Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,INTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

7. Nutarimu 1318 į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktomis kategorijomis 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai) kartu nustatoma, kad ši įranga Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose negali būti perkama iš Kinijos Liaudies Respublikoje veiklą vykdančių (ar jų kontroliuojamų) asmenų. Tokios nuostatos įtrauktos neanalizuojant konkretaus subjekto veiksmų, kurie gali sukelti kokią nors grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Teismas nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai ar kitam aukštesnės galios teisės aktui, o ieškovės abejonės dėl Nutarimo atitikimo Konstitucijai ir / ar VPĮ nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl ieškovės prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė UAB ,,INTA“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė:

16.1. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą:

a) Ar SESV 54, 56 ir 62 straipsniams bei Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieštarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos (kaip nustatyta Nutarime 280), pagal kurias valstybė narė gali visų ir bet kurių trečiosios valstybės narės ūkio subjektų atžvilgiu taikyti ribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netaikydama mažiau ribojančių priemonių (pvz., neatlikdama individualaus kiekvieno ūkio subjekto vertinimo)?;

b) Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokių ES teisėje įtvirtintų kriterijų ir sąlygų privalo laikytis valstybė narė, nustatydama tokius ribojimus?

c) Ar SESV 54, 56 ir 62 straipsnio ir TVPP reglamento 3 straipsnio nuostatoms neprieštarauja VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sąvoka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantį asmenį?

16.2. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Nutarimas 280 neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms:

a) Konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedūriniu (pagal nutarimo priėmimo tvarką) atžvilgiu – tiek, kiek nutarimu į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktos kategorijos 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“;

b) Konstitucijos 29 straipsnyje ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktą tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiškai nurodyta nutarimo teikime), siekiant užkirsti kelią šiam tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

c) Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek Nutarimo 280 nuostatos, ribodamos ūkio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia ūkinės veiklos laisvę ir sąžiningos konkurencijos principą.

16.3. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti – atsakovo pirkimo komisijos Sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą tęsti Pirkimo procedūras bei sudaryti sutartį su Pirkimo nugalėtoja UAB ,,INTA“.

16.4. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas Sprendimą priėmė tam nesant teisinio pagrindo. Be kita ko, tokio pagrindo skundžiamame sprendime nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame sprendime teismas nevertino, ar egzistuoja objektyvios, o ne subjektyvios aplinkybės priimti Sprendimą, tai yra nutraukti Pirkimo procedūras. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, privalėjo įvertinti, ar tokios objektyvios aplinkybės egzistavo Sprendimo priėmimo metu. Tokios aplinkybės negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos valios, neveikimo, aplaidumo ar nerūpestingumo – atsižvelgiant į taikomos poveikio priemonės ultima ratio (liet. paskutinė priemonė) pobūdį. Vien ta aplinkybė, kad atitinkami teisės aktų pakeitimai buvo inicijuoti subjekto, kuris atsakovo atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas bei nukreipti tiesiogiai į ieškovę, patvirtina, jog tokios aplinkybės nebuvo objektyvios. Teismas į tai neatsižvelgė, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

17.2. Perkančioji organizacija pernelyg plačiai aiškina ir taiko teisę (pareigą) nutraukti Pirkimo procedūras. Pirkimo procedūros jau buvo atliktos iki 2022 m. lapkričio 24 d., todėl neaišku, kodėl perkančioji organizacija iki Nutarimo 1318 delsė sudaryti Pirkimo sutartį. Naujasis Nutarimas 1318, jo atsiradimas, yra subjektyvus, sąlygotas, be kita ko, ir pačios perkančiosios organizacijos valios, todėl negali būti laikomas pagrindu nutraukti Pirkimą. Nutarimas 1318 buvo priimtas 2022 m. gruodžio 29 d., tai yra daugiau kaip po mėnesio nuo Pirkimo procedūrų užbaigimo. Kadangi pačiame Nutarime 1318 nėra nuostatų dėl jo galiojimo atgal, o įstatymų leidėjas, atlikdamas VPĮ pakeitimus, paprastai įstatymo įsigaliojimo nuostatose tai numato, Nutarimas 1318 negali būti taikomas Pirkime. Be to, byloje nėra duomenų, kad tiekėja ar jos siūlomos prekės yra laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui.

17.3. Nepriklausomai nuo to, kad pagal naująjį VPĮ reglamentavimą kai kurios prekės ar paslaugos galėtų būti laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau, jei jos buvo įsigytos (pradėtos pirkimo procedūros) iki įstatymo pakeitimo, tokios prekės ir paslaugos nėra ir nebus laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui. Naujasis Nutarimas 1318 taikomas tik į ateitį, negali būti laikomas pagrindu laikyti visas prekes, įsigytas iki šio Nutarimo 1318 įsigaliojimo, retrospektyviai pradėjusiomis kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas netinkamai ir neteisingai aiškino teisės aktų galiojimo laike institutą – Nutarimas 1318 atgal negalioja. Teismas klaidingai aiškino, kad šis Nutarimas 1318 gali sukelti kokias nors teisines pasekmes prekių ar paslaugų atžvilgiu, kurios buvo pradėtos pirkti (buvo pradėtos Pirkimo procedūros), arba buvo jau nupirktos iki minėto Nutarimo 1318 įsigaliojimo. Nutarimas 1318 negali būti laikomas objektyvia, nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančia, aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti, leidžiančia VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu nutraukti Pirkimą. Kadangi nėra ir neegzistuoja kitokių nenumatytų aplinkybių, todėl perkančiosios organizacijos Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o Pirkimo procedūros turi būti tęsiamos – sudaroma sutartis su Pirkimo nugalėtoja (tiekėja).

17.4. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad atsakovas padarė VPĮ įtvirtintų principų pažeidimus. Vien šių principų pažeidimas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas. Perkančioji organizacija privalėjo griežtai vadovautis Pirkimo sąlygomis, tačiau dėl nepagrįstų priežasčių (Sprendime vadovaujantis ginčo teisiniam santykiui netaikytinomis teisės normomis) atsakovas priėmė Sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas tik „aklai“ vadovavosi poįstatyminiais teisės aktais ir nusprendė, kad Pirkimo nutraukimas yra teisėtas. Tokiu būdu teismas neobjektyviai ir neišsamiai nagrinėjo bylą, nenustatė bylai esminių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

17.5. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad perkančiosios organizacijos veiksmais yra pažeidžiamos ir ES teisės normos. Perkančioji organizacija bet kokiomis priemonėmis siekia eliminuoti tiekėją dėl nacionalinio saugumo pagrindų, tačiau toks siekis negali būti pateisinamas ne tik VPĮ ir kasacinės praktikos nuostatomis, bet ir ES tiesiogiai taikomų teisės normų (ES Reglamentai, SESV) bei ESTT precedentų pagrindu. Pagal SESV 54, 56 ir 62 straipsnius, ES viešiesiems pirkimams taikomi pagrindiniai skaidrumo, lygybės ir nediskriminavimo principai. Kinijos Liaudies Respublika nėra sudariusi susitarimo su ES dėl viešųjų pirkimų. Tiekėjo prekių gamintojas vykdo savo pagrindinę veiklą Lenkijoje, kur ir yra įsisteigęs, todėl ES valstybių narių institucijos negali teisėtai nagrinėti ir Kinijos piliečių arba Nuctech Hong Kong / Pekinas nuosavybės ir kontrolės. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo nei direktyvų, nei TVPP reglamento taikymo, neanalizavo, ar tiek sprendimu, tiek sprendime nurodytais teisės aktais nėra pažeidžiamos ES teisės normos. Teismas neanalizavo sprendimo bei nacionalinės teisės atitikties ES teisei klausimo. Dėl šios priežasties teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

17.6. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų teisėtai pašalinti tiekėją dėl jos siūlomų prekių gamintojo (ES įmonės) iš pirkimo ir taip nukrypti nuo ES sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių, turi įrodyti, jog Lietuvos nacionalinio saugumo interesų apsauga negalėtų būti užtikrinta, jei tiekėjai būtų leista dalyvauti susijusiose konkurso procedūrose. Perkančioji organizacija tokių įrodymų nepateikė, o šiuo atveju valstybės priimti nacionalinės teisės aktai nėra to įrodymas. Teismas de facto (liet. faktiškai) ne(iš)nagrinėjo bylos Sprendimo ir nacionalinės teisės atitikties ES teisei aspektu. Teismas nepaneigė ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų ir tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad tiek perkančiosios organizacijos priimtas Sprendimas, tiek ir teismo sprendimas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.

17.7. Nutarimu 1318 į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktomis kategorijomis 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai), nustatoma, kad ši įranga Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose negali būti perkama iš Kinijos Liaudies Respublikoje veiklą vykdančių (ar jų kontroliuojamų) asmenų. Tokios nuostatos įtrauktos neanalizuojant konkretaus subjekto veiksmų, kurie gali sukelti kokią nors grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui, t. y. ribojimai taikomi visų ir bet kurių asmenų, tiekiančių viešųjų pirkimų rinkai, šias prekes, atžvilgiu. Tokios nuostatos neatitinka ESTT praktikoje suformuluotų reikalavimų, prieštarauja tiek pirminei ES teisei (SESV 54, 56 ir 62 straipsniams), tiek ir antrinei teisei (viešųjų pirkimų direktyvai) ir yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

17.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendimo pagrindu sukurtu rezultatu pažeidžiami konstitucinių įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, diskriminavimo draudimo, sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės, teisinės valstybės principai. Tai lemia būtinybę ištirti ginčijamo Nutarimo 1318 konstitucingumą. Nutarimo 1318 nuostatomis pažeidžiamos ES įsisteigusios ir teisėtai veikiančios tiekėjos teisės ir teisėti interesai, tai yra tiekėjai sudaromos nepalankios, nevienodos ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, todėl Nutarimas 1318 neatitinka ir Konstitucijos 46 straipsnio, VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir KĮ 4 straipsnio nuostatų. Be to, Nutarimas 1318 neatitinka ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies nuostatų, pažeidžia teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principą.

17.9. Perkančioji organizacija, priimdama skundžiamą Sprendimą, padarė procedūrinius pažeidimus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir jų neįvertino. Ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos pateiktas pranešimas apie Pirkimo nutraukimą yra ne tik be motyvų, bet ir nurodytas neegzistuojantis procedūrų nutraukimo pagrindas. Tai eliminuoja tiekėjos galimybę efektyviai pasinaudoti savo teise į gynyba bei pažeidžia viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt.

18. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT ir Konstitucinį Teismą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

18.1. Pirkimo nutraukimas sietinas su teisinio reguliavimo pasikeitimu, pagal kurį Nutarimu 1318 buvo papildytas Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodų sąrašas, patvirtintas Nutarimu 280, į BVPŽ kodų sąrašą įtraukiant kodą 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“. Nutarimo 280 pakeitimas nustatė naujus reikalavimus Pirkimo objektui dėl jo atitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams. Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į Nutarimą 1318, negalėjo laikyti, kad perkamas objektas – rentgeno kontrolės sistema – nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui vien todėl, kad Pirkimas pradėtas anksčiau, nei įsigaliojo nutarimo pakeitimas. Pirkimo vykdymo metu susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą Pirkimo objektas įtraukiamas į Vyriausybės tvirtinamą pirkimo objektų BVPŽ kodų sąrašą, kuris sudaromas įvertinus Pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, Pirkimo nutraukimas, kuriuo įgyvendinamas siekis užkirsti kelią galimų rizikų nacionaliniam saugumui atsirasti, yra pagrįstas.

18.2. Aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, pripažįstami tokie atvejai, kai procedūrų vykdymo metu perkančioji organizacija yra informuojama apie finansavimo sumažinimą, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui, priimami tam tikri valdžios institucijų sprendimai, susiję su vykdomu pirkimu ir pan. Neturi reikšmės, kada objektyviai atsirado tokių aplinkybių – iki Pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu tai, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos, pradedant Pirkimo procedūras. Atsakovas pažymėjo, kad Vyriausybė su perkančiąja organizacija savo sprendimų nederina. Vien faktas, kad perkančioji organizacija pradėjo Pirkimą, įrodo, jog ji iš anksto nežinojo apie aplinkybes, sietinas su Nutarimo pakeitimo priėmimu, ir negalėjo jų numatyti. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Dėl Pirkimo nutraukimo (ne)teisėtumo

35. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas priėmė sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo tam nesant teisinio pagrindo. Teismas nevertino, ar egzistuoja objektyvios, o ne subjektyvios aplinkybės Sprendimui (t. y. Pirkimui nutraukti) priimti. Apeliantės vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atitinkami teisės aktų pakeitimai buvo inicijuoti subjekto, kuris atsakovo atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas (t. y. Finansų ministerijos) bei nukreipti tiesiogiai į ieškovę, patvirtina, jog tokios aplinkybės nebuvo objektyvios. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais.

36. 2022 m. kovo 30 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintas: pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašas; valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas.

37. VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

38. Pagal VPĮ 37 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

39. Pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.

40. Pagal VPĮ 47 straipsnio 9 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, įsigydama prekių ar paslaugų, kurių BVPŽ kodai nurodyti šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

41. 2022 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo papildytas Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašas, patvirtintas Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, į BVPŽ kodų sąrašą įtraukiant kodus, inter alia (liet. be kita ko), 38581000-1 Bagažo tikrinimo įrenginiai ir 38582000-8 Rentgeno kontrolės įrenginiai.

42. Nacionalinis saugumas yra viešasis interesas, kuriam skirtinas ypatingas dėmesys. Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo teisinis pagrindas yra Konstitucija. Pagal Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalį Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Krašto reikalus tvarko, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktas). Nacionalinio saugumo klausimus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, NSUSOAĮ ir kiti teisės aktai.

43. Taigi, nustatytų teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Pirkimas buvo paskelbtas ginčo Pirkimo objektui nesant įrašytam į Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą, tačiau Pirkimo procedūrų metu ši prekė į minėtą sąrašą buvo įtraukta.

46. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir anksčiau išnagrinėtose bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-626-302/2019).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą bei teismų praktiką, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti paskelbtą Pirkimą yra pagrįstas ir negali būti laikomas neteisėtu.

48. Viešojo pirkimo tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių (ar paslaugų), racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija turi teisę nurodyti tokius reikalavimus pirkimo objektui, kokie dėl objektyvių priežasčių yra reikalingi ir būtini tam, kad būtų užtikrintas pirkimo tikslo įgyvendinimas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad viešojo pirkimo tikslas būtų pasiektas ir vadovaujantis VPĮ reikalavimais būtų sudaryta pirkimo sutartis, leidžianti įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į konkretaus pirkimo objekto pobūdį, ypatybes, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas – mobili rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postui. Kaip matyti iš Techninės specifikacijos, tiekėjas turės įdiegti naują MRKS Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste. Sistema turės būti skirta ir naudojama laivais iš Jungtinės Karalystės atgabenamų konteinerių bei krovininių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių patikrai (2.1.1 papunktis). Minėti duomenys leidžia spręsti, kad perkamas objektas susijęs su Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės nacionaliniu saugumu. Visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė. Taigi, nors ginčo Pirkimas yra skirtas viešajam interesui patenkinti, tačiau valstybės, visuomenės saugumas su viešuoju interesu nekonkuruoja. Kadangi Nutarimo 1318 nuostatos buvo priimtos jau po Pirkimo paskelbimo, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai dėl tokių esminę reikšmę tolesnei Pirkimo eigai turinčių objektyvių aplinkybių nutraukė ginčo Pirkimą. Šiuo atveju egzistuoja siekis įsigyti tokią prekę, kuri yra reikalinga ir nesukelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Priešingu atveju, nenutraukus ginčo Pirkimo, nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo tikslas ir atsakovas neturėtų galimybės įsigyti reikalingų prekių (paslaugų), atitinkančių reikiamus reikalavimus. Juolab, kad tokią teisę jai suteikia ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatos.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos dalykas ir ribos yra susijusios su perkančiosios organizacijos priimtu Sprendimu nutraukti Pirkimą, jo teisėtumo vertinimu. Šio ginčo atveju nebuvo priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą ar ją pašalinti iš tolesnių pirkimo procedūrų. Be to, jokios prekės dar nebuvo įsigytos, nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Pirkimo nutraukimas grindžiamas objektyviai pasikeitusiomis aplinkybėmis – nauju teisiniu reguliavimu, o ne aplinkybėmis, kad tiekėjo siūlomos prekės (ne)atitinka nacionalinio saugumo reikalavimų. Kadangi byloje nekvestionuojama ir nenagrinėjama ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo dokumentų ar teisės aktų reikalavimams, todėl ieškovės teiginiai, kad tiek tiekėja, tiek jos siūlomos prekės nelaikytinos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir yra nevertintini. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija neginčija fakto, jog Pirkimo objektas jai reikalingas, poreikis jį įsigyti neišnyko, dėl ko buvo paskelbtas naujas viešasis pirkimas. Tuo atveju, jeigu ieškovė laiko, kad tiek ji, tiek jos siūlomos prekės nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, ji turi galimybę dalyvauti kitame pirkimo objekto pirkime.

51. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliantės teiginiai, kad atsakovas padarė VPĮ įtvirtintų principų pažeidimus, nepagrįsti objektyviais duomenimis, yra deklaratyvūs ir paremti vien subjektyviu situacijos vertinimu. Byloje, atsižvelgiant į ginčijamą sprendimą ir ieškovės reikalavimą, nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus, siekė eliminuoti tiekėją iš bet kokių Pirkėjo vykdomų pirkimų ar kad pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus.

52. Apeliantė teigia, kad atsakovas kartu su Finansų ministerija parengė Nutarimą 1318, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės (naujasis Nutarimas 1318), jų atsiradimas, yra subjektyvus (o ne objektyvus, kaip to reikalaujama pagal teisės aktus), sąlygotas, be kita ko ir paties atsakovo veiklos. Teisėjų kolegija su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.

53. Visų pirma, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Nutarimo 280 pakeitimo projektą Vyriausybei pateikė Finansų ministerija, suderinusi jį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Nutarimo 280 pakeitimą priėmė Vyriausybė, kuri su atsakovu, kuris ir yra priskirtas Finansų ministerijos valdymo sričiai, savo sprendimų nederina. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantė to ir nekvestionavo, kad Muitinės departamento veiklos tikslai – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti ES ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. Taigi, nors ir siekdamas minėtų tikslų, atsakovas teikia Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl muitinės įgyvendinamų teisės aktų tobulinimo, tačiau tokie atsakovo veiksmai nesudaro pagrindo abejoti jo priimto Sprendimo teisėtumu ir objektyvumu. Antra, vien tai, kad atsakovas pradėjo Pirkimą, atliko dalį viešojo pirkimo procedūrų, nesuponuoja išvados, jog iš anksto žinojo apie aplinkybes, sietinas su Nutarimo 1318 priėmimu. Trečia, atsakovas nėra tas subjektas, kuris vertina, ar paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, tokia pareiga įstatymu nustatyta Komisijai, o sprendimą šiuo klausimu priima Vyriausybė. Pažymėtina, kad vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 8 dalimi bei NSUSOAĮ 13 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a) papunkčio kriterijumi, perkančiosios organizacijos, valdančios ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, turi kreiptis į Komisiją dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija informaciją Komisijai pateikė 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau 2023 m. sausio 6 d. pateikė prašymą atšaukti tolimesnį atsakovo 2022 m. lapkričio 23 d. rašto nagrinėjimą, nes buvo priimtas Sprendimas Pirkimą nutraukti. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teisės aktų pakeitimai buvo inicijuoti subjekto, kuris atsakovo atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas, bei tai, jog tokie pakeitimai buvo orientuoti ir nukreipti tiesiogiai į ieškovę. Atsižvelgus į tai, nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nutarimas 1318 gali būti vertinamas kaip nenumatyta aplinkybė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies kontekste.

55. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 29 straipsnio 3 dalį bei šią nuostatą aiškinančią teismų praktiką, nepagrįstai konstatavo, jog Pirkimo nutraukimas nepažeidė viešųjų pirkimų principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė VPĮ normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo sprendimas nutraukti Pirkimą susiklosčiusioje situacijoje buvo teisėtas.

Dėl kreipimosi į ESTT

56. Apeliantė reiškia prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nurodytais klausimais (žr. nutarties 16.1 punktą).

57. Apeliantė nurodė, kad Nutarimu 1318 į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktos kategorijos 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai), kartu nustatant, jog ši įranga Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose negali būti perkama iš Kinijos Liaudies Respublikoje veiklą vykdančių (ar jų kontroliuojamų) asmenų. Apeliantės vertinimu, tokios nuostatos įtrauktos neanalizuojant konkretaus subjekto veiksmų, kurie gali sukelti kokią nors grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui, t. y. ribojimai taikomi visų ir bet kurių asmenų, tiekiančių viešųjų pirkimų rinkai šias prekes, atžvilgiu. Tokios Nutarimo 1318, o taip pat ir VPĮ nuostatos neatitinka ESTT praktikoje suformuluotų reikalavimų, prieštarauja tiek pirminei ES teisei (SESV 54, 56 ir 62 straipsniams), tiek ir antrinei teisei (viešųjų pirkimų direktyvai). ES teisės (o konkrečiai – SESV 54, 56 ir 62 straipsnių bei TVPP reglamento 3 straipsnio) nuostatas pažeidžia ir VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktas ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sąvoka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėją, ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantį asmenį. Nurodytos ES teisės normos nenumato teisės šių dalykų reguliuoti valstybėms narėms, todėl šiomis normomis apribojamos esminės ES teisėje numatytos fundamentalios teisės ir laisvės, o tai lemia minėtų VPĮ normų prieštaravimą ES teisei ir sudaro pagrindą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

58. Remiantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi, teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Vadovaujantis SESV 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl Europos Sąjungos sutarčių aiškinimo ir institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į ESTT (SESV 267 straipsnio 3 dalis).

61. Taigi prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl ES teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau pažymėtina, kad nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant ES teisės normas iškyla ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų ES teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.

62. Sprendžiant dėl kreipimosi į ESTT ieškovės suformuluotais klausimais, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju nekvestionuojama ir nenagrinėjama ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo dokumentų ar teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje yra kvestionuojami perkančiosios organizacijos veiksmai, nutraukiant Pirkimą. Ieškovė prašymą kreiptis į ESTT iš esmės grindžia argumentais dėl Vyriausybės nutarimais nustatyto teisinio reguliavimo atitikties tarptautinėms teisės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis aiškinimas nagrinėjamo klausimo kontekste (vertinant perkančiosios organizacijos Sprendimo teisėtumą) yra aiškus pagal šioje byloje taikytiną teisinį reguliavimą, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ieškovės suformuluotais klausimais.

63. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46,47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ ir jo priedų matyti, kad prieš priimant atitinkamus VPĮ pakeitimus, buvo vertintas jų atitikimas Viešųjų pirkimų direktyvai, šios Viešųjų pirkimų direktyvos bei VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Atitikties lentelėje konstatuotas visiškas Viešųjų pirkimų direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, neatitikimų nebuvimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės prašymo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tenkinti nėra teisinio pagrindo.

64. Pažymėtina, kad pagal keliamus reikalavimus (klausimus) šioje byloje netaikytina Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartis ir neanalizuotini šios sutarties (ne)vykdymo aspektai, valstybių santykiai, todėl apeliantės argumentai, susiję su minėtos sutarties pažeidimu, neaktualūs ir nevertintini.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

65. Apeliantė pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms:

65.1. Konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedūriniu (pagal nutarimo priėmimo tvarką) atžvilgiu – tiek, kiek nutarimu į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktos kategorijos 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“;

65.2. Konstitucijos 29 straipsnyje ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktą tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiškai nurodyta nutarimo teikime), siekiant užkirsti kelią šiam tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

65.3. Konstitucijos 46 straipsnio ir KĮ 4 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos, ribodamos ūkio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia ūkinės veiklos laisvę ir sąžiningos konkurencijos principą.

66. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neįžvelgia pagrindo abejoti Nutarime 280 (Nutarime 1318) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai. Kaip jau buvo minėta pirmiau, byloje nagrinėjamas ne tiekėjos pasiūlymo vertinimo klausimas, o perkančiosios organizacijos priimto Sprendimo dėl Pirkimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus ieškovės teikiamas prašymas dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti, ar Nutarimas 280 (Nutarimas 1318) atitinka Konstitucijos nuostatas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl skunde nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai ar kitiems įstatymams, todėl ieškovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

69. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas bei pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovo priimtą Sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas. Kadangi atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,INTA“ prašymo dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.