- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1109-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02040-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- A.
- Atsakovas
- B., C., D., E., F., G.
- Trečiasis asmuo
- Neviešas
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo A. patikslintą ieškinį atsakovams B., C., D., E., F., G. dėl nuosavybės išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – H. ir advokatų profesinė bendrija L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų B., C., D. ir E. jų neteisėtai valdomo ieškovo daikto (66,68 proc. įnašo advokatų profesinėje bendrijoje L.) piniginę vertę – 411 296,92 Eur sumą, kuri bus patikslinta atlikus ekspertizę, o taip pat ir partnerio, turinčio 66,86 proc. įnašo, pajamas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. spalio 2 d.; 2) alternatyviai, jei teismas laikytų 2012 m. rugsėjo 3 d., 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 8 d., 2014 m. vasario 1 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. visuotinio partnerių susirinkimo protokolus bei sprendimus sandoriais, pripažinti šiuos sandorius ir atitinkamus notarinius aktus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ta apimtimi, kuria jie įvertina partnerių įnašų dydžius bei reguliuoja ieškovo dalyvavimą advokatų profesinės bendrijos veikloje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
3. Ieškovas A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą, grąžinti ieškinį nagrinėti iš naujo, priteisti teismo išlaidas. Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 4 060 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Ieškovas A. pateikė patikslintą ieškinį; Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
6. Ieškovas A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad pateikiant šį apeliacinį skundą elektroninėmis ryšių priemonėmis, yra mokamas 4 060 Eur žyminis mokestis, kurį ieškovas yra sumokėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 4 060 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas pateikė duomenis, kad 2022 m. spalio 5 d. sumokėjo 4 060 Eur žyminį mokestį.
8. Ieškovas A. pateikė prašymą grąžinti 4 060 Eur žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas 2019 m. gruodžio 5 d. už apeliacinį skundą, skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas buvo panaikintas, tačiau žyminis mokestis ieškovui nebuvo grąžintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino ieškovo A. prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 1 dalis numato baigtinį atvejų sąrašą, kada sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Teismas nenustatė nei vieno iš CPK 87 straipsnyje išvardintų atvejų, kuriais remiantis ieškovui turėtų būti grąžinamas žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ne dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, todėl nebuvo pagrindo grąžinti už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dėl to, jog sprendimas buvo panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Pažymėjo, kad CPK 87 straipsnis nenumato galimybės grąžinti žyminį mokestį vien tuo pagrindu, kad byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantas A. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. CPK 80 straipsnis numato, kad už turtinį ginčą yra mokamas procentinis mokestis, kuris skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Ginčijama suma nepasikeitė, todėl ieškovas neprivalo primokėti žyminio mokesčio. Šiuo metu žyminis mokestis yra apmokėtas 4 060 Eur už apeliacinį skundą, skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, du kartus t. y. 2019 m gruodžio 5 d. (už pirmą kartą teiktą apeliacinį skundą) ir 2022 m. spalio 5 d. (už antrą kartą pateiktą apeliacinį skundą) po 4 060 Eur. Todėl, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 punktu, ieškovui turi būti grąžinti 4 060 Eur, kadangi žyminio mokesčio sumokėta daugiau nei numato įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo esmės
13. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49, 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).
15. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80, 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atsakovų C., B., D. ir E. atžvilgiu ieškinį patenkinti, o atsakovų F. ir G. atžvilgiu klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovas pateikė duomenis, kad, pateikiant apeliacinį skundą, sumokėjo 4 060 Eur žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-649-881/2020, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo sprendimas panaikintas CPK 239 straipsnio 1 dalies pagrindu.
17. Iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė. Ieškovas A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovas nurodė, kad pateikiant šį apeliacinį skundą elektroninėmis ryšių priemonėmis, yra mokamas 4 060 Eur žyminis mokestis, kurį ieškovas yra sumokėjęs. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 4 060 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas pateikė duomenis, kad 2022 m. spalio 5 d. sumokėjo 4 060 Eur žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą.
18. Ieškovas A. pateikė prašymą grąžinti 4 060 Eur žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas 2019 m. gruodžio 5 d. už apeliacinį skundą, skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas buvo panaikintas, tačiau žyminis mokestis ieškovui nebuvo grąžintas.
19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ne dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nebuvo pagrindo grąžinti už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (4 060 Eur) CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
20. Ieškovas pateikė prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už pirmą apeliacinį skundą CPK 87 straipsnio pagrindu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra nei vieno iš CPK 87 straipsnyje išvardintų atvejų, kuriuo remiantis ieškovui turėtų būti grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo, todėl pagrįstai prašymo netenkino.
21. Tačiau nurodytina, kad ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą, yra jo patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje (CPK 93 straipsnis).
22. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą).
23. Šiuo atveju byloje nėra įsiteisėjusio galutinio teismo sprendimo, kadangi ieškovas A. yra pateikęs apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 išaiškino, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 13 punktas). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, tačiau materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 15 punktas).
25. Taigi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, minėti jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, patyrusi bylinėjimosi išlaidas (šiuo atveju žyminį mokestį sumokėjusi už apeliacinį skundą) negali būti vertinama kaip laimėjusi / pralaimėjusi bylą ir atitinkamai dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje stadijoje, nesant byloje priimto baigiamojo teismo procesinio sprendimo, negalimas.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismais tinkamai aiškino ir taikė procesines nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio grąžinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Nurodytina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas byloje priėmus galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo jo rezultato.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.