Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovei N. R., ieškovės atstovui advokatui D. J., atsakovui R. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo bei atsakovo R. T. priešieškinį ieškovei N. R. dėl negrąžinto užstato priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos interesų sudaro gyvenamosios patalpos sutartį.

Tiek ieškovės ir atsakovo duotais paaiškinimais, tiek rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2011-06-01 sudarė pirmąją nuomos sutartį dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini)., nuomos 12 mėnesių laikotarpiui (37-45 b.l.). 2012-06-01 šalys sudarė kitą patalpų nuomos sutartį, dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). nuomos 5 mėnesių laikotarpiui (4-12, 78-85 b.l.). 2012-08-03 ir 2012-08-27 ieškovė atsakovui pateikė pretenzijas dėl patalpų nuomos sutarties nevykdymo, prašant atsakovą atlaisvinti iki 2012-09-03 nuomojamas patalpas (13 -14 b.l.). 2012-09-07 šalys pasirašė priėmimo perdavimo aktą, kurio prieraše nurodyta, kad už buto nuomą birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius neatsiskaityta už komunalinius patarnavimus ir nuomą, ir kad butas tvarkingas (50-51 b.l.).

Remdamasis sutarties laisvės principu, sutarties aiškinimo taisyklėmis, įrodymų vertinimu pagal CPK 176 str., 185 str. nuostatas, teismas daro išvadą, kad šiame ginče nustatytos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia tiek ieškinio reikalavimų, tiek atsakovo priešieškinio tenkinimą. Šalys neginčijo aplinkybių, kad abiejų sutarčių turinį ir atitinkamų sąlygų įrašymą iniciavo pati ieškovė, kuri turėdama aukštąjį techninį išsilavinimą pasinaudojo interneto teikiamomis galimybėmis ir atsispausdino tipinės nuomos sutarties blanką bei savo ranka užpildė reikiamas tuščias sutarties blanko grafas, o atsakovas tas sutartis tik patvirtino savo parašu. Vizualiai sutikrinus šalių teiktų sutarčių tekstus matyti, kad jos iš esmės yra identiškos, išskyrus sutarties terminą, niekur nėra padaryta jokių prierašų apie kokias papildomas sąlygas (37-45 b.l. ; 77-85 b.l.). Tiek 2011-06-01 sutartyje, tiek 2012-06-01 sutartyje yra ieškovės ranka įrašyta 4.2 punktas: pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą nuomininkas atlieka 2012-06-01 kas sudaro 600 Lt už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-07-01; toliau nuomos mokestį nuomininkas moka nuomotojui kas mėnesį už kiekvieną einamąjį nuomos termino mokestį; taip pat ieškovės užpildyta sutarties 4.3 punkto sąlyga: „ kartu su pirmuoju Nuomos mokesčio mokėjimu Nuomininkas sumoka Nuomotojui 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą, kas sudaro 1200 Lt, kaip savo įsipareigojimų pagal šią Sutartį užtikrinimą; užstatas nuomininkui grąžinamas nutraukus nuomos sutartį ar jai pasibaigus arba įskaitomas kaip paskutinio mėnesio nuoma, tačiau su sąlyga, kad nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta; nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui į tokias nuomininko nesumokėtas sumas atlikti“.

Teismas pažymi, kad nuomos įsiskolinimo dydžiui nustatyti teisiškai reikšminga nustatyti, kada pradėti ir iki kada tęsėsi nuomos santykiai. Šioje byloje nustatyta, kad šalys sudarė dvi terminuotas nuomos sutartis: 2011-06-01 sutartis 12 mėnesių iki 2012-05-31 ir 2012-06-01 sutartis - 5 mėnesiams iki 2012-11-01. Pagal CK 6.582 straipsnio 4 dalį šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą sutartį. Tais atvejais, kai tam tikri klausimai dėl šalis siejančių teisinių santykių termino yra sprendžiami šiam nepasibaigus, nustatytas ir dar nepasibaigęs terminas gali būti pratęsiamas. Tik tokiu atveju pripažįstama, kad tam tikri šalių teisiniai santykiai nebuvo pasibaigę, t. y. jų galiojimas pratęstas naujai nustatytam terminu. Nagrinėjamu ginčo atveju, konstatuotina, kad antroji 2012-06-01 sutartis sudaryta jau pasibaigus pirmosios sutarties terminui, šalys dėl jos sudarymo tarėsi tik tai dienai ir sutarties turinyje nėra nurodyta jokių sąlygų apie pirmosios sutarties pratęsimą ar jos tolesnį vykdymą. Ieškovė savo ieškinyje taip pat nurodė tik aplinkybes, dėl kurių ji sudarytą 2012 metų sutartį vienašališkai nutraukė, įpareigodama atsakovą atlaisvinti butą iki 2012-09-03 (2012-08-03, 2013-08-27 rašytos pretenzijos atsakovui - 13-14 b.l.).

Konstatuotina, kad šiame ginče pati ieškovė, inicijavusi procesą dėl 2012-06-01 sutarties vykdymo ir atsakovui reiškusi pretenzijas dėl skolinių reikalavimų, kylančių tik iš šios sutarties, nesinaudojo sąžiningai jai priklausančiomis materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, reglamentuotomis Lietuvos Respublikos CK 1.137 str., CPK 42 str., ir neveikė siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, kadangi ieškinyje, kuris buvo teikiamas elektroninio dokumento pagrindu, nurodyta, kad atsakovas pagal šią sutartį jai sumokėjo 1200 Lt avansą, ir pastarasis buvo užskaitytas kaip nuomos mokestis nuo 2012-07-01 iki 2012-09-01 bei teikė reiškiamo ieškinio pagrindu tik dokumentus, susijusius su 2012-06-01 sutarties sudarymu ir jos vykdymu ( 1-28 b.l.). Būtent tik atsakovo pateikto priešieškinio pagrindu paaiškėjo nauja esminė faktinė aplinkybė ginče - jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai dar ir 2011-06-01 nuomos sutarties pagrindu (33-36 b.l.; 51-52 b.l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nuo pat bylos iškėlimo teisme naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, todėl nenurodydama ieškinyje esminių turinčių reikšmę ginčui faktinių aplinkybių ir tuo užvilkindama bylos procesą, bei vėliau atsiliepimo į priešieškinio teikimu bei paaiškinimų pagrindu prašydama vertinti antrąją nuomos sutartį kaip pirmosios sutarties tęstinumą ir vieno avanso sumokėjimą pagal abi sutartis, sudarė ne tik atsakovui, bet ir teismui pagrindą suabejoti šios šalies sąžiningumu ir vertinti sudarytų sutarčių turinį bei vykdymo sąlygas kitos šalies - atsakovo naudai. Šalys neginčijo aplinkybės, kad tiek 2011-06-01 sutartyje, tiek 2012-06-01 sutartyje buvo ieškovės ranka užpildytas 4.2 punktas: t.y. kad pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą nuomininkas atlieka 2012-06-01 kas sudaro 600 Lt už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-07-01; toliau nuomos mokestį nuomininkas moka nuomotojui kas mėnesį už kiekvieną einamąjį nuomos termino mokestį; taip pat ieškovės buvo užpildyta ir sutarties 4.3 punkto sąlyga: „ kartu su pirmuoju Nuomos mokesčio mokėjimu Nuomininkas sumoka Nuomotojui 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą, kas sudaro 1200 Lt, kaip savo įsipareigojimų pagal šią Sutartį užtikrinimą; užstatas nuomininkui grąžinamas nutraukus nuomos sutartį ar jai pasibaigus arba įskaitomas kaip paskutinio mėnesio nuoma, tačiau su sąlyga, kad nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta; nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui į tokias nuomininko nesumokėtas sumas atlikti“. Teismas negali sutikti su ieškovės teikiamais argumentais apie jos nepatyrimą nuomos santykiuose ir paprasčiausią suklydimą dėl avanso mokėjimo įrašymo į antrąją sutartį, t.y. kad ji įrašydama tokią sąlygą turėjo omenyje sumokėto pirmojo 1200 Lt avanso įskaitymą ir nuomos santykių pratęsimą pagal anksčiau sudarytą su atsakovu sutartį. Be to atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovas neįrodė, jog jis sumokėjo antrą kartą jai 1200 Lt avansą, nes savo turėtos pirmos sutarties egzemplioriuje darydamas prierašus apie tarpusavio atsiskaitymus ir pagal antrąją sutartį neįrašė sumokėto pagal 2012-06-01 sutartį avanso ieškovei (48-49 b.l.). Konstatuotina, kad priešieškiniu atsakovas kėlė reikalavimą sugrąžinti jam sumokėtą ieškovės naudai 1200 Lt avansą pagal 2011-06-01 nuomos sutartį, ir teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad ir to pirmojo 1200 Lt avanso mokėjimas šalių papildomai nebuvo niekur fiksuotas, išskyrus sutarties turinyje, ir kad abi tokio turinio sutartys buvo sudarytos ieškovės iniciatyva, jose nustatytos sąlygos iš esmės buvo vykdomos atskirai viena nuo kitos, nelaikant nuomos santykių tęstinumo pagal pirmąją sudarytą sutartį, ką pavirtinta ir ieškovės teikiamos raštu pretenzijos atsakovui. Todėl vertinant šalių ginče nustatytas aplinkybes, nustatytą ieškovės netinkamą naudojimąsi jai suteiktomis materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, teismas turi pagrindą tenkinti tiek ieškinį, tiek ir priešieškinį. Kadangi pagal 2011-06-01 atsakovas sumokėjo ieškovei 1200 Lt avansą ir jis nebuvo grąžintas, tos aplinkybės ir pati ieškovė neneigė, tvirtindama, kad tuos pinigus ji tik įskaitė į avansą, mokėtiną pagal antrąją sutartį; be to ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad baigiantis šiai sutarčiai, atsakovas jai padarė kokios nors žalos, todėl teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pagal šios sutarties 4.3 punktą, ieškovė neprivalėjo atsakovui grąžinti šio užstato. Taip pat iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų darytina išvada, kad atsakovas nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio už 2012 m. liepą ir rugpjūčio mėnesius, todėl pagal 2012-06-01 sutarties 4.3. punktą, atsakovo sumokėtas 1200,00 Lt užstatas ieškovės pagrįstai buvo užskaitytas kaip nuomos mokestis už atsakovo nesumokėtą nuomos laikotarpį nuo 2012 m. liepos 01 d. iki 2012 m. rugsėjo 01 d. Taip pat nustatyta, kad atsakovas tik 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmimo - perdavimo aktu perdavė ieškovei nuomojamas patalpas, tačiau susidariusio įsiskolinimo už nuomą (dalį birželio ir rugsėjo mėnesius) ir komunalines paslaugas nesumokėjo. Atlikus ieškovei įskaitymus atsakovas liko nesumokėjęs dalies nuomos mokesčio už birželio mėnesį, t. y. liko skolingas 100,00 Lt, o taip pat už nuomos laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 7 d., kas sudaro 140,00 Lt, viso atsakovas skolingas už nuomą 240,00 Lt (600 Lt/30 d. x 7 d.). Lietuvos Respublikos CK bendrosios nuomos nuostato numato, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius ( CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Todėl atmestini atsakovo argumentai dėl nuomos mokesčio skaičiavimo ieškovei tik iki 2012-09-01, nes jo, kaip nuomininko, pareiga buvo laiku ir tinkamai atsiskaityti už buto nuomą ir perduoti jį nuomotojui, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti nuompinigius už laikotarpį iki 2012 m. rugsėjo 7 d., nes tą dieną tarp šalių buvo surašytas buto perdavimo-priėmimo aktas. Be to atsakovas pagal 2012-06-01 Nuomos sutarties 4.4 punktą įsipareigojo apmokėti komunalinius mokesčius, tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė, nes nesumokėjo ieškovei mokesčių už sunaudotą elektrą, šaltą ir karštą vandenį bei kitus patarnavimus, suteiktus 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir dalies rugsėjo mėnesių laikotarpiu – iš viso 879,60 Lt, ką pagrindžia su ieškiniu pateikti atitinkami mokesčių apskaičiavimo dokumentai (17-28 b.l.). Teismas vertindamas pateiktas ir ieškovės apmokėtas sąskaitas pagal atitinkamų energijos prietaisų skaitiklių duomenis, turi pagrindą mažinti atsakovui skolos dalį už neapmokėtą karštą vandenį, kadangi 2012-09-07 perdavimo-priėmimo akte šalių buvo fiksuoti karšto vandens skaitiklio parodymai „00460“, tuo tarpu 2012-08-31 išrašytoje Vilniaus Energijos išrašytoje sąskaitoje ieškovei nurodyta apmokėti už 12 kubinių metrų ir paskutiniai duomenys įtraukti – „461,00“ (19 b.l.). Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovui nėra pareigos apmokėti ieškovei už vieną kubinį metrą karšto vandens, kuris realiai nebuvo suvartotas buto perdavimo momentu. Tuo pagrindu teismas mažina atsakovo įsiskolinimą už karštą vandenį pagal pateiktus sąskaitoje paskaičiavimus 1 kubiniu metru - 21,82 Lt suma ( 261,86 Lt /12 x11) ir priteisia iš atsakovo ieškovei toje skolos dalyje tik 435,22 Lt.

Be to pagal CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). 2011-06-01 ir 2012-06-01 nuomos sutarčių 4. 5 punkte šalys susitarė dėl 0,2 procentų palūkanų nuo uždelstų nuompinigių mokėjimo. Iš ieškinio ir priešieškinio turinio matyti, kad abi šalys reikalauja šių 0,2 procento dydžio palūkanų kaip netesybas už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovė savo ieškinyje paskaičiavo 416 Lt netesybas, mažino jas pusiau, prašydama tik 213 Lt priteisti iš atsakovo. Atsakovas prašomų netesybų dydžio neginčijo, teismas nelaiko jų nepagrįstai dideliais, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 213 Lt netesybų. Atitinkamai ir atsakovas priešieškiniu, remdamasis 2011-06-01 nuomos sutartyje numatytomis netesybomis, prašo priteisti 109,15 Lt palūkanų už prievolės termino praleidimą, kurį apskaičiavo 664 dienų terminu. Teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ieškovės taikytu netesybų skaičiavimu atsakovui tik už 6 mėnesius (180 dienų) pagal CK 1.125 str. numatytus sutrumpintus terminus bei jų pusės priteisimu iš atsakovo, mano esant tikslinga sumažinti paskaičiuotų netesybų dydį pusiau ir atsakovui bei iš ieškovės už avanso negrąžinimą pagal 2011-06-01 sutartį priteisti tik 54,57 Lt netesybų. Atsakovui sutrumpinto ieškinio senaties termino netesybų skaičiavimui teismas netaiko, nes ieškovė to neprašė, visiškai nesutikdama su netesybų skaičiavimu pagal reiškiamą priešieškinį.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio nuostatos numato, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl tokio dydžio procesinės palūkanos priteistinos iš atsakovo nuo ieškovei patenkintų reikalavimų 1310,78 Lt Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Analogiškai tenkinant priešieškinį, priteistina iš ieškovės atsakovui 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1254,57 Lt sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės patirtas 50 Lt žyminio mokesčio išlaidas bei 1000 Lt advokato pagalbai sumokėti (3, 68-69 b.l.). Ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su advokato atstovavimu procese, pagrįstos dokumentais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dydžius, todėl įvertinus ginčo sudėtingumą, bylos medžiagos apimtį, teismas jų neturi pagrindo mažinti. Todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (apie 95 procentus ieškinio reikalavimų), t.y. 997,50 Lt. Įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl teismas nesprendžia jų paskirstymo ir priteisimo iš ieškovės klausimo. Kadangi atsakovas teikiant priešieškinį buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (55-56 b.l.), 54 Lt žyminio mokesčio dalis, teikiant priešieškinį elektroninėje byloje, išieškotina iš ieškovės valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Taip pat valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (7,50 Lt ) viena dalis - 3,75 Lt priteistina tik iš ieškovės, nes jas padalinus abiems šalims, atsakovui tektų pareiga mokėti mažesnę sumą nei minimali 10,00 Lt valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 240,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) nuomos mokesčio pagal 2012-06-01 sutartį, 857,78 litų (aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių litų 78 centų) skolą už komunalinius patarnavimus, 213,00 Lt (du šimtus trylika litų) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1310,78 Lt Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 997,50 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt septynis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) negrąžinto avanso pagal 2011-06-01 sutartį, 54,57 Lt (penkiasdešimt keturis litus 57 centus) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1254,57 Lt Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 54 litus žyminio mokesčio ir 3,75 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 57,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.