Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-209-448/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-10-21Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-21
Bylos Nr.
1-209-448/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31695-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Asta Jakut, Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-209-448/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31695-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 21 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,sekretoriaujant I. B., G. L.,dalyvaujant prokurorei J. Š.,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokato padėjėjui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-03-28 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 1 d. 20 MGL dydžio (2500 litų) bauda;

2) 2006-05-12 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal BK 165 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. 30 d. ir 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

3) 2021-07-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.;

4) 2021-07-26 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų pagal BK 300 str. 1 d. (2 veikos) 30 parų areštu, vadovaujantis BK 75 str., arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėn.;

2022-01-10 Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., 2021-07-21 paskirta bausmė subendrinta su 2021-07-26 bausme ir paskirta galutinė bausmė – 75 paros arešto, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 9 mėn., 2022-01-07 išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2023-08-21 laikotarpiu nuo 11.50 val. iki 12.11 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-to punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims bei vengė neblaivumo patikrinimo – vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (toliau – v n. ž.) (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Apklaustas kaltinamuoju, A. K. nurodė, kad suprato, kuo kaltinimas, kaltu prisipažįsta. Parodė, kad per socialinius tinklus susipažino su mergina ir ši pakvietė jį į svečius į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą sau priklausančiu automobiliu Audi A6 pagal navigaciją, kol jis rado tą vietą, su ta drauge daug kartų susiskambino. Nuvykus pas merginą, pradėjo vaišintis alkoholiu – gėrė alų. Negali pasakyti, kiek išgėrė to alaus. Mergina vis nešė vieną, antrą, trečią „bambalius“. Jie buvo trise – jis, jo pažįstama mergina ir dar viena mergina, visi po puoduką gurkšnojo tą alų. Išgėrus alkoholio, gavosi poveikis su jo vartojamais vaistais, todėl jis apsvaigo. Paryčiui, išgėręs vaistų, nuėjo miegoti tos merginos namuose. Gal buvo likęs koks puodelis su alkoholiu, kurį ryte jis atsikėlęs galimai baigė gerti, nes jam stipriai džiūvo burna. Taip pat gėrė daug vandens. Kadangi jautė nepasitenkinimą dėl jo buvimo, apie 11 val. išvažiavo. Važiuodamas pastebėjo, kad apgadintas jo automobilis – buvo sumuštas jo automobilio stiklas ir nulaužtas veidrodėlis. Pagalvojo, kad gal kažkas važiavo be jo ir apdaužė jo automobilį. Važiuojant jautėsi apsvaigęs – gal dėl vaistų, gal dėl alkoholio, todėl nusprendė sustoti ir pailsėti. Bevažiuojant ties posūkiu pažvelgė į navigaciją ir nuvažiavo nuo kelio, atsirėmė į tujas ir padarė apgadinimus. Tuos apgadinimus pagal sudarytą taikos sutartį atlygino pilnai, todėl prašo laidavimo. Į įvykio vietą buvo iškviestas policijos ekipažas. Jam buvo duota pūsti į alkotesterį, jis sutiko su policijos pareigūnų reikalavimu pūsti į alkotesterį. Nebuvo taip, kad atsisakė pūsti. Jis gal 10 kartų bandė pūsti, bet dėl sveikatos to padaryti negalėjo. Nepavykus pūsti, nevengdamas atsakomybės, sutiko duoti kraujo tyrimą. Į ligoninę nuvežė policijos pareigūnai, jis tikrintis blaivumą važiavo, nes atsakingai elgėsi, nevengė neblaivumo nustatymo.

Nurodė, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams, jau buvo išlipęs iš automobilio. Išlipęs iš automobilio, alkoholio nevartojo, nors papildomuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galimai gėrė nuo gimtadienio likusį brendį. Jis tada nesuvokė, ką gėrė. Bet tai buvo gira, nes tas brendžio butelis yra jo automobilyje iki šiol. Automobilyje yra ir tas giros butelis. Kai buvo konfiskuotas jo automobilis, aikštelėje tyrėja neleido automobilio apžiūrėti, tačiau kai automobilį parsigabeno namo, automobilyje rado brendį. Tai reiškia, kad iš tikrųjų po įvykio gėrė girą, o ne brendį.

Nurodė, kad po įvykio išlipęs iš automobilio, ėjo pakalbėti telefonu – skambino savo šeimai ir pasakojo apie eismo įvykį. Kadangi jis tuo metu ėjo toliau nuo įvykio vietos pabendrauti su savo šeimos nariais, kad pokalbio negirdėtų kiti asmenys, liudytojas, kuris iškvietė policiją, pagalvojo, kad jis nori pasišalinti iš įvykio vietos, todėl tas liudytojas jį pargriovė, paguldė ant žemės ir laikė, kol atvyko policijos pareigūnai. Be to liudytojo, kuris jį paguldė, įvykio vietoje buvo susirinkę daugiau žmonių. Jo pažįstama, pas kurią buvo atvažiavęs, į įvykio vietą nebuvo atėjusi.

Kai atvyko policijos pareigūnai, jam buvo uždėti antrankiai. Jis nesipriešino, bet pareigūnai vis tiek uždėjo jam antrankius. Jam skaudėjo, jis prašė atlaisvinti antrankius. Galima sakyti, kad policijos pareigūnai kėlė jam sąlygą, kad jeigu jis pūs į alkotesterį, jie atlaisvins jam antrankius, tačiau ir iki to jis bandė pūsti.

Liudytojas M. S. parodė, kad buvo liudytojas įvykio, kuris buvo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Datos gerai neatsimena, tačiau tai buvo pietų metas. Liudytojas nuo Alytaus autobusiuku važiavo iš darbo namo su savo vairuotoju A. D., vairavo Aurimas, o liudytojas sėdėjo šalia, rankose laikė telefoną ir juo kalbėjo. Pamatė, kad keliu vinguriuoja automobilis Audi, universalas, šis automobilis kilo į kalną. Aurimas pasakė: „pažiūrėk, kaip vinguriuoja“. Automobiliui Audi pakilus į kalną, pamatė dulkių debesį. Liudytojas važiavo šiek tiek atsilikęs iš paskos ir, pakilus į kalną, pamatė, kad Audi atsidūręs kelkraštyje, atsirėmęs į tujas, šalia elektros skydinės. Po to, kai pamatė tą Audi, važiavo jam iš paskos apie 500-600 metrų gal 2 minutes. Kai Audi atsitrenkė, Audi apsisuko ir automobilis atsisuko į liudytojo pusę. Liudytojas G. liepė skambinti policijai, o pats, pribėgęs prie automobilio, paklausė, ar viskas gerai. Kai atsidarė automobilį, iš ten sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas nekreipė į liudytoją dėmesio ir bandė užvesti automobilį. Liudytojas ištraukė automobilio raktelius. Tada to automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, bet nelabai suprato, kas vyksta. Matėsi, kad su juo kažkas yra negerai. To automobilio vairuotojas bandė skambinti telefonu, prašė pagalbos. Tuo metu atėjo namo šeimininkas, į kurio tujas tas asmuo atsitrenkė, atėjo dar keli kaimynai. Vairuotojas vis bandė iš griovio pusės lipti į automobilį, ėjo į automobilio galą, bandė lyg bagažinę atidaryti. Liudytojas pamatė, kad automobilyje guli peilis, todėl jis tą peilį paėmė ir numetė į kitą kelio pusę. Kai šalia vairuotojo vaikščiojo, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Automobilio vairuotojas elgėsi neadekvačiai, keikėsi, prašė liudytojo ir jo draugo pagalbos, kad nepridarytų jokių bėdų, prašė nekviesti policijos. Liudytojas nesuprato jokio vairuotojo paaiškinimo, nes buvo sunku suprasti, tik įstrigo jo sakyti žodžiai „padėkit, vyrai, padėkit, vyrai, nedarykit bėdos“. Liudytojas mano, kad vairuotojas buvo per daug girtas, todėl ir nebuvo galima suprasti jo. Vėliau Audi vairuotojas bandė skambinti kažkam, po to bandė sprukti, ėjo link tos pusės, iš kur atvažiavo, paskui ėjo į kaimo gilumą, o liudytojas jį gaudė, šaukė palaukti. Automobilio vairuotojas bandė lyg liudytoją nustumti, liudytojas jį sugriebė ir jie su liudytoju pradėjo suktis ratu, liudytojas norėjo jį nugriauti. Kai automobilio vairuotoją parvertė į griovį, tada pamatė, kad atvažiuoja policija. Ištrauktus iš automobilio raktelius liudytojas atidavė atvažiavusiems pareigūnams.

G. nuo Audi automobilio stovėjo gal už 3-4 metrų ir iš tolo bandė užkalbinti vairuotoją, bet ką jie kalbėjo, liudytojas negali pasakyti, nes nuo jų atsitraukė, kadangi norėjo patikrinti elektros dėžę.

Nurodė, kad Audi vairuotojas bandė šalintis iš įvykio vietos kelis kartus. Pirmą kartą jis ėjo nuo mašinos, buvo pasitraukęs 10 metrų nuo mašinos, o antrą kartą, kai liudytojas jį jau pargriovė ant žemės, buvo nuėjęs jau toliau, ėjo į miestelio gilumą.

Vairuotojas buvo girtas, jam buvo sunku stovėti, mašinoje smirdėjo alkoholiu ir vairuotojas nesuprato, ką daro, puolė užvedinėti mašiną, išlipęs griebė cigaretę. Liudytojas matė, kad mašinos salone, numestas ant grindų prie galinės sėdynės, mėtėsi tamsios spalvos alaus butelis. Automobilio vairuotojas buvo pasiėmęs tą alaus butelį, o liudytojas su draugu bandė tą butelį atimti, nes tas vairuotojas buvo padaręs avariją. Vairuotojas užsivertėtą tą butelį ir gėrė, bet butelyje praktiškai nieko nebuvo. Kiek ten buvo gėrimo toje „pūslėje“, nežino. Nežino, ar vairuotojas išgėrė, nes toje „pūslėje“ nieko nebuvo. Negali pasakyti, koks skystis buvo butelyje. Kadangi skystis putojo, dėl to gali pasakyti, kad ten buvo alus, bet to patvirtinti negali, nes nežiūrėjo. Negali pasakyti, kur vairuotojas paskui padėjo tą butelį, gal liko mašinoje.

Teisme atpažino A. K. kaip asmenį, vairavusį Audi.

Liudytojas P. G., (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju teisme, parodė, kad įvykio dieną dirbo su vyr. patruliu R. T. Buvo rugpjūtis, bet dienos nepamena. Buvo gautas pranešimas, kad neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį – įvažiavo į gyvatvorę. Su kolega atvykę į įvykio vietą, matė, kad į įvykį pateko automobilis Audi A6, jis buvo įvažiavęs į griovį, į gyvatvorę, prie elektros stulpo dėžutės. Automobilis buvo atsisukęs į (duomenys neskelbtini) miestelį. Prie automobilio pamatė du besigrumiančius žmones, vienas iš jų buvo neapsirengęs, pusnuogis, kitas asmuo bandė jį laikyti. Vairuotoją laikęs asmuo paaiškino, kad vairuotojas bandė šalintis iš įvykio vietos, todėl jį laikė ir laukė, kol atvyks policija. Kadangi buvo nurodyta, kad vairuotojas bando šalintis, pareigūnai surakino vairuotoją antrankiais, nuvedė į tarnybinį į automobilį ir bandė bendrauti, tikrinti jo girtumą, bet nebuvo galimybės susikalbėti. Vairuotojas buvo stipriai neblaivus, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, jis nerišliai kalbėjo, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Kaip numatyta policijos pareigūnų darbą reglamentuojančiose tvarkose, nurodė vairuotojui pasitikrinti blaivumą. Pareigūnai bandė vairuotojui patikrinti girtumą, bet šis atsisakinėjo tikrintis, nenorėjo pūsti. Asmeniui buvo paaiškinta, kad reikia pasitikrinti girtumą, bet jis atsisakinėjo, visą laiką klausinėjo, ar čia jam reikia, bandė vengti tikrintis, kalbėjo visai apie kitus dalykus. Jis nesitikrino girtumo. Pareigūnai jį kalbino gal 10 min. dėl girtumo patikrinimo, bet jis vis tiek atsisakinėjo. Neprisimena, ar jis sakė, kad, jeigu atlaisvins jam rankas, tada papūs į alkotesterį. Vėliau buvo iškviestas kitas ekipažas ir asmuo buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kadangi įvykio vietoje atsisakė tikrintis girtumą ir buvo galimai padaręs auto įvykį. Likę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, fotografavo, laukė autovežio, kuris išvežtų automobilį. Iš įvykio vietos alkoholio taros nebuvo paimta.

Nurodė, kad asmeniui buvo surakintos rankos, nes, atvykus pareigūnams, liudytojas nurodė, kad jis bandė šalintis. Be to, jis buvo agresyvus. Asmuo pareigūnams priešinosi, nedavė rankų. Jis buvo galimai padaręs nusikalstamą veiką, taip pat galimai bandė šalintis iš įvykio vietos, dėl to ir buvo surakintas.

Liudytojas R. T., (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju teisme, parodė, kad tuo metu dirbo su kolega P. G. Gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) padarytas eismo įvykis. Tiksliai nepamena, bet lyg pranešime buvo nurodyta, kad įvykį padarė asmuo, važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad vairuotojas atsitrenkė į gyvatvorę ir lyg į elektros skydinę. Buvo paminėta, kad asmuo galimai neblaivus. Atvykę į įvykio vietą pamatė, kad eismo įvykį padarė automobilis Audi A6, tamsios spalvos, šalia pamatė du besigrumiančius asmenis. Iš karto įsijungė kūno stebėjimo kameras. Pareigūnai liepė atsitraukti. Vienas asmuo buvo nuogas iki pusės, tik su šortais, todėl suprato, kad tas asmuo galimai vairavo automobilį. Nuo to asmens sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Šį asmenį surakino antrankiais ir nuvedė į laikino sulaikymo kamerą. Antrankiai jam buvo uždėti, nes asmuo buvo gana agresyvus, keikėsi, stangrino raumenis, nedavė rankų. Dėl šios priežasties pareigūnai gali uždėti antrankius dėl savo ar kitų asmenų saugumo. Vėliau liudytojas nuėjo prie asmenų, kurie sakė, kad visą laiką sekė tą asmenį, kuris padarė eismo įvykį. Jie sakė, kad asmuo pasiėmė alaus butelį ir atsigėrė du gurkšnius. Prie policijos tarnybinio automobilio nustatant asmeniui neblaivumą, šis sakė, kad kaip ir sutinka tikrintis, bet bandė kalbėti taip, kad pareigūnai nenustatė neblaivumo. Asmuo nesakė, kad nesutinka, bet jis to nedarė. Pareigūnai bandė jį įkalbinti ir įkalbinėjo pasitikrinti gal 10-15 min., bet patikrinti nepavyko, asmuo nepūtė į alkotesterį. Kadangi asmuo nesitikrino girtumo ir girtumas nebuvo nustatytas, todėl per valandą laiko pareigūnai turėjo jį pristatyti į gydymo įstaigą. Pareigūnai priėmė sprendimą vežti asmenį į gydymo įstaigą, kadangi buvo neaiškus jo neblaivumo laipsnis. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kad tą asmenį nuvežtų į gydymo įstaigą patikrinti alkoholio kiekį kraujyje.

Po to buvo bendrauta su liudytojais, forminamas eismo įvykis ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykį sukėlusio automobilio raktelį padavė liudytojas M.. Liudytojai ir įvykio vietoje susirinkę žmonės pasakojo, kad Audi padarė eismo įvykį, vairuotojas be marškinėlių išlipo iš automobilio, jie bendravo, po to asmuo pasiėmė iš automobilio alaus butelį, išgėrė kelis gurkšnius alaus, po to vairuotojas pradėjo šalintis. Vienas liudytojas bandė jį sulaikyti, grūmėsi su tuo Audi vairuotoju, kol atvyko policija. Liudytojai sakė, kad asmuo iš karto pasirodė neblaivus, buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti.

Liudytojas A. G. parodė, kad praeitų metų vasarą dirbo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) rajoną dirbti važinėjo valdišku autobusiuku kartu su savo vadovu M. S. Įvykio dienos tiksliai nepamena, bet tai buvo tarp 11 val. ir 13 val., rugpjūčio arba rugsėjo mėnesiais, jie važiavo iš objekto. Liudytojas vairavo autobusiuką, M. sėdėjo šalia. Bevažiuojant kaime, kurio pavadinimo nežino, nuo kelio posūkio, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pamatė dulkių kamuolį ir suprato, kad bus kažkas įvykę. Iki tol kelyje automobilių nematė. Po 2-3 min. privažiavus arčiau, pamatė, kad buvo pažeistas kelio ženklas, už ženklo stovėjo į gyvatvorę įvažiavęs automobilis. Kaip suprato, automobilis pagavo kelkraštį, užkliudė kelio ženklą, įvažiavo į gyvatvorę ir griovį. Automobilis buvo atsisukęs nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant tolyn. Automobilis stovėjo priekiu važiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Liudytojas puolė skambinti policijai, o M. puolė žiūrėti, ar mašinoje kas nors yra. M. iš mašinos ištraukė raktelius, nes jie abu suprato, kad vairuotojas galėjo būti neblaivus. Kad vairuotojas yra neblaivus, suprato iš jo neadekvačių poelgių. Tiek nuo paties vairuotojo, tiek iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas nuolat prašėsi pagalbos, prašė padėti jam. Vairuotojas buvo nelabai orientuotas. Kol liudytojas telefonu kalbėjo su pareigūnais, vairuotojas M. prašė pagelbėti, jam padėti, neinformuoti apie įvykį. Vairuotojo pasakymą „nepridarykit problemų“ suprato kaip prašymą niekam nesakyti, kad taip įvyko. Vairuotojas nepaaiškino, kodėl prašėsi pagalbos, kodėl prašė neinformuoti apie įvykį. Prie vairuotojo buvo priėjęs per 2 metrus, alkoholio kvapas tikrai buvo juntamas iš tokio atstumo, nes žmogus buvo vartojęs alkoholio.

Du kartus vairuotojas bandė pasišalinti iš įvykio vietos – bandė pabėgti, kadangi ėjo nuo savo automobilio. Iš pradžių jis ėjo link pievos kairėje pusėje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Galvojo, kad kaltinamasis norėjo šalintis dėl to, kad buvo neblaivus, kad padarė avariją. Jis tikrai šalinosi nuo įvykio vietos – nuo automobilio jis ėjo toliau, vis toliau ir toliau. Prieš atvažiuojant policijos pareigūnams, jis ėjo tiesiai keliu nuo įvykio vietos. Atvažiavus policijos pareigūnams, vairuotojas nuo automobilio buvo nutolęs per 100 metrų. M. bandė vairuotoją laikyti, tuo metu ir atvažiavo policijos pareigūnai.

Įvykio vietoje liudytojas matė alaus butelį – „pūslę“, nes vairuotojas buvo jį išsitraukęs. Negali pasakyti, kas buvo butelyje, nes vairuotojas šį butelį numetė į kiemą už gyvatvorės. Prieš tai jis atsigėrė gurkšnį skysčio iš to butelio. Nematė, ar butelyje esantis skystis putojo, nes butelis buvo tamsus, plastikinis, etiketės nematė. Nuo to laiko, kai vairuotojas išsiėmė butelį, atsigėrė iš jo ir paskui butelį numetė už gyvatvorės, praėjo gal 5-10 min.

Atpažįsta A. K. kaip autoįvykį padariusį asmenį.

Liudytoja D. Č., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su kaltinamuoju A. susipažino per „Facebooką“. Liepos 16 d. arba 17 d. jį pasikvietė į svečius į savo namus (duomenys neskelbtini). A. atvažiavo vakare juodu automobiliu Audi, alkoholio neatsivežė, tik daržovių. Negali tiksliai pasakyti laiko, kada atvažiavo, nes buvo labai girta, be to, buvo tamsu. Negali tiksliai pasakyti, bet A. gal atvažiavo blaivus. Kai A. atvažiavo, jie kartu „baliavojo“. Dar su jais buvo ir jos sesuo. Tą vakarą liudytoja gėrė degtinę. Ji turėjo du butelius degtinės ir alaus. Nežino, ar A. tą vakarą gėrė. Kada sesuo išvažiavo, nežino.

Nematė, kad A., būdamas pas ją, gertų kokias nors tabletes. Jai jis nesiskundė dėl sveikatos.

Kai ji ryte atsibudo apie 7-8 val., A. jau buvo prabudęs. Jos akimis, A. buvo blaivus, bet jis gėrė alų iš litro talpos plastikinio, tamsios spalvos butelio. Ji tuo metu gėrė po naktinių išgertuvių likusią degtinę, nes buvo likę dar daugiau kaip pusė butelio. Pas ją tokio alaus, kokį gėrė A., nebuvo, nes ant butelio buvo žalia etiketė. Atrodo, kad etiketėje buvo nurodyta, jog alus 6 laipsnių stiprumo. Gal jis pasiėmė tą alų iš savo mašinos. Paskui jis tuščią butelį išmetė kieme ir išvažiavo, ją kvietė važiuoti kartu, bet ji liko namuose, nes bijojo, kad „neprimuštų“ jos kur nors, nes jis gėrė alų. Kai A. išvažiavo, ji ėjo miegoti. Vėliau jai paskambino pažįstamas Š. iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad A. įvažiavo į N. K. tujas. Į įvykio vietą ji nebuvo nuėjusi pažiūrėti.

Nežino, kodėl A. išvažiavo, ji jo nevijo. Iš A. veiksmų nelabai suprato, ar jis buvo neblaivus, jis negriuvinėjo, nesvirduliavo.

Įvykio dieną ji skambino policijai, norėjo pranešti, kad A. sudaužė jos telefoną. Tai įvyko dėl to, kad ryte, kai A. dar buvo pas ją, jai paskambino kaimynė sakydama, kad jai nesveika. Liudytoja pasikvietė kaimynę ateiti „padaryti pagirias“. A. kažkas pasidarė, jis griebė iš jos rankų telefoną ir trenkė į sieną ir sudaužė. Paskui jis liepė jai sėsti į mašiną ir važiuoti su juo, bet ji paprašė prieš tai leisti užsirakinti namą ir uždaryti langus. Ji viską greitai užsirakinėjo, bet į lauką nėjo, o A. greitai išvažiavo, net pašto dėžutę „nunešė“.

Nakties metu niekas kitas negalėjo vairuoti kaltinamojo automobilio. Jos svečiai nakties metu, kol visi miegojo, tikrai negalėjo vairuoti kaltinamojo automobilio.

Dėl medžiagoje esančio telefoninio policijos iškvietimo paaiškino, kad ji įvykio dieną skambino policijai ir sakė, kad ją išprievartavo dėl to, kad buvo neblaivi, buvo kitas mąstymas, bet ji skambino tik dėl sudaužyto telefono.

Nurodė, kad tą dieną, ją apklausiant policijai, ji buvo girta, ne viską atsiminė. Jai pareigūnė liepė pačiai perskaityti protokolą, bet ji neskaitė, o policijos pareigūnė jai taip pat neperskaitė protokolo.

Kadangi liudytoja teisme davė parodymus, kurie skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų, liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 3 p., buvo perskaityti (tomas 1, bylos lapai (toliau – b. l. ) 78-82).

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-22, D. Č. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su A. iš (duomenys neskelbtini) susipažino pažinčių svetainėje, bendravo per „Messenger“ programėlę kurį laiką. 2023-08-20 bendraudami internetu apsikeitė telefono numeriais, A. pasakė, kad atvyks pas ją į svečius. Tą vakarą ji buvo neblaivi ir su seserimi, kuri gyvena užsienyje ir buvo parvykusi, vartojo alkoholį. Ji manė, kad A. juokauja ir neatvažiuos, tačiau naktį jis paprašė atsiųsti jos namų adresą. Negali pasakyti, ar dar buvo 2023-08-20 ar jau 21 d. naktis, jis jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nurodydamas, kad neranda jos namų. Ji pasakė, kad įjungs šviesą virtuvėje ir tada jis pamatys, kur ji gyvena. Po kelių minučių tamsios spalvos Audi automobiliu atvažiavo virš 40 metų amžiaus vyras. Iš pažiūros jis atvažiavo blaivus. Į jos namus jokio alkoholio jis neatsinešė. Ji kartu su šiuo vyru ir seserimi vartojo įvairius alkoholinius gėrimus – degtinę, alų. Prisimena, kad degtinės turėjo 3 po 0,5 litro talpos butelius, 40 laipsnių stiprumo; 6 butelius po 1 litrą 6 laipsnių stiprumo alaus. Naktį apie 3 val. sesuo išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o ji nuėjo miegoti, vyrą paliko sėdėti, jis toliau vienas gėrė alkoholį. Prabudusi apie 7 val. pamatė, kad vyras ir toliau sėdi jos namuose ir geria alų. Nežino, ar jis buvo nuėjęs miegoti, ar gėrė per visą naktį, tačiau pas ją į lovą atėjęs nebuvo. Netrukus atvažiavo jos pažįstamas su dviem jai nepažįstamais draugais, pažįstamą įvardinti atsisako, kadangi jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jie atsivežė du butelius šampano. Atvažiavus pažįstamam, kambaryje su tais draugais gėrė šampaną, o jos svečias iš (duomenys neskelbtini) ir toliau gėrė alų. Po kurio laiko jai nepažįstami vyrai išėjo į lauką parūkyti, paskui juos išėjo ir A. Būdama kambaryje pro langą matė, kad A. ir toliau gėrė alų. Baigęs gerti alų, tuščią butelį numetė kieme prie rūsio. Baigus gerti šampaną, jo pažįstamas su draugais išvažiavo namo. Namuose liko ji ir A. Tiek ji, tiek A. buvo stipriai neblaivūs. Nors namuose ji dar turėjo alkoholio, tačiau jo nerodė A. Jis jos paklausė, ar kartu su juo važiuos. Matė, kad jis buvo stipriai neblaivus, todėl niekur su juo važiuoti nesutiko. Po tokio jo pasakymo A. sėdo į savo automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo iš jos kiemo. Kad A. padarė avariją, sužinojo po keliolikos minučių. Jai paskambino (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas, kuris nurodė, kad matė, jog minėtas automobilis išvažiavo iš jos kiemo ir atsitrenkė į K. tujas. Ji pasakė, kad minėto vyro nepažįsta, kadangi jis atvažiavo tik iš vakaro. Kol A. buvo pas ją, nematė, kad jis su kuo nors būtų kalbėjęs mobiliuoju telefonu. Nuo išvažiavimo iš jos kiemo iki avarijos padarymo praėjo tik kelios minutės. Vieta, kurioje buvo padaryta avarija, nuo jos namų kiemo nesimato.

Iš jos namų A. išvažiavo tikrai neblaivus. Su A. daugiau po įvykio nebendravo, jį iš karto užblokavo per socialinius tinklus, ištrynė visus susirašinėjimus. Prieš išvažiuodamas jis dar sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną, tai padarė tikriausia todėl, nes ji nesutiko su juo važiuoti, jis išvažiavo įsiutęs. Iš viso išgėrė 6 butelius alaus, 6 laipsnių stiprumo po 1 litrą talpos ir degtinės, kiek tiksliai, nepamena. Nematė, kad A. būtų vartojęs kokius nors vaistus.

Teisme liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo neteisingi, kadangi buvo girta, neatsiminė, ką pasakojo. Jeigu būtų buvusi blaivi, ikiteisminio tyrimo metu būtų davusi parodymus tokius, kaip teisme.

Neteisingas parodymas, kad A. buvo labai girtas, su tuo ji nesutinka. Ji pati buvo labai girta. Ji netvirtina, kad jis išvažiavo būdamas labai neblaivus.

Šalies argumentai

L. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog su kaltinamuoju yra draugai, jie pažįstami nuo 2019 metų, susipažino (duomenys neskelbtini). Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). Ji yra tarpmiestinių autobusų vairuotoja – konduktorė. Dirba 5 dienas, po to turi 3 dienas laisvas. Nuo 2019 metų su A. K. susitikdavo labai retai, jie dažniau bendrauja telefonu, o dažniau susitinka po šios nelaimės – kartą, du kartus per savaitę. Šeimomis jie nebendravo, nešvęsdavo švenčių kartu, tačiau sveikindavo vienas kitą su gimtadieniu. A. K. nevartoja alkoholio, turi sūnų. Ji tiki, jog daro A. K. įtaką, kad jis daugiau nenusikalstų. Jų ryšys artimas, ji jam yra autoritetas. Ketina paveikti kaltinamojo elgesį su juo bendraudama tiek susitinkant, tiek ir telefonu. Kaltinamojo A. K. moteris, su kuria jis gyvena, žino, kad ji nori laiduoti už A. K. ir su tuo sutinka. Jai nėra žinoma, kodėl A. K. moteris nelaidavo už jį. Jai yra žinomos laiduotojos pareigos, ji prisiima visą atsakomybę, kad kaltinamasis nedarys nusižengimų. A. K. veiką vertina blogai, tai yra nelaimė žmogui, kuriam taip nutiko. Apie ankstesnius kaltinamojo A. K. teistumus, baustumus ji nieko nežino.

2023-08-21 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-08-21, dirbant su tyrėju P. G., apie 11.57 val. buvo gautas policijos budėtojo pranešimas, kad atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pagrindinėje gatvėje, ties posūkiu, galimai neblaivus vairuotojas atsitrenkė į gyvatvorę ir stulpelį, automobilis Audi A6, v. n. ž. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo Audi A6 markės automobilį, kuris buvo įvažiavęs į tujas ties (duomenys neskelbtini) namu. Šiek tiek toliau pastebėjo asmenis, kaip vėliau paaiškėjo – automobilio vairuotoją A. K. bei pranešėją M. S., kuris laikė vairuotoją, kadangi šis bandė šalintis iš eismo įvykio. Išlipę iš tarnybinio transporto, A. K. uždėjo spec. priemonę – antrankius bei pasodino į tarnybinio transporto laikino sulaikymo kamerą. Nuo A. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, dėl to galima buvo suprasti, kad yra neblaivus. Pranešėjas M. S. paaiškino, kad visą laiką važiavo automobiliui Audi A6 iš paskos, matė, kad vairuotojas galimai neblaivus, norėjo kviesti policijos pareigūnus, bet nespėjo. Audi A6 vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nesuvaldė automobilio, kliudė kelio ženklą, apsisuko 180 laipsnių kampu bei įvažiavo į tujas, kurios yra (duomenys neskelbtini). Anot pranešėjo, automobilio Audi A6 vairuotojas A. K. išlipo iš automobilio, elgėsi adekvačiai, su juo visą laiką bendravo, bet matė, jog yra neblaivus, todėl iškvietė policiją. A. K. jo akivaizdoje dar išgėrė porą gurkšnių alaus. Sužinojęs, jog atvyksta policija, automobilio vairuotojas bandė šalintis, todėl jį reikėjo sulaikyti, kad nepabėgtų. Pakalbinus (duomenys neskelbtini) namo savininkui, šis teigė, jog visos situacijos nematė, tik išgirdo triukšmą ir išėjęs pažiūrėti į lauką pastebėjo, jog automobilis Audi įvažiavo į tujas, esančias jo kieme, jas apgadino bei atsitrenkė į elektros skydinės dėžutę ir ją taip pat apgadino. Anot pranešėjo, A. K. buvo agresyvus. Atėję prie tarnybinio automobilio, pradėjo bendrauti su A. K., jis atrodė stipriai neblaivus, į jų klausimus neatsakinėjo, bet neneigė, jog automobilio nevairavo. Bandant patikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, šis kategoriškai atsisakė tikrintis, teigė, kad į alkotesterį nepūs. Bandė įkalbinti apie 10 minučių, bet jis nepūtė į alkoholio kiekio matuoklį bei atsisakė tai daryti. Kolegos A. K. pristatė į S. K. ligoninę šlapimo ir kraujo mėginiams paimti. Filmuota BODY kamera (1 t., b. l. 9-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele fiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) bei automobilis Audi A6, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) (išorė bei vidus) (1 t., b. l. 19-28).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad aprašytas policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotas vaizdas įvykio vietoje, A. K. bendravimas su policijos pareigūnais, atsisakymas alkoholio kiekio matuokliu tikrintis neblaivumą (1 t., b. l. 29-35).

Policijos registruojamų įvykių duomenų išraše nurodoma, kad 2023-08-21 11.57 val. užfiksuotas A. G. telefoninis pranešimas apie tai, kad atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pagrindinėje gatvėje, ties posūkiu galimai neblaivus vairuotojas atsitrenkė į gyvatvorę ir stulpelį. Kaltininko automobilis Audi A6, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-40).

2023-08-21 Neblaivumo nustatymo akte pažymėti A. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, aktą pasirašęs A. K. (1 t., b. l. 41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 24252023(01) nurodyta, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilių etilo alkoholio. Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilių etilo alkoholio (1 t., b. l. 46).

Išraše iš administracinių nusižengimų registro užfiksuota, kad A. K. pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 7 d., dėl to, kad jis 2023-08-21, vairuodamas automobilį Audi, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apgadino informacinį ženklą Nr. (duomenys neskelbtini), tujas, elektros skydinę adresu (duomenys neskelbtini) , administracinė teisena sustabdyta (1 t., b. l. 104-124, t. 3., b. l. 118-121).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, išanalizavus A. K. naudojamo telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinę, nustatyta, kad iki 2023-08-20 21.45 val. šis telefono numeris jungdavosi prie įvairių telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste. 2023-08-20 23.21 val. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). 23:29:19 iš šio telefono skambinta telefono numeriui (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 46 sek., tuo metu A. K. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie telekomunikacijų bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo telefono numeriu naudojasi D. Č. 23.30 val. skambinta D. Č., pokalbis truko 79 sek. Nuo 2023-08-20 23.48 val. iki 2023-08-21 00.26 A. K. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie trijų skirtingų telekomunikacijų bokštų: (duomenys neskelbtini) 00.26 val., būnant telekomunikacijų bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) sen. veikimo zonose, skambinta telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (D. Č.), pokalbis truko 403 sek. 01.45 val. skambinta D. Č., sujungimas neįvyko. Tuo metu A. K. telefonas jungėsi telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 02.17 iki 09.14 mobiliojo ryšio telefonas, būdamas telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) sen. veikimo zonoje, nuolat jungėsi prie mobiliojo interneto ryšio. 9.15 val. A. K. paskambino telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. K. vardu. Tarp šių telefono numerių pokalbis truko 626 sek. Jungimasis įvyko telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) sen. veikimo zonoje. Nuo 9.17 val. iki 12.06 val. A. K. mobiliojo ryšio telefonas, būdamas telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) sen., veikimo zonoje, nuolat jungėsi prie mobiliojo interneto ryšio. 2023-08-21 12.06 val. A. K. skambino mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. K. vardu. Prieš tai šis mobiliojo ryšio telefonas buvo registruotas I. A. vardu. Šiuo metu – A. pavardė yra V., ji ir A. K. turi bendrą sūnų T. K., gim. (duomenys neskelbtini), jos deklaruojamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.139-141).

VĮ „Regitra“ duomenyse užfiksuota, kad automobilio Audi A6, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. K. (1 t., b. l. 47).

VšĮ „Emprekis“ duomenyse nurodyta, kad automobilio Audi A6, kurio techniniai duomenys atitinka vairuoto A. K., vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 070 eurų su PVM (1 t., b. l. 51).

Policijos registruojamų įvykių duomenų išraše 2023-08-21 12.06 val. užfiksuotas D. Č. telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pirmą kartą matomas sesers pažįstamas prieš pusvalandį norėjo išprievartauti pranešėją. Sudaužė telefoną ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). 2023-08-21 13.24 val. nuvykus nurodytu adresu, pranešėja nurodė, kad pareiškimą rašyti atsisako (1 t., b. l. 83-85).

Kaltinamasis A. K. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 221 punktų reikalavimus. Šie Kelių eismo taisyklių punktai numato transporto priemonių vairuotojų pareigas ir reikalavimus jiems. KET 14 p. draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o 221 p. nurodo, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. pažeidė šių taisyklių 14-to punkto reikalavimus ir neblaivus vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Audi A6, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Apklausos kaltinamuoju teisme pradžioje A. K. nurodė, kad kaltu dėl jam inkriminuotos veikos prisipažįsta, tačiau pačios apklausos metu nepripažino kai kurių veikos aplinkybių. Jis pripažino, kad atvyko į kaimą pas pažįstamą merginą, čia vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Išgėrus alkoholio, gavosi poveikis su vaistais, todėl jis apsvaigo. Ryte lyg ir gėrė likusio alaus, išvažiavęs jautėsi apsvaigęs – gal dėl vaistų, gal dėl alkoholio. Praradęs dėmesį, nuvažiavo nuo kelio, atsirėmė į tujas. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis gal 10 kartų bandė pūsti į alkotesterį, bet dėl sveikatos to padaryti negalėjo. Po įvykio jis negėrė jokio alkoholio, gėrė tik girą. Policijos pareigūnai tikrinti blaivumo jį vežė į ligoninę. Taigi A. K. nepripažino kaltinimo, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau šias jo veikos aplinkybes įrodo teisme ištirti bylos įrodymai.

Neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 41) įrodo, kad A. K. po autoįvykio buvo nustatyti neblaivumo požymiai, specialisto išvada (t. 1, b. l. 46) pavirtina A. K. neblaivumą – jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilių etilo alkoholio, o šlapime mažiausia koncentracija 2,77 promilių etilo alkoholio. Taigi ginčo dėl to, kad A. K. vairavo neblaivus, nekyla.

Iš kaltinimo kaltinamajam šalinamas kaltinimas dėl to, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, kadangi ši aplinkybė teisme neįrodyta. Tą patvirtina žemiau nurodyti duomenys.

Liudytojai M. S. ir A. G. teisme atpažino A. K. kaip asmenį, padariusį autoįvykį. Šie liudytojai matė tamsios spalvos butelį nuo alaus (M. S. matė Audi salone numestą ant grindų prie galinės sėdynės tamsios spalvos butelį nuo alaus, plastikinį tamsios spalvos alaus butelį – „pūslę“ įvykio vietoje matęs patvirtino ir liudytojas A. G.). M. S. matė, kaip A. K., išlipęs iš automobilio, buvo pasiėmęs tą butelį, užsivertė ir atsigėrė, kadangi skystis putojo, mano, kad ten buvo alus.

Apklausiamas antros apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-08, A. K. nurodė, kad galimai gėrė nuo gimtadienio likusį brendį, kuris buvo supiltas į alaus butelį, tas butelis buvo automobilio bagažinėje. Teisme gi jis nurodė, kad jis tada nesuvokė, ką gėrė, nes gėrė girą, o tas brendžio butelis yra jo automobilyje iki šiol, automobilyje yra ir tas giros butelis.

Nors teisme kaltinamasis ir pakeitė parodymus dėl gerto skysčio rūšies, tačiau nėra neginčijamų aplinkybių, kurios paneigtų teisme jo duotus parodymus.

Liudytojas M. S. tamsios spalvos butelį nuo alaus matė automobilio salone, o A. K. nurodė, kad brendžio butelis buvo bagažinėje. A. G. matė, kaip A. K. atsigėrė gurkšnį skysčio iš to butelio. M. S. taip pat nurodė, kad vairuotojas užsivertė tą butelį ir gėrė, tačiau nežino, ar vairuotojas išgėrė, nes, jo žodžiais „butelyje nieko nebuvo“. Nei M. S., nei A. G. kategoriškai nepatvirtino, kad A. K. po įvykio gėrė būtent alų. M. S. teisme nurodė, kad jis tik manė, jog tame butelyje buvo alus, kadangi skystis putojo. Tačiau neatmetama ir A. K. nurodyta aplinkybė – skystis putojo dėl to, kad tai buvo gira. Liudytojas A. G. matė, kaip A. K. tą butelį numetė į kiemą už gyvatvorės. Svarbu pažymėti tai, kad po įvykio šis butelis, iš kurio gėrė A. K., nebuvo rastas ir prijungtas prie bylos medžiagos, tuo buvo užkirstas kelias pilnai įsitikinti, koks vis dėlto skystis buvo tame butelyje ir ar tikrai A. K. po įvykio gėrė būtent alų. A. K. nurodė, kad po įvykio sulaikius ir į saugojimo aikštelę atidavus jo automobilį, automobilyje liko ir tas alaus butelis su brendžiu, ir giros butelis.

Kaltinamojo gynėjo pateiktame vaizdo ir garso įraše iš įvykio vietos girdėti, kad vienas iš liudytojų atvykusiems pareigūnams nurodo, kad vairuotojas išlipęs alaus atsigėrė, tačiau iš aukščiau aprašytų įrodymų matyti, kad ši aplinkybė neginčijamai nepasitvirtino.

Taigi teisme nepavyko pašalinti visų abejonių dėl po autoįvykio kaltinamojo A. K. gerto skysčio, neginčijamų įrodymų, kad jis gėrė alkoholinį gėrimą – būtent alų, nėra, o kaip žinia, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai ir ši aplinkybė – kad kaltinamasis A. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas iš kaltinimų A. K. šalinama.

A. K. buvo kaltinamas ir vengimu neblaivumo patikrinimui, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Ši kaltinimo dalis, ištyrus įrodymus teisme, pasitvirtino.

Pagal šiuo metu galiojančio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį bei Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi ši taisyklė privaloma visiems be išimtiems vairuotojams. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo.

Nagrinėjamoje byloje po eismo įvykio A. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kurie aprašyti 2023-08-21 Neblaivumo nustatymo akte: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šį aktą A. K. pasirašė (1 t., b. l. 41). Nustačius neblaivumo požymius, asmuo turi būti patikrintas alkotesteriu, tačiau nagrinėjamu atveju A. K. vengė neblaivumo patikrinimo. Neblaivumo patikrinimo vengimas baudžiamojo įstatymo prasme bus tada, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad A. K. vengė tikrintis neblaivumą. Į įvykį atvykęs policijos pareigūnas P. G. teisme nurodė, kad, kaip ir numatyta policijos pareigūnų darbą reglamentuojančiuose teisės aktuose, A. K. buvo nurodyta tikrintis blaivumą, tačiau šis atsisakinėjo, klausinėjo, ar čia jam reikia, nenorėjo pūsti į alkotesterį, vengė tikrintis kalbėdamas apie visai kitus dalykus. Pareigūnai ilgai – apie 10 min. įkalbinėjo A. K. pūsti į alkotesterį, tačiau šis vis išsisukinėjo. Kitas įvykio vietoje dirbęs policijos pareigūnas R. T. patvirtino, kad A. K. buvo ilgai įkalbinėjamas, bet nepūtė į alkotesterį girtumo nustatymui. Nepavykus nustatyti girtumo, A. K. kitas ekipažas išvežė girtumo nustatymui į ligoninę. Policijos pareigūnų teisme liudytojais apklaustų R. T. ir P. G. parodymus patvirtina ir tuoj pat po įvykio 2023-08-21 P. G. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad A. K. nepūtė į alkotesterį ir atsisakė tikrintis.

Kaltinimą A. K. dėl vengimo tikrintis neblaivumą įrodo ir teismui pateikti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, iš kurių matyti, kad pareigūnai ilgai įkalbinėja A. K. pasitikrinti ir pūsti į alkotesterį, tačiau šis to nedaro, vis nukreipia kalbą, vartoja necenzūrinius žodžius, kelia sąlygas pareigūnams, kad pūs tik tada, kai šie jam nuims antrankius. Įraše girdėti ir jo žodžiai „aš tikrai nepūsiu“. Pažymima, kad kaltinamasis pareigūnams nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų pūsti į alkotesterį, nors teisme jis nurodė, kad jam buvo užveržti antrankiai, jam skaudėjo ir dėl to jis nepūtė.

Teismui kaltinamojo A. K. gynėjo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad A. K. atsikalbinėja reaguodamas į pareigūnų reikalavimą pūsti į alkotesterį, uždavinėja įvairius nesusijusius klausimus. Bando pūsti, pareigūnas liepia pūsti 5 sekundes, tačiau A. K. tik imituoja pūtimą ir dėl per trumpo pūtimo laiko matuoklis nefiksuoja rezultato. Girdisi, kad, pareigūnui liepus dar kartą pūsti į alkotesterį, kaltinamasis sako, kad nepūs, pareigūnui pakartojus klausimą, ar pūs, atsako „ką tik pasakiau“.

A. K. vengimą tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu įrodo ir 2023-08-21 neblaivumo nustatymo akte fiksuoti duomenys, kuriuose ne tik fiksuoti A. K. neblaivumo požymiai, bet ir konstatuota, kad A. K. atsisakė tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Su šio akto turiniu kaltinamasis A. K. susipažino, jame nurodytų aplinkybių tikrumą patvirtino savo parašu, nepareiškė jokių pastabų, kad nesutinka su aktu ar jo dalimi.

Iš bylos duomenų seka, kad pareigūnai ne kartą reikalavo ir prašė A. K. pūsti į alkotesterį, pareigūnų prašymai tęsėsi ilgą laiką (iš pareigūnų kūno kameros įrašo matyti, kad šis procesas tęsėsi 11 min. 59 sek.), A. K. imitavo pūtimą, atsikalbinėjo, kėlė pareigūnams reikalavimus (nurodė, kad pūs tada, kai pareigūnai nuims jam antrankius), į pareigūnų klausimus, ar pūs, atsakinėjo, kad nepūs. Kaip minėta, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalis bei Kelių eismo taisyklių 17 punktas įpareigoja vairuotoją policijos pareigūno reikalavimu pasitikrinti girtumą, o aukščiau aprašyti A. K. veiksmai rodo jo vengimą tikrintis blaivumą policijos pareigūnų reikalavimu.

Taigi įrodyta, kad A. K. vengė pasitikrinti neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Tai, kad A. K. vairavo savo automobilį Audi A6, v n. ž. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, įrodo teisme ištirti bylos įrodymai.

Pats kaltinamasis A. K. apklausos metu teisme nurodė, kad po viešnagės atsikėlęs ryte, jis išgėrė po išgertuvių likusį puodelį su alkoholiu. Vėliau važiavo ir jautėsi apsvaigęs – gal nuo alkoholio, gal nuo vaistų. Buvo kelta versija, kad apsvaigimą lėmė su A. K. vartojamais vaistais sureagavęs alkoholis. Liudytoja D. Č., pas kurią atvyko pasisvečiuoti kaltinamasis, teisme nurodė, kad nematė, jog A., būdamas pas ją, gertų kokias nors tabletes, jis jai nesiskundė dėl sveikatos. Šios liudytojos parodymai teisme įrodo ir tai, kad kaltinamasis iki įvykio vartojo alkoholį ir po to vairavo neblaivus, nes ji nurodė, kad ryte atsibudusi ji matė, kaip A. K. gėrė alų iš litro talpos plastikinio, tamsios spalvos butelio, etiketėje buvo nurodyta, jog alus 6 laipsnių stiprumo.

Tuoj pat po A. K. padaryto autoįvykio įvykio vietoje buvę liudytojai M. S. bei A. G. patvirtino faktą, kad A. K. vairavo neblaivus. M. S. nurodė, kad jam po įvykio pribėgus ir atidarius A. K. automobilį, iš ten sklido alkoholio kvapas, o kai vairuotojas išlipo iš automobilio, elgėsi neadekvačiai, nesuprato, ką daro, nerišliai kalbėjo, vairuotojo nebuvo galima suprasti dėl jo girtumo. Vairuotojas buvo girtas, jam buvo sunku stovėti. Liudytojas A. G. taip pat nurodė, kad iš automobilio sklido alkoholio kvapas, vairuotojas buvo neorientuotas, vis prašė jam nepridaryti problemų. Buvo priėjės prie vairuotojo 2 m atstumu, jautė alkoholio kvapą nuo vairuotojo. A. K. girtumą patvirtino ir į įvykį atvykę policijos pareigūnai P. G. ir R. T., teisme nurodę, kad vairuotojas buvo stipriai neblaivus, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, jis nerišliai kalbėjo, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas.

A. K. neblaivumą įrodo policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, kurie patvirtina, kad A. K. kalbėjo nerišliai, neadekvačiai elgėsi, jam buvo sunku stovėti.

A. K. neblaivumo vairuojant faktą įrodo ir Neblaivumo nustatymo akte pažymėti A. K. neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) (1 t., b. l. 41) bei Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilių etilo alkoholio. Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilių etilo alkoholio (1 t., b. l. 46).

Taigi įrodyta, kad A. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisme buvo gautas kaltinamojo A. K. ir galimos laiduotojos L. N. prašymai dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą L. N. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybę, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas pripažino A. K. kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, tačiau nenustatyta laidavimui reikalinga aplinkybė – kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Iš teisme nustatytų aplinkybių seka, kad nors kaltinamasis ir konstatavo prisipažįstąs padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jis kaltę pripažino deklaratyviai ir tik iš dalies, davė nenuoseklius parodymus, šie parodymai buvo derinami prie žinomų faktinių bylos aplinkybių. Teismas pasisako, kad A. K. kaltę iš dalies pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų. Pažymima ir tai, kad A. K. nepripažino esminių faktinių jam inkriminuojamos veikos aplinkybių. Sąlyga laidavimui, kaip minėta, taip pat yra kaltininko nuoširdus gailėjimasis tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nenustatyta ir A. K. užimtoje pozicijoje teismas nuoširdaus gailėjimosi neįžvelgia, nes, aiškinantis veikos aplinkybes, jis savaip interpretavo jam užduodamus klausimus, į jam nepalankius klausimus neatsakinėjo.

Viena iš sąlygų skirti laidavimą – kai yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju šių aplinkybių nėra, kadangi A. K. teisiamas ne pirmą, o jau 5-tą kartą (buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus – už papirkimą, neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą ir plėšimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu). Nors teistumai negalioja, tačiau teistumų skaičius charakterizuoja asmenį neigiamai. A. K. ne kartą baustas ir administracine tvarka (tarp to – ir už KET pažeidimus).

Spręsdamas BK 40 str. nuostatų taikymo galimybę, teismas vertina tai, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinių asmenų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei, be to, jis ir sukėlė autoįvykį ir padarė žalą asmenų turtui. Iš bylos duomenų seka, kada nusikalstama veika padaryta vasarą, dienos metu. Taigi kaltinamasis A. K., vairuodamas neblaivus, neatsižvelgė į kitus eismo dalyvius. Kaltinamojo vengimas tikrintis neblaivumą taip pat netoleruotinas, toks elgesys nesuderinamas su visuomenėje toleruojamais sąžiningos ir doros moralės principais.

Taikant kaltinamajam laidavimą, būtina atsižvelgti ne tik į paties kalinamojo A. K., bet ir į galimos laiduotojos L. N. asmenybę, galimos laiduotojos požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, į jos įtakos pobūdį kaltinamajam.

L. N. davė paaiškinimus teisme, kur nurodė, kad A. K. – jos pažįstamas, susitikdavo retai, dažniau bendraudavo telefonu, po šio įvykio, kurį ji įvardino kaip „nelaimę“, ji su A. K. bendrauja dažniau. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o A. K. – (duomenys neskelbtini) su savo šeima, su A. K. ji susitinka, kai ji dėl darbo atvyksta į (duomenys neskelbtini) (ji dirba (duomenys neskelbtini)). Apie kaltinamojo teistumus ir baustumą administracine tvarka jai nėra žinoma.

Teismas pasisako, kad L. N. nagrinėjamu atveju nėra tinkama laiduotoja BK 40 str. prasme. Ji nėra kaltinamojo šeimos narė ar giminaitė, tik pažįstama. Ji su kaltinamuoju gyvena atskiruose miestuose, susitinka tik kartais. Nors L. N. nurodė, kad ji nebausta administracine tvarka, tačiau iš bylos domenų matyti, kad 2023 m. jis du kartus buvo bausta administracine tvarka (nustatyto greičio viršijimas bei automobilio pastatymas ant šaligatvio).

Galima laiduotoja nepagrindė galimybės daryti įtaką kaltinamajam, kad šis ateityje nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamojo ir laiduotojos draugiški ryšiai buvo ir iki nusikalstamos veikos, tačiau laiduotojos autoritetas ir jos ryšys su kaltinamuoju nedarė jokios įtakos kaltinamajam, jis vis tiek nusikalto.

Taigi akivaizdu, kad L. N. jokio autoriteto A. K. neturi ir nagrinėjamu atveju jo laiduotoja negali būti.

Spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo klausimą, teismas privalo atsižvelgti ir į teisingumo ir teisingo nubaudimo principus. Tokį asmenį atleidus nuo atsakomybės ir nepaskiriant teisingos bausmės, būtų netinkamai realizuojama baudžiamojo proceso paskirtis, o tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų ir pagrindų A. K. taikyti BK 40 str. numatytą laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. K. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo priskiriamą prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Parenkant A. K. bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad A. K. yra teistas 4 kartus, tačiau anksčiau neatlikinėjo realios laisvės atėmimo bausmės. A. K., kaip matyti iš pažymos dėl administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 84-90), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau visos nuobaudos įvykdytos. A. K., kaip matyti iš SODROS duomenų išrašo ( t. 3., b. l. 116-117), šiuo metu nedirba.

Išvadų dėl teistumo A. K. nepadarė, vėl nusikalto, o tai apibūdina kaltinamąjį kaip linkusią nusikalsti asmenybę.

Švelniausia bausmė, kuri numatyta už A. K. padarytą nusikalstamą veiką, yra bauda, tačiau nagrinėjamu atveju ši bausmė neskiriama, nes A. K. nedirba. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo A. K. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus jam areštą manant, kad šios bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju pilnai atitiks BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Parenkant šios bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad A. K. anksčiau buvo teistas, dabar jis teisiamas už veiką, kurią sudaro du nusikalstamos veikos epizodai, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bei kardomųjų priemonių

BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę A. K., būtina įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybės, apibūdinančias jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę. A. K. padarė šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, jis vairavo automobilį gyvenvietėje, dienos metu, padarė autoįvykį ir apgadino kitų asmenų turtą. Siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, A. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos – 2023-08-22.

Nusikaltimą A. K. padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. K. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

A. K. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2023-08-22 nutarimu paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) – panaikintina įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo išbūtą sulaikyme nuo 2023-08-21 12.25 val. iki 2023-08-22 11.11 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. K. sulaikymo dienos, vykdant šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti A. K., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti A. K., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – (duomenys neskelbtini) kalėjimą, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti (duomenys neskelbtini) kalėjimo namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-08-22.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant A. K. automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomą pas A. K..

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2023-08-22 nutarimu A. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teisme.

Teisėja Asta Jakučiūnienė