Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (toliau – apeliantas) gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. 12.25 val. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. 11.11 val.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. K. sulaikymo dienos, vykdant nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant A. K. automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą pas A. K..

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu A. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas palaikė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o prokurorės skundą atmesti. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. K. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Sigito Štaraičio ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniais skundais nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniuose skunduose keliamas nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Prokurorės apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam A. K. paskirti griežtesnę bausmę, o A. K. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliaciniame skunde prašoma A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl laidavimo taikymo A. K.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo A. K. teistumas yra išnykęs, tačiau nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai atsižvelgė į ankstesnių nuteistojo teistumų skaičių. Nuteistasis praeityje teistas keturis kartus, buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus – už papirkimą, neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą ir plėšimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Be to A. K. ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Akivaizdu, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis teisiamas, nebuvo atsitiktinė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės esminio poveikio nuteistojo elgesio korekcijai nepadarė, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad šiuo atveju nuteistąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pirmos instancijos išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos, yra teisinga.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. neatitinka būtinų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 4 punkte numatytų sąlygų, todėl apeliacinio skundo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinamas. Be to, L. N., būdama laiduotoja, negalėtų daryti teigiamos įtakos suaugusiai ir susiformavusiai asmenybei, nes nei anksčiau, nei dabar nesustabdė jo nuo šiurkštaus, pavojingo, priešingo teisei elgesio kelyje. Kadangi A. K. neatitinka aptartų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nėra pagrindo dar išsamiau analizuoti laiduotojos tinkamumo klausimą.

Dėl griežtesnės bausmės skyrimo A. K.

15. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019). A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo skirta 30 parų arešto bausmė. Teismas individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę atsižvelgė, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertino tai, kad A. K. anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, kad praeityje yra baustas administracine tvarka, nuobaudos įvykdytos. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl neskiria BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos bausmės, atsižvelgdamas į tai, kad A. K. nedirba.

16. kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. K. anksčiau yra teistas 4 kartus, nors teistumai išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis yra ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau paskirtas baudas sumoka. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė A. K. laisvės atėmimo bausmės, o parinko arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino A. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės.

17. Prokurorė, kaip vieną iš pagrindų terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimui nurodo ankstesnius nuteistojo teistumus. Vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė skundo autorės yra pernelyg sureikšminama. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad A. K. teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs ir šią aplinkybę patvirtina žemiau analizuojamu duomenys reikšmingi teistumo galiojimo laikui apskaičiuoti. A. K. 2006 m. kovo 28 d. teistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda, o 2006 m. gegužės 12 d. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. 30 d. ir 20 MGL dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad baudą nuteistasis sumokėjo 2006 m. gruodžio 22 d., o 2007 m. birželio 1 d. suėjo bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Kitą nusikalstamą veiką už kurią buvo nuteistas A. K. padarė 2020 m. birželio 4 d., taigi ankstesni teistumai jau buvo išnykę. Už pastarąją veiką nuteistasis teistas 2021 m. liepos 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Taip pat A. K. 2021 m. liepos 26 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui. 2022 m. sausio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu nurodytais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 9 mėnesių laikotarpiui. 2022 m. sausio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo. Taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, turinčiais teistumą laikomi laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y., 2023 m. rugpjūčio 21 d., A. K. jo ankstesnis teistumas buvo išnykęs. Baudžiamosios justicijos požiūriu, teistumui išnykus, asmuo nebelaikomas teistu, tad esminės reikšmės bausmės parinkimui išnykę teistumai negali turėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, išnykusius A. K. teistumus vertina tiek, kiek jie apibūdina kaltininko asmenybę.

18. Nors prokurorė skunde nurodo, kad A. K. kraujyje buvo nustatyta 2,41 promilių alkoholio koncentracija, tuo akcentuodama nusikaltimo pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vis tik įstatymų leidėjas šią nusikalstamą veiką priskyrė nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl vien tik nustatyto girtumo laipsnio pagrindu, nenustačius, kad nusikalstama veika būtų sukėlusi sunkias pasekmes, griežtinti paskirtos bausmės teisėjų kolegija negali. Būtina pažymėti, kad skiriant bausmę, teismas privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir tai, kaip bausmė atitinka bausmės tikslus. Arešto bausmė, skirta nuteistajam, yra tinkama priemonė, siekiant ne tik nubausti už padarytą nusikaltimą, bet ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurių prevencija yra vienas iš svarbiausių baudžiamosios teisės tikslų. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas 9 mėnesiams šiuo atveju nėra būtinas, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent arešto bausmė užtikrins nuteistojo motyvaciją ateityje laikyti įstatymų, tuo pačiu suteikiant jam galimybę išsaugoti turimus socialinius ryšius. Taigi, esant išnykusiems nuteistojo ankstesniems teistumams, atsižvelgiant į jo socialinę ir ekonominę padėtį, į tai, kad nuteistasis dirba, augina nepilnametį sūnų, arešto bausmė laikytina efektyvia ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei.

19. Apeliacinio skundo argumentai, teigiantys, kad nuteistojo prisipažinimas buvo deklaratyvus, kad jis nuoširdžiai nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, taip pat argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma pastebėtina, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio nekonstatavo: nepripažino to nei atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Antra, nuteistojo neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, negali būti griežtesnės bausmės paskyrimo pagrindu. Trečia, skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę BK 49 straipsnio 3 dalies normų ribose, nesvarstydamas švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmės skyrimo galimybės, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies normų taikymo nenagrinėtini, nes šių normų pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K., netaikė.

20. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pasitikslindamas duomenis, ar A. K. turi darbą, pirmosios instancijos teismas patikrino SODROS duomenų sistemą, tačiau su gautu išrašu nesupažindino proceso dalyvių. Vis dėl to, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų taip pat matyti, kad A. K. niekur nedirba (2 t., b. l. 92-93). Todėl duomenų, dar kartą patvirtinančių byloje jau esančius faktus patikslinimas šiuo atveju nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.

21. Nuteistajam A. K. už jo padarytą nesunkų nusikaltimą paskirta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta antra pagal griežtumą arešto bausmė, parenkant jos dydį didesnį nei minimalus, tinkamai įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia, neatitinkančia teisingumo principo reikalavimų. Išdėstytų argumentų pagrindu prokurorės skundas atmetamas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

22. Apeliaciniame nuteistojo A. K. gynėjo Sigito Štaraičio skunde yra pateikiamas alternatyvus prašymas, nepaskyrus švelnesnės nei arešto bausmės, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, A. K. paskyręs galutinę arešto bausmę, priešingai nei nurodyta BK 75 straipsnio 8 dalyje, nesvarstė galimybės dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. K. yra nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Taigi, A. K. atitinka formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimo svarstymui.

24. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad esant įstatyme numatytiems formaliems pagrindams, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

25. Be jau šioje nutartyje nurodytų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, svarstant arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, akcentuotina, kad A. K. anksčiau buvo atidėtas bausmės vykdymas. Šis atidėjimas nedavė teigiamo rezultato jo elgesiui, nes, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, jis pakartotinai nusikalto. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo ankstesni teistumai, nors ir išnykę, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Analizuojamu atveju, atidėjus nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, kyla rizika, kad jam gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis.

26. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, net ir įvertinus nuteistojo skunde minimas aplinkybes, jog jis šiuo metu dirba ir kartu su partnere augina nepilnametį sūnų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuri, be kita ko, orientuota į asmens sulaikymą nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl A. K. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

27. Apeliaciniu skundu A. K. gynėjas advokatas Sigitas Štaraitis taip pat prašo paskirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

28. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles (toliau – KET) pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonės trukmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. K. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, jis vairavo automobilį gyvenvietėje, dienos metu, padarė autoįvykį ir apgadino kitų asmenų turtą. Įvertinus nurodytas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju jam pagrįstai paskirtas lygus vidurkiui – 3 metų – specialiosios teisės atėmimo terminas.

30. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, A. K. atitinka tiek jo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunduose nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Sigito Štaraičio ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.