- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-496-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02674-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūra
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ir trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei E. K. dėl valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
I. Ieškovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalyje numatytas teises, pareiškė ieškinį viešajam interesui ginti, prašydama priteisti iš atsakovės 12 447,41 Eur ir 5 522,96 Eur žalos atlyginimą – šių įmokų gavėjai yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
II. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartį dalyje dėl 12 447,41 Eur žalos atlyginimo valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, sudarytą tarp atsakovės E. K. ir suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir bylą šioje dalyje nutraukė.
III. Nurodė, kad Valstybė patyrė turtinę žalą, kurią sąlygojo neteisėti atsakovės, vykdžiusios individualią ūkinę – finansinę veiklą, veiksmai (neveikimas), kurie teismo pripažinti nusikalstamais.
Šalies argumentai
IV. Atsakovė E. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad su žalos padarymu sutinka, tačiau nesutinka su jos dydžiu, taip pat mano, kad praleistas senaties terminas tokiam ieškiniu reikšti. Prašė žalos dydį sumažinti perpus ir priteistos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis per 36 mėnesius, atsižvelgiant į atsakovės sunkią turtinę padėtį ir į tai, kad ji geranoriškai atlygina žalą, mokėdama kas mėnesį po 262,50 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai.
V. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad žalos dydis, padarytas dėl atsakovės kaltės, buvo nustatytas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 27 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-351(17). Šis dokumentas kartu su patikslinimais buvo pripažintas įrodymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-224/2018, kurioje konstatuota, kad E. K. neteisėtu būdu vertėsi ūkine ir komercine veikla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
VI. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės valstybės biudžetui 3 120 Eur žalos atlyginimą, sumokant jį gavėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės 68 Eur žyminį mokestį valstybei. Sprendimo įvykdymą dėl žalos atlyginimo išdėstė dalimis, įpareigojant atsakovę mokėti kiekvieną mėnesį po 130 Eur nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2024 m. sausio 31 d., pinigus pervedant gavėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
VII. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu 2018 m. spalio 4 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-23-224/2018 yra pripažinta, kad E. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje: vykdydama ūkinę – komercinę veiklą pagal verslo liudijimą ir būdama mokestinės prievolės subjektu atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji turėjo galutinę naudą mokestinės prievolės prasme. Baudžiamoji byla atsakovės atžvilgiu nutraukta, remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis, o byloje pareikšti prokuroro civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Kadangi atsakovės nusikalstama veika padaryta 2010-2011 metais, o Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti ir perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, todėl 2018 metais mokesčių administratorius, 2018 m. gruodžio 7 d. gavęs Alytaus apylinkės teismo įsigaliojusį 2018 m. spalio 4 d. nuosprendį, tikrinti šios mokėtojos veikos jau negalėjo, todėl nesumokėta mokestinė prievolė laikytina žala valstybei.
VIII. Teismas, atsižvelgdamas į nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuotas aplinkybes, kurios turi prejudicinę galią, nusprendė, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad valstybė patyrė turtinę žalą, kurią sąlygojo neteisėti atsakovės veiksmai, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio normų turiniu, atsakovė kyla prievolė atlyginti valstybės patirtą 5 522,96 Eur žalą Valstybinio socialinio draudimo įmokų.
IX. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės turtinės padėties, dėl žalos atlyginimo valstybei su Kauno apskrities valstybines mokesčių inspekcija buvo sudaryta taika ir žalos dydis sumažintas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomą priteisti žalos atlyginimą sumažino iki 3 120 Eur.
X. Teismas pažymėjo, kad Alytaus apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-224/2018 priimtas 2018 m. spalio 4 d., todėl ieškovė, pateikusi 2020 m. spalio 19 d. ieškinį teismui, kuris teisme gautas 2020 m. spalio 20 d., nepraleido ieškinio senaties termino.
XI. Atsakovės prašymą dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis teismas tenkino iš dalies, išdėstant jos sumokėjimą per 24 mėnesius. Teismas nurodė, kad dėl turtinės padėties atsakovė neišgali iš karto atsiskaityti su valstybe, kadangi gauna nedideles pajamas, turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos tinkamai vykdo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
XII. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą dalyje dėl 3 120 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš atsakovės priteisti valstybės biudžetui 5 522,96 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas pripažino ieškinį teisėtu ir pagrįstu, tačiau žalos dydžio sumažinimas iki 3 120 Eur visiškai neargumentuotas ir nepagrįstas. Ekspertizės akto duomenys – 5 522,96 Eur VSD įmokų suma nebuvo nuginčyti nei baudžiamojoje byloje, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovė yra dirbanti, yra įmonės vadovė, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta sunki turtinė atsakovės padėtis, išdėstymas žalos atlyginimo dalimis būtų teisinga ir proporcinga priemonė.
12.2. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai dėl atsakovės turtinės padėties ir, kad atsakovė dalyje dėl žalos atlyginimo valstybei su Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra sudariusi taikos sutartį.
XIII. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir iš atsakovės priteisti valstybės biudžetui 5 522,96 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.3. Teismas nepagrindė priteistinos sumos dydžio, nepateikė sumažintos žalos dydžio apskaičiavimo, sprendimą motyvavo iš esmės tik turtine atsakovės padėtimi. Priteisus ne visą žalą, o 58,12 proc. ieškinio sumos, atitinkamai mažėja darbuotojų, kuriems atsakovė mokėjo neoficialų atlyginimą, papildomai priskaičiuotinos draudžiamosios pajamos (mažinama proporcingai kiekvienam, atsižvelgiant į teismo priteistos sumos dydį), t. y. pažeidžiami jų, o kartu ir viešasis interesas.
12.4. Turtinė atsakovės padėtis nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinama ne sprendžiant žalos dydžio klausimą, o tik taikant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą.
Atsiliepimas
XIV. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovės sutikimo su trečiojo asmens apeliaciniu skundu argumentai nurodyti ieškovės apeliaciniame skunde.
XV. Atsiliepimu į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atsakovė prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas pasinaudojo jam įstatymo suteikta diskrecijos teise ir sumažino iš atsakovės priteistiną žalos atlyginimą pagrįstai ir teisėtai. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina atsakovės sunkią turtinę padėtį. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą iš esmės apeliantai sutiko ir neprieštaravo, kad teismas priimdamas sprendimą žalos dydį sumažintų. Tačiau teismui priėmus sprendimą, nesutinka, kad žalos dydis būtų sumažintas.
15.2. Iš atsakovės priteistinas žalos atlyginimas visiškai nedaro jokios įtakos darbuotojų išmokoms – pensijoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
XVI. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
XVII. Apeliacinius skundus pateikę apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sumažino priteisiamos žalos atlyginimo dydį iš atsakovės. Nurodo, kad mažinti atlygintinos žalos dydį nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes atsakovės turtinė padėtis nėra tokia bloga. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje atsakovė pripažinta kalta, ekspertizės akto duomenys – 5 522,96 Eur VSD įmokų suma nebuvo nuginčyta, tokia suma nenuginčyta ir nagrinėjant civilinę bylą, todėl priimto teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
XVIII. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
XIX. Bylos duomenimis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė ieškinį pripažino ir sutiko, kad dėl jos kaltų veiksmų valstybė patyrė 5 522, 96 Eur turtinę žalą, tačiau savo atsikirtimais prašė atsižvelgti į jos turtinę padėtį ir sumažinti per pus priteistinos žalos dydį bei priteistą sumą išdėstyti per 36 mėnesių laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, o taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomą priteisti žalos dydį sumažino iki 3 120 Eur ir išdėstė nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2024 m. sausio 31 d. teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
XX. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje teismui suteikiama teisė nustatant žalos atlyginimo dydį atsižvelgti į sunkią žalos padariusio asmens turtinę padėtį. Taigi reikšmės turi ne bet kokia, o tik sunki turtinė padėtis, t. y. kai žalos padaręs asmuo neturi turto ar pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo būsto ir maisto poreikių tenkinimą. Be to, į žalos padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia.
XXI. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2018 m. spalio 4 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-23-224/2018 atsakovė yra pripažinta kalta padariusi nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, kad vykdydama ūkinę – komercinę veiklą pagal verslo liudijimą ir būdama mokestinės prievolės subjektu atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji turėjo galutinę naudą mokestinės prievolės prasme. Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei kildinamas būtent iš baudžiamojoje byloje atsakovės atliktų neteisėtų tyčinių veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismui taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalį ir mažinti iš atsakovės prašomos priteisti atlygintinos žalos dydį nebuvo jokio teisinio pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad atsakovė yra dirbanti ir gauna pakankamą darbo užmokestį. Byloje duomenų patvirtinančių jos itin sunkią turtinę padėtį nepateikta. Tokiu būdu, mažinti priteistinos žalos dydį nėra pagrindo ir dėl atsakovės turtinės padėties.
XXII. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal šio straipsnio prasmę reiškia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtinais atvejais, kai yra sunki šalių turtinė padėtis arba susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių yra labai sunku sprendimą įvykdyti. Sprendžiant sprendimo įvykdymo, atidėjimo ar išdėstymo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į išieškotojo interesus.
XXIII. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).Taigi, teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutas taikomas tik išskirtinais atvejais, priešingu atveju būtų paneigtas teismo sprendimo vykdymo per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje ir tokiu būdu skolininkui būtų suteikta galimybė išvengti teismo sprendimo vykdymo teisinių pasekmių, skatinančių skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę kreditoriui.
XXIV. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovės pateiktus duomenis sprendžia, kad atsakovė byloje patikimų įrodymų dėl kurių būtų pagrindas priimtą teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti teismui nepateikė. Atsakovės pateikti įrodymai apie gaunamą darbo užmokestį nepatvirtina sunkios turtinės padėties, o priimto teismo sprendimo išdėstymas pažeistų išieškotojų interesus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami tam, kad patvirtintų iš tiesų sunkią jos finansinę padėtį. Todėl atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, netenkinamas (CPK 284 straipsnis).
XXV. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas. Todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį patenkinti. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
XXVI. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus ieškinį ir apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 3 dalies pagrindu ieškovė ir trečiasis asmuo nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinius skundus atleisti. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, todėl valstybei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis: 125 Eur už ieškinį, 71 Eur už ieškovės apeliacinį skundą ir 71 Eur už trečiojo asmens apeliacinį skundą, iš viso 267 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 5 522,96 Eur žalai atlyginti, sumokant ją gavėjui Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ministerijos, kodas 188677775, įmokos kodas 282, į bet kurią iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) – esančią AB „Luminor banke“; (duomenys neskelbtini) – esančią AB „SEB banke“; (duomenys neskelbtini) – esančią AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) – esančią UAB „Medicinos banke“; (duomenys neskelbtini) – esančią banke AB „Citadele“; (duomenys neskelbtini) – esančią AB „Šiaulių banke“.
Atsakovės E. K. prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 267 Eur žyminį mokestį valstybei.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.