaugojusi ne visas knygelių kopijas pagrindžiančias jos mokėjimus už elektros energiją ir gamtinių dujų tiekimą. Tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ji sąžiningai mokėdavo už elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimą pagal skaitiklių rodmenis. Ieškovas už paslaugas mokėdavo nenuosekliai. Po sumokėjimo pagal skaitiklių rodmenis, kitą mėnesį už paslaugas sumokėdavo ne nuo sekančio skaitiklio rodmenų skaičiaus, o nuo didesnio skaičiaus. Akivaizdu, jog ieškovas praleisdamas skaitiklio rodmenų skaičius ir mokėdamas nuo didesnio skaičiaus negu buvo sumokėjęs už paskutinį mėnesį, pats padarė įsiskolinimus už elektros energiją ir gamtines dujas. Teismo posėdyje atsakydamas į klausimą, ieškovas neteisingai parodė, jog jis mokėdavo už paslaugas nepraleisdamas skaitiklio rodmenų. Teismas priimdamas sprendimą dėl šių aplinkybių turinčių reikšmę teisingai išspręsti bylą, nepasisakė, nesilaikė CPK 185 str. 1 d. numatyto įrodymų vertinimo.
Tarp apeliantės ir ieškovo sutarčių dėl atsiskaitymo už gamtines dujas ir elektros energiją sudaryta nebuvo, todėl kilo ne sutartinai, o deliktiniai teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo. Esant deliktui, įgyvendinant civilinę atsakomybę be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Tik įrodžius šias sąlygas šaliai, kuri patyrė turtinę ar neturtinę žalą gali būti atlyginta. Šios sąlygos nenumato atlyginti žalą daugiau nei šalis patyrė.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas esant nesutartiniams teisiniams santykiams deliktinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo. Nepagrįstai teismo prašė iš apeliantės ieškovo naudai priteisti dar ir palūkanas. Teismas priimdamas sprendimą nepasisakė, kuo vadovaujantis šį ginčą pripažino kylantį iš sutarties ir priteisė iš ieškovo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 434,04 Lt sumos, t.y. pripažino šį ginčą kylantį iš sutarties, nors tarp apeliantės ir ieškovo sutartis sudaryta nebuvo. Teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, nes spręsdamas ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo kilusį iš nesutartinių teisinių santykių taikė teisės normas reguliuojančias turtinės žalos atlyginimą kylantį iš sutartinių teisinių santykių.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b.l.111-115), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – panaikinti 2013 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės 405,00 Lt skolos; 36 Lt palūkanų, 362,00 Lt- dalį turėtų ieškovo bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme už advokato pagalbą ir 300,00 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, žyminį mokestį, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei kitas teismo išlaidas. Nurodo, nesutinkantis su teismo išvada, kad atsiskaitymo knygeles iki 2010 m. turėjo tik ieškovas, nes nutraukus santuoką, dėl atsakovės agresyvaus būdo susitarti geruoju su atsakove dėl atsiskaitymų buvo neįmanoma, todėl po santuokos nutraukimo (2000 m.) ieškovas ir atsakovė turėjo atskiras knygeles. Šį faktą taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai - atsakovės pateiktos į bylą atsiskaitymo knygelių lapų kopijos, iš kurių matyti, kad 2002 m. (rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atsakovė mokesčius sumokėjo pagal ieškovo knygeles), o jau lapkričio ir gruodžio mėnesiais atsakovė mokėjo iš savo knygelės. Be to, pateiktos kopijos įrodo, kad atsakovė 2002 -2012 m. laikotarpiu, mokėdavo ne kiekvieną mėnesį. Iš pateiktų ieškovo atsiskaitymo knygelių matyti, kad jis mokesčius mokėdavo kiekvieną mėnesį, išskyrus tuos mėnesius, kai gydėsi ligoninėje.
Teismui įpareigojus šalis pateikti į bylą atsiskaitymo knygeles, jas pateikė tik ieškovas. Atsakovė paaiškino, kad knygelių neišsaugojo, nes nežinojo, kad jų prireiks, tačiau vėliau atsirado atsiskaitymo knygelių lapų kopijos, patvirtintos advokato. Atsakovė sąmoningai vengė pateikti atsiskaitymo knygeles.
Nors teismas nurodė, kad ieškovas negalėjo paaiškinti kaip jis skaičiavo įsiskolinimą, tačiau ieškovas paaiškino kiekvieną mėnesį pagal skaitliukų parodymus mokėjęs pusę mokesčių ir todėl žinojo, kad tiekėjų pretenzijose nurodytos skolos yra atsakovės įsiskolinimas. Ieškovas teigimu, jis reaguodavo į tiekėjų pretenzijas ir įspėjimus, nes suprato, kad gali būti pareikštas ieškinys abiems buto savininkams, todėl vengdamas papildomų su teismais susijusių išlaidų, sumokėdavo atsakovės skolas, tikėdamasis, kad ji grąžins. Šį faktą įrodo: AB „Lietuvos dujos“ raštas, kuriame nurodyta, kad 15 kartų buvo rašytos pretenzijos ir reikalavimai sumokėti skolas. Taip pat 2012-12-17 pažyma Nr. 4544 kurioje nurodyti nuo 2002 m. kiekvieno mėnesio atlikti mokėjimai, t.y. data ir suma.
Šalies argumentai
Ieškovo knygelėse nurodytos sumokėtos sumos pagal datas tiksliai atitinka aukščiau minėtoje AB „Lietuvos dujos“ pažymoje nurodytas sumas ir datas. Tuo atveju, kai ieškovas mokėjo skolą pagal tiekėjo reikalavimą skolas, knygelėje pažymėta „Skola“ (73,66 Lt, 92.23 Lt, 103,60 Lt, 100,20 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai aiškina ginčo santykį, dėl turto valdymo nėra ginčo, ginčas iš esmės yra dėl mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas (t.y. už suvartotą el. energiją ir gamtines dujas) tiekėjams apmokėjimo (dydžio ir tvarkos). Teismas nurodė, kad šalys vienodai atsakingi ir vienodai turi mokėti mokesčius. Tačiau, pasak apelianto, mokesčiai už suvartotus bendraturčių el. energiją ir gamtines dujas buitinės reikmėms nelaikytini išlaidomis bendram turtui išlaikyti. Todėl nesutinka su teismo išvada dėl šių mokesčių mokėjimo proporcingai savo turto daliai visais atvejais - net, kai asmuo negyvena bute ir nenaudoja el. energijos ir gamtinių dujų tam tikrą laikotarpį. Įstatymų leidėjas nesieja vartotojo su jo nuosavybės teise ir nenustato reikalavimų, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaroma tik su savininku (CK 6.383-6.391 straipsniai).
Su teismo išvada, kad nustatyti, kas buvo mokėtojas AB „Lietuvos dujos“ neturi galimybės, ir paskaičiavimais ieškovas nesutinka. Pagal teismo nurodytą AB „Lietuvos dujos“ 2012-09-10 raštą Nr.41V -4143, nagrinėjant jį nesusijus su kitais byloje esančiais įrodymais negalima nustatyti kiek kiekviena šalis sumokėjo mokesčių. Tačiau nagrinėjant šį raštą ir kitus įrodymus (2012-12-17 AB „Lietuvos dujos“ raštą Nr. 4544 - bei atsiskaitymo knygeles) visumoje galima nustatyti kiek kiekviena šalis sumokėjo už gamtines dujas. Ieškovas atliko paskaičiavimus ir pateikė į bylą: t.y. padarė esančio byloje AB „Lietuvos dujos“ 2012-12-17 rašto Nr. 4544, kuriame nurodyti nuo 2002 m. iki 2012 m. buto kiekvieno mėnesio atlikti mokėjimai (suma ir data), sutikrinimą su atsiskaitymo knygele. Sumokėtos sumos atitiko. Šio rašto Nr. 4544 kopijoje prie kiekvienos nurodytos sumokėtos sumos pagal savo atsiskaitymo knygelės (sumokėtą sumą ir datą) pažymėjo „Iešk“ prie likusių sumokėtų sumų pažymėjo „A“, t.y. sumokėtos atsakovės. Taip pat paskaičiavo ir parašė kiek sumokėjo ieškovas ir kiek - atsakovė: ieškovas 2002 m.- 123.26 Lt, atsakovė – 82,95 Lt; 2007 m. ieškovas -185,13 Lt, atsakovė- 12,34 Lt; 2008 m. ieškovas -216, 92 Lt, atsakovė-0,00 Lt, 2009 m. ieškovas -331,22 Lt; atsakovė- 63,42 Lt; 2012 m. ieškovas -237,73 Lt, atsakovė -145,27 Lt. Mano, jog akivaizdu, kad atsakovė nuolat pažeidinėjo ir nesumokėdavo savo mokesčių dalies. Nurodė, kad yra neatitikimai tarp ieškovo paskaičiavimų ir teismo, tačiau neatitikimai yra nežymūs.
Ieškovas nepateikė AB „Lesto“ pažymos į bylą dėl to, kad atsakovės atstovas pareiškė, kad jie pateiks šią pažymą, be to, ieškovas tikėjosi, kad teismui įpareigojus šalis pateikti knygeles, atsakovė taip pat pateiks knygeles ir tokiu būdu galima bus nustatyti, kiek kiekviena šalis sumokėjo mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų - ieškovo pažymų, liudijančių apie gydimąsi ligoninėje laikotarpiais : 2009-12-01 – 2010-03-20 - 3 mėn. 20 dienų; 2011-06-29 – 2011- 08-10 - 1 mėn. 12 dienų; 2102-02-13 – 2012 03 18 - 1 mėn. 2 dienos; 2012-11-05 – 2013-03-08 - 4 mėn.3 dienos. Nurodytais laikotarpiais ieškovas bute negyveno, nei elektros energijos, nei gamtinių dujų nenaudojo, tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesant tarp šalių susitarimo už paslaugas privalu mokėti lygiomis dalimis nors tuo metu būna ligoninėje ar sodyboje. Mokesčiai už savininkų sunaudotus buitinėms reikmėms elektros energiją ir gamtines dujas nepriskirtini mokesčiams bendram daiktui išlaikyti, todėl negali būti dalinami proporcingai nuosavybės teise turimai turto daliai tuo laikotarpiu, kai asmuo visiškai nenaudojo dėl svarbios priežasties - gydėsi ligoninėje.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė už 2012 m. už el. energiją yra sumokėjusi daugiau (449,95 Lt ) už ieškovą (422,94 Lt). Taigi, skirtumas 27,01 Lt tačiau teismas nevertino rašytinio įrodymo, liudijančio, kad ieškovas 2012 m. tris mėnesius gydėsi ligoninėje. Be to, ieškovo teigimu, atsakovė sumokėjo šiek tiek daugiau dėl tos priežasties, kad teisme jau buvo nagrinėjamas ieškinys (nuo 2012-09), o jis, ieškovas, 2012-2013 m. 4 mėnesius gydėsi ligoninėje. Teismas nevertino paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurią patvirtino atsakovės prašymu iškviesti liudytojai, gyvenantys šiame bute : šalių sūnus G. G., jo sugyventinė R. B. (kartu gyvena ir jų vaikas) – kad šiame bute gyvena dar 3 asmenys, kurie naudoja elektros energiją ir gamtines dujas buitinėms reikmėms (turi šaldytuvą, televizorių, skalbimo mašiną) ir prisideda tik prie atsakovės visų mokesčių mokėjimų. Akivaizdu, kad 4 asmenys buitinėms reikmėms išnaudoja žymiai daugiau vandens, elektros energijos ir gamtinių dujų. Teismo išvados nepagrįstos visapusišku ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu.
Nesutinka su atsakovei priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu - 1121,25 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovei už teikiama valstybės garantuojama antrinę teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidos sudaro 2344.25 Lt dydžio, tai neadekvatus ir neproporcingas ieškinio atžvilgiu dydis, ši suma pernelyg didelė - 2,5 kartų didesnė už ieškinį (922,53 Lt), teismas turėjo kritiškai įvertinti bylinėjimosi išlaidų dydį bei sumažinti. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo, reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą (II t., b.l. 121-122), prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė sąžiningai mokėdavo už elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimą pagal skaitiklių rodmenis. Atvirkščiai, ieškovas už paslaugas mokėdavo nenuosekliai. Ieškovas, praleisdamas skaitiklio rodmenų skaičius ir mokėdamas nuo didesnio skaičiaus, negu buvo sumokėjęs už paskutinį mėnesį pats padarė įsiskolinimus už elektros energiją ir gamtines dująs.
Ieškovas pripažino, kad už elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimą bendrasavininkai privalo mokėti vienodai (CK 4.75 str. 1 d. nustato, jog bendrosios nuosavybės teisės abjektai valdomi, naudojami, jai disponuojama bendraturčiu sutarimu), tačiau tuo pačiu nepagrįstai reikalauja sau privilegijų už šiuos mokesčius mokėti mažiau. Nesutinka su ieškovo prašymu priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą (II t., b.l. 126-128), prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė nepateikė atsiskaitymo knygelių, pareiškė, kad neišsaugojo, nes nežinojo, kad reikės įrodinėti teisme, tačiau vėliau atsirado knygelių atskiri lapai - advokato patvirtintos kopijos, kurios buvo pateikiamos kiekvieną posėdį chaotiškai, nesudėjus eilės tvarka pagal metus ir mėnesius, kartais pasikartojant, t.y. pateikiant tas pačias (jau ankščiau pateiktas) kopijas, tuo pačiu apsunkinant bylos nagrinėjimą. Iš pateiktų atsakovės kopijų matyti, kad ji reguliariai nemokėjo mokesčių kiekvieną mėnesį už sunaudotas gamtines dujas ir elektros energiją. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės įsiskolinimą ieškovui.
Byloje surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, jog apeliantė savo prievolę, kaip bendraturtė, vykdė netinkamai (įvykdė iš dalies). Nesutinka su apeliantės teigimu, kad teismas vadovavosi tik savo vidiniu įsitikinimu, nes teismas atsižvelgė į rašytinius įrodymus, šalių žodinius paaiškinimus. Priešingai nei teigia apeliantė, galima nustatyti kiekvienos šalies sumokėtus mokesčius pagal jų atsiskaitymo knygeles ir tiekėjų duomenis. Dėl rodmenų pažymi, jog kai šalys suklysdavo nurodydami skaitiklių rodmenis, tiekėjų kompiuterinė sistema suvesdavo rodmenis pagal sumokėtų mokesčių sumas.
Atsiliepimas
Atsakovės teiginys, kad R. B. pildė atsiskaitymo knygeles ir perduodavo atsakovės pinigus, nepasitvirtino, nes ši liudytoja nepatvirtino, kad jos ranka buvo pildyti kokie nors knygelių puslapiai. Liudytojai G. G. ir E. M. negalėjo tiksliai pasakyti kada jie matė atsakovės perduodamus ieškovui pinigus, kokio dydžio. Šių liudytojų parodymai nepatvirtino bylai reikšmingų faktų. Liudytoja E. M. šiame bute kartu su ieškovu ir atsakove negyvena. Liudytojas G. G. paliudijo, kad prisideda prie atsakovės, tačiau ne prie ieškovo mokesčių mokėjimo. Šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi atsakovės naudai.
Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas neteisingai kvalifikavo šalių santykius, nepagrįstai priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nes, neva tuo pripažino ginčą kylantį iš sutarties. Teismo sprendimu nėra nustatyta, kad šalis sieja sutartiniai santykiai, nes bendraturčiai vienodai atsakingi bei turi mokėti už jų valdomus objektus ir su jais susijusius mokesčius.
Nesutinka su apeliantės teigimu, kad byloje nenustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, nes civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (CK 6.246 str. l d.). Teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą. Atsakovės pareigos iš dalies nevykdymo rezultatas yra ieškovo nuostolių atsiradimo priežastis (CK 6.247 str.), nes jis sumokėdavo jos mokesčių dalį, kaip bendraturtis. Teismas vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis palūkanų priteisimą (CK 6.37 str., 6.210 str. l d.), todėl apeliantės išvados dėl palūkanų klaidingos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Byloje kilo ginčas tarp buto bendrasavininkių dėl tarpusavio atsiskaitymo už suvartotas dujas ir elektros energiją. Byloje yra nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), po ½ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui M. G. ir atsakovei A. G..
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Apeliantas (ieškovas) su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti, kas buvo mokėtojas AB „Lietuvos dujos“ neturi galimybės, ir paskaičiavimais ieškovas nesutinka, nes nagrinėjant AB „Lietuvos dujos“ 2012-09-10 raštą Nr.41V -4143, 2012-12-17 AB „Lietuvos dujos“ raštą Nr. 4544 - bei atsiskaitymo knygeles visumoje galima nustatyti kiek kiekviena šalis sumokėjo už gamtines dujas. Apelianto teigimu, jis pagal nurodytus dokumentus, paskaičiavo, kiek yra skolinga atsakovė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog butas priklauso po 1/2 ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl, teismo vertinimu, už minėtiems asmenims priklausančią buto dalį jie turi mokėti po ½ mokėtinos sumos. Skundžiamame sprendime taip pat yra konstatuota, jog teismo atlikti paskaičiavimai pagal į bylą pateiktus duomenis (pažymą) ir ieškovo atlikti paskaičiavimai skiriasi.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde pats apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog yra neatitikimai tarp ieškovo paskaičiavimų ir teismo paskaičiavimų, tačiau, apelianto nuomone, šie neatitikimai yra nežymūs. Taigi, apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės neginčija teismo atliktų paskaičiavimų, nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismo atlikti paskaičiavimai yra neteisingi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius šalių ir AB „Lietuvos dujos“ pateiktus įrodymus apie atliktus mokėjimus (I t., b.l. 10;11-13;14;15-23;42-75; 90-96;112-119; 122-160; 181-187;198-207; II t., b.l.3-59;62) neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo atliktus paskaičiavimus už šalių suvartotas dujas ir elektros energiją.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir apelianto argumentus, jog teismas nepagrįstai nevertino pateiktų rašytinių įrodymų - ieškovo pažymų, liudijančių apie gydimąsi ligoninėje laikotarpiais, nes gydymosi stacionare laiku jis nesuvartojo nei elektros energijos nei dujų, bei to, kad apeliantei priklausančioje buto dalyje gyvena dar trys asmenys (šalių sūnus su sugyventine ir vaiku). Viena vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus šiame bute, butas po ½ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims M. G. ir A. G., kurie už tiektą elektros energiją ir gamtines dujas, nesant kito padalinimo ar susitarimo tarp šalių, už paslaugas turi mokėti lygiomis dalimis (CK 4.76 str.). Kita vertus, svarbu ir tai, kad vienam iš bendraturčių nesinaudojant paslaugomis, kurios nėra būtinos bendram daiktui išlaikyti, bet skirtos tenkinti bendraturčių asmeninius- buitinius poreikius (dujos ir elektros energija), darytina išvada, jog visą tuo laikotarpiu deklaruotą dujų ir elektros energijos kiekį suvartoja kitas bendraturtis ir už suvartotas dujas ir elektros energiją turi atsiskaityti tiekėjams būtent šis bendraturtis. Vienok nagrinėjamu atveju, šalims niekuomet bendrai nevedus suvartotų dujų ir elektros energijos tikslios apskaitos, šalims nedeklaruojant kiekvieną mėnesį skaitiklių parodymų ir neapmokant už suvartotas dujas ir elektros energiją kiekvieną mėnesį, atimti iš bendros suvartotų dujų ir elektros energijos sumos konkrečias mokėtinas sumas už laikotarpius, kai ieškovas gydėsi stacionare, būtų neteisinga (CK 1.5 str.), taigi ieškovas neįrodė, jog atėmus laikotarpius, kuomet jis gydėsi stacionare, būtų gauti tikslūs visų bendrų mokėtinų sumų už suvartotas dujas ir elektros energiją paskaičiavimai.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su atsakovei priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes tai neadekvatus ir neproporcingas ieškinio atžvilgiu dydis, ši suma pernelyg didelė - 2,5 kartų didesnė už ieškinį (922,53 Lt), teismas turėjo kritiškai įvertinti bylinėjimosi išlaidų dydį bei sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentą. Pagal CPK 93 str. 2 d., numatytą specialią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (proporcingumo) taisyklę priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kitaip tariant, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į visų patenkintų (atmestų) reikalavimų ir visų pareikštų reikalavimų vertės santykį. Pažymėtina, jog ieškovo byloje pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Dalį tokių reikalavimų patenkinus, patenkintų reikalavimų proporcija visų reikalavimų atžvilgiu gali būti nustatyta tik kaip patenkintų reikalavimų ir visų pareikštų reikalavimų verčių santykis. Turtinių reikalavimų vertės išreiškiamos pinigais. Pinigine išraiška ieškovas bylą laimėjo 52,17 procentų jo reikalavimų apimtyje, nes 922,53 Lt vertės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 444,38 Lt apimtyje. Pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės priteisęs 52,17 procentus teismo ir advokato išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteisęs 47,83 procentus (ieškovo atmestų reikalavimų dalis) bylinėjimosi išlaidų t.y. paskirstęs teismo ir advokato išlaidas pagal pinigine išraiška laimėtų ieškinio reikalavimų proporciją visų reikalavimų atžvilgiu, priešingai nei teigia apeliantas (atsakovas), CPK 93 str. 2 d. nepažeidė. Kita vertus, bylos sudėtingumas, įvertinant visas ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, atitinka bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str., 98 str., CK 1.5 str.).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendro turto išsaugojimo ir išlaikymo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, atsakovei priklauso ½ buto, esančio Justiniškių g. 53 - 8, Vilniuje. Pažymėtina ir tai, kad šių patalpų bendraturčiai (ieškovė ir atsakovas) turi pareigą jas prižiūrėti ir naudoti taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog atsakovė savo apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kad pirmosios instancijos teismo atlikti paskaičiavimai už šalių suvartotas dujas ir elektros energiją, neteisingi, apeliacinį skundą grįsdama tik tomis aplinkybėmis, jog nėra išsaugojusi visas knygelių kopijas, pagrindžiančias jos mokėjimus už elektros energiją ir gamtinių dujų tiekimą, tačiau, pasak apeliantės, pinigų perdavimą ieškovui patvirtino liudytojai.
Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.)
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teigti, jog atsakovė atliko daugiau mokėjimų už gamtines dujas (ar kad mokėjimai buvo daromi abiejų vienodai) nėra pagrindo, nes į bylą nėra pateikti duomenys, jog atsakovė tam tikras pinigų sumas perdavė ieškovui, be to, aplinkybės dėl pinigų perdavimo ir atsiskaitymo knygučių pildymo nepatvirtino ir atsakovės prašymu iškviesta liudytoja R. B.. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tą apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovui nepalankių liudytojų G. G., E. M. parodymų, o tai sąlygojo, neteisingą bylos išsprendimą. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (I t., b.l.166-173), pastarieji liudytojai konkrečiai neįvardino nei atsakovės ieškovui perduotų sumų mokėjimams už suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas atlikti, nei konkrečių periodų, už kuriuos turėjo būti atliekami mokėjimai, nei suvartoto elektros energijos ir gamtinių dujų kiekio. Abstraktūs liudytojų paaiškinimai, kad per juos atsakovė perduodavo pinigus ieškovui, neįrodo, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiuosi su ieškovu, nes liudytojai, kaip minėta, nenurodė kokios konkrečios pinigų sumos už atitinkamą kiekį suvartotos elektros energijos ir gamtinių dujų atitinkamu periodu buvo perduotos atsakovui, todėl tokie liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina atsakovės argumentus, jog ji nėra skolinga ieškovui už elektros energiją ir gamtines dujas.
Atmestinas ir tas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog ieškovas netiksliai nurodydavo skaitiklių parodymus, mokėjimą atlikdamas nuo didesnio skaitiklio rodmens, nei turėjo būti nurodytas, nes šis atsikirtimas nėra įrodytas, be to, kaip matyti iš AB „Lietuvos dujos“ pažymos, tiekėjo skaičiavimo technika ištaisydavo visus skaitiklių rodmenų neatitikimus automatiškai ir mokėtinos sumos buvo apskaičiuojamos tik už realiai išnaudotą dujų kiekį, taigi, skolos pagal netiksliai nurodytus skaitiklių rodmenis nesusidarydavo.
Atmestinas apeliantės argumentas dėl nepagrįstai, jos nuomone, teismo priteistų 5 proc. metinių palūkanų, nes spręsdamas ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo kilusį iš nesutartinių teisinių santykių taikė teisės normas reguliuojančias turtinės žalos atlyginimą kylantį iš sutartinių teisinių santykių. Pažymėtina, jog teismas, priteisdamas 5 proc. metines palūkanas iš atsakovės, vadovavosi CK 6.37 str. 2 d. įtvirtinta norma, nustatančia procesinių palūkanų mokėjimą, kurioje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra kompensuojamosios palūkanos. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad kai už termino praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė įstatymu nustatyto dydžio procesines palūkanas. Akivaizdu, kad atsakovė painioja procesines ir mokėjimo palūkanas ( kurios laikomos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis), todėl jos argumentai dėl neva neteisingo teisinių santykių kvalifikavimo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl kitų tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Apeliacinėje instancijoje procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.