Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26064-748/2016 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui vaikui, išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. M. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250 Eur vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pakeičiant vykdomąjį raštą Nr. 2-7021/200. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo D. M. nepilnamečiui sūnui M. M. išlaikymą po 100 Eur dydžio mėnesinį laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 2015 m. spalio 13 d. (manytina, kad tai yra rašymo apsirikimas, turėtų būti nuo 2016 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo, nustatant, kad laikiną išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas gera valia neteikia sūnui išlaikymo. Iš jo gaunamų pajamų (pagal Nr. 2-7021/2001 vykdomąjį raštą) išmokama ¼ dalis, t. y. 64,41 Eur per mėnesį. Šių pajamų neužtenka net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą sūnui po 100 Eur per mėnesį. Ši suma leistų tenkinti dalį sūnaus būtiniausių kasdienių poreikių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo D. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2016 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo.Teismas nustatė, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-7021/2001 atsakovas D. M. įpareigotas teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M. po ¼ uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis (1 MGL) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Teismas sprendė, kad pateikto patikslinto ieškinio aplinkybės leidžia manyti, kad, neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovės nurodytą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki bus priimtas sprendimas byloje, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes iš patikslinto ieškinio matyti, kad iš atsakovo gaunamų pajamų išmokamų 64,41 Eur per mėnesį neužtenka net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad civilinė byla dar yra neišnagrinėta ir teismas nėra įvertinęs visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma vaikui, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 100 Eur kas mėnesį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 nutartį (b. l. 17-21). Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:Teismo nutartyje nurodyti argumentai nelaikytini pakankamais spręsti, kad yra preliminarus pagrindas padidinti teikiamą išlaikymą. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo net preliminariai vertinta atsakovo turtinė padėtis ir galimybė teikti didesnį išlaikymą. Apelianto turtinė padėtis dėl sveikatos išėjus į pensiją pablogėjo, pajamos ženkliai sumažėjo. Apeliantas ir jo sutuoktinė registruoti darbo biržoje, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė gauna dvigubai didesnes pajamas, turi nekilnojamojo turto. Ieškovė ieškinį, o taip pat ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik abstrakčiais padidėjusiais vaiko poreikiais, nedetalizuodama nei vaiko poreikių, nei jiems per mėnesį išleidžiamos tikslios sumos, t. y. ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nepagrįstas ir perteklinis. Apelianto teikiamas išlaikymas, sudarantis ¼ dalį jo gaunamų pajamų, šiuo metu yra pakankamas, kaip užtikrinantis minimalius vaiko poreikius, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį bei kitų jo nepilnamečių vaikų interesus, kol byla dėl išlaikymo padidinimo bus nagrinėjama teisme, juolab, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera, todėl būtiniausi vaiko poreikiai tikrai yra tenkinami. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio nustatymo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo D. M. priteistas laikinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) bei prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 100 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo laikiną 100,00 Eur kas mėnesį išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2016 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo.Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai neįvertino atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti didesnį išlaikymą. Apelianto teikiamas išlaikymas, sudarantis ¼ dalį jo gaunamų pajamų, šiuo metu yra pakankamas, kaip užtikrinantis minimalius vaiko poreikius, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį bei kitų nepilnamečių vaikų interesus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nepagrįstas ir perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, kadangi CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai ir pasikeitusi šalių turtinė padėtis.Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 20 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-7021/2001 nutarta išieškoti iš atsakovo D. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M. po ¼ uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis (1 MGL) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė ieškiniu prašo išlaikymą padidinti iki 250 Eur, motyvuodama tuo, kad vaiko poreikiai padidėjo ir priteisto išlaikymo nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 20 d. nutarimu iš atsakovo priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, kainų ir paslaugų pokytį, įvykusį per 16 metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo, yra akivaizdžiai nepakankamas, neužtikrina net minimalių vaiko poreikių ir neatitinka protingumo kriterijų. Apeliantas pats atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu teikia išlaikymą sūnui po 64,41 Eur per mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių sūnaus, kuriam dabar yra beveik 17 metų, amžių bei aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo.Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai neįvertino pablogėjusios atsakovo turtinės padėties, priteistas laikino išlaikymo dydis pažeidžia vaikų lygiateisiškumo principus, ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik abstrakčiais padidėjusiais vaiko poreikiais. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Išlaikymą savo vaikams turi teikti abu tėvai, taip pat ir apelianto sutuoktinė. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, vaikui augant didėja ir jo poreikiai. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog ieškovė preliminariai įrodė, kad yra pagrindas padidinti teikiamo laikino išlaikymo sumą, nes šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai lyginant su buvusiais 2001 m. pasikeitė taip, kad šiuo metu teikiamo išlaikymo nepakanka jiems patenkinti (CPK 12, 178 str.). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 64,41 Eur išlaikymo pakanka minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 100 Eur laikinas išlaikymas iš apelianto yra protingo dydžio ir pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti jo interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.