Kauno apylinkės teismo nuosprendis

laiduotojai V. P.

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2020 m. liepos 9 d. apie 20.45 val. Kauno rajone, Garliavoje, Upelio g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKD 0355 jam nustatytas 2,95 promilių girtumas).

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 9 d. dalyvavo draugo gimtadienyje. Iš pradžių alkoholio nevartojo, tačiau vėliau nesusivaldė ir išgėrė. Iš šventės, vykusios Jonavos g., Kaune, į namus išvyko sutuoktinei V. P. priklausančiu automobiliu ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Sutinka su policijos pareigūnų nustatytu neblaivumo laipsniu. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, jaučia gėdą prieš draugus ir šeimą. Dėl sustabdytos teisės vairuoti transporto priemones neteko užimamų pareigų. Anksčiau taip pat turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, 2017 m. baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Automobilį pasiėmė be sutuoktinės žinios, kadangi ji tuo metu dirbo. Automobilis įsigytas santuokos metu, esant reikalui, automobilį pasiimdavo ir anksčiau. Automobilio vertės nežino, bet jį pirko daužtą už 2 300 Eur sumą. Prašo nekonfiskuoti sutuoktinei priklausančios transporto priemonės, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti sutuoktinės V. P. atsakomybei (b. l. 182).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja prašoma skirti V. P. paaiškino, kad smerkia kaltinamojo elgesį ir jį vertina kritiškai. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes deda visas įmanomas pastangas, kad jis nevartotų alkoholio. Alkoholio vartojimą sieja su kaltinamajam pasireiškiančia depresija. Jau po 2017 m. nusižengimo padarymo kalbėjo su sutuoktiniu dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl jai sunku suvokti šios veikos padarymo aplinkybes. Šiuo metu šeimoje dirba tik ji, todėl finansinė padėtis nėra gera. Jei teismas atleistų kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutiktų sumokėti užstatą. Kaltinamojo vairuota transporto priemonė įsigyta santuokos metu ir supranta, kad tai bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po veikos padarymo kaltinamojo elgesys keičiasi (b. l. 183).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo V. P. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų Š. A., V. P., G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2020 m. liepos 9 d. apie 20.45 val. Kauno rajone, Garliavoje, Upelio g. ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,95 promilių girtumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu. Byloje nustatyta, kad V. P. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, pripažino esmines faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2–3 punktai).

Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis V. P. šios sąlygos neatitinka, nes nors yra neteistas, gailisi dėl padarytos veikos, kritiškai vertina savo elgesį, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,57 prom. girtumo laipsnis. Iš viso per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tris kartus. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą jau nebegaliojo, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti kaltinamojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad V. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,95 prom.), kaltinamasis šviesiu paros metu (20.45 val.), nors ir esant mažesniam eismo intensyvumui, vairavo transporto priemonę Kauno mieste ir važiavo iš Jonavos g. į Kauno r. sav., Garliavą, Upelio gatvę, nesiorientuodamas aplinkoje ir taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui, o žala nebuvo padaryta tik atsitiktinumo dėka. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamojo veiksmai buvo pastebėti pašalinių asmenų, t. y. kitų transporto priemonių vairuotojų, kurie iškvietė policijos pareigūnų pagalbą. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholį. Šios aplinkybės rodo V. P. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Kaltinamasis, sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Šios aplinkybės leidžia teismui abejoti V. P., kaip laiduotojos, tinkamumu, atsižvelgdamas į tai, kad nors gyvena kartu su sutuoktiniu, yra neteista, nebausta, charakterizuojama teigiamai ir nuoširdžiai nori daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jį paveikti, tačiau realios įtakos jam, kaip asmeniui, ji negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje. Nors kaltinamąjį ir jo sutuoktinę sieja artimi ryšiai, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja savo sutuoktiniui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, nes kaltinamasis gyvendamas ir vesdamas bendrą ūkį su sutuoktine, elgėsi priešingai teisei – būdamas baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą esant neblaiviam, nepakeitė savo elgesio ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai jo nesulaikė. Tuo labiau, kad kaltinamasis yra visiškai susiformavusi, didelę gyvenimišką, taip pat profesinę patirtį turinti asmenybė, taigi, abejotina, kad tokiam asmeniui papildoma jo elgesio korekcija šiuo atveju būtų bent kiek efektyvi.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkintinas.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant kaltinamajam V. P. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali nusikaltimo sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę; nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, – pilnametis, vedęs, neteistas (b. l. 119–120, 128), administracine tvarka baustas, bet galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 125–127), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 181), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 133), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje neregistruotas, nesigydė (b. l. 132); į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra sveikas, darbingas, turi turto bei siekdamas, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuoja, kad kaltinamajam skirtina artima minimaliai 60 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – ir BBND), t. y. 3 000 Eur bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 BBND, t. y. 2 000 Eur bauda.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“.

Nusikaltimo padarymo metu galiojo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog V. P. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,95 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors V. P. kaltu prisipažino, nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. liepos 13 d. (b. l. 87). Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau už tokio vairavimą esant neblaiviam yra baustas administracine tvarka, o paskirta administracinio poveikio priemonė –specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, įtakos jam nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad V. P. vairavo sutuoktinės V. P. vardu registruotą transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 47), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,96 prom. neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir V. P. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad V. P. nežinojo, kad kaltinamasis veikos padarymo dieną naudosis automobiliu, ji taip pat nežinojo, kad automobilis bus naudojamas įstatymų uždraustai veikai daryti. Kaltinamasis prašė nekonfiskuoti transporto priemonės, kadangi tokiu būdu būtų nubausta ir jo sutuoktinė.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (V. P. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. P. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas net 2,96 promilių girtumas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šių duomenų visuma, teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju V. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės 2020 m. liepos 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam automobiliui ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant V. P. valdyti, naudoti, disponuoti šiuo turtu (b. l. 49–50), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 79), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje;

V. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Kaltinamajam V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 146–147), specialios teisės sustabdymas (b. l. 149–150), dokumentų paėmimas (b. l. 152–153) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) BBND, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. galutinę 40 (keturiasdešimties) BBND, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. P., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. liepos 13 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės 2020 m. liepos 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam automobiliui „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;

V. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.