Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-434-1072/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-12
Bylos Nr.
eAN2-434-1072/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01274-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
K. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-434-1072/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01274-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas K. M. atstovo advokato Dariaus Karvelio skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17530-2025 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. K. M. Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 330 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. birželio 30 d. 16.12 val., (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu apeliantas K. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, netaikant specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesių terminui, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Apeliantas skunde, ginčydamas padaryto administracinio nusižengimo kaltės formą, nurodo, kad jam inkriminuojama veika nėra padaryta tyčia, o šiai veikai kvalifikuoti būtina nustatyti veiką kvalifikuojantį požymį – tiesioginę tyčią. Pirmosios instancijos teismas neatliko įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos, t. y. privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Pasak apelianto, iš bylos medžiagoje esančių duomenų visumos nėra galimybės daryti kategorišką išvadą, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, atliko veiksmus tyčia. Apelianto manymu, jis juos atliko dėl neatsargumo. Apeliantas, dėstydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 22 straipsnio 5 dalies, 2 straipsnio 46 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 7 dalies nuostatas, nurodo, kad jis neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Be to, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia.

3.2. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis anksčiau buvo nubaustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 2 ir 3 dalyse, padarymą, tačiau jam nebuvo taikyta administracinio poveikio priemonė, o jis teisę vairuoti transporto priemones prarado formaliai neatlikęs veiksmų – neužbaigęs papildomų vairuotojų mokymų. Nei viename iš anksčiau surašytų administracinių nusižengimų protokolų nebuvo nurodyta informacija, kad jis turi prievolę atlikti veiksmus, numatytus SEAKĮ, todėl jis apie tai nežinojo. Pasak apelianto, Institucija turėtų apie tai informuoti pradedančiuosius vairuotojus skirdami baudas. Apeliantas pažymi, kad asmenų, vairuojančių transporto priemones, kuomet vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, veiksmai formaliai gali būti priskiriami prie keliančių pavojų eismo saugumui, tačiau būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumų, kuris yra mažesnis nei rūšinis bei kaltės formą, o šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Paskyrus nuobaudą ir draudimą vairuoti transporto priemones septyniems mėnesiams, dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Apelianto teigimu, jis šį nusižengimą padarė, kadangi nebuvo informuotas apie jam SEAKĮ numatytą prievolę pažeidus KET reikalavimo, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas bei sąžiningai klysdamas.

3.3. Apeliantas skunde, dėstydamas argumentus dėl skirtinų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, pažymi, kad nesutinka su apylinkės teismo pozicija, jog šioje byloje nėra galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apelianto vertinimu, administracinio poveikio priemonė paskirta neproporcingai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jis šiuo metu dirba įmonėje, iki kurios atstumas yra 21 km, be to, jis šiuo metu mokosi. Netekus teisės vairuoti jis galimai prarastų darbą, o neturėdamas pajamų negalėtų susimokėti už mokslus. Nors turėtų teorinę galimybę į darbo vietą ir mokslus nuvykti viešuoju transportu, tačiau toks vykimas sudarytų neproporcingus ir perteklinius sunkumus dėl ankstyvo išvykimo iš namų, apie 20 min. ėjimo nuo stotelės iki darbovietės, o pabaigęs darbą 16.00 val. mokymosi įstaigoje atsidurtų tik apie 18.00 val., nors mokslai prasideda 17.00 val. ir tęsiasi iki 22.00 val., o po jų dėl vykimo viešuoju transportu namo grįžtų namo tik apie 23.34 val. Apeliantas pažymi, kad jis nuolatos prižiūri ir padeda namų ruošos darbais savo seneliams, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), o netekęs teisės vairuoti, jis negalėtų jų lankyti ir pagelbėti garbingo amžiaus seneliams. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybę, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tarnavo kariuomenėje, kurioje gavo eilinio laipsnį už gerą tarnybą, taip pat dalyvavo dviejų savaičių lengvojo šarvuočio vairuotojo kurse, kur išlaikius testą, jam buvo išduotos kariuomenės teisės, kurios galiojo iki tarnybos galo. Apie tai, kad jis yra praradęs teisę vairuoti, jis sužinojo tik tada, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau jis ėmėsi veiksmų ir spalio 22 d. jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti trejus metus. Apelianto teigimu, jis iš karto prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas pripažinta jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sutinka, jog toks elgesys nėra pateisinamas ir tokiu neatsakingu elgesiu asmuo kartu turi prisiimti ir dėl to kilsiančias pasekmes, tačiau, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, visuma šios bylos aplinkybių leidžia konstatuoti, jog sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės taikymas nebūtų proporcinga priemonė bei prieštarautų teisingumo principui. Apeliantas, cituodamas formuojamą teismų praktiką, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl šiurkštesnio administracinio nusižengimo, konstatavo, kad asmeniui skiriama administracinio poveikio priemone neturėtų asmens žlugdyti, sukelti nepakeliama naštų jam bei jo artimiesiems. Visos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Jis suvokia padaryto nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes ir pats procesas padarė auklėjamąjį poveikį, todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 7 mėnesių terminui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą. Apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs. Institucijos atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir skunde nurodytą prašymą, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

K. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu apeliantas K. M. neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia padaryto administracinio nusižengimo kaltės formos bei paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Tai, kad apeliantas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir jame pateiktais argumentais, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiesiogine tyčia. Apeliantas nesutinka, kad minėtą pažeidimą padarė tyčia bei teigia, kad apdarė jį dėl neatsargumo, nes už ankstesnių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 2 ir 3 dalyse, padarymą, jam nebuvo taikyta administracinio poveikio priemonė, o jis teisę vairuoti transporto priemones prarado formaliai neatlikęs veiksmų – neužbaigęs papildomų vairuotojų mokymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

8. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad pagal SEAKĮ 2 straipsnio 46 dalį papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės neblaivumas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn).

9. Tuo tarpu SEAKĮ 24 straipsnio, reglamentuojančio teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą, 7 dalyje numatyta, kad vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas (šiuo atveju – draudimą neviršyti nustatyto greičiau daugiau kaip 10 km/h), ir per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad K. M., kaip pradedantysis vairuotojas, kadangi 2022 m. kovo 28 d. buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, 2024 m. kovo 23 d., 2024 m. balandžio 14 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 ir 3 dalyse, t. y. du kartus nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 20 km/h ir vieną kartą – daugiau kaip 10 km/h. Tai, kad apeliantui K. M. už šių administracinių nusižengimų padarymą nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo. Pažymėtina, kad K. M., kaip vairuotojui, turėjo būti žinomos KET nuostatos. Pagal KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Neabejotina, kad pradedantiesiems vairuotojams Lietuvoje nustatyti griežtesni reikalavimai, pavyzdžiui, taikomi griežtesni greičio apribojimai, negalima vairuoti po alkoholio ar narkotikų poveikio, o už tam tikrų pažeidimų padarymą, gali reikėti išklausyti papildomus mokymus. Taigi, apeliantui K. M., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, keliamas privalomas reikalavimas žinoti teisės aktuose jam nustatytus pareigas ir tinkamai jas įgyvendinti. Apeliantas K. M. žinojo, kad yra tris kartus nubaustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, paskirtas baudas sumokėjo, todėl tai, kad nesidomėjo, ar už anksčiau padarytų administracinių nusižengimų padarymą, be kita ko, ne tik nustatyto greičio viršijimo, tačiau ir kitų padarytų KET pažeidimų (už transporto priemonės stovėjimą vietose kuriose draudžiama sustoti ir stovėti, transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, važiavimą transporto priemone eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui), jam, kaip pradedančiajam vairuotojui, nėra keliami reikalavimai išklausyti papildomus vairuotojų mokymus, nepaneigia jo kaltės padarius šioje byloje analizuojamą administracinį nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad K. M. teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones galiojo iki 2025 m. kovo 28 d., tai patvirtina ir apelianto prie skundo pateiktas išsilavinimo ir kvalifikacijos dokumentų išrašas, tačiau jis, praėjus dar trims mėnesiams po galiojimo pabaigos, t. y. 2025 m. birželio 30 d., sustabdytas policijos pareigūnų jiems naujo vairuotojo pažymėjimo nepateikė, iki vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigos apskritai nesikreipė į VĮ Regitra dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo į 10 metų galiojantį pažymėjimą, taigi vairuodamas transporto priemonę neturėjo išduoto naujo vairuotojo pažymėjimo. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma, patvirtina, kad aptariamą administracinį nusižengimą K. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

11. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Šiuo atveju K. M. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė neženkliai didesnė už minimalų terminą – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas septyniems mėnesiams.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.

13. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių apelianto K. M. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Kita vertus, įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs pakankamai griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

14. Vien aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto skunde minimi kitų teismų sprendimai administracinio nusižengimo bylose negali būti laikoma precedentu, kadangi kiekvienu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško net ir apygardos teismui, procesinio sprendimo.

15. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui, nurodytos apeliantą K. M. charakterizuojančios aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis yra dirbantis, mokosi ar kad tarnavo kariuomenėje, yra būdingos didžiajai daliai piliečių bei nustatomos daugumoje tokios kategorijos bylose, todėl nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta nežymiai minimalią trukmę viršijanti administracinio poveikio priemonės trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga. Nagrinėjamu atveju teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių (tarnavimas kariuomenėje, reikalingumas artimųjų gerovės rūpinimuisi, asmeniniams poreikiams ar kt.) išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, taip pat nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. ir jo šeimos ar artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

16. Pažymėtina, kad nepaisant teigiamos charakteristikos, K. M. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis dėl turimų galiojančių administracinių nuobaudų bei baustumo skaičiaus (vien devyni kartai už KET pažeidimus, padarytus kaip vairuotojo). Apeliantas K. M., prieš darydamas minimą administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės (nepatogumai vykstant iš namų į darbą ir (ar) mokymosi įstaigą) negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę K. M. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonės terminą, tiek apylinkės teismas, atmesdamas skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Akivaizdu, kad apeliantas K. M. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai, todėl vien tai, kad K. M., vairuodamas transporto priemonę, nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nesudaro pagrindo skirti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti paskiros administracinio poveikio priemonės terminą ar jos iš viso neskirti. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

18. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad K. M. Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Venckienė