- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- 1-959-927/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57397-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- A.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. (A.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kazachstano pilietis, korėjietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, besiverčiantis individualia veikla, administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2018 m. lapkričio 20 d. apie 19.15 val., namo, esančio Markiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kieme, panaudojo fizinį smurtą prieš D. K., tai yra laikydamas dešinėje rankoje tuščią stiklinį alaus butelį, tyčia sudavė D. K. vieną smūgį į veidą, tuo padarė nukentėjusiajam D. K. pjautinę žaizdą riboje tarp kairiojo žando ir viršutinės lūpos, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. T. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad incidentas įvyko tamsiu paros metu, nukentėjusysis atėjo į jo kiemą, tuo metu jis buvo lauke prie durų. Eidamas pro šalį, paėmė butelį, pagalvojo, kad tai kaimynas, su kuriuo konfliktavo. Buvo tamsu, nesuprato, kas buvo kieme, sudavė vieną kartą nukentėjusiajam per galvą. Nukentėjusysis iškarto nubėgo pas kaimynus, kur jie, tikriausiai, gėrė. Sužalojimų nematė, tik iš policijos sužinojo, kad šį sužalojo. Vėliau nuėjo atsiprašyti, paaiškino, kad susipainiojo. Įvykio metu buvo blaivus. Policija atvažiavo iškarto po įvykio. Galisi dėl nusikaltimo. Žalą ligonių kasoms atlygino. Su civiliniu ieškiniu nesutinka dėl sumos, jo mėnesinės pajamos – 600 eurų, negali pasakyti, per kiek laiko galėtų atlyginti žalą. Dėl atlygintinos žalos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra (b.l. 102 – 103).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo A. T. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
- nukentėjusio D. K. protokolu – pareiškimu bei jo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad jis 2018-11-20 apie 19 val. ieškojo, kas jį galėtų pavežti iki artimiausios parduotuvės. Užėjo pas pažįstamą vardu Aleksandras, kuris nurodė, jog yra neblaivus ir pasiūlė ieškoti pagalbos pas kitus kaimynus. Jam pasibeldus, duris atidarė moteris, kuri sutiko jį pavežti iki parduotuvės. Stovint priešais tą moterį, pajuto, kad jam iš dešinės kažkas artėja ir pasukęs galvą į dešinę pusę, gavo smūgį per kairę veido pusę. Pajuto didelį fizinį skausmą, juto, kad iš burnos bėga kraujas, o visur ant veido ir burnoje pilna stiklo šukių. Tada nubėgo pas kaimyną A., kuris iškvietė greitąją pagalbą, o vėliau kreipėsi į Žalgirio kliniką. A. jam pasakė, jog matė kaip kaimynas A. T. jam buteliu sudavė į veidą. Jam padaryta moralinė žala, kurią vertina 1000 eur. Jis patyrė fizinį skausmą, stresą, neigiamas pasekmes jaučia iki šiol, jam ant veido liko randas, kairės pusės nejaučia iki šiol. Dėl žalos dydžio galutinai palieka spręsti teismui (b.l. 4-5; 16, 37, );
- liudytojos J. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. lapkričio 20 d. apie 19.00 val., būdama savo bute išgirdo, kad kažkas beldžiasi į įėjimo duris. Kadangi laukė savo vyro A. T., nieko negalvodama atidarė duris. Lauke prie durų stovėjo jai iš matymo pažįstamas vaikinas. Matė, kad jis gyvena vagonėlyje netoli jų namų. Vaikinas buvo girtas, todėl ką jis šnekėjo, nesuprato. Pasakė jam pasitraukti, nes netrukus ateis jos vyras Arturas. Tuo metu pasirodė ir Arturas, kuris priėjęs prie vaikino, nieko nesakydamas, sudavė jam į veidą. Vaikinas rankomis užsidengė savo veidą ir nuėjo link kaimynų S. Po smūgio pajuto alaus kvapą, taip pat prie durų ant žemės matė stiklo šukes. Suprato, kad vyras sudavė vaikinui alaus buteliu. Iš vyro žodžių žino, kad jis pasielgė taip, nes galvojo, kad kažkas svetimas laužiasi į jų butą. Kitą dieną vyras sutikęs nukentėjusįjį vaikiną, jo atsiprašė (b. l. 41);
- liudytojo A. S. (A. S.), gim. 1959 m., parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. lapkričio 20 d. apie 19.00 val. pas jį atėjo pažįstamas vaikinas D., kuris yra iš Ukmergės, bet šiuo metu dirba Vilniaus r., ir gyvena vagonėlyje netoli jų. D. paprašė pavežti jį į parduotuvę, kadangi buvo išgėręs alaus, pasakė, kad važiuoti negali ir pasiūlė nueiti paprašyti kaimynės J. T.. Netrukus namo įbėgo jo sūnus A. ir pasakė, kad kaimynas A. T. sumušė D.. Sūnus pasakė jam kviesti policiją. Išėjęs į koridorių pamatė Darių, jo veidas buvo kruvinas. D. pasakė, kad A. buteliu nuo alaus sudavė jam į veidą. Dėl ko viskas taip įvyko, nežino. Apie įvykį pranešė pagalbos telefonu Nr. 112 (b. l. 45);
- liudytojo A. S. (A. S.), gim. 1986 m., parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. lapkričio 20 d. apie 19.00 val. pas jį atėjo pažįstamas D. K., kuris gyvena netoli vagonėlyje. Darius paprašė pavežti jį į parduotuvę. Kadangi jis ir jo tėvas A. buvo išgėrę alaus, pasakė, kad niekur nevažiuos. Tėvas pasiūlė jam nueiti pas kaimynę J. T. ir paprašyti jos, kad pavežtų jį į parduotuvę. Jis kartu su Dariumi išėjo į lauką, buvo tamsu. Jis liko stovėti prie verandos, o D. nuėjo pas kaimynus T. Įėjimas į jų butą yra maždaug 7-8 m., nuo jo buto. Darius pasibeldė į T. buto duris, kurias atidarė Jolita. Girdėjo, kaip Darius prašė jos pavežti, Jolita sutiko, sakydama, kad turi apsirengti ir tada galės važiuoti. Tuo metu iš už namo kampo išėjo A. T. ir nieko nesakydamas alaus buteliu sudavė Dariui į veidą. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Jolita ir Arturas iškarto įbėgo į savo namą ir užsirakino. Jis nubėgo pas tėvą ir pasakė, kad kviestų policiją ir greitąją pagalbą. Netrukus į butą atėjo Darius, jo visas veidas buvo kruvinas. Tą vakarą Darius buvo išgėręs, bet kalbėdamas su Jolita, elgėsi ramiai (b. l. 47);
- įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėtomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Vilniaus r., Avižienių sen., Markiškių k. Apžiūros objektas - kiemas. Apžiūrint įvykio vietą, jokių grumtynių pėdsakų ar tyrimui reikšmingų objektų neaptikta (b. l. 11-14);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Rasos Gaidienės specialisto išvada Nr. G 4353 /2018 (01) kuria užfiksuota, kad D. K. nustatyta kiauryminė pjautinė žaizda kairiame žande. Sužalojimas padarytas aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui, tačiau yra pasiekiamas D. K. ranka. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie konkretaus žalojusio daikto (įrankio) individualias savybes, neužsifiksavo. Sužalojimas pagal savo pobūdį vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31-32);
- VT MT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė atsakydama į klausimą, kodėl pateiktuose VšĮ VUL ŽK dokumentuose diagnozė yra nurodyta pjautinė viršutinės lūpos žaizda, o pateiktos išvados Nr. G 4353/2018 (01) pirmame punkte nurodyta, kad D. K. padaryta kiauryminė pjautinė žaizda kairiame žande parodė, kad apžiūrint D. K. VTMT Vilniaus skyriuje 2018-12-05 09:10 val. buvo matyti viršutinės lūpos gleivinėje, II-IV-o dantų iš kairės projekcijose ir kairio žando gleivinėje 5-6-o dantų sukandimo linijoje balkšvi, susisiekiantys priekyje 0,6 cm ir 1,5 cm ilgio randai. Kairiame žande, nosies/lūpos raukšlės srityje, siekiantis kairį lūpos kampą, lenktos formos į vidurinę liniją atvirais galais, 4 cm ilgio, rausvas, kietokos konstrukcijos, platokas, vietomis pasidengęs baigiančiais atsidalinti gelsvais šašais, randas. Kadangi, kaip nurodoma aukščiau, rando vieta yra nosies – lūpos raukšlės sritis, tiksliausia būtų teigti, kad kiauryminė žaizda padaryta nosies - lūpos raukšlės srityje, t. y. riboje tarp žando ir viršutinės lūpos. Šią zoną galima priskirti tiek viršutinei lūpai, tiek žandui. Nori patikslinti, kad sveikatos sutrikdymo mastas dėl to nesikeičia, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 70-71);
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus V. M. rašte užfiksuota, kad remiantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, D. K. dėl sveikatos sutrikdymo (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-57397-18) gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF ) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 50,52 Eur. Kadangi PSDF biudžetui padaryta turtinė žala yra atlyginta, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-57397-18 civilinio ieškinio nereikš (b. l. 34);
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. T. namo kieme panaudojo fizinį smurtą prieš D. K., tai yra laikydamas dešinėje rankoje tuščią stiklinį alaus butelį, tyčia sudavė D. K. smūgį į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. K. pjautinę žaizdą riboje tarp kairiojo žando ir viršutinės lūpos, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šias išvadas daro įvertindamas kaltinamojo A. T. parodymus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kurie tarpusavyje sutampa ir vieni kitus papildo.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamas A. T. panaudojo fizinį smurtą prieš D. K., o būtent tyčia buteliu D. K. sudavė vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą veido srityje, sužalojimą, vertinamą, kurį specialistas įvertino nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, kaip minėta, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. T. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes A. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiam padarytus sužalojimus ir jų liekamąsias pasekmes (liko randas, nejaučia kairės veido pusės), į kaltinamojo asmenybę, kuris verčiasi individualia veikla, vedęs, augina mažamečius vaikus, neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 61-62), todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina 1/3 dalimi.
Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę mano, jog tikslinga A. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – įpareigoti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjęs D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atgynimo (b. l. 39).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nežymius sveikatos sutrikdymus, priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 100 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-222/2016, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-430-895/2017, Nr. 2K-220-689/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-387-497/2017, Nr. 1A-128-209/2017; Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-16-195/2018, Nr. 1A-250-497/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, liko randas ant veido, šiuo metu nejaučia kairės veido pusės, teko ilgai gydytis dėl ko patyrė nepatogumus. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nors nukentėjusiam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau yra liekamieji reiškiniai t. y. randas ant veido, nukentėjusiojo teigimu, jis iki šiol nejaučia veido kairės pusės, nors kramtyti gali. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajam D. K. iš kaltinamojo priteistina neturtinės žalos suma mažintina ir priteistina 800 eurų neturinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. (A.) T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš A. (A.) T. nukentėjusiojo naudai 800 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.