Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo; dirbanti UAB “Liucija” technologinio proceso operatore, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2014 m. gruodžio 6 d., apie 9 val. 35 min., Prienų rajone, Ašmintos seniūnijoje, Pabališkių kaime, kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 26-ajame kilometre 440 m., vairuodama vyrui A. U. priklausantį automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 136 (3,5 d.) punktą, t.y. prieš pradėdama lenkti ta pačia kryptimi važiuojantį UAB „Kautra“ autobusą Neoplan Nr. 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. V., neįsitikinusi, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei lenkdama galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydama lenkiamai transporto priemonei, t.y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. Č., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu R. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei automobilio keleivėms J. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir A. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2015 m. sausio 12 d. Specialisto išvados Nr. G 32/15 (06) (b.l. 67-69, I t.) matyti, kad J. V. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, muštinė apatinės lūpos žaizda, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, krūtinkaulio lūžimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Iš 2015 m. sausio 12 d. Specialisto išvados Nr. G 30/15 (06) (b.l. 75-77, I t.) matyti, kad A. G. kliniškai nustatyta kairės blauzdos ir krūtinės sumušimai, kraujosruva odoje ir poodyje kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2014 m. gruodžio 6 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 35 (b.l. 83-84, I t.) specialisto išvada Nr. T-A 10938 (b.l. 8, I t.) nustatyta, kad J. V. kraujyje alkoholio nerasta.

2014 m. gruodžio 9 d. specialisto išvada Nr. T-A 10740/14(01) (b.l. 92, I t.) nustatyta, kad A. U. kraujyje, paimtame 2014 m. gruodžio 6 d. 10.55 val, etilo alkoholio nerasta.

Automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) registruotas A. U. vardu (b.l. 98, I t.).

Automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), registruotas J. Č. vardu (b.l. 99, I t.).

Autobusas Neoplan N 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „Kautra“ vardu (b.l. 101, I t.).

Transporto priemonės draudimo sutartimi (b.l. 106, 107, I t.), nustatyta, kad eismo įvykio kilimo metu (2014 m. gruodžio 6 d.) J. Č. priklausantis automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „ERGO Insurance SE“, buvo techniškai tvarkingas (b.l. 108, I t.).

2015 m. birželio 2 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-83/2015 išvadoje (b.l. 148-150, I t.) konstatuota, kad iki nusikalstamos veikos padarymo, t.y. iki 2014 m. gruodžio 6 d., A. U. nesigro psichikos sutrikimu. Dėl savo psichinės sveikatos būklės, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės atlikimo metu A. U. psichikos sutrikimu neserga.

2015 m. rugpjūčio 11 d. išrašu iš medicininių dokumentų (b.l. 4, II t.) nustatyta, kad R. Č. po įvykusios avarijos, 2015 m. rugpjūčio 6 d. atlikta k. šlaunikaulio reosteosintezė Ao plokštele ir sraigtais. Skirti analgetikai, infuzoterapija, a/b profikaltika, antikoaguliantai. Rekomendacijos: negalima minti kaire koja, vaikščioti ramentų pagalba.

Raštu (b.l. 11, II t.) nustatyta, kad A. U. J. V. atlygino 300 Eur moralinę ir materialinę žalą.

Pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėta darbo užmokestį (b.l. 14, 15, II t.) nustatytos A. U. ir A. U. gaunamos pajamos.

2015 m. spalio 23 d. ERGO pranešimu bei 2015-10-26 mokėjimo pavedimu (b.l. 28, 29, II t.), nustatyta, kad R. Č. Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pervesta draudimo išmoka sudaro 3071,16 Eur, iš kurių 1433,16 Eur turtinė žala ir 1638,00 Eur neturtinė žala.

2015 m. liepos 16 d. ERGO pranešimu bei 2015-07-17 mokėjimo pavedimu (b.l. 30,31, II t.), nustatyta, kad A. G. Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pervesta draudimo išmoka sudaro 652,93 Eur, iš kurių 400,93 Eur turtinė žala ir 252,00 Eur neturtinė žala.

2015 m. liepos 16 d. ERGO pranešimu bei 2015-07-20 mokėjimo pavedimu (b.l. 37,38, II t.), nustatyta, kad Kauno teritorinei ligonių kasai Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pervesta draudimo išmoka sudaro 7822,59 Eur už R. Č., A. G. ir J. V. sveikatos priežiūros paslaugos.

2015 m. liepos 23 d. ERGO pranešimu, 2015-07-24 mokėjimo pavedimu ir išvada apie transporto priemonės likutinę vertę (b.l. 39,40,41, II t.), nustatyta, kad J. Č. Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pervesta draudimo išmoka sudaro 442,00 Eur už automobilio „Seat Toledo“ likutinę vertę.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos A. U. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji A. U. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu R. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio keleivėms J. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir A. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kaltinamoji A. U. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 str. 3 d.). Tai yra neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 136 (3,5 d.) punkto reikalavimus, t.y. prieš pradėdama lenkti ta pačia kryptimi važiuojantį UAB „Kautra“ autobusą Neoplan Nr. 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. V., neįsitikinusi, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei lenkdama galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydama lenkiamai transporto priemonei, t.y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. Č., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu R. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei automobilio keleivėms J. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir A. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek A. U. kaltė padarius (duomenys neskelbtini) (3,5 d.) punkto pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiosios R. Č. sunkus sveikatos sutrikdymas, J. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas ir A. G. nežymus sveikatos sutrikdymas, tiek ir priežastinis ryšys tarp A. U. KET pažeidimo ir kilusių pasekmių. A. U. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp A. U. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. U. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 3 d.

Nukentėjusioji R. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 38-39, I tomas), kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 940,13 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos, patirtos gydymui ir reabilitacijai, t.y. vaistams, slaugos priemonėms, tranporto išlaidoms, dantų gydymui, sugadinti rūbai. Neturtinė žala pasireiškė dideliu fiziniu skausmu, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu. Dėl patirto sužalojimo sumažėjo jos bendravimo galimybės, be kitų pagalbos ji negali judėti, ateityje reiks keisti klubo sąnarį, dėl padarytų sužalojimų, o būtent dubens kaulų lūžio, gimdyti ji galėtų tik Cezario pjūvio pagalba. Be to, nukentėjusioji patyrė ir komplikacijų – jai lūžo kaulų sutvitinimo plokštelė. Iki šiol R. Č. negali viena vaikščioti, geria nuskausminamuosius vaistus. Nukentėjusiosios R. Č. atstovas advokatas Z. J. teisiamajame posėdyje tikslindamas reikalavimus prašė priteiti neatlygintą neturinę žalą: 3110 Eur iš draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos fil. ir 24752 Eur neturinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios A. U.. Nurodė, kad turtinė žala yra atlyginta draudiko, o neturtinė žala yra padengta iš dalies: civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos fil. R. Č. sumokėjo 1638 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kaltinamoji A. U. R. Č. sumokėjo 500 Eur. Likusi neatlyginta neturtinė žala sudaro 27862 Eur.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. U., vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, žiemos metu, t.y. 2014 m. gruodžio 6 d., esant slidžiai kelio dangai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota R. Č.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamosios kaltės forma ir laipsnis, jos interesai, kad iš kaltinamosios priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jos kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš Specialisto išvados Nr. G 385/15 (06) (I t. b.l. 58-59) matyti, kad R. Č. nustatyti kūno sužalojimai: pilvo sumušimai, kairio šlaunikaulio, kairio klubaukaulio, gūžduobės, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimai, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimai, juosmens stuburo I, II, III, IV slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dubens kaulų abipusiai lūžimai. Be to, R. Č. patyrė gydymo komplikacijų – iš 2015 m. rugpjūčio 11 d. išrašo iš medicininių dokumentų (II t. b.l. 4) matyti, kad R. Č. 2015 m. rugpjūčio 6 d. atlikta k. šlaunikaulio reosteosintezė Ao plokštele ir sraigtais, kadangi lūžo plokštelė, R. Č. stacionarizuota į Ortopedijos traumatologijos skyrių. Skirti analgetikai, infuzoterapija, a/b profikaltika, antikoaguliantai, rekomenduota neminti kaire koja, vaikščioti ramentų pagalba. Iš minėtų medicininių duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl šio įvykio sukeltų pasekmių buvo ne vieną kartą operuota, jog gydymas užtruko ilgą laiką, net ir teisiamajame posėdyje ji dėl sveikatos būklės paaiškinimus teismui galėjo teikti tik sėdėdama. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji R. Č. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų R. Č. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Dėl visiško pasveikimo yra nurodomi galimi liekamieji reiškiniai.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2011).

Bylos duomenimis, A. U. nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, yra darbinga, dirba, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, šeima nekilnojamojo turto neturi, šeimos mėnesio pajamos yra apie 800 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamosios amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusiosios sveikatai bei į tai, kad R. Č. gydymas šiai dienai dar nėra baigtas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 13000 Eur.

Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turi prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršija ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ERGO Insurance SE Lietuvos fil. R. Č. atlygino turtinę žalą ir 1638 Eur neturtinės žalos (b.l. 28,29, 32-41, II tomas). Be to, ERGO Insurance SE Lietuvos fil. yra atlyginęs 252 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai A. G. (b.l. 30,31, II tomas). Atsižvelgiant į tai, iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos fil. nukentėjusiajai R. Č. priteistina 3110 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamosios A. U., atsižvelgiant į nukentėjusiajai R. Č. sumokėtą 500 Eur neturtinės žalos dalį (b.l. 27, II tomas), priteistina 7752 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Skiriant bausmę kaltinamajai už jos įvykdytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, taip pat kitas teismo nustatytas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str.).

Kaltinamosios A. U. atsakomybę lengvina tai, kad ji kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str.).

Kaltinamoji A. U. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 2 d., 16 str.). Ji anksčiau neteista (b.l. 135, I tomas), administracine tvarka nebausta (b.l. 136, I tomas), dirba (b.l. 137, I tomas, b.l. 14, II tomas), VĮ Raseinių psichikos sveikatos centre įrašyta su diagnoze –pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1) (b.l. 139, I tomas). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 84 TPK-83/2015 patvirtina, kad A. U. iki 2014-12-06 nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, ji nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; A. U. dėl savo psichinės sveikatos būklės gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l. 148-150, I tomas).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. sankcija numato, kad už minėto straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą, siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, A. U. skirtina straipsnio sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – bauda.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji kalta prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. U. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d., 3 str. 2 d.).

Kardomoji priemonė nepaskirta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 – 308 str., teismas,

nusprendžia:

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d., ir paskirti jai 15 MGL (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) baudą.

Išaiškinti A. U., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 3110 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų), o iš kaltinamosios A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7752 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt du eurus) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios R. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.