- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-445-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00801-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., K. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-251-1086/2021 pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., K. K. – V. dėl praleisto įstatymų termino atnaujinimo palikimui priimti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti nustatytą palikimo priėmimo terminą, po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Pareiškėja prašė atnaujinti palikimo priėmimo terminą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. K.. Po jo mirties liko 3 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, jog pareiškėja niekada su tėvu negyveno, jokių ryšių nepaleikė, nes kai jai buvo trys mėnesiais, tėvas su mama išsiskyrė ir tėvas sukūrė kitą šeimą. Iki tėvo mirties su tėvu nebendravo ir nebuvo jo mačiusi. Buvo nuvykusi tik į tėvo laidotuves. Po tėvo mirties jo palikimu nesidomėjo. Apie tai, kad mirusysis turi paveldimo turto nieko nežinojo ir tuo nesidomėjo.
4. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi savo asmeniniais reikalais pas notarą ir tuo metu notarės buvo informuota, kad po jos tėvo mirties yra likęs žemės sklypas, kuris iki šiol nėra paveldėtas. Priimti palikimo negalėjo, kadangi buvo praleidusi 3 mėn. terminą palikimui priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 gegužės 18 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
6. Nurodė, kad pareiškėja prašymą atnaujinti palikimui priimti grindė tuo, kad ji visiškai su tėvu nebendravo, nežinojo, jog tėvas turėjo nekilnojamojo turto ir po jo mirties liko palikimas. Įstatymų nustatytais terminais pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nebuvo jokių kliūčių priimti palikimą nustatytais terminais.
7. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo apie tai, kad po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tėvo mirtį, kadangi ji dalyvavo tėvo laidotuvėse.
8. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų bei nenurodė svarbių priežasčių, jog ji 3 mėn. laikotarpiu nuo tėvo mirties buvo atidi ir rūpestinga, siekdama įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku. Nurodė, jog nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir jį pratęsti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja I. M. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti nustatytą palikimo priėmimo terminą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad pareiškėja I. M. po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties galėtų priimti palikimą į 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
10. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neabejotinai žinojo apie palikimo atsiradimą, nes dalyvavo tėvo laidotuvėse. Nurodo, kad ji dalyvavo tėvo laidotuvėse. Apie tėvo mirtį sužinojo iš pažįstamų. Pažymi, kad vien dalyvavimas tėvo laidotuvėse neįrodo, kad pareiškėja būtent tada sužinojo apie palikimo atsiradimą. Nurodo, kad ji buvo įsitikinusi, kad po tėvo mirties palikimo nėra.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, atmestas.
13. Byloje nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. turėjo tris dukras: I. M., I. K. bei K. K. – V. Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės duomenimis, po J. K. (duomenys neskelbtini) mirties nėra užvestos paveldėjimo bylos. Testamento registro išrašo duomenimis, nėra įregistruotų J. K. sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išraše nurodyta, jog J. K. nuosavybės teise priklauso 3 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
15. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išeikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra, įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
16. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis termnas praleistas dėl svarbių priežasčių.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3 ) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
18. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
19. Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėja iš esmės nurodo, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl šių priežasčių: pirma – pareiškėja ilgą laiką nebendravo su mirusiuoju tėvu, antra priežastis – pareiškėjai nebuvo žinoma apie esamą palikimą likusį po jos tėvo mirties.
20. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad ilgas nebendravimas ar nežinojias apie atsiradusį palikimą, savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per 3 mėn., tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėtų būti vertinami individualūs pareiškėjos elgesio standartai, atitinkantys atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus.
21. Iš pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad pareiškėjos tėvai santuoką nutraukė tuo metu, kai pareiškėjai buvo trys mėnesiai. Mirusysis buvo sukūręs kitą šeimą ir pareiškėja iki tėvo mirties su tėvu nebendravo ir nebuvo jo mačiusi. Vertinant šias paminėtas aplinkybes, mažai tikėtina, kad pareiškėjai nuvykus į tėvo laidotuves, jai tapo žinoma apie galimą tėvo palikimą. Pareiškėja neneigia to fakto, kad ji buvo nuvykusi į tėvo laidotuves ir jai buvo žinomas faktas apie tėvo mirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad iki tėvo mirties pareiškėja su tėvu nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių. Vertinant individualiai šią situaciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja buvo pakankamai rūpestinga ir atidi, tai yra nors pareiškėja nebuvo mačiusi savo tėvo ir su juo nebendravo, tačiau nuvyko į jo laidotuves. Kadangi pareiškėjos tėvas buvo sukūręs kitą šeimą, todėl tikėtina, jog pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jeigu ir yra likusio paveldimo turto, šis turtas turėtų atitekti antrajai mirusiojo šeimai. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad jai tik 2020 m. tapo žinoma, kad po tėvo mirties yra likęs nekilnojamasis turtas, į kurį ji gali pretenduoti, kaip įstatyminė įpėdinė.
22. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, pareiškėja iš karto po to, kai jai tapo žinoma apie mirusiojo tėvo palikimą, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tai yra, ėmėsi aktyvių veiksmų, būtinų palikimui priimti. Be to, pažymėtina, kad dėl mirusiojo palikimo niekas po jo mirties nesikreipė ir paveldijimo bylos nėra užvestos ir šiai dienai.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
24. Byloje nustatytos aplinkybės – pareiškėjos veiksmai iš karto po to, kai jai tapo žinoma apie mirusiojo palilimimą, kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekimas įgyvendinti savo, kaip įstatyminės įpėdinės, teises, leidžia datyti išvadą, kad pareiškėjos elgesys buvo pakankamai atidus ir sąžiningas šioje situacijoje. Pareiškėja dėl objektyvių priežasčių apie galimai tėvui priklausantį turtą sužinojo pavėluotai. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių egzistavo ir jos laikytinos svarbiomis pateisinti termino praleidimą. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė. Vertinant termino praleidimo priežastis pažymėtina, kad pareiškėjos elgesys, po to kai jai tapo žinoma apie palikimo atsiradimą, buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, pareiškėja nebuvo nerūpestinga ar aplaidi, įgyvendindama savo, kaip įpėdinio, teises pagal įstatymą. Teismo vertinimu, šios bylos konkstekste nurodyta pareiškėjos aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo termino atnaujinimui (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
25. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, regalamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimo, neteisingai taikė individualius elgesio standartus esamoje situacijoje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl palikimo termino atnaujinimo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. M. prašymą dėl palikimo termino atnaujinimo – tenkinti.
Pareiškėjai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atnaujinti terminą po J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priimti palikimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.