- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-980-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20774-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- OU „Valgevene info – JA Arikeskus“
- Ieškovas
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo OU „Valgevene info – JA Arikeskus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui OU „Valgevene info – JA Arikeskus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas advokatas M. B. (toliau - ieškovas) ieškinio pareiškimu pašė priteisti iš atsakovo OU „Valgevene info - JA Arikeskus“ (toliau - atsakovas)10 174,47 Eur skolos, 164,17 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2017 11 08 su atsakovu sudarė teisinių paslaugų sutartį (toliau - sutartis), pagal kurią ieškovui buvo pavesta parengti apeliacinį skundą dėl 2017 10 10 Kauno apygardos teismo sprendimo (civilinėje byloje Nr. e2-918-254/2017), pagal atsakovo ieškinį skolininkei UAB „Gretvita“ dėl skolos priteisimo ir, esant poreikiui, atlikti kitus teisinius veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Ieškovas parengė apeliacinį skundą ir jį pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 10 16 nutartimi (c. b. Nr. e2A-483-790/2018) apeliacinį skundą tenkino, pakeitė Kauno apygardos teismo 2017 10 10 sprendimą ir atsakovės ieškinį skolininkei UAB „Gretvita“ tenkino visiškai, atsakovui iš skolininko priteisė 44 810,97 Eur skolos, 1 872,67 Eur delspinigių, 8% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 05 19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 424,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Sutarties 4 straipsnio 2 punktu šalys susitarė, kad už pagal sutartį suteiktas paslaugas klientas (atsakovas) įsipareigoja ieškovui sumokėti sėkmės mokestį - pinigų sumą eurais, kurią sudaro penkiolika procentų, skaičiuojant nuo faktiškai kliento (atsakovo) gautos piniginių lėšų sumos, skirtos jo reikalavimo, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-918-254/2017 ir toliau palaikomo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, patenkinimui ir PVM (jeigu taikytinas).
5. Atsakovo skolininkas UAB „Gretvita“, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 10 16 nutartį (c. b. Nr. e2A-483-790/2018), atsakovui sumokėjo 66 735,32 Eur.
6. 2019 05 21 ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 035144 - 10 010,30 Eur sumai (66 735,32 x 15%).
7. Remiantis sutarties 3 straipsnio 3 dalimi, atsakovas ieškovo PVM sąskaitą-faktūrą turėjo apmokėti iki 2019 05 24, tačiau neapmokėjo.
8. Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 3 dalis numato ieškovo teisę skaičiuoti 0,04 proc. delspinigių už kiekvieną uždelsto atsiskaitymo dieną, todėl už pradelstą 41 dieną ieškovas priskaičiavo 164,17 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
9. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovas nurodė, jog turėjo pirkimo - pardavimo teisinių santykių su UAB „Gretvita“. Pastarajai pradėjus neatsiskaityti, 2016 04 28 su ieškovu sudarė atstovavimo sutartį dėl atsakovo interesų atstovavimo priteisiant skolą iš skolininko UAB „Gretvita“. Ieškovas, garantavo, kad ieškinys bus patenkintas visa apimtimi, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 10 10 sprendimu atsakovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė šiek tiek daugiau kaip 3 000 Eur, vietoje prašytų 44 000 Eur. Ieškovui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir už jo garantavimą dėl sėkmingos bylos baigties iš viso buvo sumokėta 7 500 Eur suma.
11. Atsakovo interesams Lietuvoje atstovavo jo įgaliotas asmuo Ž. V., kuris su ieškovu derino atstovavimo byloje klausimus. Tačiau teisę pasirašyti sutartis atsakovo vardu turėjo tik atsakovo valdybos narė J. Ž.. Einant į pabaigą apskundimo terminui, Ž. V. pranešė atsakovo valdybos narei J. Ž., kad advokatui už apeliacinio skundo parengimą reikia sumokėti 2 000 Eur ir žyminį mokestį, tai ir buvo padaryta.
12. Artėjant Lietuvos apeliacinio teismo paskirtai apeliacinio skundo nagrinėjimo datai, advokatas pradėjo prašyti daugiau pinigų. 2018 10 16 Lietuvos apeliaciniam teismui patenkinus atsakovės ieškinį, ieškovas pradėjo prašyti apmokėti papildomai už jo paslaugas. Atsakovo atstovė nesuprasdama pateiktų reikalavimų apmokėti už papildomas teisines paslaugas, 2018 10 19 išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad su ieškovu nutraukiama sudaryta teisinių paslaugų teikimo/atstovavimo sutartis.
13. Iki 2018 10 23 atsakovo valdybos narė J. Ž. žinojo, kad ji su ieškovu buvo sudariusi tik 2016 10 28 dienos atstovavimo sutartį.
Šalies argumentai
14. Ieškovas 2018 10 23 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad juos sieja atsiskaitymo santykiai pagal 2017 11 08 sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu, kad atsakovei būtų pateikta šios sutarties kopija, tačiau ieškovas iki kreipimosi į teismą šios sutarties nepateikė. Atsakovė pagrįstai manė, kad ji yra net permokėjusi ieškovui, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nepriteisė visos pinigų sumos, kuri buvo sumokėta ieškovui, tai yra nebuvo priteista 2 277,09 Eur suma, nors ji ieškovui buvo sumokėta.
15. 2017 11 08 teisinių paslaugų sutartis nėra atsakovo sudaryta, nes šioje sutartyje nėra atsakovo valdybos narės J. Ž. parašo. Atsakovui ieškovas nepateikė šios sutarties kopijos 2018 11 14 siųsdamas atsakymą į atsakovo pateiktą pranešimą, tikėtina, siekdamas nuslėpti informaciją.
16. Atsakovo vardu, be jokio atskiro įgaliojimo, turi teisę pasirašyti tik atsakovo valdybos narė J. Ž.. Kiti asmenys atsakovo vardu gali pasirašyti tik tokiais atvejais, kai valdybos narė J. Ž. išduoda atskirą įgaliojimą. Iš sutarties kopijos matyti, kad šią sutartį pasirašė atsakovo valdybos narė J. Ž., bet joje nėra J. Ž. parašo, ji nėra pasirašiusi šios sutarties ir niekam nėra išdavusi įgaliojimo atsakovo vardu pasirašyti tokio pobūdžio sutartį.
17. Lyginant 2017 11 08 teisinių paslaugų sutartyje ir 2018 10 19 pranešime esančius J. Ž. parašus akivaizdu, kad parašai yra skirtingi, pasirašyti skirtingų asmenų. Dar vienas galimas įrodymas dėl J. Ž. parašų, tai pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Gretvita“. Ši sutartis buvo teikta ieškovo Kauno apygardos teismui. Sutartyje J. Ž. parašas yra visiškai kitoks negu 2017 11 08 teisinių paslaugų sutartyje.
18. Ieškovas neteisingai apskaičiavo pagal minėtą nepasirašytą sutartį gautiną sumą, paėmė UAB „Gretvita“ sumokėtą 66 735,32 Eur sumą ir tiesiog padaugino iš 15 procentų, tačiau 2017 11 08 teisinių paslaugų sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad ieškovas turėtų teisę gauti 15 procentų sėkmės mokestį nuo gautos pinigų sumos, skirtos jo reikalavimo patenkinimui. Ieškovas savo sėkmės mokestį apskaičiavimo ir nuo teismo atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų: išlaidų advokatui, ir žyminiam mokesčiui sumokėti, išlaidų vertimo paslaugoms. Tokiu būdu ieškovas paskaičiavo 15 procentų ir nuo atsakovo jam jau sumokėtų 7 500 Eur. Tariamas sėkmės mokestis galėtų būti skaičiuojamas tik nuo pareikšto reikalavimo, tai yra nuo ieškinio kainos ir dar nuo priskaičiuotų procesinių palūkanų. Kai teismas priteisia patirtas išlaidas advokatui, patirtas išlaidas vertimams, sumokėtus žyminius mokesčius, tai negali būti laikoma pareikšto reikalavimo tenkinimu. UAB „Gretvita“ buvo pateikusi kasacinį skundą, kuris buvo priimtas ir buvo užvesta byla Nr. e3K-3-70-378/2019 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Atsakovas šioje byloje taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo priteistos iš UAB „Gretvita“. Papildomai atsakovas patyrė vykdymo išlaidas, sumokėdamas jas antstoliui dėl išieškojimo pradėjimo. UAB „Gretvita“ sumokėdama atsakovui kartu kompensavo ir šias patirtas išlaidas, nuo kurių ieškovas taip pat paskaičiavo sėkmės mokestį. Sėkmės mokesčio skaičiavimas papildomai nuo ieškovui jau sumokėtų pinigų, nuo žyminio mokesčio, nuo išlaidų patirtų vertimui yra neteisingas ir neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui M. B. iš atsakovo OU „Valgevene info – JA Arikeskus“ 10 174,47 Eur skolos, 164,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 10 338,64 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 07 16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 623,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
20. Teismas nustatė, kad šalys, sudarant atstovavimo sutartį ir ją vykdant, bendravo elektroniniais laiškais. Sutartis taip pat buvo sudaryta el. paštu šalims apsikeičiant pasirašytais sutarties egzemplioriais. Teismas atmetė atsakovo teiginius, jog sutartį pasirašė ne atsakovo valdybos narė J. Ž., iš kurios naudojamo elektroninio pašto buvo atsiųstas sutarties egzempliorius su atsakovės parašu ir atsakovo antspaudu, nes neigdamas parašą atsakovas neprašė skirti ekspertizės.
21. Teismas nurodė, kad pagal sutartį ieškovo atlygis už apeliaciją priklausė nuo bylos rezultato apeliacinės instancijos teisme. Atsakovui pralaimėjus bylą arba, nors ir laimėjus bylą, bet nepavykus išieškoti priteistų sumų iš skolininko UAB „Gretvita“, ieškovas nebūtų galėjęs gauti atlygio, todėl pagal sutartį ieškovas taip pat prisiėmė sau pakankamai didelę riziką, atsižvelgiant, jog ieškovas dirbo be atlygio (parengė apeliacinį skundą) ir sumokėjo žyminį mokestį už atsakovę iš savo lėšų.
22. Teismas atmetė atsakovės teiginius neva ieškovui atsakovės darbuotojas buvo perdavęs tam tikrą pinigų sumą – honorarą ir pinigus žyminiam mokesčiui sumokėti ir nurodė, jog atsakovas yra juridinis asmuo, todėl bet koks pinigų paėmimas ir perdavimas turi būti įforminamas buhalteriniais dokumentais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šiam tikslui paėmė pinigus iš kasos, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog perdavė pinigus ieškovui už apeliacijos parengimą ir žyminį mokestį.
23. Teismas nustatė, kad atsakovui jo skolininkas UAB „Gretvita“, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą, iš viso sumokėjo 66 735,32 Eur.
24. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog ieškovas turėjo teisę skaičiuoti sėkmės mokestį tik nuo patenkintų materialiųjų reikalavimų, bet ne nuo priteistų ir sumokėtų bylinėjimosi išlaidų.
25. Teismas nurodė, kad šalys sutarė, jog sėkmės mokestis skaičiuojamas nuo reikalavimo pareikšto byloje, kurioje buvo pareikšti tiek procesiniai, tiek materialiniai reikalavimai. Nors Sutartyje vartojamas žodis „reikalavimas“ vienaskaita, bet atsakovė reiškė ne vieną, o kelis materialiuosius reikalavimus, nuo kurių ir mano turėtų būti skaičiuojamas sėkmės mokestis, todėl žodžio vartojimas vienaskaita nereiškia, jog sėkmės mokestis skaičiuotinas tik nuo vieno kurio nors reikalavimo. Kadangi sutartyje šalys nenurodė, nuo kurių konkrečiai reikalavimų skaičiuojamas sėkmės mokestis, teismas priėjo išvados, jog šalys sutarė dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo nuo visų reikalavimų, tiek materialiųjų, tiek ir procesinių.
26. Sutarties 4 straipsnio 3 dalyje šalys sutarė, jog atsakovas sėkmės mokestį sumokės per 3 dienas nuo sąskaitos gavimo, o sutartu laiku, nesumokėjęs atsakovas įsipareigojo mokėti 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti.
28. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovas su atsakovo atstove valdybos nare J. Ž. niekada nebuvo susitikę „gyvai“, o visas bendravimas buvo vykdomas per įgaliotą asmenį Ž. V.. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad Ž. V. buvo įgaliotas surasti advokatą dėl teisminio proceso pradėjimo dėl skolos priteisimo iš skolininko UAB „Gretvita“. Ž. V. surado ieškovą, kuris buvo pareiškęs, kad atsakovo reikalavimai UAB „Gretvita“ atžvilgiu tikrai bus patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
29. Bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, ieškovui buvo sumokėta 7 500 eurų suma, tačiau šio teismo sprendimas buvo tik iš dalies palankus, iš skolininko UAB „Gretvita“ priteista šiek tiek daugiau kaip 3 000 eurų. Be to, ieškovui sumokėtos išlaidos buvo sumažintos iki beveik 5 000 eurų. Tad po Kauno apygardos teismo sprendimo atsakovo pasitikėjimas ieškovu labai krito.
30. Artėjant apeliacinio skundo pateikimo terminui, atsakovo valdybos narė J. Ž. teiravosi Ž. V., ar surastas naujas advokatas apeliacinio skundo pateikimui, tačiau gaudavo atsakymą, kad jo yra ieškoma. Vėliau Ž. V. per daug nedetalizuodamas pranešė, kad apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui yra paduotas. Ž. V. paaiškino, kad ieškovas sutiko pateikti apeliacinį skundą ir už jo surašymą reikia sumokėti 2 000 eurų. Su tokiomis sąlygomis atsakovo valdybos narė J. Ž. sutiko ir perdavė Ž. V. 2 000 eurų bei sumą už žyminį mokestį.
31. Apie 2017-11-08 dieną pasirašytą teisinių paslaugų sutartį, atsakovo valdybos narė J. Ž. sužinojo tik 2018 metų lapkričio mėnesį, atsakovui gavus raštą su reikalavimu atsiskaityti. Sutarties tekstą ir jame esantį parašą atsakovo valdybos narė pamatė tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus. Iki tol ieškovas vengė pateikti valdybos narei sutarties kopiją tikėtina dėl to, kad netiesa būtų greit išaiškėjusi ir Ž. V. turėtų pasiaiškinti, kas galėjo pasirašyti atsakovo vardu šią sutartį.
32. Nurodė, kad atsakovo valdybos narė J. Ž. 2017-11-08 dienos teisinių paslaugų sutarties nepasirašinėjo, ji nebūtų sutikusi su sutartyje nurodytomis apmokėjimo sąlygomis, minėtoje sutartyje nurodytas neva J. Ž. parašas vizualiai skiriasi nuo parašo 2016-04-28 atstovavimo sutartyje, kurią J. Ž. iš tikrųjų pasirašė, todėl ieškovas turėjo suprasti, jog parašai sutartyse skirtingi, nors pasirašantis asmuo tas pats.
33. Skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, kad prieigą prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), iš kurio ieškovas teigė gavęs sutartį, turi tik J. Ž.. Iš tikrųjų prieigą prie šio pašto turi ir dar keletas kitų atsakovo darbuotojų, tame tarpe ir Ž. V..
34. Sandorius atsakovo vardu sudaryti teisę turi tik valdybos narė J. Ž. ir joks kitas asmuo, J. Ž. nebuvo niekam suteikusi įgaliojimo sudaryti 2017-11-08 dienos ginčo sutarties ir ją pasirašė ne J. Ž. nors sutartyje nurodyti jos asmens duomenys.
35. Nurodė, kad parašai sutartyse yra akivaizdžiai skirtingi ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad tai yra tik atsakovo nuomonė, kad šios aplinkybės nėra įrodytos, kad tokį parašų skirtingumą gali lemti skubėjimas, nuovargis, pasirašymo paviršius ar kitos aplinkybės. Nurodė, kad parašų skirtumai matyti plika akimi ir nereikia būti rašysenos ekspertu, kad galima būtų tai įvardinti.
36. Be to nurodė, kad apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ir aiškino minimos sutarties 4.2 punktą, nuspręsdamas, kad atsakovas ieškovui turi sumokėti 15 procentų sėkmės mokestį nuo visos atsakovo gautos iš skolininko UAB „Gretvita“ pinigų sumos. Sėkmės mokestis negali būti priteisiamas nuo išvestinių reikalavimų: žyminio mokesčio, išlaidų, patirtų advokatui, kad kasaciniame procese ieškovas nedalyvavo, kasacijoje atsakovą atstovavo kitas atstovas. Apeliantas išreiškė abejonę ar atstovaujant ieškovui kasacijoje bylos baigtis būtų tokia pat. Atsakovas kitam atstovui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 500 eurų, kurie vėliau jam skolininko buvo kompensuoti. Ieškovas neatliko jokių veiksmų kasaciniame procese, tačiau pirmosios instancijos teismas jam priskaičiavo sėkmės mokestį ir nuo atsakovo patirtų išlaidų kasaciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė sėkmės mokestį ir nuo išlaidų antstoliui, kurios vėliau taip pat buvo kompensuotos skolininko UAB „Gretvita“. Vien tik apeliacinio skundo surašymas 2017-11-08 atstovavimo sutartyje buvo įvertintas apie 2 600 Eur, pats procesas buvo rašytinis, išskyrus apeliacinio skundo surašymą daugiau jokių išlaidų ir laiko sąnaudų ieškovas nepatyrė. Jeigu atsakovo valdybos narė J. Ž. būtų susipažinusi su ieškovo parengta ginčo sutartimi, ji nebūtų sutikusi su tokio dydžio užmokesčiu. Ieškovui už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme buvo sumokėta 7 500 eurų, už apeliacinio skundo parengimą ieškovas pageidauja gauti net 10 010,30 eurų. Iš viso daugiau kaip 17 500 eurų, ši suma yra per didelė ir prieštaraujanti viešajai tvarkai.
Atsiliepimas
37. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
38. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog ginčo atstovavimo sutartį pasirašė ne atsakovo įgaliotas asmuo J. Ž..
39. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: susirašinėjimas el. paštu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovo pasirašyta ir antspauduota 2017-11-08 teisinių paslaugų sutartis ieškovui buvo atsiųsta 2017-11-08 19:48, iš atsakovo veikloje naudojamos el. pašto dėžutės — (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad minėtu atsakovo el. pašto adresu būtų neteisėtai naudojamasi, byloje nebuvo pateikta ir šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovė, naudojanti elektroninį paštą savo darbo reikalams privalo užtikrinti, jog juo negalėtų naudotis jokie kiti asmenys.
Atsiliepimas
40. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pats pripažino, kad ant ginčo sutarties yra uždėtas atsakovo naudojamas antspaudas, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kaip be atsakovo valdymo organų žinios tai galėtų atsitikti. Iš to seka vienareikšmė išvada, kad antspaudas buvo uždėtas teisėto sutarties sudarymo procese.
41. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad kreipsis į prokuratūrą dėl jo valdybos narės parašo galimo suklastojimo, prašys teismo skirti rašysenos ekspertizę, tačiau nei vienu iš šių gynybos būdų nepasinaudojo. Atsakovas taip pat nepasinaudojo savo teise pareikšti apie įrodymo tariamą suklastojimą CPK 184 straipsnyje nustatyta tvarka.
42. Ketvirta, Apeliacine skunde akcentuojamas J. Ž. parašų ant 2016¬04-28 atstovavimo sutarties (kurios sudarymo atsakovas nekvestionuoja) ir 2017-11-08 teisinių paslaugų sutarties (ginčo sutarties) skirtingumas, kaip turintis pagrįsti 2017-11-08 ginčo sutarties neteisėtumą, tačiau ignoruojama aplinkybė, jog J. Ž. parašai tarpusavyje skiriasi ir 2015-09-28 sutartyje su UAB „Gretvita“, nors šį dokumentą, kaip teisėtai sudarytą, į bylą pateikė pats atsakovas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad „aplinkybė, jog vizualiai žiūrint atsakovės atstovės parašai ant skirtingų dokumentų yra šiek tiek skirtingi, neįrodo, kad jie pasirašyti ne atsakovės valdybos narės J. Ž., nes nė vienas žmogus negali idealiai tiksliai atkartoti savo parašo. Parašo neidealūs sutapimai priklauso nuo įvairiausių pasirašymo aplinkybių (rašymo priemonės, paviršiaus ant kurio pasirašoma stabilumo, pasirašančio asmens psichologinės būklės ir pan.).“
43. 2019-11-21 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad J. Ž. atsakovo vardu su ieškovu nepasirašinėjo jokių teisinių paslaugų sutarčių išskyrus atstovavimo sutartį. Tačiau 2018-10-19 pranešime dėl ginčo sutarties nutraukimo atsakovas ieškovą informavo, kad nutraukia „sudarytą teisinių paslaugų teikimo/atstovavimo sutartį“. 2019-07-12 pranešime pabrėžė, kad buvo nutrauktos visos su ieškovu sudarytos sutartys. Tokiais veiksmais atsakovas akivaizdžiai pripažino, kad ginčo sutartis buvo sudaryta, kadangi sutartis, kuri nebuvo sudaryta, negali būti ir nutraukiama.
44. 2017-11-08 teisinių paslaugų sutarties tariamo neteisėtumo nepagrindžia ir skundo teiginiai, kad ieškovas nepateikė minėtos sutarties atsakovui susipažinti, nors pastarasis to prašė. Toks prašymas ieškovui buvo pateiktas 2019-07-12 kai ieškovas 2019-07-11 jau buvo pareiškęs ieškinį nagrinėjamoje byloje ir 2017-11-08 teisinių paslaugų sutartį pateikęs kartu su ieškiniu. Tokiu būdu papildomas dokumento pateikimas atsakovui susipažinti būtų akivaizdžiai perteklinis. Ieškovas į bylą pateikė nenuginčytus įrodymus, kad apie ginčo sutartį atsakovui buvo žinoma, jos kopija atsakovas disponavo, o prašymai pateikti dokumentą susipažinti vertintini tik kaip gynybinė taktika.
45. Nurodė, jog apeliantas netinkamai aiškina ginčo sutarties 4 straipsnio 2 punkto nuostatas. Byloje buvo pareikšti tiek procesiniai, tiek materialiniai reikalavimai. Nors 2017-11-08 Teisinių paslaugų sutartyje vartojamas žodis „reikalavimas“ vienaskaita, bet atsakovas reiškė ne vieną, o kelis materialiuosius reikalavimus nuo kurių ir turėtų būti skaičiuojamas „sėkmės mokestis“. Kadangi Ginčo sutartyje šalys nenurodė nuo kurių konkrečiai reikalavimų skaičiuojamas „sėkmės mokestis“, darytina išvada, jog šalys sutarė dėl „sėkmės mokesčio“ skaičiavimo nuo visų reikalavimų, materialiųjų ir procesinių. Nors skunde teigiama, kad „negalima skaičiuoti „sėkmės mokesčio“ nuo procesinio pobūdžio reikalavimų“, nenurodoma kokie teisės aktai ar teismų praktika tokį draudimą įtvirtina. Aptartas ginčo sutarties 4 straipsnio 2 punkto nuostatos aiškinimas nėra nelogiškas, nes minėtų išlaidų priteisimas, dar nereiškia jų faktinio kompensavimo/išieškojimo. Šalys susitarė, kad užmokestis ieškovui bus skaičiuojamas tik po faktinio lėšų (įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas) atgavimo, kas aiškiai atitinka abiejų šalių interesus.
46. Nurodė kad atsakovas būdamas verslininku, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ginčo sutartis nėra didelės apimties, todėl neįtikėtina, kad atsakovas būtų nesuvokęs, jog turės pareigą sumokėti 15 proc. ir PVM užmokestį, kai bus atgautos piniginės lėšos.
47. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas skunde pripažino, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo nusprendęs nebesinaudoti ieškovo paslaugomis, ieškojo kito atstovo ir į ieškovą kreipėsi tik 2017-11-08, likus vienai dienai iki termino pateikti apeliacinį skundą pabaigos, o ieškovas, net ir turėdamas suplanuotą dienotvarkę ir vykdytinus įsipareigojimus kitiems klientams, sutiko apsiimti parengti skundą ir nepalikti atsakovo be teisinio interesų atstovavimo. Atsakovas nutyli, kad civilinė byla Nr. e2-918-254/2017 yra itin sudėtinga faktų nustatymo bei įrodinėjimo prasme.
48. Pažymėjo, kad atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto užmokestis mažinamo remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi reglamentuojančia netesybų mažinimą, nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl užmokesčio pagal teisinių paslaugų (pavedimo) sutartį.
49. Nurodė, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovui už apeliacinio skundo parengimą buvo sumokėta 2 000 Eur grynaisiais pinigais, kad ieškovas garantavo sėkmingą minėtos civilinės bylos baigtį jau pirmojoje instancijoje, teiginiai apie galimą neteisėtą susitarimą su atsakovo darbuotoju Ž. V. ir pan., nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais, išskyrus nustatyta tvarka priesaikos nedavusio atstovo paaiškinimus. Minėtos aplinkybės nėra įrodytos, todėl neturi jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
50. Atsakovo keliamas klausimas, kas būtų jeigu atsakovą kasacinėje instancijoje taip pat būtų atstovavęs yra retorinis. Esminę reikšmę šiuo atveju turi aplinkybė, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-918-254/2017 įsiteisėjo (o vėliu ir buvo įvykdytas), patenkinus Ieškovo parengtą apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio.
52. Ginčas tarp bylos šalių kilo dėl atstovavimo sutarties, kurioje buvo aptartas sėkmės mokestis, tikrumo, joje aptarto sėkmės mokesčio dydžio bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarkos.
53. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio, kuriame nustatyta apmokėjimo už advokato teikiamas teisines paslaugas, advokato veiklos išlaidos ir kitas įmokas tvarka 1 - 3 dalys numato, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
54. Šalys 2016 04 28 buvo sudarę tipinę visą apimančią atstovavimo sutartį, kuria atsakovas pavedė ieškovui atstovauti jį santykiuose su valstybės institucijomis, visų rūšių ir instancijų teismais visoje Lietuvos Respublikoje, valstybinėmis ir privačiomis įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis kitais fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis su visomis teisėmis priklausančiomis ieškovu, atsakovui ar trečiajam asmeniui įskaitant (bet neapsiribojant) teisę pasirašyti pretenzijas, prašymus, pažymas, užklausimus, skundus, pareiškimus, ieškinius, priešieškinius, apeliacinius, atskiruosius ir kasacinius skundus bei kitus reikiamus dokumentus, didinti, mažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartis, pateikti vekselius apmokėjimui, gauti vykdomuosius dokumentus ir t.t. Remdamasis šia sutartimi ieškovas atstovavo atsakovą civilinėje į byloje Nr. e2-918-254/2017 Kauno apygardos teisme pateikdamas ieškinio pareiškimą ieškovo skolininkui UAB „Gretvita“.
55. 2017 11 08 šalys sudarė kitą teisinių paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atstovauti atsakovą rengiant apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 10 10 sprendimo minėtoje byloje, kuriuo atsakovo ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies. Šia sutartimi šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, kurio apimtis nustatyta sutarties 4 straipsnio 2 punkte, kuriuo šalys susitarė, kad už pagal šią sutartį advokato (ieškovo) klientui (atsakovui) teikiamas paslaugas klientas įsipareigoja atstovui sumokėti sėkmės mokestį – pinigų sumą eurais, kurią atitinka (15%) penkiolika procentų, skaičiuojant nuo faktiškai kliento gautos piniginių lėšų sumos, skirtos jo reikalavimo pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-918-254/2017 ir toliau palaikomo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, patenkinimui ir PVM (jeigu taikytinas).
56. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad ieškovas atstovavo jį tiek pirmąja instancija bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, tiek pateikiant apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
57. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 10 16 nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo paruoštą apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-483-790/2018, pakeitė Kauno apygardos teismo 2017 10 10 sprendimą, visiškai tenkino atsakovo ieškinį, priteisė iš skolininko UAB „Gretvita“ visą skolą sudariusią 44 810,97 Eur, 1 872,67 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio procesines palūkanas, 7 552,70 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 872 Eur žyminio mokesčio.
58. Apeliantas 2018 10 19 raštu pranešė ieškovui, jog nutraukia su juo sudarytą teisinių paslaugų sutartį.
59. Apeliantas neginčija ir teismo nustatyto fakto, jog šalys dėl atstovavimo sutarties tarėsi ir sutartį pasirašė apsikeisdamos elektroniniais laiškais. Ieškovas ir atsakovo atstovė, jo vardu turinti teisę pasirašyti sutartis, valdybos narė J. Ž., nebuvo susitikę nei karto, ši atsakovo atstovė tardamasis dėl atstovavimo su ieškovui susirašinėjo naudodamasis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Toks sutarties sudarymas atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192 straipsnyje sutarties formai keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.
60. Apeliantas aplinkybės, kad šalių bendravimas vyko tik elektroninių laiškų forma neginčijo. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog sutartis, kurioje buvo nustatytas sėkmės mokestis buvo pasirašyta tinkamai, padarė remdamasis bylos rašytiniais duomenimis, byloje nustatęs, kad ieškovas 2017 11 08 nusiuntė atsakovei laišką pavadintą Sutartis, kuriame nurodyta, jog siunčiama sutartis ir prašoma kuo greičiau atsiųsti skanuotą dokumentą. Į šį laišką ieškovas gavo atsakymą be teksto, kuriame buvo prikabintas failas pavadintas „File0554.PDF“. Iš į bylą pateikto antstolio konstatavimo protokolo teismas nustatė, jog minėtame faile atsakovas atsiuntė ieškovui pasirašytą ginčo sutartį su atsakovo antspaudu, kurio tikrumo atsakovas neneigė. Byloje nesant duomenų, kad atsakovo spaudą neteisėtai būtų panaudojęs koks nors kitas (neįgaliotas) asmuo ar kad egzistuoja keli atsakovės antspaudai, teismas pagrįstai atmetė apelianto atsikirtimus, jog spaudu galėjo disponuoti atsakovės darbuotojas, dirbęs Lietuvoje (šiuo metu, atsakovės teigimu, miręs), konstatavęs, jog šie atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė yra atsakinga už savo darbuotojų veiksmus.
61. Atsiliepime į ieškinį ginčydamas jo įgalioto asmens parašą ginčo sutartyje apeliantas nurodė ketinantis kreiptis į prokuratūrą dėl galimai suklastoto parašo, prašyti teismo skirti rašysenos ekspertizę, tačiau nei vienu iš šių gynybos būdų nepasinaudojo.
62. Savo teiginį, kad ginčo sutartį, atsakovo vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, dėl ko jo manymu sutartis laikytina nepasirašyta, apeliantas rėmė aplinkybe, kad jo atstovės J. Ž. parašai 2016-04-28 atstovavimo sutartyje, kurios jis neginčija, ir ginčo sutartyje vizualiai skiriasi, tačiau, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo ieškovas, J. Ž. parašas vizualiai šiek tiek skiriasi ir atsakovo į bylą pateiktoje 2015-09-28 sutartyje su UAB „Gretvita“.
63. Apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas nepateikė minėtos sutarties atsakovui susipažinti, nors pastarasis to prašė, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog toks ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu siekiu nuslėpti šią sutartį ar sudaryti atsakovui kokias nors kliūtis, nes prašymas buvo pateiktas 2019-07-12, po to, kai ieškovas 2019-07-11 buvo pareiškęs ieškinį nagrinėjamoje byloje ir ginčo sutartį pateikęs kartu su ieškiniu, ginčo sutartis atsakovui buvo prieinama byloje, tai niekaip negalėjo sukliudyti atsakovui rinkti įrodymus byloje pvz. prašyti teismo skirti rašysenos ekspertizę.
64. Byloje nėra duomenų, ir atsakovė nesikreipė į teisėsaugos institucijas siekiant nustatyti, kas neteisėtai pasinaudojo jos elektroniniu paštu sutarčiai sudaryti ir išsiųsti. Ginčo sutartis sudaryta tesėtai, vadovaujantis tarp šalių susiklosčiusia teisinių santykių praktika, ta pačia forma, kuria buvo sudaryta ir atstovavimo sutartis prieš paduodant ieškinį Kauno apygardos teismui, sutarties forma neprieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui (CK 6.192 straipsnio reikalavimams sutarčių formai).
65. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog vizualiai žiūrint atsakovės atstovės parašai ant skirtingų dokumentų yra šiek tiek skirtingi, neįrodo, kad jie pasirašyti ne atsakovės valdybos narės J. Ž., nes nė vienas žmogus negali idealiai tiksliai atkartoti savo parašo. Parašo neidealūs sutapimai priklauso nuo įvairiausių pasirašymo aplinkybių (rašymo priemonės, paviršiaus ant kurio pasirašoma stabilumo, pasirašančio asmens psichologinės būklės ir pan.). Nustatyti, ar pasirašė kitas asmuo ar tas pats reikalingos specialios žinios, todėl tokiais atvejais atliekama ekspertizė, kurios paskirti atsakovė neprašė. Taigi, vizualiai žiūrint pastebimi parašų skirtumai neįrodo, jog jie pasirašyti skirtingų asmenų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovės teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
66. Be to, atsakovas tiek atsiliepime ieškinį, tiek apeliaciniame skunde pripažino, jog surasti advokatą ir tartis dėl atstovimo sąlygų su surastu advokatu buvo pavedęs kitam savo darbuotojui Ž. V., kuris šiais klausimais ir bendravo su ieškovu. Todėl aptaręs su minėtu asmeniu visas sąlygas ir elektroniniu paštu gavęs pasirašytą ir antspaudu patvirtintą sutartį ieškovas neturėjo pagrindo abejoti sutarties tikrumu.
67. Nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir apelianto nurodyta aplinkybė neva ieškovas teigė laimėsiantis ginčą pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, nes 2016 04 28 atstovavimo sutartyje tokių įsipareigojimų ieškovas nebuvo prisiėmęs. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovas, pirmosios instancijos teismai yra nepriklausomi, todėl joks asmuo negali garantuoti teismo sprendimo. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybę, kad ieškovas turėjo pagrindą tikėtis laimėti teisminį ginčą, patvirtino apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės ieškinys buvo patenkintas visiškai ir tolesnė bylos eiga kasacinės instancijos teisme.
68. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog ta aplinkybė, kad atsakovės, ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas tik maža dalimi (priteista tik 3 000 Eur suma), nors reikalavimas pareikštas dėl 44 810,97 Eur skolos) ir lėmė sutarties dėl sėkmės mokesčio, kai advokato atlygis už darbą priklausė nuo bylos baigties apeliacinėje instancijoje, sudarymą. Tokios sutarties sudarymas gali būti logiškai paaiškinamas ir atsakovo siekiu įsitikinti ieškovo teiginių dėl galimybės laimėti ginčą teisingumu, išvengiant papildomų išlaidų nesėkmės atveju, jei ieškovo paruoštas apeliacinis skundas būtų atmestas. Pagal ginčo sutartį ieškovo atlygis už apeliaciją priklausė nuo bylos rezultato apeliacinės instancijos teisme, t. y. pralaimėjus bylą arba, nors ir laimėjus bylą, bet nepavykus išieškoti priteistų sumų iš skolininko UAB „Gretvita“, ieškovas nebūtų gavęs atlygio. Šia sutartimi ieškovas prisiėmė visą riziką ginčo pralaimėjimo atveju, dirbdamas be atlygio, parengė apeliacinį skundą ir sumokėjo žyminį mokestį už atsakovę iš savo lėšų. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad teisinių paslaugų specifika yra ta, kad garantuoti sėkmingą bylos baigtį ar kitokio teisinio pavedimo vykdymą objektyviai yra neįmanoma. Tokiu būdu yra galimos situacijos, kai klientas moka už atskirasis teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimą, įrodymų rinkimą, atstovavimą ir pan.), tačiau pageidaujamo rezultato nepasiekia. Pasirinkęs apmokėjimą priklausantį nuo rezultato („sėkmės mokestį“), klientas gali būti tikras, kad išlaidas patirs tik pasiekęs norimą rezultatą (jo dalį), o kitu atveju jokių išlaidų nepatirs, kas labiau atitinka kliento interesus, nei atskirų teisinių paslaugų apmokestinimas, nesiejant jų su pageidaujamu rezultatu.
69. Apeliantas teigė, perdavęs atsakovo darbuotojui, kuris tarėsi su ieškovu dėl apeliacinio skundo surašymo, 2 000 bei pinigus žyminiam mokesčiui sumokėti, bet jokių įrodymų patvirtinančių, kad šie pinigai buvo perduoti minėtam darbuotojui ir kad šis perdavė juos ieškovui, išskyrus paties apelianto teiginius byloje nepateikė. Atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu turėjo pinigų paėmimą ir perdavimą atitinkamai įforminti atitinkamais buhalteriniais dokumentais. Tinkamai įforminus grynųjų pinigų paėmimą iš kasos būtų galima įrodyti kasos išlaidų orderiu, nurašymą iš sąskaitos – sąskaitos išrašu. Tuo tarpu iš teismų informacijos sistemos duomenų „Liteko“ matyti, kad žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo 2017 11 09 apmokėjo ieškovas iš savo sąskaitos Swedbanke, ką patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas mokėjimo nurodymas, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą priteisimą. 2018 10 16 nutartimi apeliacinis teismas tik perskirstė bylinėjimosi išlaidas priteistas pirmosios instancijos teismo proporcingai patenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams.
70. Atsakovo skolininkas UAB „Gretvita“, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą, per kelis kartus sumokėjo apeliantui 66 735,32 Eur sumą (2019 02 28 sumokėjo 25 000 Eur, 2019 03 27 sumokėjo 19 000 Eur, 2019 03 27 sumokėjo 1 000 Eur, 2019 04 30 sumokėjo 20 323,59 Eur, 2019 04 30 sumokėjo 1 411,73 Eur).
71. Ieškovas paskaičiavo mokėtiną sėkmės mokestį 15 procentų nuo atsakovės gautos sumos (66 735,32 Eur) ir atsakovui 2019 05 21 pateikė reikalavimą dėl 10 010,30 Eur.
72. Šalys ginčo sutartimi nustatė, jog sėkmės mokestis bus lygus penkiolikai procentų nuo faktiškai kliento (atsakovo) gautos piniginių lėšų sumos, skirtos jo reikalavimo pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-918-254/2017 ir toliau palaikomo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, patenkinimui ir PVM (jeigu taikytinas). Minėtoje byloje buvo pareikšti keli materialinio pobūdžio reikalavimai taip pat ir procesiniai reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog žodžio reikalavimas pavartojimas vienaskaita nereiškia, jog susitarta sėkmės mokestį skaičiuoti tik nuo sumos skirtos vieno, kurio nors reikalavimo patenkinimui, nes ginčo sutartyje neįvardinta, nuo kurių konkrečiai reikalavimų patenkinimui skirtos sumos šis mokestis turėtų būti skaičiuojamas, darytina išvada, jog šalys sutarė dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo nuo visų sumų gautų apelianto jo reikalavimų, t. y. materialiųjų ir procesinių patenkinimui. Todėl ieškovas pagrįstai paskaičiavo sėkmės mokestį nuo visos iš UAB „Gretvita“ išieškotos sumos. Remiantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tame tarpe ir šiuo atveju sutartos sėkmės mokesčio dydžio bei jo apskaičiavimo tvarkos. Todėl pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad šalys sutardamos dėl sėkmės mokesčio apskaičiavimo nuo bet kokių sumų, skolininko sumokėtų vykdant sprendimą įskaitant, bet neapsiribojant ir skaičiavimą nuo procesinių reikalavimų, negali būti laikomas užmokesčiu nuo užmokesčio, nes tai tėra šalių sutarta užmokesčio apskaičiavimo formulė neprieštaraujanti įstatymui.
73. Apeliacinio skundo argumentas, kad į skolininko UAB „Gretvita“ padengtą sumą įėjo ir kasacinio teismo priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, kuri surašė kitas advokatas, taip pat nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes kasacinis teismas paliko galioti rezultatą, kuris buvo pasiektas apeliacinėje instancijoje, atmetęs kasacinį skundą, apelianto retorinis klausimas kas būtų jei atsiliepimą būtų surašęs ieškovas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nekeičia esmės, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
74. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
75. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
76. Apeliacinį skundą atmetus remiantis CPK 98 straipsnio nuostatomis iš apelianto ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo OU „Valgevene info – JA Arikeskus“ juridinio asmens kodas 10197664 ieškovo M. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.