Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas grąžinti iš pataisos namuose esančios jo asmeninės sąskaitos nuskaičiuotas pinigines lėšas bei žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/18/00950, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5637-889/2018 dėl 2 799,01 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. Z. išieškotojai AB SEB bankui. 2018 m. liepos 17 d. raginimu Nr. S-18-21461, 2018 m. liepos 27 d. raginimu Nr. S-18-172-5240 skolininkas ragintas per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 2 799,01 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas bei 80,51 Eur vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkui išaiškinta, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas.

13. Taip pat nustatyta, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje. 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S19-1339 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininkui (pareiškėjui) priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje – areštavo 2 799,01 Eur skolos, 146,97 Eur palūkanų ir 542,47 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 3 488,45 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nustačius skolininko turto masę, remdamasis kasacinio teismo praktika bei CPK 611, 733–743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios MMA, patvarkymą pateikė vykdyti Šiaulių tardymo izoliatoriui. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos įstaiga antstolio patvarkymą vykdė – nuo 2019 m. gegužės mėn. atliko išskaitas iš skolininko pajamų ir šias lėšas pervesdavo antstoliui, kuris jas skirstė.

14. 2021 m. kovo 25 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio J. P. 2019 m. sausio 14 d. patvarkymo Nr. S19-1339 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdymo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4595-328/2021 pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-713-826/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – įpareigojo antstolį J. P. informuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją apie tai, kad vykdant antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S19-1339, atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą iš pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio iki šių piniginių lėšų pervedimo į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, iš likusios pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio dalies, kuri pervedama į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos pakartotinai neatliekamos. 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S21-3236 antstolis minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį įvykdė.

15. Akcentuotina, jog Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-713-826/2021 nustatė, jog: „iš byloje pateikto apelianto pinigų apskaitos žiniaraščio, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, kad į apelianto asmeninę Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą kiekvieną mėnesį buvo mokamas apeliantui priklausantis 107,07 Eur darbo užmokestis, iš kurio buvo išskaitoma ir antstoliams J. P. bei R. V. pervedama po 16 Eur kiekvienam, taip pat pervedama po 70 Eur piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų – I. Z., iš šios sumos buvo išskaitoma ir antstoliams J. P. bei R. V. pervedama po 10,50 Eur kiekvienam. Taigi, vykdydamas antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą, Šiaulių tardymo izoliatorius iš piniginių lėšų, patenkančių į apelianto asmeninę sąskaitą, vykdydavo 30 proc. dydžio išskaitas“.

16. Taip pat minėta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi konstatuota, jog: „Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiskaitymo už 2020 m. spalio mėn. lapelio duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo apskaičiuota 218,52 Eur darbo užmokesčio, iš kurio išskaičiuota 38,24 Eur į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą, 7,65 Eur už neliečiamą sąskaitos dalį ir 65,56 Eur išlaikymo („alimentai“)“. Taigi iš apeliantui į jo asmeninę Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą pervesto 107,07 Eur darbo užmokesčio išskaitos pagal CPK 736 straipsnį jau yra atliktos, t. y. iš apelianto jau išieškota 30 proc. jo darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad Šiaulių tardymo izoliatorius iš pareiškėjui pervesto 107,07 Eur darbo užmokesčio atlikdamas papildomą 10,50 Eur išskaitą, kurią perveda antstoliui J. P., išieškojimą iš apelianto darbo užmokesčio atlieka du kartus, taip atlikdamas didesnio dydžio išskaitas nei numatyta CPK 736 straipsnyje.

17. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės reikalauja grąžinti nuskaičiuotas pinigines lėšas nuo darbo užmokesčio, nesiekiančio MMA, nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn., tačiau toks apelianto reikalavimas šiuo konkrečiu atveju netenkintinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškotų sumų paskirstymas yra vientiso vykdymo proceso baigiamoji stadija. Pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą. Kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti, t. y. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos, vykdymo procesas nėra baigtas. Pinigai, kaip tokie, yra civilinių teisių objektas. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2019 m. sausio 14 d. patvarkymas Nr. S19-1339 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurio pagrindu buvo išieškotos lėšos, nėra pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Akcentuotina ir tai, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje išieškotų lėšų nėra, jos paskirstytos antstolio patvarkymais (v. b. l. 91–178).

18. CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo. Kita vertus, remiantis kasacinio teismo praktika, išieškotojai pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Šuo atveju konstatuotina, jog, esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, t. y. teisėtam išieškojimo AB SEB banko naudai pagrindui, ir, pareiškėjo vertinimu, išieškotojai pervestos didesnio dydžio išskaitų nei numatyta CPK 736 straipsnyje sumos, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl atliktų išskaitymų grąžinimo pareiškėjo valdymui. Tai reiškia, jog pareiškėjo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti įrodymus

19. 2022 m. sausio 24 d. teisme gautas pareiškėjo atsiliepimas į atskirąjį skundą (apeliacinės instancijos teismas minėtą atsiliepimą laiko rašytiniais paaiškinimais), kuriuo pareiškėjas iš esmės prašo išreikalauti iš suinteresuoto asmens kiek laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio iki 2021 m. kovo mėnesių suinteresuotas asmuo gavo pakartotinų išmokų atskaitymų iš pareiškėjo pagal CPK 736 straipsnį. Taip pat prašė nustatyti visas suinteresuoto asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas netenkina šių pareiškėjo prašymų.

20. Šiuo atveju sutiktina su suinteresuoto asmens antstolio J. P. 2022 m. vasario 2 d. Pareiškime dėl nuomonės pateikimo nurodytais argumentais, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nuo 2019 metų gegužės 7 d. iki 2021 metų kovo 26 d. į antstolio depozitinę sąskaitą 44 momentiniais kredito pervedimais įvairiomis kiekviename pervedime nurodytomis sumomis pervedė iš viso 564,69 Eur. Visų 44 momentinių kredito pervedimų kopijos yra pridėtos prie vykdomosios bylos Nr. 0172/18/00950, o vykdomoji byla pateikta teismui susipažinti, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti prašymo išreikalauti iš suinteresuoto asmens, kiek laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio iki 2021 m. kovo mėnesių suinteresuotas asmuo gavo pakartotinų išmokų atskaitymų iš pareiškėjo pagal CPK 736 straipsnį.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės tiek dėl grąžintinų pinigų, tiek dėl žalos atlyginimo galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, todėl prašymas nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas netenkintinas.

22. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

25. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 120 Eur. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2021 m. gruodžio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 19‑2021 bei 2021 m. gruodžio 23 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad suinteresuotas asmuo sumokėjo advokatui 120 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens antstolio J. P. interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdžiai yra priešingi, nes pareiškėjas siekia išieškotų pinigų sugrąžinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkintas, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti suinteresuoto asmens antstolio J. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens antstolio J. P. prašoma priteisti 120 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P. iš pareiškėjo J. Z. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.