Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-05 · Administracinė byla Nr. eI-1102-566/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-05
Bylos Nr.
eI-1102-566/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03061-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Diana Butrimienė (pirm.)
Atsakovas
D. J.
Pareiškėjas
Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1102-566/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03061-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Diana Butrimienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei D. J. dėl rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės D. J. pareiškėjos naudai 896,07 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

2. Pareiškėja prašyme nurodo, kad 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės ir Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, bei Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai (toliau 2009 m. Rinkliavos nuostatai). Patvirtinusi 2009 m. Rinkliavos nuostatus, Pareiškėja nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti, šiuo metu galiojantys Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2016 m. Rinkliavos nuostatai). Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą Rinkliavą, apskaičiuota atsižvelgiant į jos valdomą nekilnojamojo turto objektą. Nurodo, kad, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovei pateikti pranešimai, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovė savo prievolės nevykdė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad iš dalies sutinka su priskaičiuota rinkliavos suma. Pažymi, kad atsakovė ir jos vaikai iki 2020 m. negyveno adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja turėtų būti atleista nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo. Atsakovė pažymi, kad teismas turėtų taikyti 3 metų senaties terminą rinkliavos sumos apskaičiavimui.

5. Atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su vaikais nuo 2006 m iki 2020 m. gyveno (duomenys neskelbtini), vaikai lankė mokymo įstaigas, pareiškėja taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai neturėtų būti taikomas mokestis už šį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 896,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

7. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovei priklauso nekilnojamojo turto objekto (gyvenamojo namo) 3/5 dalys, adresu (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 439,31 kv. m. Iš byloje pateiktų informacinių mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 896,07 Eur (už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. – 46,33 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2012 m. birželio 19 d., už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 69,51 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2013 m. vasario 4 d., už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.– 69,51 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2014 m. vasario 11 d., už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 78,78 Eur, apskaičiuota ir pranešimai išsiųsti 2015 m. kovo 20 d. bei 2015 m. liepos 27 d., už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 88,56 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2016 m. kovo 3 d., už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 103,50 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2017 m. balandžio 6 d., už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 103,50 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2018 m. kovo 29 d., už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 103,50 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2019 m. kovo 13 d., už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31d. – 103,50 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2020 m. vasario 24 d., už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 103,50 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2021 m. vasario 13 d., už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. – 25,88 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2022 m. sausio 20 d.). Nustatyta, kad pareiškėja atsakovei išsiuntė 2017 m. kovo 8 d. raginimą sumokėti įsiskolinimą Nr. 975, 2019 m. lapkričio 15 d. raginimą sumokėti įsiskolinimą VRSA-1914533, 2020 m rugsėjo 7 d. raginimą sumokėti įsiskolinimą VRSA-1922785, kuriais informavo atsakovę apie pareigą sumokėti r vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pranešimai apie vietinę rinkliavą buvo siunčiami atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

9. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

10. Pagal Rinkliavų įstatymo 3 straipsnį, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

12. Vilniaus rajono savivaldybės tarybai patvrtinus 2009 m. Rinkliavos nuostatus ir 2016 m. Rinkliavos nuostatus, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamu atveju atsakovas atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, nes ji nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklauso 3/5 dalys patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad už ginčo laikotarpį atsakovė nesumokėjo pareiškėjai 896,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovei mokėjimo pranešimai ir priminimai apie skolą buvo siųsti jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovė savo prievolės nevykdė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėja turi prievolę atsiskaityti su pareiškėja.

14. Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

16. MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau ir – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

17. Pareiškėjos pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovei 896,07 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. buvo apskaičiuota 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. vasario 4 d., 2014 m. vasario 11 d., 2015 m. kovo 20 d. bei 2015 m. liepos 27 d., 2016 m. kovo 3 d., 2017 m. balandžio 6 d., 2018 m. kovo 29 d., 2019 m. kovo 13 d., 2020 m. vasario 24 d., 2021 m. vasario 13 d., 2022 m. sausio 20 d. informaciniais pranešimais. Atsakovei taip pat buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo (2017 m. kovo 8 d. raginimas sumokėti įsiskolinimą Nr. 975, 2019 m. lapkričio 15 d. raginimas sumokėti įsiskolinimą VRSA-1914533, 2020 m rugsėjo 7 d. raginimas sumokėti įsiskolinimą VRSA-1922785). Darytina išvada, kad atsakovei vietinė rinkliava buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

18. Aplinkybė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2022 m. liepos 26 d., neturi jokios teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-601-442/2021).

19. MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Atsižvelgiant į minėta teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja praleido terminą išieškoti 352,69 Eur mokestį ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

20. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar su pareiškėja atsiskaitė, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, pareiškėjos naudai iš atsakovės D. J. priteistinas 543,38 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

21. Atsakovė prašo priteisti 420,00 Eur atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

22. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas patenkintas iš dalies (patenkinta 60,70 proc. reikalavimų), todėl šiuo atveju atsakovė turi teisę į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymą ir sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23-01-01, iš kurių matyti, kad atsakovė patyrė 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios priteistinos sumos, todėl, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei iš pareiškėjos priteisina 165,06 Eur (420,00 Eur*39,30 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188708224, iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 543,38 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 38 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188708224, 165,06 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir 06 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Diana Butrimienė