- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-116-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41142-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“, UAB „Marijampolės Arvi“, UAB „Arvi“
- Ieškovas
- UAB „Belor“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliančių atsakovių VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ ir UAB „Marijampolės Arvi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-48189-872/2017 pagal ieškovės UAB „Belor“ ieškinį atsakovams UAB „Arvi“ ir ko, VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ ir UAB „Marijampolės Arvi“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-10-17 UAB „Baltijos agroverslo projektai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Arvi“ ir Ko ir VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-10-17 UAB „Marijampolės laisvosios zonos valdymo bendrovė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Arvi“ ir Ko ir UAB „Marijampolės Arvi“, o akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pripažinus negaliojančiomis taikyti restituciją natūra. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti 100 vienetų UAB „Baltijos agroverslo projektai“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“; 2) areštuoti 49 proc. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių UAB „Marijampolės Arvi“. Nurodė, kad perleidus ginčo objektą tretiesiems asmenims restitucijos taikymas pinigais neatitiktų ieškovės intereso.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-21 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – nutarė ieškovės UAB „Belor“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti 100 vienetų UAB „Baltijos agroverslo projektai“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“; areštuoti 49 proc. UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių UAB „Marijampolės Arvi“.Teismas pažymėjo, jog šioje byloje ieškovas pateikė actio Pauliana ieškinį. Atsižvelgiant į pateikto ieškinio pobūdį bei teismui pateiktus duomenis, padaryta išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Taip pat teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, jog ginčo objektas bus perleistas ir ieškinio reikalavimų patenkinimas, t. y. restitucijos natūra taikymas būtų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantės atsakovės VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ ir UAB „Marijampolės Arvi“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Atskirajame skunde nurodoma, jog pateiktas ieškinys yra prima facie nepagrįstas – ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ieškovės reikalavimo teisė nėra neabejotina ir galiojanti, nėra įrodymų, jog buvo pažeistos kokios nors kreditorių teisės, nėra įrodymų, kad atsakovės buvo nesąžiningos. Taip pat nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nėra jokios grėsmės būsimo, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Belor“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams ir areštuotos atsakovams priklausančios paprastosios vardinės akcijos.Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą.Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja ieškovo reikalavimų prima facie nepagrįstumą.Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti LAP tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pateikė actio Pauliana ieškinį ir atsižvelgdamas į pateikto ieškinio pobūdį bei teismui pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Nors šioje dalyje skundžiamos nutarties motyvai nėra išsamūs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Apelianto nurodyti ieškinio nepagrįstumo argumentai yra susiję su į bylą pateiktų įrodymų įvertinimu, kuris bus atliktas išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau šie argumentai nerodo ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad nėra grėsmės būsimo, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, vien aplinkybė, jog ginčo objektas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, kuris turi teisę disponuoti ginčo objektu, yra pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-479-178/2015).Remiantis išdėstytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovėms priklausančių paprastųjų vardinių akcijų areštą, dėl ko keisti ar naikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nutartį palikti nepakeistą.