Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1191-565/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
e2S-1191-565/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41142-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
UAB ,,Marijampolės Arvi“, UAB „Arvi“
Ieškovas
UAB „Belor“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1191-565/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41142-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Marijampolės Arvi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtos sustabdytoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Belor“ ieškinį atsakovams UAB „Arvi“ ir ko, VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“, UAB „Marijampolės Arvi“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė UAB „Belor“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Arvi“ ir ko, VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ ir UAB „Marijampolės Arvi“, kuriuo prašo: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-10-17 UAB „Baltijos agroverslo projektai“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Arvi“ ir ko ir VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“; taikyti restituciją natūra, grąžinant UAB ,,Arvi“ ir ko nuosavybės teisę į 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB ,,Baltijos agroverslo projektai“ akcijų, o VšĮ ,,Baltijos agroverslo institutas“ iš UAB ,,Arvi“ ir ko priteisiant pagal 2016-10-17 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas sumas; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-10-17 UAB „Marijampolės laisvosios zonos valdymo bendrovė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Arvi“ ir ko ir UAB „Marijampolės Arvi“; taikyti restituciją natūra, grąžinant UAB ,,Arvi“ ir ko nuosavybės teisę į 49 procentus UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų, o UAB ,,Marijampolės Arvi“ iš UAB ,,Arvi“ ir ko priteisiant pagal 2016 m. spalio 17 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas sumas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti 100 vienetų UAB „Baltijos agroverslo projektai“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“; 2) areštuoti 49 proc. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių UAB „Marijampolės Arvi“.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės UAB „Belor“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 100 vienetų UAB „Baltijos agroverslo projektai“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“; ieškovės UAB „Belor“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 49 proc. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių UAB „Marijampolės Arvi“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-116-653/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Atsakovė UAB ,,Marijampolės Arvi“ pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį dalyje dėl arešto UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijoms taikymo, prašydama areštuoti 49 vnt., o ne 49 proc. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 13 d. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ iš viso buvo išleidusi 100 vnt. Akcijų. 51 vnt. akcijų (kas tuo metu sudarė 51 proc.) priklausė UAB ,,Marijampolės Arvi“ ir likę 49 vnt. akcijų (kas tuo metu sudarė 49 proc.) priklausė UAB „Arvi“ ir ko. 2016-07-25 UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiant 350 naujų paprastųjų vardinių akcijų. Įgyvendinant šį sprendimą, 2016-10-05 UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ ir UAB ,,Marijampolės Arvi“ sudarė akcijų pasirašymo sutartį Nr. MLEZ/AP-1, kuria UAB ,,Marijampolės Arvi“ pasirašė visas 350 naujai išleidžiamas akcijas. Pirmenybės teise įsigyti naujai išleistas akcijas UAB ,,Arvi“ ir ko, kaip tuometinė UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcininkė, nepasinaudojo. Padidinus įstatinį kapitalą, UAB ,,Marijampolės Arvi“ nuo 2016-10-11 priklausė nebe 51 vnt., o 401 vnt. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų, kas sudarė 89 procentus visų išleistų akcijų, o UAB ,,Arvi“ ir ko liko tie patys 49 vnt. akcijų, kas išaugus akcijų kiekiui, jau sudarė nebe 49 proc., o 11 proc. visų išleistų akcijų, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra areštuotas turtas, kuris nėra ginčo objektas.

Šalies argumentai

5. Ieškovė UAB ,,Belor“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia UAB ,,Marijampolės Arvi“ ir UAB ,,Arvi“ ir ko grąžinti į pradinę padėtį, kai UAB ,,Arvi“ ir ko priklausė 49 proc. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų. Todėl tai, jog pateiktu pradiniu ieškiniu ieškovė nesuformulavo savarankiško reikalavimo pripažinti negaliojančia akcijų pasirašymo sutartį, nes apie tokios sutarties egzistavimą nežinojo (tik 2018-03-06 UAB ,,Arvi“ ir ko į bylą pateikus papildomus dokumentus paaiškėjo, jog buvo padidintas UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ įstatinis kapitalas papildomais įnašais), nereiškia, jog byloje yra areštuotas per didelis UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų mastas. Atsakovė UAB „Marijampolės Arvi“ piktnaudžiauja tuo, jog civilinė byla yra sustabdyta, todėl ieškovė negali pakeisti ieškinio reikalavimo. Akcijų pasirašymo sutarties ginčijimas iš esmės yra aiškus ir iš ieškovės prašomos restitucijos formuluotės – taikyti restituciją natūra, grąžinant UAB ,,Arvi“ ir ko nuosavybės teisę į 49 proc. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų.

Atsiliepimas

6. Kiti atsakovai atsiliepimų į prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Marijampolės Arvi“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Teismas nustatė, kad:

7.1. laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra apibrėžta pareikšto ieškinio reikalavimais, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškinio reikalavimų apimtį. Šioje byloje dalis ieškovės reikalavimų yra pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-10-17 tarp UAB „Arvi“ ir ko bei UAB „Marijampolės Arvi“ sudarytą UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei taikyti restituciją natūra, grąžinant UAB „Arvi“ ir ko nuosavybės teisę į 49 proc. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų, o UAB „Marijampolės Arvi“ iš UAB „Arvi“ ir ko priteisiant pagal 2016-10-17 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas sumas. Nurodytas ieškinio reikalavimas yra siejamas su 49 proc., o ne 49 vnt. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, todėl konstatuotina, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškinio reikalavimus;

Atsiliepimas

7.2. atsakovė UAB „Marijampolės Arvi“ nurodė, jog UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ įstatinis kapitalas pakeistas ir naujos akcijos išleistos 2016-07-25, tačiau laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi. UAB „Marijampolės Arvi“, žinodama, kad 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi areštuotas, atsakovės nuomone, didesnis akcijų kiekis nei ginčo objektas, šia aplinkybe savo 2017 m. lapkričio 29 d. atskirajame skunde nesirėmė. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė ir neginčijo to, kad teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka esančios faktinės situacijos;

7.3. faktinė situacija nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo momento nėra pasikeitusi, todėl vadovaujantis šalių pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, įvertinus tai, kad atsakovė UAB „Marijampolės Arvi“ nepateikė pakankamų ir pagrįstų motyvų bei įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės prašymas netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsakovė UAB ,,Marijampolės Arvi“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi, areštuojant 49 vnt. UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų; leisti nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. ieškinio reikalavimas kildinamas iš akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau, kaip nurodo pati ieškovė jai nebuvo žinoma, kokių konkrečiai sandorių pagrindu ir kokiomis sąlygomis buvo perleistos ginčo akcijos. Tai reiškia, jog ieškovė pateikė ieškinį ir suformulavo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties neturėdama konkrečių bei tikslių duomenų, kas patvirtina ieškinio preliminarų nepagrįstumą;

8.2. ieškovė teismo paprašė taikyti restituciją ne akcijų pirkimo – pardavimo sutarties apimtyje bei areštuoti ne akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi perleistus 49 vnt. (11 proc.) UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų, o 49 proc. UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų, tai yra 221 vnt. akcijų (beveik 5 kartus daugiau akcijų, nei buvo perleista akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi). Laikinosios apsaugos priemonės ne tik, kad neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, kaip tai numato įstatymai, tačiau, priešingai, ieškovės atžvilgiu sukuria nepagrįstą preferencinę situaciją;

8.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo bei privalėjo įsitikinti, ar ieškovės reikalavimas (palankaus teismo sprendimo atveju) galėtų būti įgyvendintas. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones 49 proc. UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų atžvilgiu neįvertinęs ieškovės reikalavimų pagrįstumo (sandorio turinio) bei realios galimybės faktiškai įgyvendinti pareikštus reikalavimus. Restitucijos tikslas – grąžinti šalis į buvusią padėtį, egzistavusią iki sandorio sudarymo. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl 49 vnt. (11 proc.) UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų, todėl, akivaizdu, kad restitucijos institutas šiuo atveju negalėtų būti įgyvendintas, taip pat, kad ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškinio apimtis yra akivaizdžiai per didelė;

8.4. nėra ir objektyviai negali būti jokių aplinkybių, rodančių, kad UAB ,,Marijampolės Arvi“ būtų nesąžininga ir nesąžiningai bandytų išvengti teismo sprendimo įvykdymo, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus sprendimas. Tai reiškia, jog byloje nėra ir antros privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos;

8.5. pritaikius per didelio masto laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamas ekonomiškumo bei proporcingumo principas, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti patenkintas visa apimtimi jau Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį, o teismui susipažinus su akcijų pirkimo – pardavimo sutarties turiniu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas atsakovės atžvilgiu turėjo būti pakeistas (iki 11 proc. UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų);

8.6. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir akcijų pasirašymo sutartis buvo pateikta kartu su atsakovės UAB ,,Arvi“ ir ko 2018-03-05 prašymu dėl įrodymų prijungimo (nepriklausomai nuo to, kad informacija apie UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ įstatinio kapitalo didinimą prieinama VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje), o byla buvo sustabdyta 2018-07-20, taigi ieškovė turėjo galimybę bent keturis mėnesius patikslinti ieškinio reikalavimus bei prašyti pripažinti negaliojančia akcijų pasirašymo sutartį, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB ,,Belor“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

9.1. neatsiradus jokiai naujai aplinkybei atsakovė kvestionuoja įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį bei šia nutartimi nustatytą ieškovės ieškinio prima facie pagrįstumą. Tiek ieškovė, pateikdama ieškinį, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo jokių duomenų, jog 2016 m. spalio 17 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB ,,Arvi“ ir ko perleisti 49 vnt. paprastųjų vardinių akcijų sudarė 11 proc., o ne 49 proc. visų UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų. Ieškovės šiame procese siekiamas tikslas ir yra būtent 49 proc. akcijų perleidimo nuginčijimas. Tuo tarpu 2017 m. lapkričio 29 d. UAB ,,Marijampolės Arvi“, teikdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties nesirėmė aplinkybe, jog reikalavimas dėl restitucijos gali būti taikomas tik 49 vnt. akcijų (kas sudaro 11 proc. UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų) apimtyje, o ne, kaip šiuo atveju prašė ieškovė, 49 proc. apimtyje;

9.2. ieškovė sužinojusi, apie akcijų pasirašymo sutarties sudarymą byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, jog įžvelgia būtinybę tikslinti savo ieškinį kartu prašant pripažinti negaliojančia ir akcijų pasirašymo sutartį (žr. 2018 m. balandžio 25 d. ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo). Tačiau šio procesinio veiksmo atlikti nespėjo dėl to, kad UAB ,,Arvi“ ir ko pateikė prašymą dėl bylos stabdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą sustabdė iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00397-2017-4) įsiteisėjimo. Todėl ieškovės galimybės tikslinti ieškinį įtraukiant naują reikalavimą dėl akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia yra apribotos;

9.3. akcijų pasirašymo sutartis yra glaudžiai susijusi su byloje jau ginčijamomis akcijų perleidimo sutartimis. Visos šios sutartys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios savo (gerai moralei ir teisei prieštaraujančiu) neteisėtu tikslu – sumažinti UAB ,,Arvi“ ir ko valdomą turtą taip, kad tai itin apsunkintų ar padarytų neįmanomą UAB „Belor“ išieškojimą pagal vekselį, t. y. šios sutartys sudaro vieningą schemą, sukurtą nesąžiningų atsakovių UAB ,,Arvi“ ir ko, UAB ,,Marijampolės Arvi“, UAB ,,Baltijos agroverslo instituto“. O tai reiškia, jog UAB ,,Marijampolės Arvi“ pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė nuosavybės teise, kuri buvo įgyta nesąžiningų sandorių sudarymo pagrindu ir iš esmės yra ginčo dalykas. UAB „Belor“ galimybės atgauti skolą jai palankaus teismo sprendimo atveju gali būti realiai įgyvendinta tik nuginčijus visas nesąžiningą schemą sudarančias sutartis ir UAB ,,Arvi“ ir ko grąžinus į pradinę padėtį, kai jai priklausė 49 proc. UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų;

Šalies argumentai

9.4. 2019 m. gegužės 9 d. pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo UAB ,,Marijampolės Arvi“ grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui neginčijo ir atitinkamai teismas priimdamas skundžiamą nutartį šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nevertino. Todėl ši sąlyga net negali būti vertinama apeliacinės instancijos teisme sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo klausimą, nes priešingu atveju būtų užkirsta ieškovės teisė į apeliaciją. Be to, antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas buvo konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi, o UAB ,,Marijampolės Arvi“ jokių naujų aplinkybių nenurodė;

9.5. jeigu būtų tenkintas UAB ,,Marijampolės Arvi“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra itin didelė tikimybė, jog UAB ,,Marijampolės Arvi“ akcijas, kurioms būtų nuimtas areštas, perleistų tretiesiems asmenims taip siekiant dar labiau apsunkinti ieškovės galimybes patenkinti turimą reikalavimo teisę. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas šiuo atveju neproporcingai pažeistų ieškovės teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovės UAB ,,Arvi“ ir ko prašymas ir nagrinėjama civilinė byla sustabdyta iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2560-881/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis palikta nepakeista. CPK 166 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.

13. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

14. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-51-464/2019).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dalis ieškovė UAB „Belor“ ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovėms UAB „Arvi“ ir ko ir UAB „Marijampolės Arvi“ yra: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-10-17 UAB „Marijampolės laisvosios zonos valdymo bendrovė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Arvi“ ir Ko ir UAB „Marijampolės Arvi“ bei taikyti restituciją natūra, grąžinant UAB ,,Arvi“ ir ko nuosavybės teisę į 49 procentus UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijų, o UAB ,,Marijampolės Arvi“ iš UAB ,,Arvi“ ir ko priteisiant pagal 2016 m. spalio 17 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas sumas. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti 49 procentus UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių UAB „Marijampolės Arvi“. Nurodė, jog pateiktu ieškiniu prašo grąžinti ginčo šalis į pradinę padėtį, o perleidus ginčo objektą tretiesiems asmenims restitucijos taikymas pinigais neatitiktų ieškovės interesų.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-116-653/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi byloje nustatytas tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo – egzistavimas, o taip pat atliktas teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.

17. Atsakovė UAB ,,Marijampolės Arvi“, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl arešto UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ išleistoms akcijoms taikymo, tai yra prašydama areštuoti 49 vienetus, o ne 49 procentus minėtos bendrovės akcijų (sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą), prašymą grindžia aplinkybėmis, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės peržengia nagrinėjamos bylos ribas bei sukelia neproporcingus neigiamus padarinius atsakovei UAB ,,Marijampolės Arvi“, kuri jai teisėtai nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis negali laisvai disponuoti, pritaikius per didelio masto laikinąsias apsaugos priemones bereikalingai trikdoma UAB ,,Marijampolės Arvi“ veikla, pažeidžiamas ekonomiškumo principas (e. b. T. VI., b. l. 28-32).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi jau buvo pasisakyta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties pagrįstumo ir nutartis, kuria ginčo akcijoms taikytos laikinosios apsaugos priemonės palikta nepakeista. Nors apeliantė turi teisę prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teikdama tokį prašymą turi nurodyti naujas aplinkybes atsiradusias ir / ar pasikeitusias po to kai jai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei sudarančias pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, o ne kvestionuoti įsiteisėjusių teismų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą.

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė UAB „Marijampolės Arvi“ žinodama, jog UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ įstatinis kapitalas pakeistas ir naujos akcijos išleistos 2016 m. liepos 25 d. visuotinio akcininkų sprendimu, aplinkybe, jog areštuotas per didelis akcijų skaičius, savo 2017 m. lapkričio 29 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria buvo taikytos šioje proceso stadijoje prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės, nesirėmė (e. b. T. I., b. l. 119-125). Atsakovė 2017 m. lapkričio 29 d. atskirajame skunde nenurodė ir neginčijo to, kad teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka esančios faktinės situacijos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta naujų aplinkybių (atsiradusių ar pasikeitusių po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties), lemiančių jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios, tai yra atsakovės nurodomos aplinkybės buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo metu.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors dalis duomenų apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sprendimus yra vieši, atsakovė taip pat iki pat 2018 m. kovo 5 d. į bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų apie UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ įstatinio kapitalo padidinimą papildomai išleidžiamomis akcijomis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Tokie atvejai yra numatyti CPK 184 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 219 straipsnyje, 320 straipsnio 2 dalyje, 376 straipsnio 1 dalyje, 414 straipsnio 1 dalyje, 443 straipsnio 8 dalyje, CK 2.118 straipsnyje, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnyje, Įmonių restrukūrizavimo įstatymo 7 straipsnyje ir kt. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, neturėdamas pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva, neperžengdamas ieškovės ieškiniu nustatytų ribų, sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o ne pakartotinai iš naujo sprendžia šiose nutartyse keliamus klausimus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo, neekonomiškumo ir šiais aspektais kitų atskirojo skundo motyvų pagrindu.

21. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Apeliantė nurodo, kad ieškovės reikalavimas apeliantei yra nepagrįstas – ieškovė pateikė ieškinį ir suformulavo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties neturėdama konkrečių bei tikslių duomenų apie ginčo akcijas. Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas actio Pauliana institutu (CK 6.66 straipsnis). Ieškovė yra atsakovės UAB „Arvi“ ir ko kreditorė. Jos reikalavimo dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkinimo atveju, nesant išimtinių aplinkybių, sandorio šalims turėtų būti taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar yra visos sąlygos tenkinti actio Pauliana institutu grindžiamą ieškinį bus bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir jos šioje bylos stadijoje, t. y. sprendžiant tarpinį procesinį klausimą nenustatinėjamos.

22. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to, teismas, spręsdamas prašymą panaikinti ar pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar panaikinus, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės atžvilgiu pritaikyti didesni suvaržymai nei tai būtina, ieškovė yra pareiškusi reikalavimą būtent dėl 49 proc., o ne dėl 49 vnt. UAB ,,Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės“ akcijų, todėl nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ir užtikrina pareikšto ieškinio reikalavimus.

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumu. Skundžiama nutartimi apeliantei nėra apribojama jos veikla, apribota galimybė tik disponuoti UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ akcijomis. Šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užtikrinti akcijų išsaugojimą galimai restitucijai ieškinio tenkinimo atveju, taikomos laikinosios apsaugos priemonės – konkrečių akcijų areštas yra betarpiškai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais. Jokių įtikinamų argumentų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, anot apeliantės, lems jai ir jos partneriams žalą ar didesnes neigiamas pasekmes nei jų netaikymas, apeliantė faktiškai taip pat nenurodo. Taigi, UAB „Marijampolės Arvi“ nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas pasekmes jai gali sukelti / sukelia UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 49 procentų akcijų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

24. Atsakant į apeliantės antrą argumentų grupę – grėsmės sprendimo įvykdymui nebuvimą pažymėtina, kad jau vien atskirajame skunde dėstomi motyvai suponuoja ne tokį teiginį patvirtinančią išvadą, o veikiau jį paneigiantį – pati apeliantė nurodo, jog nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis ji negali laisvai disponuoti (e. b. T. IV., b. l. 31, 21 prašymo punktas). Pažymėtina, jog akcijų perleidimo atveju restitucija ne tik natūra, bet ir piniginiu ekvivalentu nebus galima. Netaikant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę perleisti, įkeisti ginčo akcijas (kas įtakotų akcijų vertę) ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, negalima ignoruoti ir ieškovės dėstomų argumentų apie tai, kad ginčijami sandoriai buvo sudaromi remiantis sukurta nesąžininga schema, kurios esmė ir tikslas – perleisti UAB ,,Arvi“ ir ko vertingą turtą susijusiems asmenims, taip išlaikant jo kontrolę ir apsaugant jį nuo išieškojimo, tai yra padarant nepasiekiamą išoriniams kreditoriams. Nors šios bylos atsakovių nesąžiningumas bus nagrinėjimo iš esmės dalykas, vis tik šiuo metu, kai įsiteisėjusiomis teismų nutartimis jau yra konstatuotas tikėtinas ieškinio pagrįstumas, yra prielaidos apie galimą tikėtiną nesąžiningą elgesį ir ginčo akcijų nuosavybės keitimo aspektu. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Vien dėl to, kad apeliantė patiria tam tikrų nepatogumų, susijusių su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nėra pagrindas jas pakeisti.

25. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo klausimą iš esmės išsprendė teisingai, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė