Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-74-153/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-16
Bylos Nr.: 2A-74-153/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-02207-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: I. M., A. J.

Civilinė byla Nr. 2A-74-153/2013;teisminio proceso Nr. 2-05-3-02207-2012-6;

pirmosios instancijos teismo teisėjas Edmundas Inokaitis;(S)

procesinio dokumento kategorijos: 30.10; 121.1; 121.15; 121.21;121.22.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5133-191/2012 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams I. M., A. J. dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. J. ieškiniu prašė teismo pripažinti teisę be atsakovų sutikimo įteisinti žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), atliktos savavališkos statybos darbus, nustatytus 2009-11-19 savavališkos statybos aktu Nr. SA-40 (savavališkai pakeitus garažo 2I'p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir stoginės 4I'm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo konstrukciją ir dangą, pakeitus nuolydį ir aukštį, statybos rūšis – statinio rekonstravimas, statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys), ir pakeisti teisinį santykį, nustatant, kad atsakovų sutikimas šių statybos darbų atlikimui yra nereikalingas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovės reikalavimai atmesti.

Teismas sprendime nustatė, kad ieškovė V. J. namų valdoje (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdė statybos (rekonstrukcijos) darbus, t. y. pakeitė garažo 2I'p ir stoginės 4I'm stogo konstrukciją, dangą, nuolydį ir aukštį. Teismas, nustatydamas ieškovės padarytus teisės normų pažeidimus, vadovavosi Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento savavališkos statybos 2009-11-19 akte Nr. SA-40 užfiksuotais statybos pažeidimais ir Kauno apskrities viršininko 2009-12-24 įsakymu, kuriuo pareikalauta, kad ieškovė V. J. pašalintų savavališkos statybos padarinius.

Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė suvokia ir supranta, kad vykdant ginčo rekonstrukcijos darbus turėjo gauti bendraturčių atsakovų I. M. ir A. J. sutikimus ir pateikė į bylą architektės G. S. parengtą stoginės rekonstravimo į ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), projektinį pasiūlymą, neprašė tirti ir nereiškė reikalavimo pripažinti ieškovei teisę įteisinti savavališkai atliktą statybą pagal šį projektą. Tad iš esmės pripažino, kad pažeidė statybos reikalavimus.

Teismas, konstatavęs byloje savavališkos statybos faktą, tyrė neteisėtų ieškovės veiksmų padarinius atsakovų teisėms ir nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso garažas 3Ilšb, kuriame yra įrengti langai ir per juos į garažą patekdavo šviesa, per juos vėdinamas statinys. Kauno politechnikos instituto MT Sektoriaus projektavimo–konstravimo biuro parengta garažo projektinė dokumentacija, 1996-11-25 leidimas, teismo nuomone, patvirtina, kad garažas (3I1šb) yra suprojektuotas ir pastatytas su dviem langais, jų įrengimas pastate turi tikslinę paskirtį, tad jų uždengimas rekonstruotu statiniu, teismo vertinimu, yra laikytinas pastato savininkų atsakovų teisių pažeidimu. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovų argumentas, jog stoginės rekonstrukcija pažeidžia atsakovų teises, yra pagrįstas.

Teismas nustatė, kad byloje pateikti 3 tyrimo aktai, kuriais šalys įrodinėjo savo argumentų pagrįstumą. Atsakovai pateikė K. J. 2012-04-25 tyrimo aktą (b. 1. 83) bei 2012-06-05 V. M. parengtą išvadą. Teismas atmetė ieškovės atstovo motyvus apie tariamą K. J. suinteresuotumą bylos baigtimi ir giminystės ryšius su atsakovais, nes tokių faktinių aplinkybių nenustatė.

Ieškovė pateikė UAB „Skena“ išvadą Nr. 12-05/20, parengtą A. Z., kurioje yra atsakymai į advokato D. V. klausimus ir paneigta K. J. išvada. Teismas nesivadovavo byloje UAB „Skena“ išvada Nr. 12-05/20, parengta A. Z., nes tokios išvados duoti, teismo vertinimu, A. Z. neturėjo teisės pagal turimą kvalifikaciją, o A. Z. duota išvada, teismo vertinimu, yra nepagrįsta taip pat dėl to, kad neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismo vertinimu, K. J. ir V. M. tyrimo akte ir išvadoje nustatyti statybos pažeidimai, kad atvirą stoginę rekonstravus ir pavertus sandėliu be bendraturčių sutikimo buvo pažeistos A. J. ir I. M. teisės, kurios numatytos LR Statybos įstatymo I skirsnio 6 str. „Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga“ 4p. nuostatose: „4. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“, yra pagrįsti. Remdamasis anksčiau paminėtu K. J. tyrimo 2012-04-25 aktu ,ir V. M. parengta 2012-06-05 išvada, teismas konstatavo, kad įrengus uždarą sandėlį vietoje atviros stoginės prie pastato-garažo 3Ilšb (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato-ūkinio pastato 5I1p (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisingai įrengtas stogas. Pažeista pastato-garažo 3Ilšb stogo atbraila, neteisingai įrengtas lietaus nuvedimas, dėl ko drėksta pastato-ūkinio pastato 5Ilp (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) siena. Teisingą stogų įrengimą nustato STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ X skyrius „Šlaitiniai stogai“. Teismas, vertindamas STR reikalavimus dėl šlaitinių stogų, dengtų profiliuotos skardos lakštais ir skardos čerpėmis, dangos įrengimo nustatė, kad šiame teisės akte nėra numatyta galimybė šlaitinius stogus įrengti prijungiant prie kito asmens statinio be jo savininko sutikimo. Kadangi šlaitinis stogas yra su nuolydžiu į atsakovų pastatus, todėl tikėtina, kad šioje vietoje renkasi vanduo ir susidaro drėgmė. O stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos su tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Sandarinantys sluoksniai ant vertikalių paviršių turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinti. Išdėstyti argumentai, teismo manymu, suponuoja išvadą, kad atsakovų nesutikimas savavališkos statybos įteisinimui yra pagrįstas.

Teismas nustatė, kad ginčo stoginė yra rakinama, tačiau rakto atsakovai neturi, stoginė yra uždara, teismo vertinimu, tai pažeidžia atsakovų teises. Atsakovai I. M. ir A. J. neteko teisės dėl ginčo statinio įrengimo naudotis servitutiniu praėjimu sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi – 1,0 nuo pastato sienos, kai bus prižiūrimi ir remontuojami prie šios sklypo ribos esantys statiniai: ūkinis pastatas, plane pažymėtas Nr. 5Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, plane pažymėtas Nr. 3Ilšb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad pagal ieškovės projektinį pasiūlymą tarp statinių turi būti pastatyta ugniasienė, tačiau tokia siena neįrengta, o tai teismo vertinimu, taip pat laikytina atsakovų teisių pažeidimu. Tačiau teismas sprendė, kad pastačius ugniasienę atsakovų teisių pažeidimas nebūtų nutrauktas, nes turėtų būti užmūryti atsakovams priklausančio garažo langai, o su tuo atsakovai nesutinka.

Taip pat teismas nustatė, kad atsakovų teisių pažeidimas susidarė ir dėl neteisingai įrengto stogo dangos ir su tuo susijusių nepatogumų atsakovams. Teismas konstatavo, kad savavališkas statinys panaikino pastato -garažo 3Ilšb (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje esančių langų naudojimosi galimybę, kurie buvo skirti garažo patalpos apšvietimui ir vėdinimui, dėl to yra pažeistos STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ V skirsnio „Šildymas ir vėdinimas“ 28 punkto nuostatos, kurios numato, kad: „Uždarojo tipo automobilių saugyklų automobilių saugojimo patalpose turi būti įrengta pritekamoji-ištraukiamoji vėdinimo sistema [5.3] ". O ieškovei savavališkai įrengus uždarą sandėlį vietoje atviros stoginės prie pastato-garažo 3Ilšb (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato-ūkinio pastato 5I1p (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisingai įrengtas stogas. Pažeista pastato-garažo 3Ilšb stogo atbraila, neteisingai įrengtas lietaus nuvedimas, dėl ko drėksta pastato-ūkinio pastato 5Ilp (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) siena. Teismas nustatė, kad teisingą stogų įrengimą nustato STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ X skyrius „Šlaitiniai stogai“, kuriame nenumatyta galimybė šlaitinius stogus įrengti prijungiant prie kito asmens statinio be jo savininko sutikimo. Teismas, įvertinęs ginčo stogo konstrukciją ir nustatęs, jog šlaitinis stogas yra su nuolydžiu į atsakovų pastatus, pripažino, kad šioje vietoje renkasi vanduo ir susidaro drėgmė, nes stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių patikimai neužsandarintos tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Sandarinantys sluoksniai ant vertikalių paviršių turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinti. Išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad atsakovų nesutikimas su savavališkos statybos įteisinimu yra pagrįstas.

Teismas sprendime vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje teismas yra konstatavęs, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje V. O., V. Č. v. V. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija Nr. 3K-7-230/2010).

Antrasis ieškinio reikalavimas, kuriuo ieškovė prašė pakeisti teisinį santykį, nustatant priešingai nei pirmame reikalavime, jog atsakovų sutikimas statybos darbams atlikti nebuvo reikalingas, teismo vertinimu, prieštarauja ankstesniam ieškinio reikalavimui, kuriuo ieškovė pripažino, kad elgėsi savavališkai, ir statybą prašė įteisinti be atsakovų sutikimo. Teismo nuomone, šis ieškinio reikalavimas, yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, todėl atmestinas. Kaip minėta, šalys yra 0,0779 ha žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ir nors ginčo statiniai yra ieškovei priskirtoje naudotis žemėje, tačiau jie sujungti su atsakovams priklausančiais statiniais. Be to, kiemo statinys-stoginė ieškovei ir atsakovams priklauso bendrosios nuosavybės teise. LR CK 4.75 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teismas nustatė, kad ginčo statiniai yra I grupės nesudėtingi statiniai, todėl teismo vertinimu, atsakovų I. M. ir A. J. sutikimas yra būtinas vykdant ginčo statybos darbus ir tuo pačiu sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą. Taigi teismo manymu, teisinio santykio, įtvirtinto teisės aktų reikalavimuose, pakeitimas yra negalimas, todėl pagal pateiktus byloje įrodymus teismas šį ieškovės reikalavimą pripažinti ieškovei teisę atlikti rekonstrukcijos įteisinimą be bendraturčių sutikimo atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovė V. J., kuri prašo panaikinti 2012-07-02 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – 2012-07-18 UAB „Skena“ Papildomas išvadas (spalvotas egz. teismui, 3 nuorašai kitiems bylos dalyviams), kurio pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo paskelbimo, teismui paskelbus sprendimą ir suabejojus specialisto A. Z. kvalifikacija, taip pat visiškai nemotyvuotai suabejojus UAB „Skena“ kvalifikacija, ir priteisti iš atsakovų šio skundo parengimui turėtas 600 Lt advokato pagalbos išlaidas ir sumokėtą 142 Lt žyminį mokestį. UAB „Skena“ parengtas papildomas 2012-07-18 išvadas, pasirašytas A. Z. ir V. D., kurio atestate nurodoma kvalifikacija apima ne tik statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, bet ir statinio projekto konstrukcinės dalies, šios projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo bei jos ekspertizės vadovo pareigas. Papildomose išvadose dar smulkiau išanalizuotos visos teismo sprendime paminėtos rekonstruoto ginčo statinio stoginės rekonstrukcijos pasekmės atsakovų interesams bei teisių įgyvendinimui. Papildomose išvadose pateikiamos nuotraukos su detaliomis nuorodomis – rodyklėmis į statinio elementus (stogą, latakus, langus ir t. t.), kuriose vaizdžiai ir suprantamai paaiškinama, kokie nepagrįsti yra atsakovų reikalavimai bei pretenzijos. Šių Papildomų išvadų prijungimas neapsunkins bylos nagrinėjimo, o priešingai, padės teismui negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo, tinkamai įvertinti realią padėtį ginčo statinyje, o tai ir yra šios bylos pagrindinis tikslas. Be to, atsakovai turės galimybę teikti sau palankius įrodymus su atsiliepimu į šį skundą, dėl to nenukentės ir proceso šalių lygiateisiškumo principas.

Civilinę bylą ieškovė prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Ieškovė nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas dėl šių motyvų:

I. Dėl specialistų išvadų vertinimo nepagrįstumo

Teismas pateiktus įrodymus apie pastatytą statinį vertino neatidžiai, pritarė aiškiai nepagrįstiems atsakovų samprotavimams apie A. Z. kvalifikacijos stoką, be to, padarė su šia tariama stoka visiškai nesusijusias išvadas ir apie kito asmens – 2012-05-22 Išvadas teikusios UAB „Skena“ kvalifikaciją bei šių Išvadų Nr. 12-05/20 nepagrįstumą, faktinės padėties neatitikimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo atliktos įrodymų vertinimo veiklos rezultato neteisingumą pagrindžia šie teisiniai argumentai:

Teismas neteisingai taikė CPK 65 str. 1 d. 5 p. (Jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi) ir nepagrįstai netaikė aukščiau cituoto CPK 65 str. 1 d. 2 punkto analogijos. Apeliantės manymu, K. J., būdamas susijęs su atsakovais svainystės ryšiais ir dar be to aktyviai dalyvavęs ginant atsakovų interesus prieš 5 metus dėl ginčo šalių turtinių santykių tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), K. J. yra arba galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi, ir teismas privalėjo tokią galimybę įžvelgti.

Atsakovai naudojosi teise pateikti dar ir kito specialisto išvadą, kurios ydingumo dėl specialisto neapsilankymo ginčo adresu teismas kažkodėl visiškai neaptarė. Taigi, teismas vadovavosi suinteresuoto bylos baigtimi asmens bei asmens, net neapžiūrėjusio ginčo pastatų, išvadomis kaip pagrįstomis, o UAB „Skena“, kuriai apeliantės atstovas pateikė paklausimą ir kuri kaip juridinis asmuo davė atitinkamą išvadą, nurodytų teiginių nevertino.

Teismas, sprendime nurodęs, kad ieškovės specialisto surašyta išvada „yra nepagrįsta, neatitinkanti faktinės padėties, todėl ja nesivadovaujama“, nenurodė jokių motyvų dėl faktinių aplinkybių neatitikties išvadai pagrįsti. Apeliantei nėra aišku, kaip teismas nustatė „faktinę padėtį“, nors pats išvažiuojamojo teismo posėdžio nerengė, tariamai „drėkstančios sienos“ neapžiūrėjo ir kitų atsakovų įvardintų nesklandumų nenustatinėjo. Faktinė padėtis galėjo būti nustatoma tik iš patikimų šaltinių, tokių kaip matavimais, nuotraukomis ar kitos technikos pagalba pagrįsti rašytiniai įrodymai. Kadangi K. J. išvada akivaizdžiai prieštaravo UAB „Skena“ išvadai, teismas turėjo vertinti ir analizuoti, kodėl atsiranda šie prieštaravimai, o ne aklai pasitikėdamas viena išvada, kitai automatiškai suteikti „nepagrįstos, neatitinkančios faktinės padėties“ statusą.

Atestuotai ekspertizės įmonei UAB „Skena“ atestate Nr. 5680 suteikiama teisė atlikti statinio dalinę ekspertizę. Statinių kategorijos: ypatingi statiniai. Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Statinio ekspertizės darbų sritys: konstrukcijų. Taigi, UAB „Skena“ turi reikiamą kvalifikaciją, žinias ir patirtį atliekant pastatytų įvairių statinių, ypač jų konstrukcinių dalių ekspertizes. Teismas šios kvalifikacijos nepaneigė, tiesiog abstrakčiai pasisakė, kad UAB „Skena“ išvada yra nepagrįsta, neatitinkanti faktinės padėties, todėl ja nesivadovaujama. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja ne tik logikos dėsniams, bet ir įrodymų vertinimo taisyklėms.

Teismas nenurodė nei vieno UAB „Skena“ išvados punkto ar teiginio, kuris būtų nepagrįstas, neatitinkantis faktinės padėties. Įrodymų vertinimas abstrakčiai, suteikiant jam atskirais požymiais ar kriterijais neidentifikuotą vardiklį „nepagrįstas“" negali būti laikomas teisėtu, tuo pačiu ir tokio vertinimo pagrindu priimtas teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, ko reikalaujama CPK 263 str. 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pasisakė dėl A. Z. kvalifikacijos tariamos stokos, neva jis gali atlikti tik statinio projekto dalies – statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo – ekspertizę. Tačiau A. Z. atestate yra aiškiai nurodoma dviguba kvalifikacija – (1) ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir (2) ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigos. A. Z. pasirašyta 2012-05-22 išvada yra parengta UAB „Skena“, kurios kvalifikacija teismas nesuabejojo; Išvadoje nurodoma, kad A. Z. yra statinio ekspertas, turintis 42 metų inžinieriaus statybininko, iš jų 8 metų statinio eksperto stažą, ir yra pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertas. Vertinant A. Z. ir K. J. pasirašytų išvadų patikimumą teismas turėjo prieiti vienareikšmės išvados, kad pastarojo nurodomi ir su A. Z. išvadomis absoliučiai nesutampantys teiginiai, t. y. atsirandantys prieštaravimai, egzistuoja dėl K. J. galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliantė mano, jog reikšminga yra tai, kad A. Z. apžiūrėjo statinius iki išvados 2012-05-22 pasirašymo. Kiti du specialistai arba to nepadarė, arba yra susiję su atsakovais, todėl belieka nesuabejoti vienintele A. Z. pasirašyta išvada, nes teismas nenustatė jokių aiškiai nurodomų, pagrįstų jos trūkumų.

Tarp apeliantės ir atsakovų panašūs ginčai vyksta nebe pirmi metai. Pažymėtina, kad ginčo stoginė stovi ieškovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, ir nors stoginė priklauso ieškovei su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudotis ja jie taip pat neturi teisės, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartimi yra nustatyta statinių naudojimo tvarka pagal tai, kam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje stovi atitinkamas statinys. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, atsakovų nenoras duoti jai sutikimą įteisinti rekonstrukciją yra grįstas ne realiu jų teisių pažeidimų (dvi UAB „Skena“ išvados paneigia tokio pažeidimo galimybę), o nesuprantamu noru pakenkti ir savotiškai atkeršyti už ne pagal atsakovų pageidavimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartimi nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Per 3 metus nuo darbų atlikimo ne tik atsakovai, bet ir bet kuris ekspertas būtų pastebėjęs akivaizdžius atsakovų garažo, esančio prie ieškovės stoginės, sienos drėkimo ar gadinimo požymius, juos užfiksavęs nuotraukose ir pateikęs teismui patikimus atsakovų interesų pažeidimo įrodymus.

Atsiliepimas

Atsakovai su atsiliepimu į ieškinį šioje byloje pateikė jų pačių padarytas ginčo statinio – stoginės – vidaus nuotraukas, liudija, kad prireikus jie iš stoginės vidaus lengvai patenka prie savo statinio – garažo. Ieškovė duoda jiems jai priskirtos naudotis stoginės raktą visada, kai tik jie to paprašo. Dėl to yra nepagrįstas teismo motyvas, kad stoginei tapus rakinama, atsakovai neva negali naudotis servitutiniu praėjimu prie savo garažo jam aptarnauti ir remontuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartimi bei kitais teismų procesiniais sprendimais servitutas prieiti per stoginės erdvę prie atsakovų garažo buvo nustatytas kaip „suteikiantis atsakovams teisę naudotis sklypo dalimi, UAB „Žemėtvarkos darbai“ projekte-plane pažymėta raide „C“ – 1 m nuo pastato sienos, kai bus prižiūrimi ir remontuojami prie šio sklypo ribos esantys statiniai, sklype esantys kanalizacijos šuliniai ir vamzdynai“. Taigi, atsakovų teisės neapima galimybės bet kada patekti į ieškovei priskirtą naudotis stoginę, o ginčo dėl stoginės raktų atsakovams nedavimo prireikus nėra, tą patvirtina jų pačių padarytų nuotraukų pateikimo į bylą faktas.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto dalies rekonstrukcija tinkamumu, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą. Šios nuostatos patvirtina, kad atsakovai kaip sklypo ir statinių bendraturčiai turi derinti savo interesus, tai turėtų daryti ir teismas, šiuo klausimu būdamas aktyvus, visgi jokių šios pareigos vykdymo požymių byloje nėra. Priešingai, sprendime teismas akcentavo (2 psl. priešpaskutinė pastraipa), jog ginčo statinys stoginė priklauso apeliantei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ja disponuojama, ji naudojama ir valdoma bendraturčių sutarimu pagal CK 4.75 str., nors iš bylos aišku, kad stogine gali naudotis tik apeliantė viena kasacinio teismo 2008-11-17 nutarties pagrindu. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimai gali būti patenkinti.

Papildomose 2012-07-18 išvadose nustatyta, kad atsakovų garažo siena visiškai nedrėksta, o jei taip ir būtų, tai atsitiktų dėl netinkamo atsakovų statinio stogo įrengimo. Apeliantės naudojamos stoginės latakai įrengti pagal nustatytas taisykles, lietaus vanduo tinkamai nuvedamas tik į šulinį žemėje (tai buvo matyti ir pirmosiose UAB „Skena“ išvadose), o teismo prielaida „tikėtina, kad šioje vietoje renkasi vanduo ir susidaro drėgmė“ neparemta jokiais patikimais įrodymais.

Tai, kad teismo cituotame teisės akte nėra numatyta galimybė prijungti šlaitinius stogus prie kito asmens statinio be jo sutikimo, apeliantės manymu, dar nereiškia, kad yra nustatytas tokios veiklos draudimas. Byla kaip tik ir yra iškelta dėl sutikimo davimo, dėl to atsakovams tenka našta įrodyti, kaip šlaitinio ar kitokio stogo prijungimas ir apskritai visa rekonstrukcija pažeis įstatymo saugomus jų interesus. Teismas nurodė, kad neturi būti pabloginama esama statinių techninė būklė, tačiau iš byloje esančių patikimų įrodymų nematyti, jog ši atsakovų statinių būklė būtų pabloginama.

Žemesnės instancijos teismas

Tas pat pasakytina apie atsakovų garažo apšvietimą ir vėdinimą per jame įrengtus langus į stoginės pusę. Jie buvo stoginei esant ir nerekonstruotai, tik kai jos stogas buvo žemesnis ir ji neturėjo atskiro lango palubėje, šviesa į atsakovų garažą per minėtus langus iš viso nepatekdavo. Nėra pateikta jokių matavimų ar skaičiavimų, kaip neigiamai pakito atsakovų garažo natūralus apšvietimas lyginant su prieš tai buvusiu.

Tas pat pasakytina ir apie atsakovų garažo 5I1p vėdinimą, kuris išliko toks pat kaip iki rekonstrukcijos, nes rekonstruotos į ūkinį pastatą stoginės konstrukcijos liko nesandarios, ir per didelius plyšius į stoginę (ūkinį pastatą), tuo pačiu ir į atsakovų garažą per pravirus langus patenka vėdinimui reikalingas šviežias oras. Tokių aplinkybių nepaneigė nei viena atsakovų pateikta specialisto išvada.

Gaisrinės saugos tinkamumą pagrindžia byloje esantis oficialus rašytinis dokumentas – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-08-04 raštas, kurio patikimumu suabejoti pagrindo nėra (CPK 197 str. 2 d.). Dėl ugniasienės nepastatymo atsakovams akivaizdžiai nekyla didesnė grėsmė, nei net teoriškai galėjo būti buvo iki rekonstrukcijos darbų pradžios.

II. Dėl ieškinio reikalavimų tariamo prieštaravimo bei statinio projekto neįvardijimo juose

Teismas nurodė, kad prieštaraujantis yra ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo įteisinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), atliktos savavališkos statybos darbus, nustatytus 2009-11-19 Savavališkos statybos aktu Nr. SA-40 (savavališkai pakeitus garažo 2Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginės 411 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo konstrukciją ir dangą, pakeitus nuolydį ir aukštį, statybos rūšis – statinio rekonstravimas, statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys), ir pakeisti teisinį santykį, nustatant, kad atsakovų sutikimas šių statybos darbų atlikimui yra nereikalingas.

Šalies argumentai

Su tokia teismo išvada sutikti negalima. Tenkinus prašymą pripažinti teisę be atsakovų sutikimo įteisinti statybos darbus, įgyja prasmę ir antroji šio prašymo dalis – pakeisti teisinį santykį. Dėl to ieškovė suformulavo šį reikalavimą nuosekliai ir vientisai. Teismas vertino atskiras jo dalis ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Be teisės pripažinimo yra neįmanomas ir teisinio santykio pakeitimas, to apeliantė teismo neprašė.

Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neprašė tirti į bylą jos pateikto architektės G. S. parengto rekonstravimo projekto. Tačiau iš bylos nagrinėjimo akivaizdu, kad ginčo rekonstrukcija atlikta būtent pagal jos parengtą projektą, dėl jo tinkamumo ir netinkamumo pasisakė tiek atsakovai, tiek ir trys išvadas teikę specialistai. Nėra abejonių, kad šis projektas yra pagrindas atlikti statybos darbus ir įteisinti statybą gaunant atsakovų sutikimą. Atsakovai šį projektą atsiliepime ir teismo posėdžių metu aptarė, kritikavo, kito projekto byloje nėra, ginčo metu buvo kalbama tik apie jį. Galiausiai teismas nenustatė tokio „trūkumo“ ieškinyje jokioje ankstesnėje proceso stadijoje. Jei ieškinys negalėtų būti patenkintas toks, koks yra pareikštas, teismas būtų įpareigojęs jo reikalavimą patikslinti. Iš minėtų faktų akivaizdu, kad rekonstrukcijos įteisinimas be atsakovų sutikimo vyktų pagal jau pastatytą statinį, atitinkantį architektės G. S. parengto rekonstravimo projektą bei užfiksuotą 2009-11-29 Savavališkos statybos aktu Nr. SA-40 (ieškinio priedas Nr. 4). Dėl to teismo sprendimo motyvas yra nepagrįstas ir panaudotas visiškai ne laiku.

Abiejose UAB „Skena“ išvadose (2012-05-22 ir 2012-07-18) nurodoma, kad architektės G. S. paruoštas apeliantės garažo ir bendros su atsakovais, bet ieškovės vienos naudojamos stoginės rekonstrukcijos projekto atitinka STR „Statinio projektavimas“ nesudėtingų statinių projektavimui keliamus reikalavimus. Šios išvados yra pagrįstos kokybiškais, asmeninio apsilankymo metu surinktais patikimais duomenimis, kurių teisingumu nebuvo pagrindo suabejoti.

Pateikta V. M. 2012-06-05 išvada dėl atsakovų pastato drėkimo, apšvietimo bei vėdinimo problemų parengta net neapsilankius ginčo pastatuose, o K. J. 2012-04-25 išvada prieštarauja oficialiam rašytiniam įrodymui – atsakovei I. M. adresuotam Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-08-04 raštui (5 p.) į atitinkamą atsakovės skundą, bei be jokių paaiškinimų, nuotraukų ar teisės aktų paminėjimo, t. y. nepagrįstai (nepakankamai pagrįstai) konstatuoja atsakovų pastato 5I1p tariamai pablogėjusio apšvietimo, vėdinimo ir drėkimo padarinius (4 ir 6 p.), be tam reikalingos kompetencijos vertina teismo sprendimu nustatyto servituto pažeidimo teisines pasekmes (2 p.), nurodo rekonstruotos stoginės savininkų skaičiaus tariamą reikšmę rekonstrukcijos darbų teisėtumui (1 p.), dėl ko negali būti laikoma patikimu rašytiniu įrodymu.

Atsiliepimas

Atsakovai A. J., I. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu visiškai nesutinka ir mano, kad skundas yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus esmines bylos aplinkybes, teisingai taikant ir aiškinant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Apeliantė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Todėl vertinant skunde išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo iš esmės keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Šalies argumentai

Apeliantė tvirtina, kad teismas neteisingai taikė CPK 65 str. 1 d. 5 p. bei nepagrįstai netaikė CPK 65 str. 1 d. 2 p. analogijos, nes išvadą byloje dėl ginčo pastato parengęs ekspertas K. J. yra susijęs su atsakovais svainystės ryšiais ir dar, be to, aktyviai dalyvavęs ginant atsakovų interesus prieš 5 metus, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas, apeliantės nuomone, šią galimybę privalėjo įžvelgti, o neįžvelgęs vadovavosi suinteresuoto bylos baigtimi asmens išvadomis. Su paminėtais apeliacinio skundo autoriaus argumentais atsakovai nesutinka, nes šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Visų pirma paminėtina, kad byloje pateiktos išvados iš viso nebuvo laikomos kaip ekspertizės išvados, o tik kaip rašytiniai įrodymai. Kita vertus, apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kad išvadą parengęs ekspertas K. J. vienaip ar kitaip būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, bylos nagrinėjimo metu taip pat jokio giminystės ryšio neįrodė, nes vien ta aplinkybė, jog šio eksperto paslaugomis atsakovai naudojosi ir kitoje civilinėje byloje, nereiškia, jog išvadą pateikęs ekspertas yra ar turėtų būti šališkas. Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų nustatęs išvadą pateikusio asmens suinteresuotumą šioje civilinėje byloje, priimant sprendimą jokios lemiamos įtakos ši išvada neturėjo, nes ji buvo vertinama su kitais byloje pateiktais įrodymais. K. J. išvadas iš esmės patvirtino ir architektas V. M., todėl apeliantė nepagrįstai išskiria vieną įrodymą, t. y. K. J. pateiktas išvadas, iš visų į bylą pateiktų įrodymų viseto, šiam įrodymui suteikia prioritetinę reikšmę ir jį kritikuoja, nors kiti įrodymai, surinkti šioje civilinėje byloje, patvirtina analogiškas aplinkybes ir faktus. Pastebėtina ir tai, kad apeliacinio skundo autorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neva pažeidė CPK 65 str. 1 d. 5 p. ir nepagrįstai netaikė CPK 65 str. 1 d. 2 p. analogijos. Tai reiškia, jog teismas nepagrįstai netaikė nušalinimo pagrindų ekspertui, nors bylos nagrinėjimo metu jokio nušalinimo ekspertui nebuvo pareikšta, apeliantė K. J. nušalinti neprašė, o ir pareikšti nušalinimą šiuo atveju nebuvo procesinės galimybės, nes asmuo nebuvo teismo paskirtas teismo ekspertas, dėl to argumentai, kad teismas pažeidė minėtas CPK normas, yra daugiau negu nepagrįsti, ir tai yra akivaizdus piktnaudžiavimo procesu pavyzdys.

Apeliantė skunde taip pat išsako nuomonę, jog teismas aklai pasitikėjo viena išvada, kad teismas bet kokią K. J. išvadai prieštaraujančią išvadą laikytų nepagrįsta, kad teismas nenurodė nei vieno UAB „Skena“ išvados punkto, kuris būtų nepagrįstas, neatitinkantis faktinės padėties, todėl pažeidė CPK 185 str., 263 str. 1 d. Su šiais argumentais atsakovai taip pat nesutinka. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje šalys pateikė tris tyrimo aktus, kuriais įrodinėjo savo argumentų pagrįstumą. Atsakovai į bylą pateikė kvalifikacijos atestatą turinčio K. J. 2012-04-25 tyrimo aktą, kuris išanalizavo į bylą pateiktą rekonstrukcijos projektą ir nustatė atsakovų teisių pažeidimus, taip pat 2012-06-05 kvalifikacijos atestatą turinčio V. M. parengtą išvadą, kuris analogiškai išdėstė atsakovų teisių ir teisės aktų pažeidimus. O apeliantė į bylą pateikė UAB „Skena“ išvadą Nr. 12-05/20, parengtą kvalifikacijos atestatą turinčio A. Z., kurioje parengti atsakymai į advokato D. V. klausimus ir paneigta K. J. išvada. Visi šie aktai bei išvados yra rašytiniai įrodymai, o reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Šiuo atveju byloje esant dviem analogiškoms ekspertų išvadoms, kurios viena kitai neprieštarauja ir viena kitą patvirtina, teismas pagrįstai sutiko su atsakovų pateiktomis K. J. ir V. M. tyrimų aktuose nurodytomis išvadomis ir nustatytais pažeidimais, t. y. kad atvirą stoginę rekonstravus ir pavertus sandėliu be bendraturčių sutikimo, buvo pažeistos A. J. ir I. M. teisės, kurios numatytos LR Statybos įstatymo I skirsnio 6 straipsnio „Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga“ 4 punkto nuostatose: „4. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.“ Šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas. Pagrįstai sutiko su išvada, kad įrengus uždarą sandėlį vietoj atviros stoginės prie pastato -garažo 3I1šb (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato-ūkinio pastato 5I1p (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) sienų neliko dalies priėjimų šių pastatų aptarnavimui. Savavališkas statinys panaikino pastato-garažo 3I1šb (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje esančių langų naudojimosi galimybe, kurie buvo skirti garažo patalpos apšvietimui ir vėdinimui. Tokiu būdu buvo pažeistas STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ V skirsnio „Šildymas ir vėdinimas“ 28 punkto nuostatos: „ Uždarojo tipo automobilių saugyklų automobilių saugojimo patalpose turi būti Įrengta pritekamoji-ištraukiamoji vėdinimo sistema [5.3]“; bei su išvada, kad įrengus uždarą sandėlį vietoj atviros stoginės prie pastato-garažo 3Ilšb (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato-ūkinio pastato 5Ilp (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisingai įrengtas stogas. Pažeista pastato-garažo 3Ilšb stogo atbraila, neteisingai įrengtas lietaus nuvedimas, dėl ko drėksta pastato-ūkinio pastato 511 p (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) siena. Teisingą stogų įrengimą reglamentuoja STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ X skyrius „Šlaitiniai stogai“. Minėto STR punktas numato šlaitinių stogų, dengtų profiliuotos skardos lakštais ir skardos čerpėmis, dangos įrengimo reikalavimus. Išanalizavus šiuos teisės aktus, darytina išvada, kad šiame teisės akte nėra numatyta galimybė šlaitinius stogus įrengti prijungiant prie kito asmens statinio be jo sutikimo. Kadangi šlaitinis stogas yra su nuolydžiu į atsakovų pastatus, todėl visiškai tikėtina, kad šioje vietoje renkasi vanduo ir susidaro drėgmė. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Sandarinantys sluoksniai ant vertikalių paviršių turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinti. Visi paminėti teisės aktų pažeidimai suponavo pagrįstą išvadą, kad atsakovų nesutikimas savavališkos statybos įteisinimui yra pagrįstas, o tai teismas ir nurodė savo sprendime.

Apeliantės minima UAB „Skena“ išvada Nr. 12-05/20, parengta kvalifikacijos atestatą turinčio A. Z., kurioje parengti atsakymai į advokato D. V. klausimus ir paneigta K. J. išvada, buvo paneigta V. M. pateikta išvada. Negana to, UAB „Skena“ išvada Nr. 12-05/20 yra tik atsakymai į advokato D. V. pateiktus klausimus šiam asmeniui pateikiant ir medžiagą atsakymams ruošti, dėl ko tokia išvada nėra objektyvi ir pagrįstai teismo buvo įvertinta kaip nepagrįsta ir neatitinkanti faktinės padėties, juo labiau kad ši išvada prieštaravo kitoms dviem išvadoms, kurios buvo pateiktos byloje.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad A. Z. pasirašyta 2012-05-22 išvada yra parengta UAB „Skena“, kurios kvalifikacija teismas nesuabejojo, o vertinant A. Z. ir K. J. išvadų patikimumą prieštaraujančios išvados atsirado dėl K. J. suinteresuotumo bylos baigtimi. Visų pirma, kaip jau minėta, šiuo atveju apeliantė K. J. išvadą iškelia virš kitų byloje pateiktų išvadų ir nepagrįstai tvirtina, kad tokios išvados atsirado dėl K. J. suinteresuotumo, nors analogiškas išvadas parengė ir ekspertas V. M., dėl ko akivaizdu, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ne vien K. J. pateiktomis išvadomis. Antra, apeliantės teismui pateikti atsakymai į advokato D. V. klausimus, kurie 2012-05-22 buvo pasirašyti eksperto A. Z., negali būti vertinami kaip leistini rašytiniai įrodymai šioje civilinėje byloje, nes klausimus galvojo ir medžiagą jiems rengti teikė atsakovės atstovas D. V.. Be to, A. Z., nors ir turi 42 metų inžinieriaus statybininko ir 8 metų statinio eksperto stažą, jo kvalifikacijos atestate Nr. 15355 nurodoma, kad ekspertui suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, kur projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė. Iš to išeina, kad ekspertas A. Z. atsakė į klausimus, kurie yra pertekliniai jo kvalifikacijai, todėl turint omenyje, kad buvo atsakyta į advokato D. V. parengtus klausimus ir iš jo pateiktos medžiagos ekspertui, akivaizdu, kad tokie atsakymai nėra leistinas įrodymas CPK prasme, todėl šie duomenys teismo ir nebuvo vertinami, o apeliacinio skundo argumentai atmestini. Paminėtus argumentus patvirtina ir pačios apeliantės veiksmai, t. y. įvykių seka, kuomet teismui sukritikavus UAB „Skena“ išvadą Nr. 12-05/20, kurią pasirašė A. Z., bei priėmus sprendimą, apeliantė su skundu teikia UAB „Skena“ išvadą, pasirašytą papildomai ir eksperto V. D..

Šalies argumentai

Ieškovė V. J. su apeliaciniu skundu teikia teismui 2012-07-18 UAB „Skena“ parengtas papildomas išvadas, pasirašytas A. Z. ir V. D., prašo jas prijungti ir nurodo, kad jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Tačiau atsakovų nuomone, tai, jog apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui išvadas, kurias pasirašė asmuo, neturintis tam kvalifikacijos, po teismo sprendimo priėmimo jokios papildomos išvados negali būti priimamos ir / ar prijungiamos, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamas rungimosi principas, ir papildomas išvadas apeliantė turėjo visas galimybes pateikti pirmosios instancijos teismui. LR CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju būtinybė pateikti naujus įrodymus negali būti suprantama kaip vėliau iškilusi, nes apeliantė teikė analogiškus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, naujai pateiktas aktas nepaneigia atsakovų teisių pažeidimų ir visų byloje surinktų įrodymų.

UAB „Skena“ ekspertai papildomose išvadose ir pateiktoje nuotraukoje Nr. 2 nurodo, jog „ūkinio pastato 51Ip savininkai vieną dalį vertikalios sienos apskardino, o kitą ne ir neleidžia to padaryti ieškovei“. Tačiau tokia išvada yra melaginga, nes ieškovė niekada neprašė leidimo apskardinti ir ji niekada nesutiko to daryti, nors ji apie tokį atsakovų reikalavimą žinojo nuo 2009 m. vasaros. Pažymima, jog specialistas K. J. apžiūros metu minėtą faktą konstatavo ieškovei, .Ieškovė pripažino, kad nudaužė garažo3Ilšb stogo atbrailą ir netinkamai ją sutvarkė, taip pat pripažino, kad šoninė 511 p pastato siena turi būti apskardinta.

Apeliacinio skundo argumentai, kuriuose nurodoma, kad papildomose apeliantės teikiamose išvadose yra paneigiamos visos teismo nustatytos faktinės aplinkybes, tokios kaip kad atsakovų garažo siena visiškai nedrėksta, o jei taip ir būtų, tai būtų dėl netinkamo atsakovų stogo įrengimo, yra teisiškai nereikšmingi, nes papildomų išvadų šioje civilinėje byloje kol kas nėra ir šie duomenys apskritai nebuvo tiriami ar vertinami teismų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad skundžiamas sprendimas nėra išsamus, ne visi įrodymai yra aptarti ir įvertinti arba yra įvertinti netinkamai, be to, yra padaryti ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normų pažeidimai. Tačiau akivaizdu, kad nuo to, ar byla bus nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka, skundžiamas sprendimas netaps išsamesnis. Apeliantė savo argumentus yra išdėsčiusi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ir nenurodo, ką dar papildomai galėtų reikšmingo paaiškinti žodinio proceso metu ir to dėl kokių nors objektyvių priežasčių negalėjo išdėstyti apeliaciniame skunde. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentacijos matyti, kad juose keliami klausimai yra susiję su į bylą pateiktų savavališkos statybos padarinių aiškinimu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra būtinumo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė V. J. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės gynimo ir prašė: 1) pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo įteisinti žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), atliktos savavališkos statybos darbus, nustatytus 2009-11-19 savavališkos statybos aktu Nr. SA-40 (savavališkai pakeitus garažo 2Fp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginės 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo konstrukciją ir dangą pakeitus nuolydį ir aukštį, statybos rūšis – statinio rekonstravimas, statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys), bei pakeisti teisinį santykį, nustatant, kad atsakovų sutikimas šių statybos darbų atlikimui yra nereikalingas.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir atsakovų teisių pažeidimą, vertino visus byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas CPK 12 straipsnyje reglamentuotas rungimosi principas ir kad priimtas sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tai, kad teismui įvertinus byloje esančius įrodymus, buvo priimtas ieškovei nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodinėjimo procesą reglamentuojančios taisyklės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Todėl teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pripažįsta jas teisingomis.

Apeliantės motyvai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teisėjų kolegijos manymu, yra nepagrįsti, todėl atmestini, nes byloje neįrodyta, kad išvadą parengęs ekspertas K. J. būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, taip pat byloje nėra įrodymų dėl atsakovų ir eksperto giminystės ryšio. Apeliantės motyvai apie atsakovų tariamus giminystės santykius su K. J. yra be pagrindo sureikšminti, nes pirmosios instancijos teismo išvados apie įrodymų tinkamumą ir patikimumą, taip pat byloje esančios K. J. išvados atitiktis faktinėms bylos aplinkybėms yra pagrįsta visų surinktų byloje įrodymų analize, kaip to reikalauja CPK 185 str. Teismo išvados apie eksperto K. J. išvados pagrįstumą yra nustatytos remiantis surinktais byloje įrodymais, patvirtintos architekto V. M. ir nenuginčytos jokiais kitais patikimais įrodymais, pateiktais bylos nagrinėjimo metu (CPK 185 str.).

Atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 65 str. 1 d. 5 p. ir nepagrįstai netaikė CPK 65 str. 1 d. 2 p. analogijos ir tuo pagrindu nenušalino eksperto. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovai, bylos nagrinėjimo metu nušalinimas ekspertui nebuvo pareikštas, apeliantė eksperto K. J. nušalinti neprašė, o pareikšti nušalinimą K. J. įstatyminio pagrindo nebuvo, nes K. J. nebuvo teismo paskirtas teismo ekspertas, dėl to argumentai, kad teismas pažeidė minėtas CPK normas, yra atmestini kaip neįrodyti. Aiškindamas CPK 212 -214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. R. Ž. bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Mano tikslas“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-453/2010; kt.). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“ bylos Nr. 3K-3-575/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad K. J. surašyta išvada nelaikytina eksperto išvada ir vertino ją kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, aptarė visų įrodymų įrodomąją reikšmę, grindė sprendimą ne tik K. J. išvada, bet ir architekto V. M. išvada. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė atmesdamas UAB „Skena“ išvadą Nr. 12-05/20, parengtą eksperto A. Z..

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Skena“ parengtas papildomas 2012-07-18 išvadas (2 t., b. l. 12–24), pasirašytas A. Z. ir V. D.. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad šis apeliacinės instancijos teismui pateiktas rašytinis įrodymas, kuriame yra A. Z. ir V. D. atsakymai į ieškovės atstovo 2012-05-10 suformuluotus klausimus, esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovė ir jos atstovas turėjo galimybę pateikti klausimus jų nuomone tinkamam specialistui (ekspertams) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo apeliantės prašymą patenkinti, tad teisėjų kolegija šių dokumentų prie bylos neprijungia, nepripažindama būtinybės pateikti rašytinius įrodymus vėliau.

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, kad ieškovė neprašė ir nereiškė reikalavimo pripažinti jai teisę įteisinti savavališkai atliktą statybą pagal G. S. parengtą projektą, nors į bylą pateikė parengtą stoginės rekonstravimo į ūkio pastatą projektinį pasiūlymą. Tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje ištyrė visus šalių argumentus ir motyvus, susijusius su ginčo pastato konstrukcijų įrengimu, ir pagrįstai pripažino, kad pastato įrengimas pagal esamą būklę pažeidžia atsakovų teises ir statybos įstatymo reikalavimus. Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimo faktas byloje nenuginčytas, tad pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimai byloje atmesti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas apeliantės motyvas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie ieškovės reikalavimų suformulavimo įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės reikalavimus atsižvelgdamas į ieškinio reikalavime nurodytą ieškovės prašymą. Atmesdamas ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvavo savo išvadas dėl ieškovės reikalavimo atmetimo. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos išvadų nekartoja ir joms pritaria. Apeliaciniu skundu apeliantė, ginčydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekia, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl savavališkos statybos padarinių būtų įvertintos kitaip. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, šis apeliantės motyvas yra nepagrįstas, o pagal esamus byloje rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados apie negalimumą be atsakovų sutikimo įteisinti ginčo statybos darbus yra pripažintinos teisingomis.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų teisių pažeidimo faktą, pagrįstai vadovavosi LR Statybos įstatymo I skirsnio 6 straipsnio „Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga“ 4 punkto nuostata: „4. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas;4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas.“

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovų pateikta byloje išvada, kad įrengus uždarą sandėlį vietoj atviros stoginės prie pastato-garažo 3I1šb (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato-ūkinio pastato 5I1p (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) sienų neliko dalies priėjimų šių pastatų aptarnavimui. Savavališkas statinys panaikino pastato-garažo 3I1šb (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje esančių langų naudojimosi galimybe, kurie buvo skirti garažo patalpos apšvietimui ir vėdinimui. Tokiu būdu buvo pažeistos STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ V skirsnio „Šildymas ir vėdinimas“ 28 punkto nuostatos: „Uždarojo tipo automobilių saugyklų automobilių saugojimo patalpose turi būti Įrengta pritekamoji-ištraukiamoji vėdinimo sistema [5.3]“; bei su išvadą kad įrengus uždarą sandėlį vietoj atviros stoginės prie pastato-garažo 3Ilšb (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato-ūkinio pastato 5Ilp (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisingai įrengtas stogas. Pažeista pastato-garažo 3Ilšb stogo atbraila, neteisingai įrengtas lietaus nuvedimas, dėl ko drėksta pastato-ūkinio pastato 511 p (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) siena. Teisingą stogų įrengimą reglamentuoja STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. X skyrius „Šlaitiniai stogai“ numato šlaitinių stogų, dengtų profiliuotos skardos lakštais ir skardos čerpėmis, dangos įrengimo reikalavimus. Išanalizavęs šiuos teisės aktus, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šiame teisės akte nėra numatyta galimybė šlaitinius stogus įrengti prijungiant prie kito asmens statinio be jo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šlaitinis stogas yra su nuolydžiu į atsakovų pastatų pusę, padarė pagrįstą išvadą, kad šioje vietoje renkasi vanduo ir susidaro drėgmė. Byloje nenuginčytos teismo išvados, kad stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Taip pat tai, kad sandarinantys sluoksniai ant vertikalių paviršių turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinti. Kad ieškovė įrengdama stogą laikėsi šių statybos reikalavimų, byloje įrodymų nepateikta, priešingai, tiek iš pateiktų byloje fotonuotraukų, tiek iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovų valdomo nuosavybės teise pastato siena nėra užsandarinta. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad statybos reikalavimų pažeidimai sudaro galimybę krituliams patekti ant sienos paviršiaus ir neigiamai veikti pastato konstrukciją.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant ugniasienės, yra pažeidžiama STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, III skyriuje Statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nurodyti paaiškinimai apie tai, jog (11.1. p.) Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui: - būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje; - būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius; 16. p. Gaisro plitimas į gretimas patalpas gali būti stabdomas pastato dalį atskiriant ugnies ir dūmų užtvaromis. 18. p. Ugnies plitimo į gretimus (atskirus) statinius ribojamas ar prevencija yra kitas svarbus gaisrinės saugos strategijos etapas. Šiuo atveju, kaip nustatyta byloje, ieškovė neįrengė ugniasienės ginčo patalpoje.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino CK 4.75 straipsnio nuostatas apie bendraturčių bendro daikto (žemės sklypą, pastatą ar kita) valdymą, naudojimą ir juo disponavimą visų bendraturčių susitarimu. Tad siekiant įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje teisę rekonstruoti, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė yra savavališkai pakeitusi garažo 2I'p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginės 41'm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo konstrukciją ir dangą, nuolydį ir aukštį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad stoginė, kuri buvo atvira, tapo uždara. Šios teismo išvados pagrįstos šalių paaiškinimu, pateiktais dokumentais, fotonuotraukomis, kurie patvirtina, kad ieškovei priklausančio garažo ir stoginės stogas yra įrengtas taip, kad jis atsiremia į atsakovams priklausantį statinį. Todėl apeliantės teiginiai apie tariamai neteisingai nustatytą atsakovų teisių pažeidimą pirmosios instancijos teismo sprendimu yra atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantis surinktiems byloje įrodymams, kurie patvirtina, kad stoginė priklauso bendros nuosavybės teise visoms šalims, ieškovės savavališkai rekonstruota į uždarą patalpą, uždengiant atsakovams priklausančio pastato langus, dėl ko nebelieka natūralaus apšvietimo per langus ir vėdinimo; po rekonstrukcijos stoginė tapo rakinama, dėl to atsakovai neturi galimybės naudotis servitutiniu praėjimu; ieškovė yra įrengusi garažo ir stoginės bendrą stogą ir jį atrėmusi į atsakovams priklausantį pastatą 5I1p, dėl ko lyjant lietui nuo stogo bėga vanduo ant atsakovų ūkinio pastato sienos ir taip gadinama siena.

Tad teisėjų kolegija išdėstytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Tinkamas surinktų įrodymų įvertinimas lemia, ar tam tikros aplinkybės bus pripažintos nustatytomis ar ne, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių taikomos atitinkamos teisės normos, visa tai lemia galutinį teisinį ginčo nagrinėjimo rezultatą ir teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Todėl teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovui A. J. byloje atstovavo advokatė B. P., atsakovas A. J. sumokėjo advokatei už dokumento surašymą (atsiliepimo į apeliacinį skundą) apeliacinės instancijos teisme, remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 673607 (2 t., b. l. 32–34), šešis šimtus litų. Nepatenkinus apeliantės skundo, atsakovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą motyvais palikdamas skundžiamą sprendimą nepakeistą. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas byloje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p.), priteistinos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 600 (šešių šimtų) Lt teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas