Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjų E. R., L. R., M. E. ir D. S. prašymu nustatyti terminą procesiniams veiksmams Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1245-275/2021 atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 72 straipsnio 3 dalies pagrindu Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas prašymas nustatyti Vilniaus apygardos teismui terminą procesiniams veiksmams atlikti. Pareiškėjai prašo įpareigoti Vilniaus apygardos teismą išspręsti jų 2021 m. lapkričio 23 d. prašymą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo.

Prašymas nustatyti terminą netenkinamas.

3. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

4. Viena iš procesinių priemonių, taikomų siekiant užtikrinti, kad teismo procesas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, yra nustatyta CPK 72 straipsnio 3 dalyje. Pagal šią nuostatą, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Teismų praktikoje proceso dalyvio galimybė pasinaudoti šiuo procesiniu institutu paprastai yra pripažįstama tuo atveju, kai egzistuoja dvi sąlygos: 1) CPK yra nustatytas konkretus terminas procesiniams veiksmams atlikti; 2) pirmosios instancijos teismas šių veiksmų nėra atlikęs. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, proceso dalyvio prašymas nustatyti terminą procesiniams veiksmams atlikti nėra tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-115-407/2020, 2018 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-97-943/2018). Be pirmiau nurodytų atvejų, šis institutas gali būti taikomas taip pat ir tada, kai įstatyme nėra nurodytas konkretus terminas, per kurį pirmosios instancijos teismas privalo išnagrinėti procesinį prašymą, tačiau iš konkrečios teisės normos formuluotės yra aišku, kad tokio pobūdžio prašymai privalo būti nagrinėjami nedelsiant (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-13-790/2021).

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti pirmosios instancijos teismui terminą išnagrinėti jų prašymą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo. Klausimai, susiję su tokio pobūdžio procesinio sprendimo priėmimu, yra reglamentuoti CPK 261 straipsnio 3–5 dalyse. Šiose nuostatose, be kita ko, nurodyta, kad sprendimu dėl ieškinio pagrindo yra nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Toks sprendimas, pagal aptariamas nuostatas, turi būti priimtas tuo atveju, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, ir kai tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. CPK nurodyta, kad teismas iš anksto praneša byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklauso šių asmenų nuomonę.

6. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, matyti, kad CPK nėra nustatytas nei konkretus terminas, per kurį teismas turėtų išspręsti klausimą dėl sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo, nei konkreti proceso stadija, kai galėtų būti priimtas tokio pobūdžio sprendimas. Aptariamų normų turinys taip pat nesuponuoja išvados, kad šalies prašymas priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo turi būti išsprendžiamas nedelsiant. CPK 261 straipsnio 3 dalyje išdėstytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teisinis pagrindas priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, kuriuo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, yra tam tikrų aplinkybių visumos nustatymas: 1) ginčas kyla ir dėl ieškinio pagrindo, ir dėl ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio); 2) surinktų įrodymų pakanka tam, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo; 3) pagrįsta teismo nuomonė, kad byla tokiu būdu bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-381/2019). Prerogatyva įvertinti, ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra nustatyta būtent bylą nagrinėjančiam teismui. Vis dėlto pažymėtina, kad spręsdamas tokį prašymą teismas, kaip ir kiti teismo procese dalyvaujantys subjektai, yra saistomas bendro pobūdžio pareigos rūpintis operatyviu ir ekonomišku teismo procesu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 72 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų E. R., L. R., M. E. ir D. S. prašymo nustatyti terminą procesiniams veiksmams Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1245-275/2021 atlikti.