- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-1918-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02674-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Diana Labokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūra
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, "Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija"
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei E. K. dėl valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės E. K. valstybės biudžetui 12 447,41 Eur padarytą žalą, sumokant ją gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į bet kurią iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, priteisti iš atsakovės E. K. valstybės biudžetui 5 522,96 Eur padarytą žalą, sumokant ją gavėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bet kurią iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja ne Civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai, kuriuose numatyta speciali procedūra, kuria remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui, žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-363/2014). Teismas sprendė, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl valstybei padarytos žalos, kuomet buvo išvengta privalomai mokėtinų mokesčių, atlyginimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti iš naujo spręsti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešą interesą, ieškinio priėmimo klausimą.
5. Atskirajame skunde nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-23-224/2018 buvo pripažinta atsakovės 2010-2011 metais padaryta nusikalstama veika. Vadinasi, mokesčių administratorius tikrinti šios mokėtojos veikos už minėtą laikotarpį negalėjo. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo tvarką, spręsti klausimą dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo šiuo atveju negalima. Tačiau mokestinė prievolė liko neįvykdyta, valstybė patyrė nuostolius ir šie nuostoliai patirti dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų, todėl šie nuostoliai laikytini žala valstybei. Teismas neteisingai interpretavo mokestinės prievolės ir civilinės atsakomybės institutų atskyrimo klausimą. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nutraukta, todėl pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nėra galimybės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti (dėl objektyvių priežasčių), todėl prokurorė viešojo intereso gynimo tvarka gindama valstybės interesus kreipėsi į teismą dėl valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Valstybė patyrė turtinę žalą, kurią sąlygojo neteisėti atsakovės veiksmai. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio normų turiniu, atsakovei kyla prievolė atlyginti valstybės patirtą žalą. Nagrinėjamu atveju yra būtent ta situacija, kuomet Mokesčių administravimo įstatymas nustatyta tvarka negali būti taikomas, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktą, mokestinė prievolė yra pasibaigusi - suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei pagrįstai kildinamas iš žalos atlyginimo teisinių santykių, kadangi atsakovė įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta padariusi nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
8. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
9. Nagrinėjamu atveju prokurorė, įgyvendindama CPK 49 straipsnio 1 dalyje numatytas teises, byloje pareiškė ieškinį viešajam interesui ginti, reikalaudama priteisti iš atsakovės 12 447,41 Eur ir 5 522,96 Eur padarytą žalą – šių įmokų gavėjai yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-23-224/2018 yra pripažinta, kad atsakovė E. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje - vykdydama ūkinę - komercinę veiklą pagal verslo liudijimą ir būdama mokestinės prievolės subjektu atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji turėjo galutinę naudą mokestinės prievolės prasme. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės nusikalstama veika padaryta 2010-2011 metais, tikrinti šios mokėtojos veikos 2018 metais už minėtą laikotarpį mokesčių administratorius, tik 2018 m. gruodžio 7 d. gavęs Alytaus apylinkės teismo įsigaliojusį nuosprendį, jau negalėjo, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 p. mokestinė prievolė yra pasibaigusi - suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Nesumokėta mokestinė prievolė laikytina žala valstybei. Valstybė patyrė turtinę žalą, kurią sąlygojo neteisėti atsakovės veiksmai.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla Nr.1-23-224/2018 yra nutraukta, todėl pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nėra galimybės. Vadinasi, ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei pagrįstai kildinamas iš žalos atlyginimo teisinių santykių, kadangi atsakovė įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta padariusi nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose.
12. Šiuo konkrečiu atveju prokurorė, gindama viešąjį interesą, pasirinko civilinių teisių gynimo būdą - ieškinio faktinį pagrindą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies, CK 6.246-249 straipsnių normomis, įtvirtinančiomis asmens teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką. Taigi, teismas tik išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių pateiktus argumentus, nustato, ar teisės normos, kuriomis grindžiamas ieškinys, konkrečioje situacijoje gali būti taikomos ar jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima nustatyti, ar atsakovei, įvertinus jos veiksmus (neveikimą), kyla civilinė atsakomybė atlyginti dėl jos veiksmų (neveikimo) atsiradusią žalą.
13. Remiantis išvardintomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ieškinio priėmimo perduotinas Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.