Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui M. M., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad priteisto išlaikymo nepakanka, nes sūnus išaugo, jam jau 16 metų. Pagal jos atliktą paskaičiavimą sūnui reikia per mėnesį apie 500 Eur, neskaičiuojamos pramogos. Atsakovas mokėdavo apie 100 Eur vaiko išlaikymui, įsiskolinimo nėra. Atsakovas motyvuoja tuo, kad neturi pinigų. Ieškovės nuomone, atsakovas gali susirasti darbą, turi siuvėjo profesiją, tačiau darbo vengia. Ieškovė didesne dalimi prisideda prie vaiko išlaikymo. Be to, ieškovė augina ir dar vieną vaiką - pilnametį neįgalų sūnų T., kuriam valstybė moka neįgalumo pašalpą apie 298 Eur. T. yra prižiūrimas Vilijampolės socialinės globos namuose. Ieškovės pajamos yra 600 Eur dydžio darbo užmokestis. Ieškovė vaikus augina viena. Ieškovė nupirko sūnui M. kompiuterį išsimokėtinai, moka po 50 Eur įmokas kas mėnesį. Kompiuteris yra būtinas vaiko mokymosi procesui. Sūnus M. neturi galimybės lankyti būrelių, užsiimti sportu, nes nėra lėšų, lanko tik piligrimų centrą, kuris yra nemokamas (teismo posėdžio, vykusio 2017-03-28, garso įrašas 05:45 – 22:19).

Liudytoja E. M. parodė, kad sutuoktinis mokėjo ir alimentus sūnui, ir dar papildomai teikė išlaikymą rūbais, stovyklomis, pas jį vaikas būdavo. Jie kartu turi du vaikus, todėl neišgali teikti didesnio išlaikymo. Ji nedirba, kadangi sutuoktinis negali pats savimi pasirūpinti, netgi į teismą nebūtų be jos atėjęs. Dėl mažų pajamų ji gauna 70 Eur socialinę paramą. Nurodė, kad žino, jog jos sutuoktinio - atsakovo profesija yra siuvėjas, išsilavinimas specialus vidurinis. Jos nuomone, vaikui per mėnesį reikia apie 200 Eur sumos išlaikymui. Darbo birža jai pasiūlė dirbti pardavėja už minimalų atlyginimą, bet ji nesutiko (teismo posėdžio, vykusio 2017-03-28, garso įrašas 46:01 – 57:02).

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymas turėtų būti padidintas (teismo posėdžio, vykusio 2017-03-28, garso įrašas, 43:08 – 46:01).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno miesto apylinkės teismo 2001-04-20 nutarimu nutarta išieškoti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) alimentus V. M. sūnaus T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/3 dalį uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki sūnaus T. pilnametystės, po to išieškoti ¼ dalį uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus M. pilnametystės (b. l. 20).

Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, jog šalių nepilnametis sūnus M. M. gyvena kartu su motina (ieškove) (b. l. 11 ). Šalių pilnametis sūnus T. M. yra neįgalus, jam nustatyta 20 proc. darbingumo lygis (b. l. 133- 135).

Išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad vaikui teikiamo išlaikymo suma turėtų būti didinama, atsižvelgiant į jo interesus bei poreikius (b. l. 53-54).

Ieškovės darbo užmokesčio dydis sudaro apie 620 Eur (išmokama suma), ji turi nuosavybės teise dviejų kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais, automobilį TOYOTA AURIS valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 10, 8-9). T. M. yra paskirta ir mokama šalpos neįgalumo pensija bei priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija (b. l. 160, 161).

Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovas buvo laikinai nedarbingas ir gydėsi Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos AS Krizių intervencijos centre nuo 2015-11-30 iki 2015-12-09, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre nuo 2015-12-16 iki 2015-12-21. Nuo 2015-11-30 atsakovas yra sekamas ir gydomas UAB „Vita longa“. 2016-01-22 Specializuotos medicininės komisijos sprendimu nustatyta, kad atsakovas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai (b. l. 65-68, 159). Atsakovui paskirtos pensijos dydis yra 145,64 Eur ir prie jos mokamas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, bendra išmokama suma sudaro 257 Eur (b.l. 43, 44, 69). Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: Domantą, gim. 2004-07-22, ir Kristupą, gim. 2009-06-08 ( b. l. 45, 46). Iš Kauno teritorinės darbo biržos pažymos matyti, kad atsakovas 2016-08-16 įregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Laikotarpiu nuo 2016-10-19 iki 2017-03-06 atsakovui buvo pasiūlyta vairuotojo darbo vieta, tačiau neįdarbintas. Atsakovo sutuoktinė E. M. buvo registruota darbo biržoje nuo 2014-06-04 iki 2015-11-26 ir nuo 2016-01-26 (b. l. 48). Iš atsakovo sutuoktinės E. M. paaiškinimų teisme seka, kad ji atsisakė darbo biržois pasiūlyto pardavėjos darbo, kuriuo buvo garantuotos minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbinės pajamos. Atsakovas ir jo sutuoktinė Lietuvoje registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 51-52). Pagal VĮ „Regitra“ 2016-10-27 duomenis atsakovo vardu nuo 2016-05-25 yra įregistruota transporto priemonė PIAGIO NRG valstybinis numeris 83AFE (b. l. 76).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Pagal ieškovės pateiktus šeimos išlaidų ir asmeniškai sūnaus poreikių tenkinimui turėtų išlaidų paskaičiavimus, sūnui M. per mėnesį yra išleidžiama apie 500 Eur (b. l. 6, 94). Šalių nepilnamečio vaiko poreikius sudaro: komunaliniai patarnavimai (UAB „Cgates“, UAB „Kauno vandenys“, 231-oji bendrija, AB „Kauno energija“, UAB „Jungtis“, internetas), AB „Omnitel“ gedimai, AB „Omnitel“ pokalbiai, telefono kortelės, maistas, ugdymo reikmenys mokyklai, drabužiai, vitaminai, vaistai, higienos reikmenys, sporto prekės, transporto išlaidos, be to, sūnus turi specialių poreikių, nes jam yra reikalingi akiniai. Mokėjimo kvitais ir sąskaitomis už paslaugas ieškovė įrodė, jog į apskaičiavimą įtrauktas išlaidas, kurių dalis paskaičiuota vaiko išlaikymui, yra patyrusi. Akinių receptai patvirtina, jog M. M. yra paskirti akiniai regėjimui koreguoti (b. l. 95- 95-131).

Iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaitomi vaikams priteisti alimentai iki 2016 m. gegužės mėnesio (b. l. 78). Iš antstolės Sonatos Vaicekauskienės pažymos matyti, kad atsakovas 2016-12-01 turėjo 150 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. M. (b. l. 132), tačiau ieškinio dėl įsiskolinimo priteisimo nėra pareikšta. Šalių paaiškinimais nustatyti, jog įsiskolinimas yra padengtas.

Teismas neįtraukia į ieškovės pajamas ir vertindamas jos turtinę padėtį neima domėn, kad ji disponuoja T. M. išmokama šalpos neįgalumo pensija bei priežiūros išlaidų tiksline kompensacija, kadangi šios lėšos yra paskirtos ir mokamos neįgaliam asmeniui ir kitiems šeimos nariams negali būti naudojamos jų poreikių tenkinimui.

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) sūnaus poreikiai. Teismas pažymi, kad nuo teismo sprendimo, kuris buvo priimtas 2001 m., iki ieškinio pateikimo, kuris teisme buvo gautas 2016-10-06, praėjo 15 metų. Kaip matyti, teismo sprendimo priėmimo metu, M. M. buvo 1 metai. Šio teismo sprendimo priėmimo metu vaikui yra 16 metų. Nepilnamečio vaiko poreikiai paprastai didėja vaikui augant. Šiuo metu sūnus M. yra mokyklą lankantis 16 metų paauglys. Teismas sprendžia, kad per 15 m. vaiko poreikiai objektyviai padidėjo maistui, ugdymui (tarp jų – ir kompiuteriui), aprangai, higienos priemonėms. Be to, dėl ekonominių pokyčių pasikeitė ir išlaidos būsto išlaikymui. Kartu pažymėtina, kad tokį vaiko poreikių padidėjimą teismas laiko visuotinai žinomomis aplinkybėmis, todėl tai, kad ieškovė nepateikė visų įrodymų, kokias išlaidas turi vaiko ugdymui, maistui aprangai, o pateikė tik vieno mėnesio sąrašą, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovė ieškinio neįrodė. Šalių vaikas, pripažįstama, specialiųjų poreikių turi dėl regėjimo sutrikimo, nes jam dėl to yra reikalingi akiniai, kuriuos, kaip matyti iš akinių receptų, laikas nuo laiko reikia keisti dėl regėjimo pokyčių.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Spręsdamas dėl tėvų pareigų teikti išlaikymą, teismas pažymi, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad M. M. gyvena su mama V. M.. Ieškovė dirba visą darbo dieną ir pajamos yra apie 620 Eur. Ji turi nuosavą dviejų kambarių gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena su vaikais, automobilį. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus apie tai, kad ieškovė rūpinasi neįgaliu pilnamečiu sūnumi, darytina išvada, kad ieškovė neturi galimybių gauti pajamų iš turimo turto (pavyzdžiui, nuomoti kambarį). Teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, ji sąžiningai yra išnaudojusi galimybes pagerinti savo ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Kartu pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovas nuo 2016 m. vasario mėnesio niekur nedirba, jo pajamas sudaro 257,64 Eur dydžio pensija, jis turi automobilį. Atsakovas turi kitą šeimą, dar du nepilnamečius vaikus. Atsakovo sutuoktinė nedirba, nurodė auginusi vaikus, dabar prižiūrinti sergantį sutuoktinį, ieškanti darbo, tačiau darbo biržoje pasiūlyto darbo atsisakė. Atsakovas nuosavo nekilnojamojo turto neturi. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ir jo šeimos nariai turi kitų legalių pajamų ir teismui nepateikė duomenų iš kokių lėšų visa šeima pragyvena. Atsakovas teigė, jog dirbti negali dėl ligos, tačiau pripažino, kad jam neįgalumas nėra konstatuotas ir, kaip paaiškino teismo posėdyje, dėl ligų, kuriomis jis serga, darbingumo lygis nemažinamas. Atsakovas yra užsiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo, tačiau, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, nenurodė turintis siuvėjo specialybę. Teismas vertina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Atsakovas gali dirbti ir pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau jis neišnaudojo visų galimybių legaliai gauti lėšų, susirasti darbą, gauti pajamas ir pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų išlaikymu. Atsakovas turi elgtis kaip protingas ir sąžiningas asmuo, imtis visų jam prieinamų teisėtų priemonių gauti pajamų, susirasti darbą, panaudodamas savo turimus įgūdžius ir įgytas žinias visose jo turimose profesijose.

Teismas, įvertinęs visumą įrodymų, sprendžia, kad šiuo metu vaiko būtinuosius poreikius patenkins 150 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir tokio dydžio išlaikymo priteisimas nepažeis kitų atsakovo vaikų teisių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys patenkintas iš dalies (68 proc.), tačiau iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 23,14 Eur pašto išlaidos, kurios nepriteistinos iš nei iš atsakovo, nei iš ieškovės, byloje dėl išlaikymo ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 proc. (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2001-04-20 nutarimo civilinėje byloje Nr. 2-2021/2001 dalį dėl M. M., gim. 2000-06-30, priteisto išlaikymo dydžio.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2016-10-06 iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Į priteistą išlaikymą įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2016-10-20 nutartį civ. byloje Nr. 2-26064-748/2016 (teisminio proceso Nr.2-69-3-20429-2016-6) išieškotą laikiną išlaikymą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.