- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-602-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27161-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė - 60 (šešiasdešimties) BBND, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta galutinė bausmė - 40 (keturiasdešimties) BBND, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. liepos 13 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės 2020 m. liepos 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. P. vardu registruotam automobiliui „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
V. P. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 9 d., apie 20 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. x, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKD 0355 jam nustatytas 2,95 promilių neblaivumas).
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad V. P. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl jis pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir transporto priemonės konfiskavimas.
3. Nuteistasis V. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria V. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, todėl sankcijomis ši nusikalstama veika negali prilygti apysunkiems ar netgi sunkiems nusikaltimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad turto konfiskavimą reikalinga taikyti individualizuotai ir ypatingai kruopščiai, atsižvelgiant į visos bylos aplinkybes, nusikaltimo pobūdį bei nusikaltimo padarymu siekiamus tikslus. Skundo autoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju visiškai nebuvo atsižvelgta į nusikaltimo kategoriją bei nuteistajam nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Tai, kaip byloje pritaikyta ir individualizuota ši baudžiamojo poveikio priemonė, leidžia teigti, jog buvo pažeistas proporcingumo principas. Skunde pažymima, kad toks turto konfiskavimo taikymas įneša teisinę sumaištį bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo sistemoje nuteisiant asmenis už atskirus skirtingų kategorijų nusikaltimus.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo teisinėmis pasekmėmis yra beveik 7 kartus griežtesnė nei V. P. paskirta bausmė. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonei keliamas tikslas tik padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta 7 kartus didesnė baudžiamojo poveikio priemonė nei bausmė, tokiu būdu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir taip pažeidė proporcingumo principą. Apeliantas nesutinka, kad baudžiamojo poveikio priemonė savo esme gali prilygti bausmei, kadangi, aiškinant priešingai, nebūtų prasmės diferencijuoti sankcijas už atskirus nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju, V. P. paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė savo pinigine išraiška yra lygi 15 850 eurų sumai, o tai prilygsta teismų praktikoje skiriamoms bausmėms už sunkius nusikaltimus.
3.3. Skunde taip pat teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgė į tai, kad V. P. iš viso buvo taikytos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Akivaizdu, kad skirta bauda bei ilgas uždraudimas naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones yra pakankami neigiami padariniai nuteistajam, jog būtų įgyvendinti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmei keliami tikslai. Kita vertus, paskirtas turto konfiskavimas pažeidžia teisingumo principą, kadangi, teismui tinkamai įvertinus bausmę, paskirtąja baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama ne padėti įgyvendinti bausmei keliamus tikslus, o pažeidžiant teisingumo principą paskirta dar 7 kartus didesnė papildoma bausmė.
3.4. Anot skundo autoriaus, nuosprendyje taip pat neatsižvelgiama į tai, kad automobilis buvo registruotas nuteistojo sutuoktinės vardu. Nuosprendyje daroma teisinga išvada, kad V. P. nežinojo, kad kaltinamasis veikos padarymo dieną naudosis automobiliu ir jis bus naudojamas uždraustai veikai daryti, tačiau vis tiek nepagrįstai taikytas turto konfiskavimas ir taip pažeista trečio asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Kartu teismas konstatavo, kad transporto priemonė buvo naudojama šeimos poreikių tenkinimui, taigi nesutiktina, jog visa šeima turi atsakyti už V. P. padarytą teisės pažeidimą.
3.5. Skundo autorius taip pat nurodo, kad nuosprendyje pateikti motyvai apie turto konfiskavimą, kaip priemonę padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, nėra susiję su nagrinėjama byla ir šios bylos kontekstu. Šiuo konkrečiu atveju V. P. neturėjo savanaudiškų turtinio pobūdžio paskatų nusikaltimui padaryti. Jis bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, siekė, jog baudžiamoji byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, dėl neteistų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Visa tai nebuvo pakankamai įvertinta paskiriant neproporcingai griežtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad V. P. veiksmais nebuvo padaryta jokia reali žala, nors į šį aspektą būtina atsižvelgti. Skunde pažymima, kad turto konfiskavimas yra tiesiogiai susijęs su asmens konstitucinių teisių ir Europos Žmogaus teisių konvencijoje numatytu teisių suvaržymu, todėl būtina ypatingai atidžiai ir kruopščiai taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę.
3.6. Galiausiai, skunde nurodoma, kad net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nematytų pagrindo iš viso netaikyti turto konfiskavimo, yra būtina išanalizuoti ir įvertinti, ar 13 850 Eur vertės automobilio konfiskacija atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Skunde cituojama teismų praktika bylose, kuriose teismas sprendė, kad iš kaltininko turi būti išieškoma dalis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Skundo autorius pažymi, kad V. P. yra nedirbantis pensininkas, jis savo kaltę pripažino, neteistas, galiojančių nuobaudų neturi. Negana to, teismas atsisakė nutraukti šią baudžiamąją bylą esant laidavimui, nors laiduotoja ir buvo apklausta. V. P. dėl savo padaryto nusikaltimo prarado darbą, todėl ne tik nuosprendžiu paskirta bausmė, tačiau ir darbo praradimas sukėlė jam ypatingai neigiamas pasekmes. Taigi, akivaizdu, kad visi bausmės tikslai gali būti įgyvendinti ir netaikant turto konfiskavimo.
Šalies argumentai
4. Asmuo, kurio turtas konfiskuotas, V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria V. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
4.1. Skunde V. P. nurodo, kad jai nebuvo žinoma, jog 2020 m. liepos 9 d., apie 20 val. 45 min. V. P. vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus, šią aplinkybę pripažino ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, tačiau vis tiek taikė turto konfiskavimą. Skunde taip pat pažymima, kad jos sutuoktinis dėl padaryto nusikaltimo prarado darbą. Šiuo metu V. P. yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, transporto priemonė jai reikalinga nuvykti į darbą. Tokiu būdu, nuosprendžiu buvo pažeistas teisingumo, proporcingumo bei teisinės valstybės principas, kadangi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė pažeidžia V. P. kaip turto savininkės interesus. Tuo labiau, kad teismų praktikoje nuteisiant asmenis už analogiškus nusikaltimus, vardan šeimos narių interesų pažeidimo grėsmės, atsisakoma konfiskuoti transporto priemones, kurių vertė netgi ženkliai mažesnė.
4.2. Jeigu vis dėlto aukštesnės instancijos teismas nuspręstų, kad šioje byloje buvo būtina taikyti turto konfiskavimą, būtina atkreipti dėmesį į galiojančią teismų praktiką ir baudžiamosios poveikio priemonės proporcingumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
6. Nuteistojo V. P. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, V. P. apeliaciniai skundai atmetami.
7. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis bei asmuo, kurio turtas konfiskuotas, kelia nuteistajam V. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, individualizavimo klausimą, tai yra prašo už šios nusikalstamos veikos padarymą neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, arba konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Apeliacinės instancijos teismas skundus nagrinėja jų ribose, kartu patikrindamas, ar skundžiamame nuosprendyje nėra esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Atmetant apeliacinių skundų argumentus, visų pirma pažyminėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
9. Abejonių tuo, jog vertinamo įvykio metu V. P. vairuota transporto priemonė – automobilis Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių. Tačiau išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017). EŽTT praktikoje iš esmės neginčijama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018). Kartu pažymint, kad teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui uždedama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11). Taigi, apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma teismo pareiga, įvertinus visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, taikant turto konfiskavimą atsižvelgti ir į proporcingumo principą.
11. Bylos duomenimis, automobilis Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo įvykdytas skundžiamu nuosprendžiu V. P. inkriminuotas nusikaltimas, nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei V. P. (1 t., b. l. 47). Remiantis V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme metu pagarsintais parodymais, automobilis Mazda priklauso jai. Automobilį įsigijo pati sau, su juo visada važinėja. Automobilį įsigijo daužtą su defektais už 2 300 Eur sumą, kurį susiremontavo už minimalius kaštus draugų pagalba. 2020 m. liepos 9 d. automobiliu į darbą nevažiavo, kadangi taupydama pinigus važiavo į darbą viešuoju autobusu. Automobilis liko stovėti kieme prie namų. Automobilio raktai namuose padėti abiem su sutuoktiniu žinomoje vietoje, sutuoktinis kartais jos leidimu naudojasi automobiliu. Iš anksto leidimo neprašė ir 2020 m. liepos 9 d. jos sutuoktinis V. P. pasiėmė jos automobilį bei su juo neblaivus važiavo (1 t., b. l. 68). Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad V. P. nežinojo, kad kaltinamasis veikos padarymo dieną naudosis automobiliu, ji taip pat nežinojo, kad automobilis bus naudojamas įstatymų uždraustai veikai daryti.
12. Tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, spręsdamas dėl automobilio konfiskavimo, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl nuteistajam ir V. P. šis turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl neturi reikšmės aplinkybė, ar kaltininko sutuoktinė suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Be aukščiau išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, atkreiptinas dėmesys ir į BK 72 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, turi būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju nuteistojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu ir yra registruota nuteistojo sutuoktinės vardu, konfiskavimo galimybės neeliminuoja.
13. Analizuojant nuteistojo ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, apeliacinių skundų argumentus, pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (V. P. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl nuteistojo V. P. ir jo sutuoktinės prašymas iš V. P. priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį tenkinimas, esant visoms būtinoms sąlygoms transporto priemonės konfiskavimui, nėra galimas, todėl pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl automobilio Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, nėra.
14. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir aptariamos transporto priemonės konfiskavimo tikslingumas bei proporcingumas. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti nuteisto asmens teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. P. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas net 2,95 promilių girtumas, transporto priemonę vairavo gana didelį atstumą, mieste, apie jo daromą nusikalstamą veiką ir pavojingą vairavimą pranešė kiti eismo dalyviai, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta iki 2018 m. gruodžio 9 d., taip pat, buvo baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2019 m. vasario 22 d. vairuodamas transporto priemonę, naudojosi rankomis mobilaus ryšio telefonu). Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju V. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra pensininkas, jo sutuoktinė dirba, nepilnamečių vaikų šeima neturi, iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad V. P. turi ir kitą automobilį, iš bylos duomenų matyti, kad šeima turi ir nekilnojamojo turto, todėl abejoti jų finansiniu stabilumu teisinio pagrindo nėra. Kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti visuomenės narių teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Tuo remiantis, prašymas nekonfiskuoti transporto priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vien didelė automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, nes transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019). Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju apeliantai pripažino, kad VšĮ „Emprekis“ nurodyta automobilio vertė gerokai viršija vertę, už kurią automobilis buvo įsigytas.
16. Pažymėtina, jog apeliantai skunduose nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš V. P. valstybės naudai priteistinos 58,04 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis ir išlaidos už dokumentų kopijavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo interesus atstovavo ne Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, o paties V. P. pasirinktas gynėjas. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. P. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, V. P. apeliacinius skundus atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti 58,04 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.