- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1560-653/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „VIA SPORTAS“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- S. D.
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Registrų centras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir apeliantės ieškovės S. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-667-734/2017 pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovams UAB „VIA SPORTAS“, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės nuomos sutarties ir kitų aktų dalies panaikinimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Registrų centras“, akcinė bendrovė bankas Luminor (buvęs akcinė bendrovė DnB bankas), uždaroji akcinė bendrovė „Stanvara“, H. K., V. Š., I. Š., T. M., J. R., J. Š., L. M., (Z. P.) Z. P., I. G., A. R., R. L., R. M. (R. M.), J. M. (J. M.), J. J., M. Š. (M. Š.), M. Ž., E. V., A. Š. (A. Š.), J. N., E. R. (E. R.), E. M., R. S. (R. S.), A. D., M. S., I. Š., V. B., tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais: D. V., G. Č., T. N., J. V. (J. V.), A. T., J. N., P. V. (P. V.), K. S., L. C., V. R., P. S. (P. S.), M. P., T. R., E. T. (E. T.), B. L., T. Š., J. Z., K. S. (K. S.), M. V., M. K., L. M., dėl Vilniaus miesto savivaldybės išduotų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ sudarytų deklaracijų apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančiomis, teisinės statinių registracijos panaikinimo, statinių nugriovimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. D. patikslintu ieškiniu (t. 10, b. l. 27–39) prašė:
a). panaikinti (pripažinti niekiniais) dalyje dėl 12 775 kv. m, kaip tai pažymėta schemoje – priede Nr. 8 skaičiais 9-10-11-12-8:
- 2008-10-31 susitarimą Nr. K01/2008-186 „Dėl 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189 NO 1/2003-28169 (patikslintos 2004-02-09 susitarimu Nr. K01/2004-166 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189 NO 1/2003-28169 dalinio pakeitimo“) dalinio pakeitimo“;
- Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-20 įsakymą Nr. 2.3-13391-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bei nuomos sutarties patikslinimo“;
- Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-03 įsakymą Nr. 2.3-531-01 „Dėl Valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties dalinio pakeitimo“;
- 2004-02-09 Susitarimą Nr. K01-2004-166 „Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189 N01/2003-28169 dalinio pakeitimo“;
- 2003-11-20 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 N0 1/2003-28169;
- Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-06 įsakymą Nr. 5640-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia ir išnuomojimo AB „Vilniaus bankas“;
b). panaikinti:
- Statybos inspekcijos tarnybos 2008-06-30 pažymą Nr. (101)11.10-676;
- Statybos inspekcijos tarnybos 2008-09-03 pažymą Nr. (101)11.10-895;
- Statybos inspekcijos tarnybos 2008-10-14 pažymą Nr. (101)11.10-1070;
- Statybos inspekcijos tarnybos 2008-10-14 pažymą Nr. (101)11.10-1071;
- Statybos inspekcijos tarnybos 2008-05-23 pažymą Nr. (101)11.10-539;
c). panaikinti:
- Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendimą Nr. 170V, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymas šiais sprendiniais: Teritorijos žemės sklypo ribų pakeitimu; sklypo žemės paskirties ir statybos reglamento papildymu;
- Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-10-24 sprendimą Nr. 2013V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“, kuriuo nuspręsta nustatyti, kad komercinės paskirties statinio (duomenys neskelbtini) sklypas, kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-16, yra 24 128 kv. m. ploto;
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008-03-19 įsakymą Nr. 1-413, kuriuo nuspręsta patvirtinti sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jo sprendinius;
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2008-06-02 įsakymą Nr. 30-1131, kuriuo nustatyti nuomojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naujus duomenis: 24 119 kv. m plotas ir ribos;
- Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-20 įsakymą Nr. 2.3-13391-(O1), kuriuo patikslintos valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribos bei plotas;
d). priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad V. Š. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 1999-09-03 pateikė prašymą atkurti nuosavybes teises į buvusio savininko P. Š. iki nacionalizacijos turėtą 7 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini). V. Š. 2000-08-31 notaro tvirtinta sutartimi S. S. (po santuokos – S. D.) perleido teisę į 0,5833 ha nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė pretenduoja atkurti nuosavybes teises natūra į P. Š. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime iki 1940 m. nacionalizacijos, pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą Vilniaus miestui iki 1995-06-priskirtoje teritorijoje, tame tarpe ir žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). 2001-07-05 sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūros aktas patvirtina, kad P. Š. (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo nuosavybės teise valdytą žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui 2015-03-24 pateiktas prašymas panaikinti žemės nuomos sutarties dalį žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams. 2015-04-02 NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikus pakartotinį prašymą dėl žemės grąžinimo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-04-14 raštu Nr. nurodė, kad kadangi šiame Sklype yra uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VIA SPORTAS“ nuosavybės teise priklausantys pastatai (statiniai), ši žemė yra išperkama valstybės.
3. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1995-04-06 potvarkiu leido išsinuomoti ne aukciono tvarka 99 metams 24 829 kv. m ploto žemės sklypą sportiniam–komerciniam centrui statyti. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities Valdytojo administracija 1997-01-17 įsakymo 1 punktu nusprendė išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams UAB „Promenadas“ 24 127,7 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas kitai ne žemės ūkio veiklai (sportiniam–komerciniam centui statyti ir eksploatuoti). Tarp Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „Promenadas“ 1997-02-19 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, pagal kurią žemė išnuomojama kitai ne žemės ūkio veiklai (sportiniam–komerciniam centrui statyti ir eksploatuoti). Iš Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype 1995 m. buvo vienintelis prekybos paskirties pastatas bei kiemo statinys – tvora. AB „Vilniaus bankas“ 2002-01-31 įkeisto turto perdavimo–priėmimo aktu perėmė likviduojamos UAB „Promenadas“ nekilnojamąjį turtą. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-10-24 sprendimu nusprendė, kad komercinės paskirties statinio (duomenys neskelbtini), sklypas yra 24 128 kv. m ploto, todėl siūlė išnuomoti šį žemės sklypą 99 metams. Vilniaus apskrities viršininkas 2003-11-06 įsakymu pripažino 1997-02-19 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, pasirašytą su UAB „Promenadas“, pasibaigusia, nustatė, kad šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė (visuomeninės paskirties objektams, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams), išnuomavo ne aukciono tvarka, 99 metams, AB „Vilniaus bankas“ 24 128 kv. m valstybinės žemės sklypą. Taigi, UAB „Promenadas“ bankrutavus ir ją likvidavus, žemės nuomos sutartis su ja pasibaigė.
4. Nurodo, kad 2003-11-20 buvo sudaryta nauja Valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, bei AB „Vilniaus bankas“. Šia sutartimi išnuomojamas 24 128 kv. m ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuomos terminas – 99 metai. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė (visuomeninės paskirties objektams, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams). Sutartyje naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcijos galimybė nenumatyta. Tačiau AB „Vilniaus bankas“ 2003-12-09 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė prekybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais (tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „VIA SPORTAS“. Vilniaus apskrities viršininkas 2004-02-03 įsakymu iš dalies pakeitė valstybinės žemės nuomos sutartį, vietoje buvusio žemės sklypo nuomininko įrašant naująjį – UAB „VIA SPORTAS“. 2004-02-09 pasirašomas susitarimas, kuriuo susitariama iš dalies pakeisti prieš tai sudarytą žemės nuomos sutartį. Iš esmės pakeičiamas tik žemės sklypo nuomotojas. Atkreipia dėmesį, kad naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcijos galimybė nenumatoma. Nurodo, kad Taryba 2008-03-19 sprendimu nusprendė patvirtinti sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jo sprendinius: plotą – 24 128 kv. m; pagrindinę tikslinę paskirtį – kitos paskirties žemė; naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų ir visuomeninių objektų komplekso teritorijos; naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektams ir kultūros objektams statyti ir eksploatuoti. Administracijos direktorius 2008-06-02 įsakymu nustatė nuomojamo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naujus duomenis: 24 119 kv. m plotą ir ribas; naudojimo būdą ir pobūdį – komercinės paskirties objektų teritorija prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai, visuomeninės paskirties teritorija mokslo, mokymo, kultūros ir sporto pastatų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai. Vilniaus apskrities viršininkas 2008-10-20 įsakymu patikslino valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas: plotą – 24 119 kv. m; žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį: kitos paskirties žemę; komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. 2008 m. spalio mėn. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo pakeičiamas žemės nuomos sutarties 1, 3, 6.3, 8, 9 punktai. Naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcijos galimybė nenumatoma.
5. Nurodo teisinį reglamentavimą susijusį su nagrinėjamu ginču, ir teigia, kad 2003-11-20 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189 NO 1/2003-2816 (toliau – ir Žemės nuomos sutartis) sudarymo metu žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vienas pastatas (prekybos) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas statinys (tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos sutartyje, o ir jos vėlesniuose pakeitimuose naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcijos galimybė nenumatyta. Teigia, jog nebuvo gautas ir Vilniaus apskrities viršininko ar NŽT Vilniaus miesto skyriaus sutikimas statyti naujus, ar rekonstruoti esamus statinius. Teigia, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
6. Nurodo, kad yra sudariusi Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) schemą, kurią sudarė matininkas Š. P., pagal kurią atskirta minimos žemės sklypo dalis 12 775 kv. m yra nenaudojama ir neužstatyta UAB „VIA SPORTAS“ priklausančiais pastatais ir kurios nereikia ir nereikėjo atsakovui UAB „VIA SPORTAS“ priklausančiam pastatui eksploatuoti sudarant Žemės nuomos sutartį. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, išnuomoto žemės sklypo plotas yra 24 119 kv. m, o pastato – 2 908 kv. m. Akivaizdu, kad žemės sklypas užstatytas tik 12,056 proc., todėl teigia, jog Žemės nuomos sutartis, su vėlesniais jos pakeitimais, yra niekinė.
7. Nurodo, kad Vilniaus miesto valdyba 1998-01-29 sprendimu Nr. 170V patvirtino (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymą šiais sprendiniais: Teritorijos žemės sklypo ribų pakeitimu; sklypo žemės paskirties ir statybos reglamento papildymu. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-01-24 sprendimu nusprendė nustatyti, kad komercinės paskirties statinio (duomenys neskelbtini) sklypas, kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-16, yra 24 128 kv. m ploto. Taryba 2008-03-19 įsakymu Nr. 1-413 nusprendė patvirtinti sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jo sprendinius. Administracijos direktorius 2008-06-02 įsakymu Nr. 30-1131 nustatė nuomojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naujus duomenis: 24 119 kv. m plotą ir ribas. Vilniaus apskrities viršininkas 2008-10-20 įsakymu Nr. 2.3-13391-(01) taip pat patikslino valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas jos žemės sklypo plane Ml:1000 bei plotą. Mano, kad Žemės nuomos sutarties sudarymo metu, vieninteliam pastatui žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyje, atvaizduotoje schemoje skaičiais 10-9, tokio dydžio (24 119 kv. m) žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) jo eksploatacijai nereikia, turint omenyje, kad likusioje šio žemės sklypo dalyje, kitų statinių nebuvo.
8. Nurodo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais nustatyta, jog ginčo žemės sklype jokių pastatų nėra. Pačiame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis nurodo, kad sklypas yra apleistas, neprižiūrimas, jame primėtyta šiukšlių, palikta statybinių atliekų. Apžiūrėtoje teritorijoje nėra akivaizdžiai matomų pastatų pamatų. Daro išvadą, jog ginčo žemės sklype UAB „VIA SPORTAS“ savarankiškai funkcionuojančių statinių neturi. Taigi, negalėjo būti su UAB „VIA SPORTAS“ sudaroma tokio turinio valstybinės žemės nuomos sutartis. UAB „VIA SPORTAS“ pastatai ne tik kad neatitiko Statybos įstatymo 2 str. 2 d. statinio sąvokos, ko pasekmėje atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ neturėjo įstatyminės teisės žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomoti ne aukciono tvarka, remiantis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., bet apskritai teisinė šių pastatų registraciją neatitinka faktinės situacijos, ko pasekmėje naikintinos ir Inspekcijos pažymos.
Šalies argumentai
9. Tretieji asmenys pareiškimu dėl savarankiškų reikalavimų dalyko patikslinimu prašo (t. 10, b. l. 40–44):
a). tenkinti ieškovės S. D. patikslintą ieškinį.
b). panaikinti Administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus:
b.1). 2015-11- 25 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-151125-01416;
b.2). 2016-05-04 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160504-00062;
b.3). 2016-08-09 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160809-00385 (Aikštelės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A6);
b.4). 2016-11-08 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-161108-00049.
c). pripažinti negaliojančiomis atsakovo UAB „VIA SPORTAS“ surašytas deklaracijas apie statybos užbaigimą:
c.1). 2015-11-18 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.1;
c.2). 2015-12-30 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2;
c.3). 2016-08-16 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.1.
d). pripažinti negaliojančia UAB Korporacijos „Matininkai“ 2016-12-09 kadastro duomenų bylą, parengtą dėl skaldos aikštelių plane pažymėtų A1-A6 ir tvorų plane pažymėtų t4, t5, t6, t7;
e). panaikinti teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“:
e.1). statinių – Informacinių centrų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – 4L1/g), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – 5L1/g), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 6L1/?), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 7L1/?);
e.2). inžinerinių statinių, esančių ginčijamoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje taškais 8, 9, 10, 11, 12 pagal ieškovės pateiktą schemą (sudarytą matininko Š. P.): skaldos aikštelių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A6);
e.3). sporto paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis pažymėjimas plane 1U2/g, buvęs 1E2/g) rekonstrukcijos teisinę registraciją.
f). panaikinti 2016-12-12 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr.ACUB-100-161212-01 toje dalyje, kuri įteisina priestatus, pažymėtus plane 5u1/g ir 6u1/gp.
g). įpareigoti atsakovą UAB „VIA SPORTAS“ per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinius:
g.1). informacinius centrus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – 4L1/g), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – 5L1/g), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 6L1/?), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 7L1/?);
g.2). skaldos aikšteles (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A1), (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A2), (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A3), (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A4), (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A5), (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane – A6);
g.3). Sporto paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priestatus (2016-12-30 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtus 5u1/g ir 6u1/g);
g.4). kiemo statinius (tvoras) (pažymėti plane – t4, t5, t6, t7).
h). priteisti trečiųjų asmenų naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
10. Pareiškime ir atsiliepime į ieškovės ieškinį, kuriame tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais prašo ieškinį tenkinti (t. 10, b. l. 84–88), iš esmės nurodoma, kad valstybinė žemė atsakovei UAB „VIA SPORTAS“ negalėjo būti išnuomota lengvatine tvarka, atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ nenaudoja valstybinės žemės pagal paskirtį, o tik imituoja jo naudojimą, vykdo menkaverčių statinių statybas, todėl administraciniai teisės aktai, įteisinantys statybas, ir teisinė šių statinių registracija ta dalimi, kuria pažeidžia įstatymų imperatyvias normas, naikintini. Elgdamasis nesąžiningai ir neteisėtai, ne pagal įstatymų nustatytą lengvatinę tvarką įgijusi valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, UAB „VIA SPORTAS“ negali įgyvendinti statytojo teisių, todėl visi išduoti statybos leidimai yra naikintini, o neteisėtos statybos metu sukurti rezultatai griautini ir išregistruotini.
11. Atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ atsiliepimuose (t. 10, b. l. 99–119, 120–127) prašė ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmesti.
12. Nurodo, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra praleidę teisės aktuose nustatytus ieškinio senaties bei administracinių skundų pateikimo terminus. Ginčijama žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 2003-11-20, įrašas Nekilnojamojo turto registre padarytas 2003-12-04, o apie sudarytą susitarimą padarytas 2004-02-19. Ieškinio senaties terminas šiems sandoriams ginčyti skaičiuojamas ne vėliau, nei nuo minimų sandorių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl šis jos reikalavimas, bei kiti išvestiniai reikalavimai, turi būti atmesti dėl suėjusios senaties. Dėl tos pačios priežasties atmestini ir ieškovės administracinio pobūdžio reikalavimai, nes apie didžiąją dalį jų, ieškovė ir tretieji asmenys, sužinojo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-292-171/2009, kurioje skundė Tarybos 2008-03-19 sprendimą. Apie likusią dalį administracinių aktų ieškovė ir tretieji asmenys turėjo sužinoti iš viešųjų registrų. Ieškovė ir tretieji asmenys nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių praleisti terminai galėtų būti atnaujinti.
13. Nurodo, kad ginčo sklypas pagrįstai ir teisėtai buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei bei teisėtai išnuomotas UAB „VIA SPORTAS“. Teritorijos detalieji planai patvirtina, jog ginčo sklypas priskirtinas valstybės išperkamajai žemei, šis sklypas nuomininkui išnuomotas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Ginčo žemės sklypo plotas ir ribos buvo nustatytos dar iki nuomos sutarties sudarymo, tokiu būdu UAB „VIA SPORTAS“ buvo išnuomotas jau seniai suformuotas žemės sklypas, kuriame buvo UAB „VIA SPORTAS“ nuosavybės teise įsigyti statiniai. UAB „VIA SPORTAS“ nedarė visiškai jokios įtakos žemės sklypo ploto ir ribų nustatymui. Ginčo sklype UAB „VIA SPORTAS“ turėjo ne tik statinius, bet faktiškai perėmė ir ankstesnių nuomininkų teise bei pareigas. Ieškovė ir tretieji asmenys nepateikia nė vieno objektyvaus argumento bei įrodymo, kurie leistų teigti, jog žemės sklypas negalėjo būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Jie taip pat neįrodo fakto, kad žemės sklypas buvo išnuomotas nesilaikant galiojusių teisės aktų reikalavimų. Žemės sklypas esamose ribose buvo suformuotas ir išnuomotas ne žemės ūkio veiklai dar 1997 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkiu, Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo 1997-01-17 įsakymu, 1997-02-19 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi žemės sklypas išnuomotas nuomininkui UAB „Promenadas“. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis numatė sklypo nuomos paskirtį – kitai ne žemės ūkio veiklai (sportiniam–komerciniam centrui statyti ir eksploatuoti), taip pat numatė nuomininko įsipareigojimą investuoti į Vilniaus miesto inžinerinių tinklų plėtojimą. Žemės nuomininkas UAB „Promenadas“ į Vilniaus miesto inžinerinių tinklų plėtojimą šiame žemės sklype investavo 1 357 889 Lt. UAB „VIA SPORTAS“, priimdamas sprendimą įsigyti šiame žemės sklype esančius statinius, vertino žemės sklypo vystymo galimybes ir kompleksiškai vadovavosi Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendimu patvirtintais (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano sprendiniais dėl žemės sklypo ribų bei žemės sklypo vystymo perspektyvų ir atliktais inžinerinio paruošimo darbais. Šiuo metu ginčo teritorijoje galioja įstatymuose nustatyta tvarka patvirtinti detalieji planai – 1998-01-29 sprendimu patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detalusis planas, Tarybos 2008-03-19 sprendimu patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. UAB „VIA SPORTAS“ ginčo žemės sklypą naudoja pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytą paskirtį, naudoja sklype esančius statinius, pagal detaliojo plano sprendinius bendrovei išduoti architektūriniai reikalavimai, statybos leidimai, vykdomi statybos darbai.
14. Atsakovai Administracija ir Taryba atsiliepimuose (t. 9, 39–49; t. 10, b. l. 47–53) su ieškiniu bei trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais nesutiko.
15. Teigia, jog ieškovė, reikšdama Administracijai bei Tarybai dėl Vilniaus miesto valdybos, savivaldybės tarybos ir Administracijos direktoriaus priimtų sprendimų panaikinimo, nenurodo jokių aiškių ir pagrįstų argumentų dėl prašomų panaikinti aktų neteisėtumo. Iš ieškinio turinio matyti, kad pagrindinis reikalavimas yra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo, o visi kiti reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo yra išvestiniai iš valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo. Vilniaus apskrities viršininkas ir UAB „Promenadas“ 1997-02-19 sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, pagal kurią 99 metams išnuomotas 24 127,7 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 p. nustatė, jog žemės sklypas išnuomotas kitai ne žemės ūkio veiklai (sportiniam–komerciniam centrui statyti ir eksploatuoti). Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d. 4 p. nustatė, kad teritorijų planavimo vienas iš tikslų – rezervuoti (nustatyti) teritorijas gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių, skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai. Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendimu buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymas šiais sprendiniais: teritorijos žemės sklypo ribų pakeitimas, žemės paskirties ir statybos reglamentų papildymas. Pagal šio detaliojo plano sprendinius ginčo žemės sklypui nustatyta žemės naudojimo paskirtis – visuomeninė–komercinė teritorija, užstatymo tankumas – 30 proc. Byloje nėra duomenų, jog pretendentai prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė anksčiau nei 1998-01-29, kuomet Vilniaus miesto valdybos sprendimu buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detalusis planas. Sklypas suprojektuotas, sklypo naudojimo paskirtis ir statybos reglamentai nustatyti daug anksčiau, nei buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises 1999-09-03. Teigia, jog galiojo teisės atkurti nuosavybės teises natūra apribojimai, t. y. ta miestų žemė, kurios nebuvo galima grąžinti natūra pretendentams, buvo įgijusi valstybės išperkamosios žemės statusą ir galėjo būti naudojama kitoms reikmėms. Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendimu patvirtinto (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymu buvo suplanuota daug didesnė, nei ginčo sklypas, teritorija, numatant projektuojamų sklypų ribas, žemės naudojimo paskirtis, galimus užstatymo rodiklius, kas reiškia, jog šio teritorijų planavimo dokumentų panaikinimas turėtų įtakos ne tik ginčo sklypui, bet ir visai suplanuotai teritorijai. Ieškovė nenurodo, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pažeidžia skundžiamas (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymas sprendiniais, taip pat Tarybos 2008-03-19 sprendimas Nr. 1-413, todėl prašo šiuos reikalavimą atmesti. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-01-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-292-171/2009 atmetė pareiškėjų skundą, kuriuo buvo ginčijamas Tarybos 2008-03-19 sprendimas. Ieškovė patikslintu ieškiniu, reikalaudama panaikinti Tarybos 2008-03-19 sprendimą, kelia tapatų reikalavimą, kuris yra išspręstas teismo, todėl byla dalyje turėtų būti nutraukta. Be kita ko, ieškovė buvo administracinės bylos šalis – trečiasis asmuo, šis faktas yra svarbus skaičiuojant ieškinio, kuriuo ginčijami administracinio pobūdžio aktai, senačiai taikyti, skaičiuojant senaties terminą pagal (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d. nuostatas.
16. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimuose (t. 9 b. l. 76–85; t. 10, b. l. 89–98) su ieškiniu bei trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais nesutiko.
17. Nurodo, kad Inspekcijos išduotos pažymos yra teisėtos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Statytojas, prašydamas išduoti pažymas, pateikė statybos leidimus, statinio techninį projektą, statinio kadastrinių matavimų bylą Nr. 13/18975, kuri fiksavo 10 proc. statinių statybos būklę pažymų išdavimo metu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str., nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Šiame įstatyme nenurodoma apie nebaigtą statyti statinį kaip apie specialų objektą, kurį registruojant turėtų būti taikomos specialiosios, o ne bendrosios nuostatos, reglamentuojančios statinių registravimą. Inspekcijos išduotų pažymų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti statiniai, kurių baigtumas 10 proc.
19. Nurodo, jog pagal Statybos įstatymo 24 str. 2d., užbaigus statybą Inspekcijai pateikiama statytojo užpildyta įstatymo nustatyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Ginčijamos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 str. 3 d. laikytinos vienašaliais sandoriais, kuriuos parengia ir pasirašo statytojai ir kurie įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras teises ir pareigas. Šių deklaracijų Inspekcija netvirtino, todėl jomis nedisponuoja. Statytojas UAB „VIA SPORTAS“, turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, rašytinį pritarimą statinio projektui, suteikiantį teisę statyti 4 nesudėtingus statinius, pastatė du nesudėtingus statinius, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Dėl sporto paskirties statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos nurodė, kad pagal 2016-12-09 kadastrinių matavimų bylos duomenis pagrindinio pastato dalių, priestato 5u1/g baigtumas – 100 proc., bendras plotas – 288,9 kv. m, šis priestatas fiksuotas 2008 m. atliktų kadastrinių matavimų byloje, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Sporto paskirties statinio rekonstrukcijai statytojas UAB „VIA SPORTAS“ turėjo Administracijos 2016-11-08 išduotą leidimą, kuris suteikė teisę rekonstruoti prekybos ypatingą statinį, keičiant paskirtį į sporto.
20. Dėl 2016-12-12 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų Nr. ACUB-100-161212-01518 nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 str., Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2016-06-08 įsakymu Nr. IV-73 patvirtintu Pažymos apie statinio statybą ne nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašu, Inspekcijos pareigūnas 2016-12-12 išdavė statytojui skundžiamą pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-100-161212-01518, pažyma yra teisėta, jos naikinti nėra pagrindo. Pagal minėto aprašo 17 p., pažyma –tai pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovė UAB „VIA SPORTAS“ pasinaudojo šia teise.
21. Teigia, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ginčijamų pažymų sužinojimo momentą, todėl laikė, kad apie ginčijamus administracinius aktus jai tapo žinoma nuo šių administracinių aktų išviešinimo Nekilnojamojo turto registre, dėl ko ji praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nurodytus terminus. Mano, jog ieškovės reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo tenkinimas prieštarautų suformuotai teismų praktikai, teisinių santykių stabilumui bei teisiniam saugumui. Jeigu teismas tenkintų pagrindinį ieškovės reikalavimą ir panaikintų valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovės ir trečiųjų asmenų reikalavimus Inspekcijos atžvilgiu prašo laikyti išvestiniais, ir, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta Inspekcijos kaltė ar neteisėti veiksmai dėl jos priimtų ginčijamų administracinių aktų, nepriteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
22. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimą (t. 10, b. l. 54–63) ir prašė ieškovės ieškinį bei trečiųjų asmenų reikalavimus tenkinti.
23. Nurodė, jog valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Valstybei, kurį patikėjimo teise valdo NŽT, bei kuris šiuo metu yra išnuomotas atsakovei UAB „VIA SPORTAS“. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-10-24 sprendimu, buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-06 įsakymas, kuriuo vadovaujantis 24 128 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 1189 N01/2003-28169 buvo išnuomotas AB „Vilniaus bankas“. Šiuo įsakymu taip pat nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė (visuomeninės paskirties objektams, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams). Remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-03 įsakymu, 2004-02-09 susitarimu Nr. K01/2004-166 241 328 kv. m ploto žemės sklypas buvo išnuomotas. Remiantis Tarybos 2008-03-19 sprendimu, Administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymu Nr. 30-1131 patvirtinti kadastro duomenų pakeitimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Šiuo įsakymu patikslinta žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė; komercinės paskirties žemė; komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos; prekybos ir pramogų objektų statybos, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Remiantis minėtu įsakymu, su UAB „VIA SPORTAS“ 2008-10-30 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo numatyta papildyti nuomos sutartį 3 punkte įrašant „Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą; Lietuvos respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka“. Pagal 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2004-02-09 susitarimo Nr. K01/2004-16624 sudarymo metu Žemės sklype buvo tik pastatas – prekybos centras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinys – tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-11-26 atliko Žemės sklypo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo šiaurinėje dalyje vykdomi statybos darbai, stovi du statiniai, du nauji išlieti pamatai, tvora, tvoros elementai (stulpai), iš (duomenys neskelbtini) įrengtas įvažiavimas. 2016-04-11 atlikus pakartotinį žemės sklypo patikrinimą, nustatyta, kad šiaurinėje tikrinamo žemės sklypo dalyje vyksta statybos ir kasimo darbai( aptverta statybine tvora). Pamatuoti du pastatyti pastatai (boksai), dveji pamatai „boksams“ statyti, šešios uždaros aikštelės. Nustatyta, kad Žemės sklypo dalyje formuojami pravažiavimai tarp aikštelių ir „boksų“. 2017-02-09 atlikus Žemės sklypo patikrinimą, patikrinimo akte Nr. 49ŽN-105 konstatuota, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype vyksta didelio pastato statybos darbai, išlikę du boksai, kelios aikštelės yra užpiltos žemėmis, teritorija aptverta statybine tvora. Nurodo, kokie pastatai šiuo metu priklauso atsakovui UAB „VIA SPORTAS“ ginčo žemės sklype.
24. NŽT, vadovaudamasi aktualiu teisiniu reglamentavimu, darė išvadą, kad AB „Vilniaus bankas“ Žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas per didelis žemės sklypo plotas, kadangi ši bendrovė valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu 2003 metais nuosavybės teise valdė tik du statinius, todėl turėjo teisę išsinuomoti tik šių statinių eksploatavimui reikalingą žemės sklypo plotą. Kiti statiniai pradėti statyti tik 2008 metais, tačiau ir dėl šių statybų teisėtumo keliamas ginčas. Valstybinės žemės nuomos sutartis nenumatė atsakovui UAB „VIA SPORTAS“ teisės statyti ginčo sklype statinius.
25. Nurodo, kad palaiko ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančia Žemės nuomos sutarties su vėlesniais pakeitimais dalį, kuria UAB „VIA SPORTAS“ neteisėtai išnuomotas žemės sklypas, ir šioje dalyje panaikinti priimtus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo sudaryti sandoriai. Ieškovės reikalavimą panaikinti žemės sklypo detaliuosius planus, atsakovė prašo spręsti teismo nuožiūra, vertinant tai, kad Vilniaus administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3399-171/2008 sprendimu atmetė pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Tarybos 2008-03-19 sprendimą. Atsakovė palaiko ieškovės 2017-05-04 patikslinto ieškinio reikalavimus ir dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Jeigu teismas panaikintų Žemės sklypo nuomos sutartį dalyje ir statybą leidžiančius dokumentus, turėtų būti sprendžiamas ir statinių nugriovimo klausimas, šie išvestiniai reikalavimai iš patikslinto ieškinio reikalavimų, turėtų būti patenkinti.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo UAB „Stanvara“ (t. 8, b. l. 41–47) nurodė, jog jis buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes atsakovė UAB „VIA SPORTAS“ yra įkeitusi už UAB „Stanvara“ prievoles žemės sklypo nuomos teisę, kylančią iš ginčijamos 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutarties. Su ieškiniu bei trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais nesutinka, palaiko atsiliepime nurodytus argumentus bei UAB „VIA SPORTAS“ atsiliepimo argumentus. Nurodė, jog tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais yra praleidę ieškinio bei administracinių aktų ginčijimo terminus, ginčo sklypas teisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei bei tesėtai išnuomotas.
27. Tretieji asmenys ieškovės pusėje be savarankiškų reikalavimų prašė patenkinti ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimą (t. 9, b. l. 10–16; t. 10, b. l. 64–70). Nurodė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, taip pat tai, kad žemės sklypas buvo užvaldytas neteisėtai. Iš žiniasklaidos gautos informacijos galima teigti, kad informaciniai centrai yra tik „prisidengimas“ užvaldyti tokio dydžio žemės sklypą. UAB „VIA SPORTAS“ jau 2005 m. turėjo ketinimų statyti komercinį pastatą.
Atsiliepimas
28. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas– AB DnB bankas) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais, ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstą.
29. Nurodo, jog 2015-04-29 sutartinio įkeitimo lakštais banko naudai buvo įkeista UAB „VIA SPORTAS“ priklausanti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė, užtikrinant skolininko UAB „VIA SPORTAS“ įsipareigojimą pagal 2015-03-06 kreditavimo sutartį ir skolininko UAB „Stanvara“ įsipareigojimų pagal 2015-03-06 kreditavimo sutartį vykdymą. Iki nurodytų sandorių sudarymo bankas nedalyvavo ieškinyje nurodomose ir civilinėje byloje nagrinėjamose faktinėse aplinkybėse. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-01-22 sprendimu administracinėje byloje jau yra išnagrinėjęs teisminį ginčą dėl galimybės dalį ginčo teritorijoje esančios valstybinės žemės išskirti į atskirą laisvą žemės sklypą ir į jį atkurti ieškovės ar kitų asmenų nuosavybės teises. Sprendimas įsiteisėjęs, pareiškėjų reikalavimai atmesti, todėl, praėjus 7 metams, analogiško turinio, tačiau kitos teisinės formos reikalavimų pareiškimas, negali sudaryti pagrindo ginčo situaciją ir ginčo santykius vertinti kitaip, nei jau yra pasisakęs administracinis teismas. Bankas daiktines teises (įkeitimą) į ginčo objektą įgijo tik 2015-04-29 sandorio pagrindu. Jei ieškovė būtų tinkamai ir laiku gynusi savo tariamai pažeistas teises, akivaizdu, kad visi teisminiai ginčai būtų išnagrinėti ir galutiniai teismo sprendimai būtų priimti dar iki nurodytų daiktinių teisių sukūrimo sandorių. Tokie ieškovės veiksmai, akivaizdžiai pavėluotai ginant savo tariamai pažeistas teises, daro esminę žalą teisiniam visuomeninių santykių apibrėžimui, todėl negali būti ginami teismine tvarka.
30. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ pateiktuose atsiliepimuose (t. 4, b. l. 1–7, t. 9, b. l. 1–4) nurodė, jog 1997-04-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje įregistruotas valstybinės žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jį bei juridinis faktas apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Minėti duomenys Registrų centrui perduoti 1998 metais, įsteigus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinę įmonę. Ieškovė prašo panaikinti įvairius dokumentus, susijusius su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuoma. Atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo į buvusiame rėžiniame kaime turėtų žemės sklypų specifiką, abejotina ieškovės teisė reikšti tokio pobūdžio ieškinį. Taipogi pastebėtina, kad ieškovės analogiški ieškiniai dėl skirtingų žemės sklypų (Laisvės pr. 10, Vilniuje), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareikšti tuo pačiu pagrindu teismuose nagrinėjami eilę metų. Kadangi VĮ „Registrų centras“ nėra kilusio teisminio ginčo materialinių teisinių santykių subjektas ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, o tik vykdo įstatymų nustatytas nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo funkcijas, ieškovės ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-22 sprendimu (t. 13, b. l. 95–119) ieškovės ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais po 14,83 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
32. Teismas nurodė teisinį reglamentavimą, įtvirtiną Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, ir nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus miesto valdyba 1998-01-29 sprendimu nusprendė patvirtinti (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymą sprendiniais: teritorijos žemės sklypo ribų pakeitimu, sklypo žemės paskirties ir statybos reglamento papildymu, taip pat šiuo sprendimu nustatyta, jog miesto plėtros departamentas patvirtintą projektą nustatyta tvarka įregistruoja Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre, o statytojas privalo su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Ekonomikos ir planavimo skyriumi sudaryti sutartį dėl miesto inžinerinės infrastruktūros darbų vykdymo. Teismas nurodė, kad iš šio sprendinio turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype, į kurio sudėtį įeina ir ginčo žemės sklypas, patvirtinto detaliojo plano sprendiniai – žemės naudojimo paskirtis – visuomeninė–komercinė, numatyta daugiaaukštė statyba, automobilių parkavimo aikštelės. Tarybos 2008-03-19 sprendimu patvirtintas ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo sprendiniai: nustatytas sklypo plotas 24 128 kv. m, pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų ir visuomeninių objektų komplekso teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektams ir kultūros objektams statyti ir eksploatuoti, nustatytas statinių aukštis, užstatymo tankis – iki 60 proc. (antžeminis) ir iki 80 proc. (požeminis), užstatymo intensyvumas, automobilių statymo būdas – požeminis ir antžeminis. Taip pat šiuo sprendimu nuspręsta išduoti statytojui (detaliojo plano įgyvendintojui) statybos leidimą, pasirašius paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutartį. Nustatęs šias faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamam.
33. Teismas teigė, kad ieškovė ginčijo Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendimą, kuriuo patvirtinti (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymas sprendiniai, tačiau nenurodė, kokius reikalavimus ar teisės aktus pažeidžia šis teritorijų planavimo dokumentas. Teismas nurodė teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, ir pažymėjo, kad iš įrašų, esančių (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano brėžinyje nustatyta, jog laikytasi aukščiau paminėtų įstatymo nuostatų, todėl patvirtintas detalusis planas turi juridinę galią. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių įstatymo pažeidimus dėl Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendimo, taip pat, jog ieškovė dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčijamame sklype kreipėsi 2003-03-17, t. y. po penkerių metų, kai buvo patvirtintas šios teritorijos detalusis planas, o be to, šiuo ginčijamu Vilniaus miesto valdybos sprendimu buvo suplanuota didesnė, nei ginčo sklypas, teritorija, kurioje nustatytas miesto vystymasis. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad UAB „VIA SPORTAS“ neteisėtai išnuomota valstybinė žemė, niekaip negali būti siejamos su Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendimu, nes valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu UAB „VIA SPORTAS“ sudaryta praėjus keleriems metams nuo šio sprendimo priėmimo.
34. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Tarybos 2008-03-19 sprendimu patvirtintą ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir jo sprendinius, nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kokius teisės aktus pažeidžia šis sprendimas. Teismas iš sklypo detalaus plano brėžinio nustatė, kad detalusis planas suderintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, taip pat iš brėžinio grafoje „suderinimų nuorašai“ nustatė, kad detalųjį planą derino Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri patikėjimo teise tuo metu valdė valstybinę žemę. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3399-171/2008 sprendimu atmetė pareiškėjų, pretendentų (šioje nagrinėjamojoje byloje – trečiųjų asmenų) atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Tarybos 2008-03-19 sprendimą.
35. Teismas, susipažinęs su prijungtos administracinės bylos Nr. I-3399-171/2008 medžiaga bei teismo sprendimu, nustatė, jog pareiškėjai administracinėje byloje kėlė tapačius reikalavimus bei jų argumentus. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu, išskyręs pareiškėjų argumentus, kurie priskirtini bendrosios kompetencijos teismams ir kaip nenagrinėtinus ABTĮ teisena, nusprendė, jog nėra pagrindo naikinti Tarybos 2008-03-19 sprendimo, nes nenustatyti teisės aktų, nustatančių teritorijų planavimo tvarką, pažeidimai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, patikėjimo teise valdanti valstybinę žemę, nurodytoje administracinėje byloje, atsiliepdama į pareiškėjų skundą nurodė, jog nustatyta tvarka patikrinus projektą „Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas“ nenustatė projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir teritorijų planavimo dokumento patikrinimo 2008-01-15 akte teikė teigiamą patikrinimo išvadą, siūlydama šį projektą tvirtinti. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad NŽT pozicija yra nenuosekli, prieštaraujanti, nenurodant argumentų, kodėl ieškovės reikalavimai panaikinti administracinius teisės aktus, kuriais patvirtinti žemės sklypo detalieji planai 1998 ir 2008 m. yra pagrįsti, ir kokiems teisės aktams prieštarauja Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendimas bei Tarybos 2008-03-19 sprendimas. Teismas pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas dėl Tarybos 2008-03-19 sprendimo panaikinimo yra tapatus reikalavimas, kuris yra išspręstas teismo įsiteisėjusiu sprendimu, administracinėje byloje, proceso šalys yra tos pačios.
36. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) ir CL nuostatomis. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad valstybinės žemės ginčo sklypas atsakovui UAB „VIA SPORTAS“ išnuomotas 2004-02-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „VIA SPORTAS“ pasirašytu susitarimu, iš kurio turinio nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytas nuomininkas AB „Vilniaus bankas“ keičiamas į nuomininką UAB „VIA SPORTAS“. Teismas darė išvadą, jog naujajam nuomininkui UAB „Via sportas“ galioja valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos – teisės bei pareigos, numatytos buvusiajam nuomininkui AB „Vilniaus bankas“. Su buvusiu nuomininku AB „Vilniaus bankas“ valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2003-11-20, šia sutartimi nustatyta, kad: 1) nuomotojas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-06 įsakymu, išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 24 128 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas išnuomojamas 99 metams, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos; 3) išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė (visuomeninės paskirties objektams, komercinės paskirties objektams, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams); sutarties 6 punktas numato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kaip antai: dėl einančių per sklypą arba šalia sklypo bendro naudojimo inžinerinių tinklų, elektros linijų apsaugos zonos, šilumos ir karšto vandens apsaugos zonos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos ir pan. Teismas nurodė, kad dėl pastarojo valstybinės žemės nuomos sutarties punkto, kuriuo aptartos specialiosios ginčo žemės sklypo naudojimo sąlygos, sietinas kitas byloje esantis rašytinis įrodymas – 2003-07-17 AB „ Vilniaus bankas“ raštas Nr. 04 02 02-983 Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Įvertinęs minėto rašto turinį teismas darė išvadą, kad į ginčo žemės sklypą pirmasis nuomininkas UAB „Promenadas“ pagal nuomos sutarties sąlygas investavo savo (kreditines) lėšas, išsinuomotame sklype įrengdamas komunikacijas, kurias perdavė miesto tinklus eksploatuojančioms organizacijoms. Kad ginčo sklype įrengtos komunikacijos patvirtina valstybinės žemės nuomos sutarties su nuomininku AB „Vilniaus banku“ numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (6 punktas), bei įrašai nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (9 p. specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ 1999-08-03 raštas.
37. Teismas pažymėjo, jog UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ rašte minimas Vilniaus miesto valdybos 1995-09-21 sprendimas reiškia šio Vilniaus miesto sprendimo bei Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 sprendimo Nr. 977 V, kurio pagrindu UAB „Promenadas“ 99 metams išnuomotas ginčo sklypas (duomenys neskelbtini), bei aukščiau paminėtos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, UAB „Promenadas“ buvo investuotojas, bei statytojas. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leido teismui teigti, jog ginčo sklype yra ne tik buvęs UAB „Promenadas“ pastatas, kurį, kaip įkaito turėtojas, už negrąžintą kreditą perėmė AB „ Vilniaus bankas“ ir iš AB „Vilniaus bankas“ nusipirko UAB „VIA SPORTAS“, bet ir įrenginiai, kuriuos pagal nuomos sutarties sąlygas, įrengė UAB „Promenadas“ už kreditines AB „Vilniaus banko“ lėšas, o sudaryta ginčo sklypo nuomos sutartis su AB „Vilniaus bankas“, o vėliau su atsakovu UAB „VIA SPORTAS“ savo turiniu rodo, jog nuomos santykiai yra tęstiniai ta prasme, kad išnuomojamo sklypo nuomos tikslinė paskirtis yra šio sklypo vystymas. Teismas nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės paneigė ieškovės argumentus.
38. Teismas taip pat atmetė ieškovės, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, atsakovo NŽT argumentus, jog atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ neturėjo teisės statyti ginčo sklype statinių, nes tai nebuvo numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje.
39. Teismas, iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad nuomos sutarties šalys susitarė, jog ginčo sklype bus vykdoma statyba. Iš Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-20 įsakymo nustatė, jog juo buvo tikslinama ginčo sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su nuomininku UAB „VIA SPORTAS“. Tai, kad statyba leidžiama, matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio mėn. rašto. Teismas nurodė, kad panašaus turinio 2016-05-25 rašte NŽT nurodė, jog minėti darbai numatomi suformuotame kitos paskirties 24 119 kv. m. ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 1189 N0182003-28169 (patikslintos 2004-02-09 susitarimu Nr. K01/2004-166, 2008 m. spalio 31 d. susitarimu Nr. K01/2008-186), kurios 3 punkte nurodyta, kad išnuomojamos žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, mokslo ir mokymo kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos, todėl atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių statybos ar rekonstrukcijos nurodytame sklype, neišduodami, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės, trečiųjų asmenų, atsakovo NŽT argumentus, jog atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ neteisėtai vykdė statybos darbus ginčo sklype, atmetė kaip nepagrįstus.
40. Apibendrinęs išdėstytą, teismas konstatavo, jog ieškovės ieškinys neįrodytas. Tai, kad nėra įstatymo pažeidimo sudarant ginčo sklypo nuomos sutartį, patvirtino ir NŽT direktoriaus 2016-03-24 pavedimas Vilniaus miesto skyriaus vedėjui. Nurodė, kad ieškovė nėra ginčo sklypo nuomos sutarties šalis, todėl ji negali įrodinėti aplinkybių dėl nuomininko netinkamai vykdomos nuomos sutarties. NŽT, kaip atstovaujanti sutarties šalį – valstybę, turi teisę reikšti reikalavimą dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo, todėl teismas nepasisakė dėl ieškovės nurodytų argumentų, jog atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ netinkamai vykdo žemės nuomos sutartį – apleistas sklypas, nenaudoja valstybinės žemės pagal paskirtį, imituoja sklypo naudojimą, vykdo menkaverčių statinių statybas, ir pan.
41. Teismas nenustatė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis neatitiktų CK reikalavimų, taip pat tai, kad ginčo žemės sklypas išnuomotas ne aukciono būdu, pažeidžiant CK ir Žemės įstatymo nuostatas. Ieškovės, atsakovės NŽT argumentai, jog atsakovui UAB „VIA SPORTAS“ išnuomotas per didelis žemės sklypas, negali būti laikomi imperatyviu įstatymo pažeidimu, nes šie įstatymai nenumato, kokio dydžio žemės sklypas turi būti išnuomotas. Teismas iš byloje esančių duomenų darė išvadą, jog valstybinės žemės nuomininkai pastatą, esantį ant valstybinės žemės (ginčo sklypo) naudojo ir eksploatavo, o tai yra esminė valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka sąlyga.
42. Kadangi atmetė pagrindinį ieškovės reikalavimą pripažinti niekine valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų panaikinti administracinio pobūdžio aktus bei trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus panaikinti administracinio pobūdžio aktus, kadangi juos laikė išvestiniais reikalavimais, kylančiais iš pagrindinio reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai taip pat yra išvestiniai, kylantys iš pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl nuomos sutarties pripažinimo niekine, todėl atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti trečiųjų asmenų reikalavimus. Tretieji asmenys nepagrindė argumentų, jog UAB „VIA SPORTAS“ ginčo sklype vykdė neteisėtas statybas. Teismas nurodė, kad reikalavimas taikyti CK 4.104 str. 1 d., 4.105 str. 3 d. 4 d. nuostatas ir nugriauti UAB „VIA SPORTAS“ priklausančius statinius, yra niekuo nepagrįstas.
43. Teismas nurodė, kad atsakovai UAB „VIA SPORTAS“, Administracija bei Taryba prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas šį atsakovų prašymą laikė pagrįstu ir tenkintinu. Teismas nurodė, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra praleidę 10 metų ieškinio senatį ginčyti žemės sklypo nuomos sutartį, ieškinys teismui pateiktas 2015-08-01, žemės nuomos sutartis sudaryta 2003-11-20, Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2003-12-04, todėl nuo šio momento skaičiuotinas senaties terminas. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal ABTĮ 33 str.1 d. nuostatas, ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais yra praleidę senaties terminą administraciniams aktams ginčyti.
III. Apeliacinių skundų argumentai
44. Apeliantė atsakovė NŽT pateikė teismui apeliacinį skundą (t. 13, b. l. 24–54), kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkinti.
45. Apelianto teigimu, teismas nenustatė visų kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, susijusių su reikalavimu pripažinti niekine valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą, taip pat netinkamai pritaikė senaties terminą, todėl yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, taip pat bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Apeliantė nurodė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-10-24 sprendimą, buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-06 įsakymas, kuriuo žemės sklypas 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas AB „Vilniaus bankas“. Remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-03 įsakymu, 2004-02-09 susitarimu buvo išnuomotas UAB „VIA SPORTAS“, su kuriuo 2008-10-31 buvo sudarytas susitarimas. Pažymėjo, kad 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2004-02-09 susitarimo sudarymo metu ginčo žemės sklype buvo tik pastatas – prekybos centras ir kiemo statinys – tvora. Pabrėžė, kad 2003-11-20 AB „Vilniaus bankas“ buvo išnuomotas per didelis žemės sklypo plotas, todėl daro išvadą, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu buvo galimybė padalinti žemės sklypą ir ateityje atidalintuose žemės sklypuose vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėjo, kad kiti statiniai pradėti statyti tik 2008 m., tačiau ir dėl šių statinių keliamas ginčas ir įrodinėjama, kad faktiškai dar 2015 m. antstolis matomų pamatų neužfiksavo, o iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus atliktų patikrinimų matyti, kad statybos darbai buvusioje neužstatytoje ginčo žemės sklypo dalyje yra pradėti vykdyti tik 2015 m. Daro išvadą, kad 2003 m. išnuomotas žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis.
46. Nurodo, kad ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė teisė tik tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę apskritį. Teigia, jog ginčo žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik esamiems statiniams eksploatuot pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir tik statinių savininkams ar teisėtiems naudotojams, naudojantiems juos pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad su AB „Vilniaus bankas“ sudarant 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik du statiniai, nebuvo teisinio pagrindo išnuomoti didesnio žemės sklypo ploto nei jis buvo reikalingas šių statinių eksploatacijai.
47. Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-11-26 atliko žemės sklypo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo šiaurinėje dalyje vykdomi statybos darbai, stovi du statiniai, du naujai išlieti pamatai, tvora, tvoros elementai (stulpai), iš (duomenys neskelbtini) įrengtas įvažiavimas. Vadovaujantis NŽT direktoriaus 2016-03-24 pavedimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2016-04-11 atliko žemės sklypo pakartotinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad šiaurinėje tikrinamo žemės sklypo dalyje vyksta statybos ir kasimo darbai. Teigia, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, žemės sklypai negali būti išnuomoti planuojamiems statyti ateityje statiniams eksploatuoti. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017-02-09 atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kurio metu konstatavo, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype vyksta didelio pastato statybos darbai, išlikę du boksai, kelios aikštelės yra užpiltos žemėmis, teritorija aptverta statybine tvora, žemės sklypas nepažymėtas riboženkliais, vietovėje atlikta fotofiksacija, pamatuotos faktinės žemės sklypo naudojimo aplinkybės pateiktoje situacijos schemoje. Antstolio D. K. 2015-03-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalyje nėra akivaizdžiai matomų pamatų, taip pat iš 2015-03-17 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype buvo tik statiniai – informaciniai centrai, kurių baigtumas 10 proc., ir inžineriniai statiniai – aikštelė. Mano, kad sprendime nepagrįstai nurodoma, kad šie patikrinimai įrodo, jog nėra įstatymų pažeidimų sudarant žemės sklypo nuomos sutartį.
48. NŽT palaikė ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (patikslinimo), kadangi ji buvo sudaryta neteisėtai, todėl yra nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovei nesant žemės sklypo nuomos sutarties šalimi, ji negali įrodinėti aplinkybių dėl nuomininko netinkamai vykdomos nuomos sutarties, o NŽT turi teisę reikšti reikalavimą dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo. Teigia, jog teismas turėjo išnagrinėti visas aplinkybes ir faktus bei įvertinti ieškovės nurodytus argumentus. Ieškovė turi teisę reikšti tokį reikalavimą, kadangi pripažinus žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia, jai būtų galima atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį.
49. Teismas sprendime nenagrinėjo aplinkybių ir nesvarstė, ar yra priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui. Mano, jog ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama tik nuo 2015 m. Skundžiamame sprendime teismas tik formaliai nustatė, jog yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su viešojo intereso užtikrinimu, bei tai, kad ieškovė ir tretieji asmenys apie netinkamą žemės sklypo nuomos sutarties vykdymą sužinojo tik 2015 m. Mano, jog tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, jis turėtų būti atnaujintas.
50. Apeliantė ieškovė S. D. pateikė teismui apeliacinį skundą (t. 13, b. l. 56–73), kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkinti.
51. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė faktines aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, taip pat viešojo administravimo subjektų priimtus aktus ir jame nustatytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „VIA SPORTAS“ sudaryta remiantis tuo, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB „VIA SPORTAS“ priklausantis pastatas (prekybos) ir ši bendrovė turi teisę ne aukciono tvarka šį žemės sklypą nuomoti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nenuoseklus, nesuskirstytas į dalis pagal nagrinėjamą ginčo objektą. Teismas, darydamas atitinkamas išvadas, rėmėsi daugiau kaip prieš dvidešimt metų patvirtintais dokumentais ir neanalizavo realios situacijos, esančios dabar. Teismas pasisakė, kad žemės sklypas yra skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, kai realiai šis sklypas yra išnuomotas juridiniam asmeniui, kuris šiame sklype statys komercinės paskirties apstatą ir visuomenei iš tokio pastato nebus jokios naudos, o naudą gaus privatus asmuo. Teismas sprendime netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
52. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra nepagrįstos teisės normų taikymu. Nurodo, kad jokio tęstinumo tarp UAB „Promenadas“ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties ir vėliau sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties su AB „Vilniaus bankas“ bei atsakovu UAB „VIA SPORTAS“ nėra. Aptariamų sutarčių sudarymo pagrindai iš esmės skiriasi. Nurodo, kad ginčo žemės sklypo nuoma net ir UAB „Promenadas“ buvo ne su tikslu vystyti šį žemės sklypą, o esamų statinių eksploatacijai. Taigi, teismas nevertino pirminės žemės nuomos sutarties sudarymo teisinės prigimties, o be jokio pagrindo vadovavosi atsakovės UAB „VIA SPORTAS“ nurodomomis klaidingomis ir tiesos neatitinkančiomis aplinkybėmis. Teismo nustatytas faktinis nuomos santykių tęstinumas neatitinka realaus tiesinio nuomos sutarčių sudarymo pagrindo. Ir priešingai, jeigu realiai egzistuotų valstybinės žemės nuomos santykių tęstinumas fakto prasme, tai turėtų egzistuoti ir teisinis tokių santykių tęstinumas. Teismas į šias aplinkybes neįsigilino, dėl ko netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o taip pat neanalizavo ir ginčo žemės nuomos sutarties sudarymo teisinio pagrindo, dėl ko priimtas sprendimas laikomas nemotyvuotu. Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-06 įsakymo pagrindu pasibaigė 1997-02-19 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, naujoji sutartis sudaryta todėl, jog UAB „Vilniaus bankas“ žemės sklype turėjo pastatą. Ir priešingai, bet kokios UAB „Promenadas“ prievolės baigiasi likvidavus juridinį asmenį.
53. Nurodo, kad nominali indeksuota žemės sklypo vertė beveik nekito, todėl nesuprantama, kokiais duomenimis vadovaujasi teismas ir daro išvadą apie pabrangusią sklypo vertę. Teigia, jog statyba negalima. UAB „VIA SPORTAS“ perėmė AB „Vilniaus bankas“ teises ir pareigas, bet UAB „Promenadas“ – neperėmė. Žemės nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklype buvo vienas pastatas ir kitas statinys. Žemės nuomos sutartyje, o ir jos vėlesniuose pakeitimuose, naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcijos galimybė nenumatyta. Teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog nuomos sutartis sudaryta ne tik civilinės teisės taikymo plotmėje, bet akivaizdžiai veikiant ir administracinei teisei, dėl ko galioja principas draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Todėl negalima aiškinti Valstybinės žemės nuomos sutarties vien tik šalių ketinimų kontekste, nes tai draudžia teisės imperatyvas. Teismas turėjo spręsti, ar atitinkamos CK normos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsniai, o ir tvarka, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomą, yra imperatyvios ar ne, atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos tikslus, paskirtą objektą ir pan. Apeliantė vadovaujasi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir nurodo, kad ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuot reikalingo valstybės žemės ploto. Pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais statiniais ar įrenginiais, o ne pagal planuojamus statyti statinius ar įrenginius. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypas suformuotas tam, kad būtų eksploatuojamas pastatas, dėl ko ir sudaryta žemės nuomos sutartis. Žemės sklypo plotas yra 24 119 kv. m., pastato – 2 908 kv. m, t. y. žemės sklypas užstatytas pastatu, žemės nuomos sutarties sudarymo metu yra tik 12,056 proc. Teigia, jog yra akivaizdu, jog valstybinė žemė išnuomojama ne bet kokio dydžio, o tik tokio, koks yra būtinas statiniui eksploatuoti pagal šio statinio paskirtį.
54. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad ieškinį teismui pateikė 2015-07-30, t. y. per mėnesį nuo administracinių aktų gavimo – kuomet ieškovei tapo žinomos esminės administracinių ir kitų prašomų panaikinti sandorių turinys ir jų priėmimo priežastys. Ieškovė elgėsi apdairiai ir rūpestingai, savalaikiai ėmėsi savo pažeistų teisių gynimo. Teigia, jog apie minimą bylą, kurioje ji buvo įtraukta kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, jai nieko nebuvo žinoma. Šioje byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jai apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog ji visgi praleido ieškinio senaties terminą, teismas turėtų jį atnaujinti, kadangi byloje vyrauja viešasis interesas.
55. Teigia, jog teismas nevertino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškinio senaties terminas negali būti taikomas niekinio sandorio fakto ir jo teisinių pasekmių nustatymo atveju.
Šalies argumentai
56. Teigia, jog teismas taip pat padarė esminius CPK pažeidimus, t. y. pažeidė CPK įtvirtintą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklę. Teismas nesiejo apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų tarpusavyje, dėl dalies jų apskritai nepasisakė, jų nematė ir nepastebėjo. Pažymėjo, kad faktų egzistavimas ar neegzistavimas gali būti nustatomas ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Apeliantė viso proceso metu elgėsi sąžiningai, visais jai prieinamais būdais siekė įrodyti savo teiginius, tačiau iki galo tai atlikti sutrukdė teismas, ignoruodamas atsakovo pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
57. Ieškovė atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą su juo sutiko ir prašė jį tenkinti, taip pat nurodė, jog palaiko savo pateiktame apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (t. 13, b. l. 108–113). Teigia, jog ieškovė, pretenduojanti į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra, apskritai turi teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko. Mano, kad būtent ginčijama žemės nuomos sutartimi yra pažeistos jos teisės. Kasatorius gali pareikšti teisme ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau tam, kad toks ieškinys būtų patenkintas, ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti savo teisių pažeidimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog NŽT, kaip institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, labai aiškiai apeliaciniame skunde nurodė, jog: „<...> kadangi pripažinus Žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia, jai būtų galima atkurti nuosavybės teises į ginčo Žemės sklypo dalį.“, o tai ir patvirtina, jog ieškovės teisės, tiek sudarant žemės sklypo nuomos sutartį neteisėtai, tiek naudojant žemės sklypą pagal žemės sklypo nuomos sutartį neteisėtai, yra pažeidžiamos.
58. Pastebėjo, kad teismo elgesys procese ir teismo sprendimas yra nesuderinami, pastebint ir tai, jog sprendimo paskelbimas buvo atidėtas iš gruodžio 4 d. į gruodžio 22 d., motyvuojant bylos sudėtingumu ir didele apimti, tačiau galiausiai teismo sprendimo kertiniai motyvai yra atkartojami iš atsakovės UAB „VIA SPORTAS“ procesinių dokumentų praktiškai identiškai. Antai teismas viso proceso metu, tai yra garsiai išsakęs ir bylos nagrinėjimo metu viename iš posėdžių, klausdamas būtent UAB „VIA SPORTAS“ jog nemato jokio tęstinumo tarp bankrutavusios UAB „Promenadas“ ir UAB „VIA SPORTAS“ sudarytų žemės nuomos sutarčių, jog tokio tęstinumo nesimato ir bylos dokumentų, tačiau priimant sprendimą, prieš tai perkėlęs sprendimo paskelbimą, jau tokį tęstinumą pastebi, ir tai netgi įvertina kaip kertinį argumentą sprendimui.
Atsiliepimas
59. Atsakovė UAB „VIA SPORTAS“ atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 13, b. l. 125–144) su jais nesutiko, prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
60. Teigia, jog ieškovė ir tretieji asmenys nepateikė nė vieno įrodymo ir nė vieno objektyvaus argumento, kurie būtų galėję tinkamai pagrįsti jų reikalavimus, taip pat jie savo reikalavimus teismui pareiškė praleidę teisės aktuose nustatytus ieškinio senaties bei administracinių skundų pateikimo terminus. Atitinkamai teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs visas nagrinėjamu atveju reikšmingas bylos aplinkybes bei įrodymus, skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad nėra jokio pagrindo ieškovės ir trečiųjų asmenų reikalavimams tenkinti. Apeliaciniuose skunduose nenurodoma jokių pagrįstų ir objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą teismo sprendimui panaikinti ir ieškinio bei prašymo reikalavimams tenkinti. Nagrinėjamu atveju taip pat konstatuotinas aiškus apeliantų nesąžiningumas.
Atsiliepimas
61. Atsakovė nurodo faktines aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu ginču, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3399-171-2008 padarytas išvadas, ir pažymėjo, kad dar 2007 m. ne tik UAB „VIA SPORTAS“, bet ir ieškovė bei tretieji asmenys sužinojo (turėjo sužinoti ir (ar) suprasti), kad Žemės sklypas nebus dalinamas ir jiems nuosavybės teisės į Žemės sklypą natūra tikrai nebus atkuriamos. Tačiau nei ieškovė, nei tretieji asmenys tokių atsakingų institucijų sprendimų neskundė ir su jais faktiškai sutiko. Nepaisant to, 2015-03-24 ieškovė ir kiti tretieji asmenys NŽT pateikė analogišką prašymą (koks buvo teiktas dar 2007 m.) dėl žemės grąžinimo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuriuo paprašė panaikinti žemės sklypo nuomos sutartį ir atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. 2015-04-02 ieškovė ir kiti tretieji asmenys NŽT pateikė dar vieną analogišką prašymą prie kurio papildomai pridėjo 2015-03-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, neva patvirtinantį, kad Žemės sklypas yra nenaudojamas ir UAB „VIA SPORTAS“ nereikalingas. Ieškinyje buvo teigiama, neva antstolio D. K. surašytas 2015-03-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog atitinkamoje Žemės sklypo dalyje nėra (nebuvo) jokių statinių ir Žemės sklypas yra laisvas bei nenaudojamas. Tačiau tokie ieškinio teiginiai, atsakovės nuomone, buvo visiškai nepagrįsti – 2015-03-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas „prišiukšlinimas“ esmine apimtimi buvo medžių ir krūmokšnių šakų krūvos po 2014 m. gruodžio mėnesį UAB „VIA SPORTAS“ atlikto medžių ir krūmokšnių kirtimo pagal Administracijos miesto ūkio ir transporto departamento miesto tvarkymo skyriaus išduotą leidimą kirtimo ir genėjimo darbams Žemės sklype atlikti. Atkreipia dėmesį į tai, kad iki pamatų horizontaliųjų sijų suformavimo pastatų – informacinių centrų gręžtiniai betoniniai poliniai pamatai ne šios srities specialisto (antstolio) buvo tiesiog nepastebėti ir (ar) neįvertinti, kaip pastato pamatai. Be to, papildoma kliūtimi tai pastebėti buvo keliose Žemės sklypo vietose sukrautos jau minėtos medžių ir krūmokšnių kirtimo liekanos. Iš protokole pateiktos fotonuotraukos Nr. 16 matyti, kad bent vieni gręžtiniai pamatai tikrai buvo atvirai matomi, bet, kaip nurodyta aukščiau, ne specialisto galėjo būti neįvertinti, kaip tokie. Be kita ko, 2015-03-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktose nuotraukose buvo dalinai (fragmentiškai) užfiksuoti ir kiti Žemės sklype esantys statiniai – prekybos pastatas, tvora ir kt.
Šalies argumentai
62. Ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentus taip pat paneigė ir UAB „VIA SPORTAS“ teismui pateiktas 2015-09-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/15/079 bei 2016-04-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/16/030. Galiausiai, Teismui pateiktos Kadastro duomenų bylos ir aktualūs Nekilnojamojo turto registro duomenys savarankiškai patvirtino, jog Žemės sklype yra pastatyti atitinkami statiniai. Visi Žemės sklype esantys statiniai buvo (yra) pastatyti teisėtai.
63. Vienintelė NŽT, visą laiką palaikiusi atsakovės poziciją ir teigusi, kad Žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra, savo nuomonę dėl nesuvokiamų priežasčių kardinaliai pakeitė bei visiškai nepagrįstai pareiškė, jog sutinka su ieškovės reikalavimais, ir netgi pateikė apeliacinį skundą dėl teismo Sprendimo. Toks NŽT elgesys tik rodo jos pačios pozicijos nenuoseklumą bei prieštaringumą, nesąžiningumą, ir tikrai nesudaro pagrindo ieškovės bei trečiųjų asmenų reikalavimais tenkinti.
64. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai praleisti tiek ieškinio senaties, tiek administracinių aktų apskundimo terminai. Nurodo, kad apeliantai klaidingai grindžia nustatytų senaties terminų pradžios momentą, kadangi yra dvejopo pobūdžio reikalavimai – civilinio ir administracinio pobūdžio. Ieškovei ir (ar) kitiems suinteresuotiems asmenims apie ginčijamus sandorius tapo žinoma nuo pat sandorių išviešinimo – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre – dienos. Iš tiesų visa su Žemės sklypu ir teisėmis į jį susijusi informacija visada buvo laisvai prieinama tiek ieškovei, tiek ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Nepaisant to, apeliaciniuose skunduose visiškai nepagrįstai teigiama, esą ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turėtų būti pradedamas skaičiuoti tik nuo 2015 m. Tačiau niekur apeliaciniuose skunduose nenurodoma, kodėl aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškinio bei prašymo reikalavimai, negalėjo būti nustatytos laikotarpiu nuo 2003 m. ar 2004 m iki pat 2015 m. Apeliantės nenurodo ir niekaip nepagrindžia, kodėl ieškovė ir (ar) tretieji asmenys nedėjo jokių pastangų, nesiaiškino jiems reikšmingų aplinkybių ir nereiškė nagrinėjamoje byloje keliamų reikalavimų žymiai anksčiau nei 2015 m.
Šalies argumentai
65. Apeliantės neįrodė ir neįrodo esant pagrindą praleistiems ieškinio senaties bei administracinių aktų apskundimo terminams atnaujinti. Teigia, jog viešojo intereso egzistavimas yra tik viena iš aplinkybių, kurią teismas turėtų įvertinti, spręsdamas ieškinio senaties termino taikymo klausimą, tačiau reikia turėti omenyje ir tai, kad visais atvejais greta kitų viešųjų interesų egzistuoja ir poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Tačiau nagrinėjamoje byloje prioritetiškai turi būti ginami civilinių teisinių santykių, susijusių su teisėmis į žemės sklypą, stabilumą ir apibrėžtumą.
66. Nurodo, kad nuomos sutartis (įskaitant jos pakeitimus) buvo sudaryta tinkamai bei teisėtai ir teismas pagrįstai atsisakė pripažinti ją negaliojančia. Atkreipia dėmesį į tai, jog NŽT ir ieškovė tokias išvadas daro ignoruodamos (nutylėdamos) reikšmingas su žemės sklypu susijusias aplinkybes, įskaitant ir faktą, kad tiek nuomos sutartis buvo sudaryta, tiek visi UAB „VIA SPORTAS“ (ir ankstesnių nuomininkų) veiksmai Žemės sklype buvo atliekami tik gavus visų kompetentingų institucijų (įskaitant ir pačią NŽT) sutikimus. Be to, Žemės sklypas buvo suformuotas žymiai anksčiau nei sudaryta jo nuomos sutartis, jis buvo tinkamai suformuotas ir teisėtai išnuomotas UAB „Promenadas“. AB „Vilniaus bankas“ perėmė UAB „Promenadas“ turtą bei teises ir teisėtai bei pagrįstai sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį.
67. Atkreipia dėmesį į tai, kad kompetentingos valstybės institucijos daugiau nei metus laiko tyrė su Žemės sklypu susijusius dokumentus bei tuo metu buvusias faktines aplinkybes, analizavo teisės aktų reikalavimus ir vertino galimybes išnuomoti Žemės sklypą AB „Vilniaus bankas“. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad viso Žemės sklypo išnuomojimas AB „Vilniaus bankas“ būtų teisėtas. Tik atlikus šį tyrimą buvo sudaryta Nuomos sutartis dėl viso Žemės sklypo su AB „Vilniaus bankas“. Tuo metu jokie suinteresuoti asmenys, valstybės ar savivaldos institucijos nereiškė absoliučiai jokių pretenzijų dėl to, kad visas Žemės sklypas išnuomojamas AB „Vilniaus bankas“. Pabrėžia, kad kompetentingos institucijos dėl AB „Vilniaus bankas“ išnuomotino Žemės sklypo ploto kaip tik ir nusprendė įvertinusios tuo metu buvusią faktinę situaciją. Būtent prieš sudarant Nuomos sutartį buvo vertinama ir nuspręsta, kad egzistuoja pagrindas AB „Vilniaus bankas“ išnuomoti visą Žemės sklypą. Ryšys tarp aptariamų sutarčių yra akivaizdus ir nepaneigiamas. Be to, tiek kompetentingų institucijų sprendimai, tiek Nuomos sutartis niekaip nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo visiškai teisėti.
68. Nurodo, kad UAB „VIA SPORTAS“ teisėtai perėmė Žemės sklypo nuomininko teises iš AB „Vilniaus bankas“. Nuomos sutartis visada buvo bei yra vykdoma tinkamai, dėl ko nėra jokio pagrindo ją pripažinti negaliojančia ar panaikinti. UAB „VIA SPORTAS“ taip pat teisėtai vykdė ir vykdo naujų statinių statybą bei esamų statinių rekonstrukciją Žemės sklype. Teigė, kad 2008-08-29 Vilniaus apskrities viršininko administracija išdavė sutikimą UAB „VIA SPORTAS“ dėl 3 nesudėtingų statinių statybos Žemės sklype. 2008-12-02 Vilniaus apskrities viršininko administracija išdavė sutikimą UAB „VIA SPORTAS“ statyti Žemės sklype statinius, kurie buvo numatyti 2008-03-19 Žemės sklypo detaliajame plane. Minimi sutikimai yra teisėti ir galiojantys. Be to, 2016-04-07 UAB „VIA SPORTAS“ papildomai kreipėsi į NŽT su prašymu paaiškinti, ar reikalingas papildomas NŽT sutikimas norint vykdyti statybos darbus Žemės sklype. Atitinkamai pati NŽT savo 2016-05-25 rašte labai aiškiai nurodė, kad atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių statybos ar rekonstrukcijos Žemės sklype yra nereikalingi. Todėl ir teismas savo priimtame sprendime visiškai pagrįstai bei teisingai konstatavo, kad ieškovės, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais bei NŽT argumentai, esą UAB „VIA SPORTAS“ neturėjo teisės statyti Žemės sklype, nes tai nebuvo numatyta Nuomos sutartyje, yra atmestini.
69. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nurodė, kad jie yra visiškai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai jokio pagrindo teigti, kad teismas nemotyvavo savo priimto sprendimo, nevertino (ignoravo) kokius nors jam pateiktus įrodymus. Netgi priešingai, sprendime išsamiai komentuojamos visos reikšmingos nagrinėjamos bylos aplinkybės, joje esantys oficialūs dokumentai (raštai) ir kiti įrodymai.
Atsiliepimas
70. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 14, b. l. 1–8) su jais nesutiko, prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepakeistą.
71. Pažymėjo, kad atsiliepime pasisakys tik dėl aplinkybių, patenkančių į Inspekcijos kompetenciją. Inspekcija vadovaujasi teismų praktika ir nurodo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teigia, jog teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisnius argumentus, todėl pagrindo jo naikinti nėra. Mano, jog teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius dokumentus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais, nėra teisinio pagrindo. Nurodo, kad palaiko prieš tai procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovė į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 7 metams. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ginčijamų pažymų sužinojimo momentą, todėl laiko, kad apie jų priėmimą tapo žinoma nuo šių aktų išviešinimo Nekilnojamojo turto registre.
72. Pabrėžė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad statybos ginčo žemės sklypo dalyje buvo pradėtos vykdyti dar 2008 m. Iš antstolio pridėtų fotofiksacijų aiškiai matyti faktiškai pastatyti statinių pamatai. Atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinis su UAB „VIA SPORTAS“, sudarė žemės nuomos sutartį būtent visam ginčo žemės sklypui. Atsakovei NŽT manant, kad UAB „VIA SPORTAS“ nenaudoja valstybinės žemės pagal paskirtį ar kitaip pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, teisės aktai numato galimybę kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, tačiau ne dėl pripažinimo šios sutarties niekine.
73. Atsakovės Administracija ir Taryba atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 14, b. l. 9–20) su jais nesutiko, prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepakeistą.
74. Mano, jog teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius dokumentus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais, nėra teisinio pagrindo. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios prielaidas taikyti Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., kuomet sklypas priskirtinas valstybės išperkamam, nes yra patirtinti detatieji planai, sklype yra pastatyti ir statomi pastatai (statiniai), todėl mano, kad sklypas yra reikalingas šių pastatų (statinių) eksploatacijai. Pati ieškovė ieškinyje prašo panaikinti ir anksčiau priimtus administracinius aktus, kuriais buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, kas suponuoja, jog teismas turi įvertinti visus reiškiamus reikalavimus ir dokumentus, o visų antra, pati ieškovė netinkamai vertina atkūrimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2002-04-02. Atkreipė dėmesį į tai, kad Administracijai nepriskirta NŽT priimtų aktų kontrolė, ji nesprendžia dėl NŽT priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje klausimas dėl sklypo suprojektavimo nėra keliamas.
Atsiliepimas
75. Administracija nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir kiti atsakovai UAB „VIA SPORTAS“ ir Inspekcija dėl praleisto termino skundui pateikti, ir atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijami aktai yra paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje http://vilnius.lt, o planas įregistruoti ir teritorijų planavimo dokumentų registre, kas reiškia, jog ieškovė apie priimtus aktus galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau ir kreiptis dėl jų į teismą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 200-08-31 pagal notarinę sutartį įgijo teisę į 0.5833 ha ploto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, todėl ieškovė buvo/turėjo būti suinteresuota žinoti visas aplinkybes, kurios galėtų daryti įtaką jos teisių realizavimui, tačiau to nedarė.
76. Nurodo, kad ieškovės ginčijama žemės nuomos sutartis sudaryta 2003-11-20, Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2003-12-04, todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas senaties terminas. Ieškinys teismui pateiktas tik 2015-08-01, t. y. praleidus 10 m. ieškinio senaties terminą. Jokios svarbios priežastys sukliudžiusios kreiptis į teismą, nenurodytos. NŽT teigdama, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodo jokių svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui.
77. Nurodo, kad ieškovė, teigdama, kad jai nebuvo žinoma apie byloje minimą administracinę bylą, turėtų pateikti dokumentus, įrodančius, jog šaukimas ir teismo sprendimas buvo siunčiami ne į oficialiai deklaruotą ieškovės gyvenamąją vietą ar darbovietę. Nesant tokių duomenų, laikytina, jog ieškovė turėjo žinoti apie nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-399-171/2008. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Tarybos 2008-03-19 sprendimą yra tapatus reikalavimas, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-399-171/2008.
78. Teismo sprendimas yra vientisas ir logiškas, sprendimo dalys yra tarpusavyje susijusios, išplaukiančios viena iš kitos ir viena kitą paaiškinančios ir papildančios. Tai, kad teismas nenurodė ieškovei palankių motyvų, nesudaro pagrindo teismo sprendimą pripažinti nemotyvuotu ar teigti, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
79. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su juo sutiko ir prašė jį tenkinti (t. 14, b. l. 20–27).
80. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, taip pat jog sutinka su ieškovės pateiktais argumentais, papildomai pažymėdama, kad visiškai nepagrįstai visas žemės sklypas buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Teismas formaliai nustatė, kad ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą ginčyti žemės sklypo nuomos sutartį, taip pat netinkamai vertino teisės aktų nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Be to, sprendime nepasisakė dėl argumentų, jog atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ netinkamai vykdo žemės nuomos sutartį – žemės sklypas apleistas, nenaudoja valstybinės žemės pagal paskirtį, imituoja žemės sklypo naudojimą, vykdo menkaverčių statinių statybas ir pan.
81. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepime į apeliacinius skundus su jais sutiko ir prašė juos tenkinti (t. 13, b. l. 100–106).
82. Atsiliepime sutiko su tam tikrais apeliantų nurodytais argumentais ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kokia buvo pradinė, tarpinė ir galutinė (iki ginčo pradžios teisme) ginčo žemės sklypo paskirtis, t. y. kokia buvo pagrindinė ir pirminė žemės sklypo panaudojimo vizija ir kokia galiausiai liko sudarius prašomą panaikinti nuomos sutartį. Tai yra esminiai klausimai tokio pobūdžio bylose, kadangi tik atsakius į juos bus galima nustatyti, kokie buvo atsakovo (nuomininko) tikslai ir kokius ketinimus atsakovas siejo su žemės sklypo realiu panaudojimu. Šiuo atveju svarbu įvertinti ginčijamų sandorių šalių elgesį iki sandorio sudarymo, sandorio galiojimo metu (įskaitant ir tam tikras sandorio modifikacijas) iki suinteresuoti asmenys kreipėsi teisminės gynybos. Teismas teisinių santykių tęstinumo nevertino atsižvelgiant į šiuos kriterijus – kokia buvo ir yra ginčo žemės sklypo paskirtis, kaip žemės sklypas yra susietas su ant jo esančiais pastatais, jų realių panaudojimu, žemės sklypo dydžio ir reikalingumo proporcingumu esančių statinių plotui ir funkcionalumui.
83. Sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismo minimuose dokumentuose nauja statyba nebuvo numatyta nei sutartimi, nei administraciniais aktais. Kartu pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir tą aplinkybę, kad sudarant su AB „Vilniaus bankas“ 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutartį, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik du statiniai, taigi nebuvo tiesinio pagrindo ab initio (lot. iš pradžių) išnuomoti didesnio žemės sklypo, nei jis buvo reikalingas minėtiems statiniams eksploatuoti. Taigi teismas, vertindamas, ar atsakovas turėjo faktinė ir teisinį pagrindus statyti naujus statinius ginčo žemės sklype, pirmiausiai turėjo sistemiškai ir nuosekliai vertinti visumą aplinkybių – kada ir kokiu pagrindu, kokiems tikslams buvo išnuomotas žemės sklypas pirmą kartą; kaip keitėsi nuomos tiesinių santykių turinys ir žemės sklypo disponavimu teisinis režimas; ar minėtame žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti buvo reikalingas atitinkamo ploto žemės sklypas; ar vystantis teisiniams nuomos santykiams šiame žemės sklype galima įžvelgti racionalų pagrindą naujoms statyboms.
84. Teigia, jog teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, jis taip pat nebuvo aktyvus tiek, kiek to reikalavo įstatymai.
85. Tretieji asmenys D. V., A. T., J. V., P. V., V. R., I. S., T. R., T. Š., M. V., G. Č., K. S., P. S., J. Z., M. ., T. N., J. N., L. C., M. P.,, B. L.K. S., L. M. atsiliepime į apeliacinius skundus su jais sutiko ir prašė juos tenkinti (t. 13, b. l. 114–121).
86. Nurodo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, faktines aplinkybes ir nurodo, kad išnuomotas žemės sklypas buvo nepagrįstai didelis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota objektyvi informacija leidžia tvirtinti, kad ginčo žemės sklype nėra jokių pastatytų ar statomų statinių, kas reikštų, jog UAB „VIA SPORTAS“ nuosavybės teise priklausančių statinių buvimas neleidžia spręsti klausimo dėl pretendentams atkurtos nuosavybės teisės įgyvendinimo grąžinant natūra jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Minėtame žemės sklype yra UAB „VIA SPORTAS“ nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl pretendentams negali būti natūra atstatyta nuosavybės teisė, kuri yra jau atkurta, tačiau iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo aiškiai matyti, kad jokių statinių, statomų ar pastatytų, nėra, sklypas yra apleistas, pilnas šiukšlių ir statybinių atliekų, neprižiūrimas.
87. Teigia, jog išnuomojus žemės sklypą, šia teise turi būti naudojamasi teisėtai, sąžiningai ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Išnuomotas žemės sklypo plotas turi būti pagrįstas objektyviu poreikiu eksploatuoti statinius ir nepagrįstai neapriboti kitų asmenų teisių į ginčo teritoriją. Nurodo, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų.
88. Tretieji asmenys, su savarankiškus reikalavimus, atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 13, b. l. 122–124) nurodė, kad palaiko apeliaciniuose skunduose išdėstytus skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindus, taip pat jog teikia pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų dėl skundžiamo sprendimo.
89. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas – AB DNB bankas) atsiliepime į apeliacinius skundus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti (t. 13, b. l. 150–151). Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir išsamiai motyvuotą teismo sprendimą. Mano, kad apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.
Atsiliepimas
90. Trečiasis asmuo UAB „Stanvara“ atsiliepime į apeliacinius skundus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti (t. 14, b. l. 28–31).
91. Apeliantės nepagrįstai ir nesąžiningai teigia, esą ieškinio senaties bei administracinių aktų apskundimo terminai nebuvo praleisti, o juos pripažinus praleistais – neva egzistuoja pagrindas juos atnaujinti, kadangi dauguma ginčijamų administracinių teisės aktų buvo priimti daugiau nei prieš 10 m. Galimybę ginčyti tokius aktus šalys turėjo, informacija buvo išviešinta, tačiau tokia galimybe šalys tinkamai nepasinaudojo. Visos aplinkybės turėjo būti žinomos nuo pat nuomos sutarties sudarymo momento. Apeliaciniuose skunduose daugiausia vadovaujamasi aplinkybėmis, kurios galėjo ir turėjo būti žinomos nuo pat 2003 m. Byloje ginčijamų administracinių aktų apskundimo terminai yra akivaizdžiai praleisti, todėl konstatuotina, kad ieškinio bei prašymo reikalavimai pagrįstai ir teisėtai buvo atmesti. Pažymėjo, kad proceso šalys svarbių priežasčių (objektyvių kliūčių), sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą, nenurodė. Vien paminėti tai, kad byla susijusi su viešuoju interesu, neužtenka.
92. Teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nuomos sutartis (su vėlesniais pakeitimais) sudaryta teisėtai ir nėra pagrindo pripažinti ją negaliojančia. Apeliacinių skundų argumentai to nepaneigia, dėl ko šie turi būti atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Teigia, jog UAB „VIA SPORTAS“ tinkamai naudojo ir naudoja žemės sklypą pagal jo paskirtį bei jame teisėtai vykdė ir vykdo statybos darbus. UAB „VIA SPORTAS“ ne tik teisėtai perėmė nuomos teises į visą Žemės sklypą, bet ir tinkamai bei teisėtai į eksploatuoja (vysto).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
93. Apeliaciniai skundai netenkintini.
94. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
95. Ieškovas, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti niekine 2003-11-20 su AB Vilniaus banku sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau ginčijamo sandorio šalis - AB Vilniaus bankas - į bylą nėra įtraukta. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys buvo atmestas ir apeliacinės instancijos teismas dėl žemiau nurodytų argumentų apeliacinius skundus taip pat netenkina, todėl šios bylos išsprendimas AB SEB bankui (buvęs AB Vilniaus bankas) realios įtakos teisėms ir pareigoms neturės; be to, šiuo metu žemė sklypo nuomininkas yra kitas asmuo UAB „Via sportas“, kuris perėmė nuomininko teises iš ankstesnės sutarties, sudarytos su AB Vilniaus banku, todėl teisėjų kolegija vertina, kad tokiu atveju minėto asmens neįtraukimas į bylą nepripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
96. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių apie teismo sprendime nustatytus bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus atsakovų priimtus administracinius aktus bei šalių sudarytus sandorius, todėl apie tai pakartotinai nepasisakoma, šios aplinkybės laikomos nustatytomis.
97. Byloje kilo ginčas dėl fakto, ar ginčo žemės sklypas yra valstybės išperkamas, taip pat dėl šio valstybės žemė sklypo suteikimo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka teisėtumo. Taip pat apeliantai nesutinka, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas.
98. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 70 punkte detalizuota, kokia iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirta žemė yra valstybės išperkama, tame tarpe žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje;
99. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš apeliantų nenurodė konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentų dalyje, kurioje buvo atmesti reikalavimai panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-03-19 įsakymą Nr. 1-413, kuriuo nuspręsta patvirtinti sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jo sprendinius; Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendimą Nr. 170V, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemutinės terasos teritorijos detaliojo plano papildymas šiais sprendiniais: Teritorijos žemės sklypo ribų pakeitimu; sklypo žemės paskirties ir statybos reglamento papildymu, t.y. dėl reikalavimų, susijusių su ginčo žemė sklypo projektavimu , šios teritorijos detaliuoju planavimu. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantai to neginčija, kad ieškovės reikalavimas dėl Tarybos 2008-03-19 sprendimo panaikinimo yra tapatus reikalavimas, kuris jau yra išspręstas teismo įsiteisėjusiu sprendimu, administracinėje byloje Nr.I-292-171/2009. Svarbu tai, kad apeliantai neginčija ir teismo konstatuotos aplinkybės apie iki ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo ir jų sudarymo metu nustatytos žemė sklypo naudojimo paskirties. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingas išvadas. Apeliantė S. D. teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi daugiau kaip prieš dvidešimt metų patvirtintais dokumentais ir neanalizavo realios dabartinės situacijos; teismas pasisakė, kad žemės sklypas yra skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, nors realiai šis sklypas, apeliantės nuomone, išnuomotas juridiniam asmeniui jo komerciniam interesui tenkinti. Taigi, apeliantai neginčija teismo išvadų apie žemės sklypo paskirtį – miesto infrastruktūrai vystyti, bet, jų nuomone, realiai žemės sklypas naudojamas netinkamai. Iš minėtų teritorijų planavimo dokumentų matyti, kad sklypas ginčijamų 2013-11-20, 2004-02-09 nuomos sutarčių sudarymo metu buvo suplanuotas kaip komercinių objektų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatavimui, taip ir kaip visuomenės paskirties teritorija mokslo, mokymo, kultūros ir sporto pastatų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatavimui. Nuo 2007 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija atsakymuose į pretendentų atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą skundus nurodė, jog šis žemė sklypas yra valstybės išperkama žemė bei kad detaliųjų planų rengimo funkcija yra priskirta savivaldybėms ( 1 t. b.l. 19, 7 t. b.l. 94, prijungtos administracinės bylos 1 t. b.l. 12). Šie viešojo administravimo subjektų sprendimai nebuvo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, patvirtintuose detaliuose planuose ginčo teritorija nuo 1998 m., kaip ir ginčo sandorių sudarymo metu, priskirta komercinės paskirties objektų eksploatavimui, socialinės infrastruktūros plėtrai, visuomeninės paskirties objektų statybai. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad iki 2000 m. balandžio 26 d. Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d. 4 p. numatė galimybę teritorijų planavimo dokumentais rezervuoti teritorijas (sklypus) gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių plėtrai.
100. Kadangi ieškovė reiškė reikalavimus dėl minėtų 1998-01-29, 2008-06-02 administracinės teisės aktų panaikinimo, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigė apeliantė, pagrįstai analizavo su atitinkamu laikotarpiu susijusias faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant ir dėl kitų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
101. Vadovaudamasis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas teritorijos detaliojo planavimo teisės aktus, pagrįstai konstatavo, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamam. Iš to seka, kad tolesni susiformavę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai nėra susiję su ieškovės ir trečiųjų asmenų, siekiančių nuosavybės teisės atkūrimo natūra grąžinant žemę turėtoje vietoje, ginamomis teisėmis. Dėl to aplinkybės - ar realiai žemė sklypo nuomininkas ketino naudoti sklypą ir naudoja jį šiuo metu pagal paskirtį, ar visas išnuomotas žemė sklypas buvo ir yra reikalingas nuomininko statinių eksploatavimui - šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvados, jog valstybinės žemės nuomos sutartis atitinka CK reikalavimus, kad ginčo žemės sklypas išnuomotas ne aukciono būdu nepažeidžiant CK ir Žemės įstatymo nuostatas, šioje byloje yra perteklinės. Pažymėtina, kad apeliantas – atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba – savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškė. Be to, apeliaciniame skunde Nacionalinė žemės tarnyba ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pretendentai, siekiantys atkurti nuosavybės teisę į žemė sklypą, neturi teisės įrodinėti aplinkybių dėl nuomininko netinkamai vykdomos nuomos sutarties. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad, visu pirma, kaip buvo minėta, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos šioje byloje, antra, byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis - nei ieškovė, nei Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovas - valstybę atstovaujanti sutarties šalis - nustačius valstybinės žemės netinkamo naudojimo faktus, turėtų spręsti klausimus dėl tolesnio sutarties vykdymo.
102. Apeliantė – ieškovė – nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žemės nuomos teisinių santykių tęstinumo. Nors, kaip minėta, susiformavę faktiniai naudojimosi žemės sklypu santykiai neturi įtakos ieškovės ginamoms šioje byloje teisėms, tačiau ši pirmosios instancijos teismo išvada taip pat pagrindžia faktą, jog žemė sklypas, į kurį pretenduoja ieškovė ir tretieji asmenys, nėra laisvas ir yra valstybės išperkamas.
103. Teismų praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas šioje sutartyje įrašant naują nuomininką reiškia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp ieškovės ir atsakovės, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise, įforminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018). Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas.
104. Vadovaujantis minėtu išaiškinimu, nekyla abejonių, jog UAB „Via sportas“, kuriam AB Vilniaus bankas perleido sklype esančius statinius, 2004-02-09 susitarimu perėmė buvusio nuomininko AB Vilniaus banko teises ir pareigas pagal 2003-11-20 nuomos sutartį (1 t. b.l. 36). Iš Hipotekos registro išrašo matyti, jog žemės sklypo nuomos teisė 2015-14-29 buvo įkeista AB DnB bankui (8 t. b.l. 5).
105. Bylos duomenimis 2002-01-31 AB „Vilniaus bankas“ perėmė UAB „Promenadas“ nekilnojamąjį turtą, buvusį ginčo sklype, todėl pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai išnuomoti žemė sklypą AB Vilniaus bankui kaip teisių perėmėjui 1997-02-19 žemės nuomos sutartyje Nr. 40 numatytomis sąlygomis ir terminais (4 t. b.l. 156, 157). To pasiekoje buvo priimtas 2003-11-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 5640-01 bei 2003-11-20 su AB Vilniaus banku buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Nors formaliai ankstesnė 1997-02-19 nuomos sutartis su UAB „Promendas“ (4 t. 154) buvo pripažinta pasibaigusia 2003-11-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 5640-01 (1 t. b.l. 30) ir su AB Vilniaus banku sudaryta nauja nuomos sutartis, ši sutartis savo esme buvo tęstinių žemės sklypo nuomos santykių įforminimas. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, atsižvelgiant į visų nuomos sutarčių sąlygas, sutarčių vykdymą, jų sudarymo aplinkybes, nurodytą sklypo paskirtį ir pan. Apeliantai nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog nuomos sutartyje su AB Vilniaus banku buvo numatytos iš esmės kitos sąlygos. Atkreiptinas dėmesys ir į apeliantės (ieškovės) pozicijos nenuoseklumą: apeliaciniame skunde ji teigė, kad nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Promenadas“ ir vėliau sudarytos sutarties su AB „Vilniaus bankas“ pagrindai iš esmės skiriasi, tačiau kitoje apeliacinio skundo dalyje apeliantė teigia, kad ir nuomos sutartis su UAB „Promenadas“ buvo ne su tikslu vystyti šį žemės sklypą, o esamų statinių eksploatavimui. Taigi, darytina išvada, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog teisiniai santykiai dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu yra tęstiniai tuo aspektu, jog išnuomojamo sklypo nuomos tikslinė paskirtis yra šios sklypo vystymas. Šios aplinkybės kartu su detaliojo planavimo dokumentais patvirtina, jog šis žemės sklypas nėra laisvas ir yra valstybės išperkamas.
106. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė byloje pareikštus reikalavimus kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog, atmetus reikalavimus dėl nuomos sandorių nuginčijimo, kiti ieškovo reikalavimai panaikinti administracinio pobūdžio aktus bei trečiųjų asmenų reikalavimai yra išvestiniai, todėl dėl jų teismas nepasisakė.
107. Papildomai teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos – procesinė pozicija yra nenuosekli ypač atsižvelgus į gerojo valdymo principą, kurio svarba ne kartą buvo akcentuota Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr. 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, par. 70–71). Šioje byloje apeliantas yra ginčijamų sandorių šalis – žemės sklypo nuomotojas, kuris įrodinėja, jog žemė sklypo sutartis vykdoma netinkamai, kad žemės sklypas yra per didelis nuomininko statiniams eksploatuoti, tačiau veiksmų tokiai atsakovo išdėstytai situacijai ištaisyti nesiėmė, ko pasiekoje sklypas naudojamas ilgą laiko tarpą, jame statomi nauji pastatai, įkeičiama nuomos teisė ir pan. Tokia apelianto pozicija nėra suderinama ir su viešojo intereso gynimu, kuriuo taip pat grindžiamas Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas.
108. Ieškovė ieškinį šioje byloje pateikė 2015-08-03. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2000-08-31 pagal notarinę sutartį ji įgijo teisę į žemė sklypo nuosavybės teisių atkūrimą, taigi, įgyvendindama šią teisė nuo to momento privalėjo domėtis faktine situacija, susijusia su ginčo žemės sklypu. Akivaizdu, kad ieškovei buvo ir turėjo būti žinoma kokie pastatai yra žemės sklype, kokio dydžio sklypas naudojamas šiems pastatams; nėra duomenų, kad ieškovei buvo sudarytos kliūtys gauti duomenis iš valstybės institucijų ar viešojo registro, patvirtinančius kokiu pagrindu valdomas sklypas, kokie yra priimti su tuo susiję administracinio pobūdžio teisės aktai. Pati ieškovė pateikė rašytinį įrodymą – 2001-07-05 sklypo vietos apžiūros aktą (1 t. b.l. 14), kuris patvirtina, kad visi faktinė naudojimosi žemė sklypu situacija ieškovei jau 2001 m. turėjo būti žinoma. Iš prijungtos administracinės bylos, kurioje ieškovė dalyvavo suinteresuotu asmeniu, medžiagos ( 1t. b.l. 6-9) matyti, kad informacija apie minėtoje byloje ginčijamą 2008-03-19 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimą buvo paskelbta ir dienraštyje, ir Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje. Pažymėtina ir tai, kad jau 2008 m. skunde pareiškėjai nurodė, jog kartu su kitais pretendentais į ginčo žemė sklypo atkūrimą jie parengė ieškinį dėl 2003-11-20 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 1189 panaikinimo, tačiau realiai ieškinys pateiktas tik 2015 m. Ieškovės argumentas, kad jai nebuvo žinoma apie šią bylą, yra nepagrįstas, nes teismo sprendimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs bei sukėlė teisines pasekmes ieškovei. Be to, kaip buvo minėta, pretendentai atkurti nuosavybės teises buvo informuojami, kad žemė sklypas yra užimtas pastatais; nei įrodymų, nei argumentų, leidžiančių manyti, jog valstybės institucijos delsė pateikti duomenis, susijusius su žemės sklypu, byloje nėra. Darytina išvada, kad ieškovė akivaizdžiai praleido 1 mėnesio terminą ginčyti administracinio pobūdžio aktus, kurių pagrindu buvo sudarytos ginčijamos nuomos sutartys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.) bei 10 metų ieškinio senaties terminą ginčyti nuomos sandorius (CK 1.127 str. 1 d.). Ginčijamas 2008-10-31 susitarimas sudarytas tik dėl 2003-11-20 valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo, todėl netenkinant reikalavimo dėl 2003-11-20 sutarties pripažinimo niekine, atmestinas reikalavimas ir dėl 2008-10-31 susitarimo nuginčijimo.
109. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai senaties terminų skaičiavimo pradžią sieja su 2015-06-30 Nacionalinės žemės tarnybos raštu, nes jame nėra pateikta naujos informacijos, o atlikti patikrinimai iš esmės yra susiję su naujai statomais statiniais, su sutarties vykdymu 2015 m. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad sandoriai yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento, ieškinį grindžia tuo, kad ir iki naujų statinių statybos žemė sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, kad nuomininkams buvo išnuomotas per didelis žemės sklypas, todėl, žinant apie naudojimąsi ginčo žemė sklypu faktinę situaciją dar iki naujų statinių statybos, ieškovė galėjo realizuoti savo teisę ginčyti nuomos santykius laiku. Taigi, byloje nėra duomenų, paneigiančių faktą, jog esminę informaciją apie ginčijamus sandorius ir administracinio pobūdžio teisės aktus ieškovė sužinojo ne tais pačiais metais, kuomet jie buvo išviešinti; duomenų, leidžiančių manyti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ieškovė nepateikė, kaip ir nenurodė argumentų kada tiksliai jai tapo žinoma apie kiekvieną šioje byloje ginčijamą sprendimą bei sandorį ir dėl kokių priežasčių.
110. Sprendžiant dėl galimybės atnaujinti ieškinio senaties terminą, svarbu akcentuoti, jog sandoriai, kuriuos ieškovė laiko niekiniais, vykdomi ilgą laikotarpį ir sukėlė svarbias teisines pasekmes (nuo 2008 m. valstybės institucijų pritarimu buvo pradėti statyti nauji statiniai; nuomos teisė, kylanti iš 2003-11-20 sutarties, buvo įkeista). Taigi, ieškinio senaties termino atnaujinimas šiuo atveju būtų ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingas, tuo labiau, kad sutarties vykdymo klausimai gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka nutraukiant ar modifikuojant sutartis. Vien tai, kad byla yra susijusi su viešuoju interesu nesudaro pagrindo netaikyti arba nepagrįstai atnaujinti ieškinio senaties terminą. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, todėl, net tuo atveju, jei būtų nustatytas ieškovės teisių pažeidimo faktas, šios teises neturėtų būti ginamos.
111. . Apeliantė deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje yra atsakyta į esminius klausimus, teismo išvados yra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
110 Atsakovas UAB „Via sportas“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo atmestinas, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 98 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad byla yra sudėtinga, į Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius advokatų užmokesčių civilinėse byloje dydžius už atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat į tai, kad atsakovas atsiliepė į du apeliacinius skundus, kartu į tai, kad iš dalis apeliantų argumentai sutampa, darytina išvada, kad prašomos priteisti išlaidos turi būti mažintinos iki 1600 Eur už atsiliepimą į abu apeliacinius skundus (CPK 93 str.). Šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų apeliančių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
apeliantės atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir apeliantės ieškovės S. D. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliančių - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir S. D. – po 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Via sportas“ naudai.