Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. R. ir atsakovo R. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2743-650/2014 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo bei atsakovo R. T. priešieškinį ieškovei N. R. dėl negrąžinto užstato priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

Apeliantė nurodo, kad iki ieškovei kreipiantis į teismą, ginčo tarp šalių dėl 2011-06-01 nuomos sutarties netinkamo įvykdymo nebuvo, o vykdant šią sutartį ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes įsiskolinimą pagal šią sutartį atsakovas ieškovei padengė. Atsakovas taip pat nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl 2011-06-01 nuomos sutarties netinkamo įvykdymo jai pasibaigus, o taip pat vėliau ją atnaujinus bei nutraukus. Taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo nurodyti teismui aplinkybes apie ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius nuomos sutartinius santykius iki 2012-06-01 nuomos sutarties sudarymo, dėl kurių tarp šalių nebuvo jokio ginčo. Apeliantės teigimu, šio ginčo atveju, būtent atsakovas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis, nes siekdamas išvengti arba sumažinti pagal 2012-06-01 nuomos sutartį susidariusią ieškovei skolą, pasinaudojo ta situacija, kad tarp šalių 2012-06-01 buvo sudaryta identiška 2011-06-01 nuomos sutartis.Nurodo, kad ieškovė, gavusi atsakovo priešieškinį ir atsikirsdama į jo reikalavimus, pasinaudojo jai CPK 42 straipsnio 1 dalyje suteiktomis teisėmis bei pateikė savo argumentus visais bylos nagrinėjimo metu iškilusiais klausimais. Dėl to teismo argumentas, jog ieškovės prašymas vertinti abi sutartis kaip šalių santykių tęstinumą yra ne tik atsakovui, bet ir teismui pagrindas suabejoti ieškovės sąžiningumu ir vertinti sudarytų sutarčių turinį bei vykdymo sąlygas kitos šalies – atsakovo naudai, yra nepagrįstas ir akivaizdžiai šališkas bei prieštaraujantis civilinio proceso kodekso normų nuostatoms.Taip pat nurodoma, kad ginčo šalys iš esmės atnaujino pirmosios sutarties galiojimą, nustatydamos naują jos terminą, kitos nuomos sutarties sąlygos šalių nebuvo keičiamos. Teismas sprendime taip pat pripažino, kad byloje pateiktų abiejų sutarčių sąlygos yra identiškos, todėl teismo argumentas, jog abejose nuomos sutartyse nustatytos sąlygos iš esmės buvo vykdomos atskirai viena nuo kitos, nelaikant nuomos santykių tęstinumo pagal pirmąją sudarytą sutartį, yra visiškai nepagrįstos.Apeliantės manymu, būtų visiškai nelogiška, kad šalims tęsiant susiklosčiusius nuomos santykius ieškovė grąžintų atsakovui sumokėtą užstatą ir tuo pačiu metu atnaujinant nuomos santykius vėl pareikalautų atsakovą jai jį sumokėti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, jog ieškovė, sutikdama pratęsti nuomos sutarties santykius, reikalavo atsakovą sumokėti dvigubą avansą, t. y. papildomai sumokėti 1200 Lt, nes atsakovas turėjo finansinių problemų ir nuolat vėlavo mokėti nuomos mokestį. Tačiau vėliau teismo posėdžio metu į ieškovės atstovo klausimą kodėl pasibaigus pirmai nuomos sutarčiai atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl sumokėto avanso grąžinimo nurodė, jog pasibaigus tarp šalių sudarytai nuomos sutarčiai jis buvo skolingas komunalinius mokesčius ir laukė kol ieškovė juos paskaičiuos ir įskaitys į sumokėtą avanso sumą pagal pirmą nuomos sutartį. Tokiu atveju avanso priteisimas taip pat būtų nepagrįstas, nes juo būtų buvęs padengtas įsiskolinimas už komunalinius mokesčius.Apeliantei akivaizdu, kad atsakovo argumentai prieštarauja vieni kitiems, yra nelogiški, nes atsakovas, teismui pripažindamas, kad buvo skolingas ieškovei už komunalinius mokesčius pagal pirmąją nuomos sutartį ir turėdamas finansinių problemų, negalėjo ir neturėjo galimybės ieškovei mokėti dar papildomą užstato sumą.Teigia, kad teismas, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog įvairius butus nuomojasi ne pirmą kartą, todėl savo nuomos sutarties egzemplioriuje visada fiksuodavo visus nuomos ir kitų mokesčių mokėjimus, kai ieškovė teismui nurodė, kad jai priklausantį butą atsakovui išnuomojo pirmą kartą ir jokių nuomos santykių anksčiau nėra neturėjusi.

Apeliacinį skundą pateikė ir atsakovas R. T., kuris prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir panaikinti atsakovui R. T. priteistus 240,00 Lt nuomos mokesčio pagal 2012-06-01 sutartį, 213,00 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1310,78 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 997,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. R. naudai, priteisiant tik 100,00 Lt nuomos mokesčio pagal 2012-06-01 sutartį ir 857,78 Lt skolą už komunalinius patarnavimu; priteisti iš ieškovės N. R. 1200,00 Lt negrąžinto avanso pagal 2011-06-01 sutartį, 87,20 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1254,57 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovo R. T. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad teismui nusprendus iš dalies tenkinti atsakovo pateiktą priešieškinį, kuriuo teismas priteisė iš ieškovės 1200,00 Lt negrąžinto avanso pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 1 d. nuomos sutartį, reikštų tai, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų iš kurių galėjo padengti atsakovo 857,78 Lt įsiskolinimus už komunalines paslaugas ir 240,00 Lt nuomos mokestį. Atsakovas nesutinka su tuo, kad teismas priteisė ieškovei 240,00 Lt nuomos mokesčio pagal 2012-06-01 nuomos sutartį, nes atsakovas ir jo sugyventinė L. G. atlaisvino buto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 31 d., tai įrodo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, be to, ieškovė vengė perimti buto raktus ir pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o tai gali paliudyti kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), ir atsakovo nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė L. B.. Apelianto teigimu, ieškovė pasielgė labai nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, nes turėdama 1200,00 Lt negrąžinto avanso pagal 2011-06-01 nuomos sutartį, galėjo padengti atsakovo įsiskolinimą už komunalines paslaugas ir nuomos mokestį pagal 2012-06-01 sutartį ir privalėjo atsakovui grąžinti 242,22 Lt, bei sumokėti 87,20 Lt netesybų pagal CK 1.125 str. už 6 mėnesius (180 dienų) remiantis 2011-06-01 ir 2012-06-01 nuomos sutarčių 4.5. punkte numatytų 0,2 procentų palūkanų nuo uždelsto pinigų likučio grąžinimo. Atsakovas mano, kad Šiaulių apylinkės teismas savo sprendimu neturėjo priskaičiuoti iš atsakovo pagal Lietuvos Respublikos CK 6.258 str. l d., 213,00 Lt netesybų, kadangi ieškovė turėjo pakankamai atsakovo pinigų skoloms padengti ir neskaičiuoti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 997,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. R. naudai, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, pateikdama klaidingą informaciją dėl kurios ir susidarė šios išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta, kad šalys 2011-06-01 sudarė pirmąją nuomos sutartį dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos 12 mėnesių laikotarpiui, o 2012-06-01 šalys sudarė kitą patalpų nuomos sutartį, dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos 5 mėnesių laikotarpiui. Kadangi atsakovas nevykdė nuomos sutarties sąlygų, ieškovė pasinaudojo sutarties nutraukimo galimybe, 2012-08-03 ir 2012-08-27 atsakovui pateikdama pretenzijas, 2012-09-07 šalys pasirašė priėmimo perdavimo aktą.

Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra plati ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. lapkričio 13 nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; kt.). Visų pirma, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus, tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė sutarčių aiškinimo taisykles, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo šių taisyklių nukrypo ir ginčo sutartis bei tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertino pažodžiui, formaliai, neatsižvelgdamas nei į tarp šalių susiklosčiusius faktinius teisinius santykius, nei į šalių elgesį sutarčių sudarymo metu ir po sutarties nutraukimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.496 str. numato terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo sąlygas, kai sueina jos terminas. Remiantis šia teisės norma, terminuota nuomos sutartis nepasibaigia jeigu šalys ją atnaujina sudarydamos naują susitarimą arba kai CK 6.481 str. nustatyta tvarka nuomos sutartis tampa neterminuota.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antroji 2012-06-01 sutartis sudaryta jau pasibaigus pirmosios sutarties terminui, šalys dėl jos sudarymo tarėsi tik tai dienai ir sutarties turinyje nėra nurodyta jokių sąlygų apie pirmosios sutarties pratęsimą ar jos tolesnį vykdymą, todėl sprendė, kad nuomos teisinių santykių tęstinumo, sudarant antrąją nuomos sutartį, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka ir sprendžia, kad 2011-06-01 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis 2012-06-01 sutartimi buvo atnaujinta, todėl nuomos santykiai faktiškai nenutrūko. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad atsakovas liko gyventi tame pačiame bute, tiek 2011-06-01, tiek 2012-06-01 sudarytos nuomos sutartys yra identiškos, o atsiskaitymas už nuomą buvo žymimas tame pačiame dokumente, įvardytame kaip Priedas Nr. 1 (46–49 b. l.).

Byloje pagal atsakovo pateiktą priešieškinį esminis ginčo klausimas – ar atsakovas tiek pagal 2011-06-01, tiek pagal 2012-06-01 sudarytas nuomos sutartis sumokėjo ieškovei sutartyse nurodytą 1200 Lt užstatą, iš viso 2400 Lt. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad 1200 Lt atsakovas jai sumokėjo, tačiau nesutiko, kad atsakovas iš naujo mokėjo 1200 Lt sudarant 2012-06-01 sutartį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo sprendimu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkamai laikėsi tiek įrodymų vertinimo taisyklių, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina atsakovo priešieškinyje nurodytų aplinkybių apie 2400 Lt užstato sumokėjimą ieškovei. Pažymėtina, kad byloje apskritai nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių užstato mokėjimą, išskyrus sutartyse nurodomą 4.3 punkto sąlygą, įrašų apie 1200 Lt užstatų gavimą, priešingai nei įrašų apie nuomos mokesčio mokėjimą, nuomos sutartyse nėra. Taip pat pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju būtent atsakovas privalėjo įrodyti savo teiginius apie užstato mokėjimą du kartus, tačiau tokios pareigos atsakovas neįvykdė. Be to, teismo vertinimu, atmetant atsakovo priešieškinį svarbu tai, kad sudarydamas naują sutartį ir, kaip teigia atsakovas, mokėdamas antrą kartą užstatą už to paties buto nuomą, atsakovas pretenzijų ieškovei dėl pirmiau sumokėto užstato grąžinimo nereiškė, reikalavimą pareiškė tik gavęs ieškovės ieškinį, kas taip pat įrodo labiau tikėtiną aplinkybę, jog atnaujinant nuomos sutartį papildomai užstatas nebuvo mokamas. Nepaisant to, kad tiek 2011-06-01, tiek 2012-06-01 sudarytų nuomos sutarčių 4.3 punktuose buvo numatyta sąlyga apie užstato sumokėjimą, ši aplinkybė neįrodo faktinio užstato sumokėjimo, o tik parodo, kad antroji sutartis buvo sudaryta pirmosios pagrindu, kadangi iš esmės visos sutarties nuostatos yra identiškos (išskyrus sutarties terminą), ir iš esmės įrodo nuomos teisinių santykių tęstinumą. Be to, vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Teismo vertinimu, nustačius byloje tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių tęstinumą, būtų ne tik neteisinga ir neprotinga, bet ir nelogiška daryti išvadą, kad tęsdamas nuomos sutartį, atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, antrą kartą mokėtų nuomotojui užstatą, kai pirmasis dar nėra grąžintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog sudarant antrąją nuomos sutartį, t. y. atnaujinant nuomos teisinius santykius, ieškovė užskaitė pagal 2011-06-01 sutartį atsakovo sumokėtą užstatą ir atsakovas pastarojo antrą kartą nebemokėjo. Teismo vertinimu, atsakovas, pareiškęs priešieškinį iš esmės siekia sau naudingo rezultato, t. y. išvengti prievolių vykdymo pagal nuomos sutartį.

Dėl minėtų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus dėl atsakovo priešieškinio, dėl to skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimas keistinas, atmetant atsakovo priešieškinį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinį skundą pateikė ir atsakovas R. T., tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl, pasak apelianto, nepagrįstai priteistos skolos už komunalinius patarnavimus, netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovo priešieškinį, o šia nutartimi atsakovo priešieškinis atmetamas, šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nesutinka su 140 Lt nuomos mokesčio už 2012 m. rugsėjo mėn. priteisimą, nurodydamas, kad jis ir jo sugyventinė L. G. atlaisvino buto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 31 d., o tai, pasak atsakovo įrodo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Taip pat nurodo, kad ieškovė vengė perimti buto raktus ir pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o tai gali paliudyti kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), ir atsakovo nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė L. B.. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje esantis 2012-09-07 perdavimo-priėmimo aktas patvirtina nuomojamų patalpų perdavimą ieškovei tik 2012-09-07, atsakovo argumentai apie ieškovės vengimą perimti patalpas grindžiami tik atsakovo paaiškinimais, todėl 140 Lt nuomos mokesčio suma iš atsakovo ieškovei priteista visiškai pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo pateiktos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutarties ir teiginių apie jo argumentus galinčius pagrįsti liudytojus, kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

Pagal CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo priešieškinį, o atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, už priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio dalis lieka valstybei, taip pat iš atsakovo nepriteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija valstybės nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Pateikusi apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovė sumokėjo 78 Lt / 22,59 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 500 Lt / 144,81 Eur advokatui D. J. už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą) (107, 133–134 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovo – atmetamas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteisia 167,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 240,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) / 69,51 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 51 ct) nuomos mokesčio pagal 2012-06-01 sutartį, 857,78 litų (aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių litų 78 ct) / 248,43 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 43 ct) skolą už komunalinius patarnavimus, 213,00 Lt (du šimtus trylika litų) / 61,69 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 69 ct) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1310,78 Lt / 379,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 997,50 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt septynis litus 50 ct) 288,90 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitą dalį ieškinio atmesti.

Priešieškinį atmesti“.

Priteisti ieškovei N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 167,40 Eur (šimto šešiasdešimt septynių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.