Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-785/2016;

Teisėja Indrė Petrokienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00582-2014-0;

2016 m. vasario 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajai A. U., nuteistosios gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui, nukentėjusiajai R. Č., jos atstovui advokatui Zenonui Juknevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. U. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d., ir jai paskirta 15 MGL (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. paskirta galutinė bausmė – 10 MGL (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) bauda.

Nukentėjusiosios R. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista nukentėjusiajai R. Č. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 3110 Eur, o iš kaltinamosios A. U. 7752 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios R. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteista už tai, kad 2014 m. gruodžio 6 d., apie 9 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama vyrui A. U. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 136 (3, 5 d.) punktą, t.y. prieš pradėdama lenkti ta pačia kryptimi važiuojantį UAB „Kautra“ autobusą „Neoplan“ Nr. 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. V., neįsitikinusi, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešai atvažiuojančioms transporto priemonėms bei lenkdama galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydama lenkiamai transporto priemonei, t.y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešai atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. Č., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu R. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei automobilio keleivėms J. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir A. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdyje nuteistoji A. U. ir jos gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji R. Č., jos atstovas advokatas Zenonas Juknevičius ir prokurorė Gitana Kaupė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. U. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistosios A. U. kaltės klausimas nėra ginčijamas. Nuteistosios A. U. gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiosios R. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajai R. Č. iš A. U. Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti nukentėjusiajai R. Č. priteistą 7752 Eur neturtinę žalą iki 2000 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji R. Č. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų kūno sužalojimų R. Č. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Dėl visiško pasveikimo yra nurodomi galimi liekamieji reiškiniai. Teismas taip pat įvertino A. U. amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir nukentėjusiosios R. Č. neturtinę žalą įvertino 13000 Eur.

Priteisdamas šią sumą iš civilio atsakovo (duomenys neskelbtini) bei A. U. teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., kur nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Teismas atsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) R. Č. atlygino turtinę žalą ir 1638 Eur neturtinės žalos, o A. U. – 500 Eur neturtinės žalos. Be to, (duomenys neskelbtini) atlygino 252 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai A. G.. Todėl pirmos instancijos teismas nukentėjusiajai R. Č. priteisė 3110 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir 7752 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš A. U..

Vertinant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai R. Č. padarytos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai: pilvo sumušimai, kairio šlaunikaulio, kairio klubaukaulio, gūžduobės, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimai, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimai, juosmens stuburo I, II, III, IV slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dubens kaulų abipusiai lūžimai. Nukentėjusioji buvo ne vieną kartą operuota. Lūžę dubens kaulai buvo sutvirtinti plokštele, tačiau gydymo metu nukentėjusiajai lūžo kaulų sutvirtinimo plokštelė. Nukentėjusiosios gydymas yra tęsiamas dar iki dabar. Visa tai patvirtina byloje esantys medicininių dokumentų išrašai. Dėl dubens kaulų lūžimo nukentėjusioji galimai negalės normaliai gimdyti, jai reikės daryti Cezario pjūvį. Visa tai rodo, kad nukentėjusioji akivaizdžiai patyrė neturtinę žalą, kurios dydį, vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatė pirmos instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Nurodoma, kad nukentėjusiajai R. Č. nukentėjusiajai nebuvo konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, kas rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad gydymas vis dar tęsiamas, yra nustatyti liekamieji reiškiniai, ji be pagalbinių priemonių negali judėti. Nesibaigus gydymui negalima nustatyti nedarbingumo lygio, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė yra stipriai pablogėjusi. Nukentėjusiajai buvo ir yra apribota judėjimo galimybė, ji lig šiol patiria fizinius skausmus.

Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas taip pat analizuoja baudžiamąsias bylas, kuriose buvo priteistas mažesnis neturtinės žalos dydis. Tačiau pažymima, kad analizuojamose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nei nustatytos nagrinėjamoje byloje. Be to, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, todėl šio klausimo išsprendimas – individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-195/2014). Pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose, kuomet avarijos metu asmeniui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos dydis siekia ir 26000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-48/2013). Taigi konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai R. Č. patirtą neturtinę žalą įvertino 13000 Eur bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2013, 2K-95/2013, 2K-11-677/2015).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. U. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą atmesti.