- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-290-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27811-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vygintas Mažuika, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdami Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir AB) (duomenys neskelbtini) dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „L. L.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašė teismo priteisti iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) 7 307 Eur ir 690 Eur draudimo išmokas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo UAB „L. L.“ 2018-04-24 sudarė Finansinės nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo finansavo transporto priemonės BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą. Transporto priemonė buvo apdrausta turto draudimo pagal ieškovės ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2018-04-25 sudarytą draudimo sutartį. Teigė, kad 2018-12-17 eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė. Žalos administravimo eigoje atsakovės atstovas žodžiu nurodė, kad transporto priemonės likutinė vertė 20 647 Eur buvo nustatyta vadovaujantis internetinio aukciono rezultatais. Įvertinusi aukciono rezultatus, atsakovė apskaičiavo ir išmokėjo trečiajam asmeniui 22 753 Eur draudimo išmoką. Nurodė, kad išmokėta išmoka yra pernelyg maža, nes aukciono dalyvis automobilio liekanų nenupirko. Tvirtino, kad dėl transporto priemonės likutinės vertės nustatymo kreipėsi į turto vertintoją, kuris nustatė, kad transporto priemonės likutinė vertė po eismo įvykio buvo 12 690 Eur, o ne 20 647 Eur. Teigė, kad tokie verčių skirtumai patvirtina, jog aukciono metu nebuvo užtikrinta, kad transporto priemonės liekanos būtų parduodamos pagal didžiausią įmanomą turto vertę. Be to, atsakovė neįsitikino, ar aukcione buvo pasiūlyta reali kaina, ar transporto priemonės liekanos buvo įsigytos už siūlytą kainą. Aplinkybę, kad turto vertintojo apskaičiuota transporto priemonės likutinė vertė yra protingo ir realaus dydžio, patvirtina tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) liekanas 2019-03-05 pardavė už 12 000 Eur. Nurodė, kad netinkamai nustačiusi transporto priemonės likutinę vertę, atsakovė išmokėjo 7 307 Eur suma per mažą draudimo išmoką. Teigė, kad atsakovė turi pareigą išmokėti papildomą 690 Eur draudimo išmoką už kitą įvykį, nes 2019-01-17 minėta transporto priemonė buvo apvogta. Pavogtų detalių rinkos kaina buvo 910 Eur, tačiau derybų su transporto priemonės liekanų pirkėju metu buvo suderėta, kad liekanos parduodamos be detalių ir dėl to kaina mažinama nuo 12 690 Eur iki 12 000 Eur. Nurodė, kad įmonė negavo 690 Eur, atsakovei atsisakius vagystę pripažinti draudiminiu įvykiu, motyvuojant, kad draudžiamoji apsauga yra nutrūkusi. Tvirtina, kad po eismo įvykio ieškovė toliau mokėjo ne tik lizingo, bet ir draudimo įmokas, todėl draudimo apsauga nebuvo nutrūkusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-29 sprendimu ieškinį atmetė bei iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) priteisė 9,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė AB (duomenys neskelbtini) tinkamai nustatė transporto priemonės likutinę vertę, nes darė pagrįstą išvadą, kad internetinio aukciono rezultatai patikimai atspindi transporto priemonės likutinę vertę. Aplinkybė, kad automobilio liekanos, didžiausią kainą pasiūliusiam aukciono dalyviui nebuvo parduotos, nėra svarbi, nes atsakovė turėjo objektyvų pagrindą laikyti, jog rinkoje transporto priemonės likučius galima parduoti už aukcione pasiūlytą didžiausią kainą. Nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad aukciono būdas nagrinėjamoje situacijoje taikytas netinkamai. Konstatavo, kad turto vertintojo išvada dėl žalos dydžio yra prieštaringa, o transporto priemonę ieškovė pardavė tokiu būdu, kuris objektyviai negali atspindėti realios paklausos padėties. Darė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos argumentų, kad aukciono būdu nustatyti ginčo transporto priemonės likutinė vertė yra neprotingai didelė ir neatitinka realios kainos kriterijaus bei konstatavo, kad atsakovė tinkamai atlygino žalą, padarytą eismo įvykio metu.
5. Dėl atsakovės teiginių, jog vagystės atveju draudimo apsauga negaliojo, teismas sprendė, kad Taisyklių 5.5.2 punkte nustatyta, jog draudimo sutartis pasibaigia, jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudžiamoji rizika išnyko (transporto priemonė buvo sunaikinta, prarasta ir pan., nepriklausomai nuo to, ar tai įvyko dėl draudžiamojo įvykio, ar dėl nedraudžiamojo). P. T. 1.22 punktą transporto priemonė laikoma sunaikinta, jeigu jos remontas negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslingas.
6. Teismas nurodė, kad po 2018-12-17 eismo įvykio, kuris pripažintas draudžiamuoju, buvo konstatuota, kad ginčo transporto priemonę remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, kas reiškia, kad buvo pripažinta, jog transporto priemonė atitinka Taisyklių 1.22 punkte nustatytus sunaikintos transporto priemonės požymius. Nurodė, kad atsakovė pagrįstai teigia, jog 2019-01-17 buvo pasibaigusi draudimo sutartis, o tuo pačiu ir transporto priemonei teikta draudimo apsauga.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovė atskiru pranešimu neinformavo ieškovės ir (ar) trečiojo asmens apie draudimo sutarties pabaigą, yra nesvarbi. Tokio pranešimo atsakovė neturėjo siųsti, nes draudimo sutartis baigėsi įvykus Taisyklių 5.5.2 punkte nustatytai sąlygai ir jos atsiradimas nepriklausė nuo atsakovės valios. Nurodė, kad iš esmės apgadinus transporto priemonę, kai jos remontas tampa ekonomiškai nebetikslingas, išauga ir rizikos laipsnis, kurio draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, neprisiėmė. Taisyklių 1.22 ir 5.5.2 punktų nuostatos neiškreipia šalių interesų pusiausvyros ir faktinis rezultatas nelemia padarinių, kurių ieškovė negalėjo protingai numatyti, atsiradimo. Sprendė, kad atsakovė pagrįstai teigia, jog draudimo apsauga vagystės atveju nebegaliojo bei atsisakė pripažinti vagystės įvykį draudžiamuoju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti 2021-12-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad teismas iš esmės apsiribojo formaliu vertinimu, jog internetinis aukcionas įvyko, jo laimėtojas pasiūlė liekanų vertės kainą, tačiau neįvertino, kad transporto priemonės liekanos nebuvo parduotos aukciono laimėtojui, nes transporto priemonė nuosavybės teise nepriklausė ieškovei. Teigia, kad išvada yra padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, aukciono vykdymo tvarką ir jos santykį su draudimo sutartimi, ieškovės, atsakovės ir aukciono laimėtojo veiksmus.
10. Tvirtina, kad aukciono rezultatas gali būti laikomas patikimu tik tada, kai jo būdu nustatyta transporto priemonės liekanų vertė yra faktiškai parduota aukciono laimėtojui, pasiūliusiam tokią liekanų kainą, nes tik tokiu būdu galima įsitikinti ir patikrinti kainos pasiūlymo realumą. Teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai laikė, kad aukciono rezultato patikimumą įrodo vien aukciono laimėtojo kainos pasiūlymas, kuris nebuvo realizuotas pirkimo - pardavimo sutartimi.
11. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino UAB (duomenys neskelbtini) pastangas, jog sandoris įvyktų, nors ir nedetalizavo, kokias konkrečiai protingas ir įmanomas pastangas bendrovė galėjo įdėti, nes pagal Taisyklių 9.8 punktą, aukciono paskelbimui draudėjo sutikimas nėra reikalingas. Byloje esantys ginčo šalių atstovų telefoninių pokalbių įrašai patvirtina, kad įmonė buvo aktyvi, nuolat skambino atsakovei, domėjosi dėl draudimo išmokos apskaičiavimo, išmokėjimo. Be to teigia, kad nebuvo supažindinta su aukciono vykdymo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliantė tvirtina, kad teismas nevertino atsakovės elgesio aukciono iniciavimo metu ir draudimo išmokos apskaičiavimo metu. Teismas sprendime tik abstrakčiai nurodo, kad atsakovė pateikė UAB (duomenys neskelbtini) informaciją apie įvykusį aukcioną, tačiau nevertino, kokio turinio ir kokybės informaciją atsakovė pateikė, kaip tai susiję su atsakovės pareiga visiškai atlyginti žalą. Be to, teismas neįvertino aukciono laimėtojo elgesio, kuris kelia rimtų abejonių aukciono rezultato patikimumu.
13. Teigia, jog ginčui ypatingą teisinę reikšmę turi Susitarimo 6.1 punktas, kuriame numatyta, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis su transporto priemonės pardavėju pasirašoma ir transporto priemonė perduodama aukciono laimėtojui per 15 kalendorinių dienų. Tačiau aukciono dalyvis nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis nepaisė numatyto termino, kodėl nelaukęs termino pabaigos, nedelsiant atsisakė sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Tvirtina, kad teismas nevertino aukciono organizavimo ir vykdymo tvarkos, kitų aplinkybių, keliančių abejonių aukciono patikimumu. Nurodo, kad atsakovė, privalėdama visiškai atlyginti padarytą žalą, pati iniciavusi transporto priemonės liekanų vertės nustatymo aukcioną, žinojo, kad liekanos nebuvo parduotos aukciono laimėtojui, todėl liekanų kainos pasiūlymas nelaikytinas patikimu liekanų vertės nustatymu ir, apskaičiuojant išmokėtiną draudimo išmoką, AB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės vadovautis aukciono būdu nustatyta liekanų verte, vien pasiūlymo pagrindu.
14. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ataskaita kaip įrodymu, parengtu tinkamai laikantis instrukcijos reikalavimų, nenurodė ataskaitos neatitikties instrukcijai, be jokio teisinio pagrindimo tiesiog hipotetiniu būdu aukciono būdą, kaip transporto priemonės liekanų vertės nustatymo būdą, vertino savaime turinčiu didesnį patikimumą.
15. Tvirtina, kad, susipažinusi su profesionalaus turto vertintojo pateikta ataskaita, ja pasitikėjo ir manė, jog joje nustatyta 12 690 Eur transporto priemonės liekanų vertė yra pagrįsta ir reali. Teisės aktai nenumato turto pardavimo būdų, todėl UAB (duomenys neskelbtini) neprivalėjo pardavinėti liekanų internetinio aukciono būdu ar kitu būdu. Teigia, kad bendrovė pati ieškojo transporto priemonės liekanų pirkėjo, iš kurių vienas pirkėjas derybų būdu nusipirko transporto priemonės liekanas už 12 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad bendrovę ir pirkėją būtų sieję bet kokio pobūdžio santykiai, todėl įvykęs pirkimo - pardavimo sandoris už kainą, artimą ataskaitoje nustatytai liekanų vertei, patvirtina, jog liekanos realizuotos už didžiausią įmanomą kainą.
16. Apeliantė tvirtina, kad Kasko draudimu apdraudė įvairias rizikas – įskaitant avariją, vagystę ir kt., todėl draudimo apsaugos galiojimo periodu atsakovė privalo atlyginti draudimo išmoką dėl kiekvieno draudiminio įvykio, buvusio draudimo apsaugos galiojimo periodu, neapsiribodama tik pirmuoju draudiminiu įvykiu. Teigia, kad Taisyklių 5.5.2 punkte nurodyta, jog draudimo sutartis pasibaigia, jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudžiamoji rizika išnyko. Tačiau ta aplinkybė, kad po autoįvykio buvo pavogtos autoįvykio metu nesugadintos transporto priemonės detalės, patvirtina, jog galimybė įvykti kitam draudžiamajam įvykiui – vagystei, draudžiamoji rizika neišnyko, yra užfiksuota transporto priemonės detalių vagystė, todėl laikytina, kad transporto priemonės BMW X6 pavogtų detalių atžvilgiu galiojo draudimo apsauga.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Nurodo, kad teismas, tinkamai kvalifikavo ir taikė sudarytos sutarties nuostatas, todėl sprendimas teisingas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nekeičiantys galutinio sprendimo esmės ir pagrįstumo. Teigia, kad ieškovė neįrodė, jog aukciono rezultatais dėl kažkokių priežasčių negalima vadovautis. Tvirtina, kad išmokos apskaičiavimą vykdė pagal sudarytos sutarties nuostatas, dėjo pastangas nustatyti tikrą ir teisingą draudimo išmokos dydį.
19. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktą turto vertintojo ataskaitą. Nurodo, kad draudimo bendrovėms turto vertintojo ataskaitos nėra privalomos. Be to, aukciono būdu nustatyta tikra ir konkretaus automobilio vertė yra objektyvesnė, nei teoriniu būdu atliktas vertintojo tyrimas, kai vertintojas subjektyviai vertina automobilio sveikas dalis ir jų kainą nuo visos automobilio kainos. Tvirtina, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog turto vertintojo skaičiavimų ir turto pardavimo kainų sutaptis netiesiogiai suponuoja, kad ieškovė tikėtinai besąlygiškai vadovavosi turto vertintojo išvada ir nesiekė turto parduoti kuo efektyviau.
20. Pritaria teismo išvadai, kad draudimo apsaugos galiojimo, nutrūkimo sąlygas nustato draudimo, o ne lizingo sutartis. Tvirtina, kad draudimo apsaugos galiojimas priklauso nuo to, ar transporto priemonė yra sunaikinta, ar ne. Pažymi, kad apeliantė sąmoningai Taisyklių 5.5.2 punkte necituoja skliausteliuose labai aiškiai išskirto pagrindo - transporto priemonės buvimo sunaikinta. Draudiko vertinimu toks ieškovės, kaip draudimo sutarties šalies, sutarties sudėtinės dalies (Taisyklių) nuostatų aiškinimas pažeidžia CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą sutartis aiškinti sąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
22. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei AB (duomenys neskelbtini) dėl draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-12-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdrausta savanoriškojo draudimo (Kasko) sutartimi. Transporto priemonės savininke įvykio metu buvo trečiasis asmuo UAB „L. L.“, o transporto priemone pagal finansinės nuomos sutartį naudojosi UAB (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sudarant draudimo sutartį, buvo sutarta, kad nuostolių dydį nustatys atsakovė AB (duomenys neskelbtini) (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau ir Taisyklės) 9.1 punktas).
24. Byloje nėra ginčo, kad sugadinto automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas, o atsakovė AB (duomenys neskelbtini) draudimo išmoką apskaičiavo kaip skirtumą tarp automobilio rinkos vertės ir automobilio liekanų vertės (20 647 Eur), kuri nustatyta pagal už automobilio liekanas pasiūlytą didžiausią kainą UAB „Eksporto vystymo grupė“ interneto svetainėje www.evgauto.lt rengtame aukcione bei pritaikiusi draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą. Nustatyta, kad apskaičiuota 22 753 Eur galutinė draudimo išmoka išmokėta naudos gavėjui ir priemonės savininkui – trečiajam asmeniui UAB „L. L.“. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-01-17 transporto priemonė buvo apvogta, tačiau šio įvykio atsakovė nepripažino draudžiamuoju ir atsisakė atlyginti patirtą žalą.
25. Apeliantė teigia, kad atsakovė netinkamai nustatė transporto priemonės likutinę vertę, nes aukciono rezultatai nėra patikimi, be to, atsakovė nepagrįstai teigia, kad vagystės atveju draudimo apsauga negaliojo.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aukcionas yra tinkamas ir galimas taikyti būdas transporto priemonės liekanų kainai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020), todėl, viena iš draudimo išmokos (žalos) dydžio įrodinėjimo priemonių gali būti aukciono būdu parduotų automobilio liekanų kaina.
27. Byloje esanti aukciono ataskaita patvirtina, kad interneto svetainėje www.evgauto.lt vyko aukcionas, kuriame už automobilį BMW X6 buvo pasiūlyta 20 647 Eur kaina. Byloje nėra ginčo, kad internetiniame aukcione didžiausią kainą už transporto priemonės liekanas pasiūlęs dalyvis T. I. susisiekė su ieškove dėl transporto priemonės įsigijimo, tačiau pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nes ieškovė nebuvo transporto priemonės savininke ir nuosavybės klausimas su trečiuoju asmeniu nebuvo išspręstas. Iš bylos duomenų matyti, kad aukciono laimėtojas turėjo realų ketinimą nusipirkti automobilio liekanas už pasiūlytą kainą, tačiau savo lūkesčio nerealizavo dėl aplinkybių, susijusių su transporto priemonės statusu, o ne dėl to, jog pakeitė savo sprendimą dėl pasiūlytos kainos. Pažymėtina, kad pagrindinį suinteresuotumą, jog transporto priemonė būtų parduota didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui, turėjo turėti būtent UAB (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų, kad bendrovė savalaikiai kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „L. L.“ dėl transporto priemonės pardavimo bendrovei, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl paminėto, sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė nedėjo pakankamų pastangų, jog susitartų su lizingo bendrove dėl automobilio nuosavybės klausimo, ar gautų leidimą parduoti automobilį aukciono laimėtojui.
28. Pagal UAB „Eksporto vystymo grupė“ su aukciono dalyviais pasirašomo susitarimo dėl dalyvavimo internetiniame aukcione tvarkos sąlygas (toliau – susitarimas) UAB „Eksporto vystymo grupė“ organizuojamuose internetiniuose aukcionuose dalyvauja tik registruoti vartotojai, pasirašę susitarimą, ir sumokėję 200 Eur dydžio pradinį įnašą (susitarimo 7.1 punktas). Pagal susitarimo 4.3 punktą aukciono laimėtoju tapęs dalyvis turi pareigą sudaryti su pardavėju transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Už šios pareigos nepagrįstą nevykdymą aukciono laimėtojui gali būti taikoma civilinė atsakomybė susitarimo 8 skirsnyje nustatytoje apimtyje. Šie duomenys patvirtina, kad ginčo aukcionas buvo organizuotas taip, jog jame galėjo dalyvauti tik registruoti asmenys, kurių tapatybės organizatoriui yra žinomos, ir kurie neturėjo teisės atšaukti savo pasiūlymo. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, aukciono dalyvių įsipareigojimus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aukciono rezultatas yra pakankamai patikimas duomuo, kuriuo vadovaujantis galima nustatyti ginčo transporto priemonės liekanų rinkos vertę. Aukcionas skelbtas viešai, vyko 2019-01-03 – 2019-01-07 laikotarpiu, jame galėjo varžytis tik registruoti ir atitinkamas prievoles prisiėmę asmenys. Taisyklių 9.8 punkte nurodyta, kad pardavimo sandorio nesudarymas nėra kliūtis vadovautis aukciono rezultatu. Be to, sprendimą, ar parduoti liekanas, ar ne, savo nuožiūra priima daikto savininkas, o ne draudikas, turintis pareigą tik tinkamai įvertinti žalos dydį. Apeliantės argumentai, kad atsakovė nesidomėjo, ar sandoris buvo sudarytas, nesiėmė veiksmų, jog transporto priemonė būtų parduota, atmestini, kaip nepagrįsti.
29. Atmestini apeliantės teiginiai, kad aukciono rezultatas gali būti laikomas patikimu tik tada, kai jo būdu nustatyta automobilio liekanų vertė yra faktiškai parduota aukciono laimėtojui, pasiūliusiam tokią liekanų kainą, nes tik tokiu būdu galima įsitikinti ir patikrinti kainos pasiūlymo realumą. Minėtą teiginį grindžia kasacinio teismo praktika, tačiau apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-19 nutartyje bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjamas draudimo išmokos dydžio nustatymo pagrįstumas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuojančias lex specialis normas, o šioje byloje nagrinėjamas draudimo išmokos dydžio nustatymas pagal šalių sudarytą savanoriškąją turto draudimo sutartį (sutartiniai santykiai).
30. Apeliantė UAB (duomenys neskelbtini) nurodo, kad pirmojo 2019-01-03 telefoninio pokalbio metu atsakovės atstovas neinformavo ieškovės apie planuojamą internetinį aukcioną. Su minėtais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Taisyklių 9.8 punkte numatyta, kad atsakovė turi teisę transporto priemonės liekanų vertę nustatyti internetinio aukciono būdu ir draudėjo sutikimas nėra reikalingas. Bylos duomenys (telefoniniai pokalbiai) patvirtina, kad ieškovei apie aplinkybę, jog transporto priemonės likutinė vertė bus nustatoma aukcione, turėjo tapti žinoma minėto pokalbio metu, nes atsakovė (draudikas) informavo ieškovės atstovą apie automobilio liekanų vertės nustatymą aukciono būdu, o vėlesnių pokalbių metu informavo ir apie aukciono rezultatus. Be to, atsakovė paaiškino, kad ieškovė ir trečiasis asmuo turi susitarti dėl transporto priemonės liekanų pardavimo aukciono laimėtojui, kad aukciono laimėtojas nori pirkti transporto priemonę.
31. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino, kad aukciono laimėtojas ypatingai skubiai nusprendė atsisakyti sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, vien sužinojęs faktą, kad bendrovė nėra transporto priemonės savininkė, kas suteikia pagrindą abejoti aukciono patikimumu. Tačiau aukciono laimėtojo T. I. ketinimų tikrumą patvirtina pirmosios instancijos teisme jo, kaip liudytojo, duoti parodymai. Aukciono laimėtojas patvirtino, kad dalyvavo aukcione bei sužinojo, jog asmuo, kurio kontaktai jam perduoti, nėra atsiskaitęs su lizingo bendrove, nėra turto savininkas ir neturi teisinės galimybės perleisti turto nuosavybės teisių, todėl pirkti automobilio liekamas buvo atsisakyta. Liudytojo parodymų tikrumu abejoti nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs, derantys su kitomis byloje esančiomis aplinkybėmis. Tai, kad liudytojas yra dalyvavęs eilėje automobilių liekanų aukcionų ir juos laimėjęs, bei pagal pasiūlytą didžiausią sumą automobilių liekanas ne kartą įsigijęs, leidžia daryti išvadą, kad aukciono laimėtojas turi sukaupęs patirtį šioje srityje ir siūlė realią, rinkos kainas atitinkančią sumą už automobilio liekanas. Konstatuoti, kad aukciono laimėtojui nepakako duomenų, kurie buvo skelbiami aukciono platformoje, todėl buvo siūloma nereali kaina, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, aukcione dalyvavo 13 dalyvių, kuriems pateiktos informacijos taip pat pakako, kad jie varžytųsi ir siektų įsigyti transporto priemonės BMW X6 liekanas. Aukciono dalyvis (liudytojas) pasinaudojo teise atsisakyti sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, nepažeidęs sutartyje nurodyto maksimalaus 15 kalendorinių dienų termino, o apeliantės teiginys, kad buvo atsisakyta „ypatingai skubiai“, vėliau aukciono dalyvis neatsiliepė į skambučius, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti aukciono rezultatų patikimumu.
32. Nesutikdama su aukcione pasiūlytu kainos dydžiu UAB (duomenys neskelbtini) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pateiktos turto vertintojo ataskaitos ir ataskaitą, kaip netinkamą įrodymą, atmetė tik todėl, kad teismui aukciono būdas atrodė patikimesnis. Byloje esančioje viešosios įstaigos „Nepriklausomų draudimo ekspertų“ 2019-02-22 parengtoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimo 12 690 Eur. Taigi tarp vertintojo nustatytos likutinės transporto priemonės vertės ir aukcione pasiūlytos didžiausios kainos yra didelis skirtumas (20 647 Eur/12 690 Eur). Turto vertintojo išvada dėl žalos dydžio taip pat kaip ir aukciono rezultatai yra viena iš priemonių, kuria vadovaujantis nustatomas žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo turto vertintojo ataskaitoje esančią informaciją, įvardijo konkrečius argumentus, kodėl ieškovės pateikta turto vertintojo ataskaita nenuginčija atsakovės aukciono būdu apskaičiuotos automobilio liekanų vertės dydžio ir minėtai teismo išvadai teisėjų kolegija pritaria.
33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino turto vertintojo ataskaitą, kuri laikytina tik kaip vienu iš įrodymų ir pagrįstai konstatavo, kad turto vertintojo išvada nepaneigia aukciono rezultatų dėl likutinės transporto priemonės kainos. Įvertintina, kad atsakovei, kaip draudimo bendrovei, turto vertintojo ataskaitos nėra privalomos. Be to, vertintojas turto likutinę vertę apskaičiavo vadovaudamasis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymo Nr. 120/101 nuostatomis. Toks vertinimo būdas nėra tikslus, nes juo nustatoma tik teorinė ir neindividualizuota transporto priemonės liekanų vertė, todėl aukcionai laikomi patikimesniais ir tiksliau nustatančiais konkrečių liekanų kainą.
34. Iš byloje esančių įrodymų apie aukciono vykdymo organizavimą bei tvarką yra pagrindas daryti išvadą, kad aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina automobilių liekanų pardavimą už didžiausią įmanomą kainą. Byloje esanti informacija leidžia daryti išvadą, kad teikiami duomenys apie transporto priemonę yra laikytini pakankamais, jog aukciono dalyviai galėtų tinkamai įvertintų siūlomų parduoti automobilių liekanų vertę ir pasiūlytų už jas labiausiai šią vertę atitinkančią kainą, todėl pasibaigusio aukciono ataskaitoje nurodyta kaina pripažintina atitinkančia realią automobilio liekanų vertę. Dėl paminėto darytina išvada, kad atsakovė, išmokėdama trečiajam asmeniui 22 753 Eur draudimo išmoką, kompensavo padarytą žalą.
35. Apeliantė UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su teismo vertinimu, kad suradusi automobilio liekanų pirkėją, nerealizavo savo turto už didžiausią įmanomą kainą. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir pirkėją būtų sieję bet kokio pobūdžio santykiai, todėl įvykęs pirkimo - pardavimo sandoris už kainą, artimą ataskaitoje nustatytai liekanų vertei, patvirtina, jog liekanos realizuotos už didžiausią įmanomą kainą.
36. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonę pardavė pirmam asmeniui, į kurį kreipėsi pati, todėl darytina išvada, kad apeliantė pasirinko tokį transporto priemonės pardavimo būdą, kuris negali atspindėti realios paklausos rinkoje padėties ir nusverti aukciono rezultato patikimumo, nes reali pirkėjų paieška nebuvo vykdoma, nesiekta automobilio liekanas parduoti brangiau, patalpinus skelbimą į viešus pardavimo portalus. Aplinkybė, kad transporto priemonę UAB (duomenys neskelbtini) pardavė už kainą, kuri iš esmės atitinka apskaičiuotą turto vertintojo likutinę vertę, savaime nepatvirtina vertintojo išvados bei neįrodo, jog transporto priemonės likučiai buvo realizuoti už didžiausią galimą gauti kainą. Dėl paminėto, pritartina teismo išvadai, kad turto vertintojo skaičiavimų ir turto pardavimo kainų sutaptis leidžia daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikėtinai besąlygiškai vadovavosi turto vertintojo išvada, nesiekė turto parduoti kuo efektyviau ir tai objektyviai negali atspindėti realios paklausos padėties.
37. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad įvykusi automobilio detalių vagystė nelaikytina draudiminiu įvykiu. Nesutikimą grindžia Taisyklių 5.5.2 punktu bei teiginiu, kad atsakovė atskiru pranešimu neinformavo UAB (duomenys neskelbtini) ir (ar) trečiojo asmens apie draudimo sutarties pabaigą.
38. Taisyklių 5.5.2 punkte nustatyta, kad draudimo sutartis pasibaigia, jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudžiamoji rizika išnyko (transporto priemonė buvo sunaikinta, prarasta ir pan., nepriklausomai nuo to, ar tai įvyko dėl draudžiamojo įvykio, ar dėl nedraudžiamojo). P. T. 1.22 punktą transporto priemonė laikoma sunaikinta, jeigu jos remontas negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslingas. Nustatyta, kad po 2018-12-17 eismo įvykio, kuris pripažintas draudžiamuoju, buvo konstatuota, kad ginčo transporto priemonę remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, kas reiškia, kad buvo pripažinta, jog transporto priemonė atitinka Taisyklių 5.5.2 ir 1.22 punktuose nustatytus sunaikintos transporto priemonės požymius. Todėl pagrįstais laikytini atsakovės teiginiai, kad vagystės metu (2019-01-17), t. y. praėjus mėnesiui po eismo įvykio, draudimo sutartis buvo pasibaigusi, o tuo pačiu ir transporto priemonei teikta draudimo apsauga. Aplinkybė, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atskiru pranešimu neinformavo UAB (duomenys neskelbtini) ir (ar) trečiojo asmens apie draudimo sutarties pabaigą, nelaikytina esmine aplinkybe. Pažymėtina, kad trečiojo asmens veiksmai neturi ryšio su draudimo sutarties galiojimo klausimais, kurie reglamentuoti Taisyklėse, nes draudimo apsaugos galiojimo, nutrūkimo sąlygas nustato draudimo, o ne lizingo sutartis.
39. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei.
40. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime detaliai atskleidė šalių įrodinėjimo pareigos turinį. Pažymėtina, kad tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti, pagal vidinį savo įsitikinimą (pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu), šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, ir pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).
41. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), nes pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumą, o vien aplinkybė, jog padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
42. Kiti neaptarti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinės bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
43. Dėl aukščiau paminėtų motyvų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės UAB (duomenys neskelbtini) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovė neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.