Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nuteistojo D. S. prašymai buvo patenkinti iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad:

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2097-1223/2025 D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant 30 parų arešto bausmę. Į paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 10 d. 23.20 val. iki 2025 m. kovo 11 d. 8.19 val. išbūta viena diena, laikant, kad likusi neatlikta arešto bausmės dalis yra 29 paros. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 28 d.;

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2020-1078/2025 D. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), jam paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant D. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi sveikatos gydymo įstaigose, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 30 d.;

1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1651-1201/2025 D. S. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. birželio 4 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti D. S. prašymai subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d., 2025 m. gegužės 9 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiais D. S. paskirtas bausmes ir atidėti subendrintos bausmės vykdymą, atsižvelgiant į tai, kad jis išlaiko mažametę dukrą, turi nuomojamą butą, stabilų darbą, tik būdamas laisvėje galėtų pilnai atlyginti padarytą žalą, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau pradėjo mokėti dalimis. Savo gyvenimo klaidas suprato, dėl to labai gailisi.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartimi D. S. prašymai patenkinti iš dalies. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d., 2025 m. gegužės 9 d., 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiais D. S. paskirtos bausmės, prie vienos iš griežtesnių bausmių pridedant dalį švelnesnių bausmių ir D. S. buvo paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d., 2025 m. gegužės 9 d., 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžius ir jais įskaityti laikotarpiai. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. S. sulaikymo dienos.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo D. S. skundu ir skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, patikrinęs skundžiamos žemesniojo teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartis yra priimta nepadarius jokių procesinių pažeidimų ar teisės taikymo klaidų.

7. Iš skundo aukštesniajam teismui matyti, jog nuteistasis iš esmės neginčija jam paskirtos galutinės subendrintos 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau nesutinka su teismo sprendimu jo atžvilgiu netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Įvertinus tai, aukštesnysis teismas nepasisako dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d., 2025 m. gegužės 9 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiais nuteistajam D. S. paskirtų bausmių subendrinimo ir skundą nagrinėja tik dėl žemesniojo teismo sprendimo nuteistajam netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

8. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistajam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-697/2024). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, taip pat ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, paties nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, taip pat nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, ar asmuo savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie, taip pat ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

10. Taip pat yra pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui arba ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, tačiau ir bendrąją prevenciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-697/2024).

11. Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad D. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu – už pasikėsinimą padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu – už dviejų nesunkių nusikaltimų ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymą; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu – už pasikėsinimą padaryti vieną nesunkų nusikaltimą. Visos jo padarytos (pasikėsintos padaryti) nusikalstamos veikos buvo susijusios su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalys). Taip pat pastebėtina, kad pirmiau nurodyti jo atžvilgiu priimti teismų procesiniai sprendimai nėra pirmieji, kadangi D. S. praeityje Lietuvoje teistas ne vieną kartą, pirmą kartą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Kaip yra matyti iš pirmiau išvardintų apkaltinamųjų nuosprendžių, D. S. visais atvejais pripažino savo kaltę (dėl ko jo atžvilgiu buvo taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos), o savo pasirinkimą grobti svetimą turtą teisino sunkia finansine padėtimi ir būtinybe rūpintis vaiku. Vis dėlto pastebėtina, kad skunde aukštesniajam teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis nuteistasis grindžia galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, yra analogiškos aplinkybėms, kurios egzistavo jo atžvilgiu priimant pirmiau išvardintus nuosprendžius, t. y. turimi darbo santykiai, rūpinimasis savo vaiku, finansiniai įsipareigojimai, tačiau jos nebuvo pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, taigi nėra ir pagrindo neabejotinai konstatuoti, jog jų užteks BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, visos šios skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos žemesniojo teismo, kuris bendrindamas bausmes, parinko minimalius pridedamų bausmių dydžius, taip sušvelnindamas nuteistojo padėtį.

12. Taip pat pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas D. S. atžvilgiu jau buvo taikomas ne kartą: 1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu D. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams. Vis dėlto, matyti, kad teismo jam suteikto pasitikėjimo nuteistasis nevertino, toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, dėl to sutiktina su vertinimu, kad jis turi prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes, net jei jos yra jam nepriimtinos ar nepatogios. Nuteistojo teiginiai apie pasiryžimą keistis ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų iš esmės neparemti jokiais objektyviais duomenimis, o atsižvelgus į D. S. atžvilgiu priimtus ankstesnius nuosprendžius – yra deklaratyvaus pobūdžio, kuriais nėra pagrindo pasitikėti, vertinant šiuos teiginius kaip tiesiogiai prieštaraujančius realiam nuteistojo pasirinktam elgesio modeliui bei įstatyminių draudimų nesilaikymui praeityje.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytą, skundžiama žemesniojo teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartis vertintina teisėta ir pagrįsta, nes nuteistojo prašymai buvo išspręsti išsamiai įvertinus nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, atsižvelgus į nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, dėl ko buvo priimtas sprendimas subendrinus skirtingais nuosprendžiais D. S. paskirtas bausmes pakartotinai netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu. Dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti D. S. skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.