- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2A-1045-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01233-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-201-1138/2025 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinės bendrovės „Julisa“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-240521-00054 (toliau – aktas) ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-240523-00055 (toliau – nurodymas), priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė) ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise su savo sutuoktine D. Š. įsigijo pastatą-dispečerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), kuris yra 5,821 ha valstybiniame žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). 2016 m. spalio 2 d. Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovas sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 11SŽN-498-(14.11.62.), išnuomojant žemės sklypo dalį – 0,3358 ha (toliau – nuomos sutartis). Kartu su nuomos sutartimi buvo pateiktas 2015 m. birželio 22 d. žemės sklypo planas (toliau – planas) su nurodytais servitutais ir žemės sklypo naudojimosi tarp nuomininkų tvarka. Ieškovas, žemės sklypo dalyje, gavęs atitinkamų institucijų leidimus, parengė projektą – kitos paskirties inžinerinio statinio stoginės darbams, kuriam buvo išduotas statybos leidimas ir sandėliavimo paskirties pastatui statyti, todėl pagal šiuos projektus ir leidimus buvo vykdomos minėtų statinių statybos darbai. 2017 m. kovo 28 d. ieškovas gavo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julisa“ sutikimą, kad ieškovas aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso trečiajam asmeniui, galėtų statyti tvorą. Nuo 2020 m. vasario 9 d. padalinus nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į tris nekilnojamus daiktus žemės sklype įregistruota – 1) nekilnojamasis daiktas – inžinerinis statinys – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (aikštelė), žymėjimas plane – 1b, pastabose aprašytas aikštelės suskirstymas į dalis 1b1, 1b2, 1b3, 1b4; 2) nekilnojamasis daiktas – inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – T, pastabose aprašytas tvoros suskirstymas į dalis t1, t3, t4, vartai: t2, t5; 3) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamasis daiktas – inžinerinis statinys – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – b5. Atsakovė, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą ir ieškovui 2024 m. gegužės 21 d. surašė aktą, kuriame nurodė, kad minėtame žemės sklype, rekonstruota aikštelė 1b4, t. y. ant jos pastatyta tvora su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m), o darbai atlikti be parengto rekonstrukcijos projekto ir statybą leidžiančio dokumento. 2024 m. gegužės 21 d. nurodymu, atsakovė nurodė ieškovui išardyti savavališkai įrengtas tvoras su metalinių vartų konstrukcijomis ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype. Ieškovas pažymėjo, kad akte ir nurodyme nurodoma aikštelės rekonstrukcija neatitinka rekonstrukcijos sąvokos, kadangi ieškovo 2018 metais atlikti naujos statybos darbai, t. y. pastatyta tvora, neatitinka rekonstruojamos statinio požymių, kurie nurodyti STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkto papunkčiuose. Ieškovas pabrėžė, kad aikštelė įregistruota pažeidžiant įstatymines normas, kadangi padalinus aikštelę į keturias aikšteles, neatliekant statybos darbų, nekeičiant paskirties, remiantis STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 120 punktu, turi būti patikrinta ar yra gautos pažymos iš administracinę priežiūrą/kontrolę atliekančių asmenų, tačiau tokių duomenų nežinoma ar yra gauti atitinkami leidimai/sutikimai iš valstybinės žemės patikėtinio, ar UAB „Julisa“ turi gavusi iš vietos savivaldybės pažymą apie galimybę/leidimą eksploatuoti įregistruotą aikštelę. Ieškovas nurodė, kad nors galimai aikštelė ir įregistruota pažeidžiant įstatymines normas, tačiau trečiasis asmuo suteikė sutikimą ieškovui ginčo aikštelėje statyti tvorą, o sutikimas buvo gautas dar prieš aikštelės padalinimą į keturis atskirus vienetus, todėl 2017 m. kovo 28 d. sutikimas galioja visiems atskiriems padalintiems turtiniams vienetams, t. y. visų aikštelių plotui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad tvoros konstrukcijos įrengtos ne žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių, o ant kito, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio, t. y. aikštelės, o tokie tvoros statybos darbai priskirtini neypatingojo statinio – aikštelės rekonstravimo darbams, kuriems vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu turėjo būti parengtas rekonstravimo projektas ir gautas leidimas rekonstruoti statinį. Atsakovė pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra gavęs trečiojo asmens sutikimą statyti tvorą, nepaneigia savavališkos statybos fakto, kadangi kaip minėta ieškovas privalo turėti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau ieškovas nei statybą leidžiančio dokumento, nei parengto projekto rekonstruoti aikštelę atsakovės įgaliotiems pareigūnams nepateikė, o atsakovei patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, išduoto statybą leidžiančio dokumento aikštelės rekonstravimui nebuvo. Atsakovė pažymėjo, kad savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo naikinti nėra teisinio pagrindo, jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
4. Trečiasis asmuo UAB „Julisa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad faktinė aplinkybė, jog ieškovas tvorą pastatė ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės ir, kad ji nėra išnykusi, yra konstatuota įsiteisėjusiu 2023 m. kovo 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023, vykusioje tarp šioje byloje dalyvaujančiu asmenų, todėl turi prejudicinę galią, o jeigu ieškovas manė, kad po priimto sprendimo paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu, todėl nurodytoje byloje neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė neteisėtą sprendimą, turėjo inicijuoti proceso atnaujinimo procesą nurodytoje byloje, o ne dabar nagrinėjamoje byloje iš naujo įrodinėti aplinkybes, kurios jau yra nustatytos tarp šalių vykusioje byloje. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jeigu ieškovas kvestionuoja trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės, pažymėtos indeksu 1b4, duomenų įregistravimo viešajame nekilnojamojo turto kadastre teisėtumą, turėjo reikšti savarankišką reikalavimą dėl aikštelės duomenų įregistravimo nuginčijimo, kadangi nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo davė sutikimą ieškovui statyti tvorą aikštelės išoriniu perimetru, o ne aikštelės viduje, tuo labiau duotas sutikimas nereiškia, kad ieškovas kiemo aikštelę valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, jog galėtų vykdyti tvoros statybą pačioje kiemo aikštelėje ir joje vykdyti statybą. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad ieškovo atliekami tvoros statybos darbai aikštelėje, nuosavybės teise priklausančioje UAB „Julisa“ yra neteisėti ir draudžiami, nes ieškovas (statytojas) neatitinka vienos iš būtinų statytojo teisės įgyvendinimo sąlygų, numatytos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jog statytojas statinį (jo dalį), kuriame atliekami statybos darbai, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Kaip jau minėta, tvoros statytojas, t. y. ieškovas neturi nei nuosavybės teisės į kiemo aikštelė, nei jokiu kitu Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu pagrindu nevaldo ir nenaudoja kiemo aikštelės, kurioje vykdo statybą, todėl tokia statyba yra draudžiama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmai 2025 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. kovo 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą priklauso trečiajam asmeniui, pastabose pažymėta, kad aikštelė suskirstyta į dalis 1b1 (1 844 kv. m), 1b2 (2 408 kv. m), 1b3 (1 1190 kv. m), 1b4 (1 841 kv. m). 2023 m. gruodžio 14 d. atsakovės faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-2348 užfiksuota, kad aikštelėje, žymimoje 1b4 indeksu, ieškovas pastatė tvorą su metaliniais vartais. Ginčas kilo dėl minėtoje aikštelėje ieškovo pastatytos tvoros, dėl kurios atsakovė ieškovui 2024 m. gegužės 21 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-240521-00054 už savavališkai be statybą leidžiančio dokumento atliktą neypatingosios kategorijos statinio, t. y. aikštelės rekonstravimą, ant aikštelės pastatant tvorą su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m). Teismas pažymėjo, kad atsakovė ieškovui 2024 m. gegužės 23 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-240523-00054 bei 2024 m. gegužės 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-240523-00055, kuriuo iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 23 d. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), išardyti savavališkai įrengtas tvoros su metaliniais vartais konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovo bei trečiojo asmens santykiai yra konfliktiški, tarp jų ir atsakovės buvo kilęs ne vienas teisminis ginčas, sprendimai aptariamose byloje yra įsiteisėję, o nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai dar 2023 m. kovo 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023, kuris įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d., nagrinėjo ginčą kilusį dėl statinių – tvoros ir metalinių polių / karkaso (toliau – ir stoginės) – statybos teisėtumo. Minėtame sprendime teismas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8 punkte numatyta, kad naujo antžeminio statinio statyba vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių.
8. Teismas nurodė ir tai, kad minėtame sprendime teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino, kad UAB „Julisa“ inžinieriniai statiniai – kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aikštelės dalis pažymėta indeksu 1b4, kurioje buvo statoma stoginė ir tvora, niekada nebuvo išnykę ir jų išoriniai duomenys (išorinės ribos) nesikeitė net ir aikštelę 2020 metais padalinus į pirmiau minėtas aikštelių dalis.
9. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-210-476/2024, kuris įsiteisėjo 2024 m. gegužės 14 d., teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui UAB „Julisa“ priklausanti aikštelė yra neypatingas inžinerinis statinys bei aikštelės užimtame žemės paviršiaus plote negali būti statomi jokie nauji statiniai, dėl ko ieškovo pradėti stoginės statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip naujo statinio statyba, tuo labiau stoginės statybai taikomos naujo statinio statybą reglamentuojančios teisės normos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. e2A-188-856/2024 aptariamas apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas bei pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, atlikdamas rekonstrukciją, pirmiausia turėjo turėti teisėtą pagrindą ją valdyti ir naudoti, turėti parengtą rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį.
10. Teismas pabrėžė, kad šioje civilinėje byloje neturi pagrindo spręsti, kad faktinės aplinkybės nuo sprendimų priėmimo momento būtų iš esmės pasikeitusios, ar ieškovas būtų ginčijęs Nekilnojamojo turto registro duomenis ir / ar keltų tokius reikalavimus nagrinėjamoje byloje, procesas nagrinėtose bylose būtų buvęs atnaujintas, sprendimai panaikinti etc.
11. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sutiko su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad 2017 m. kovo 28 d. UAB „Julisa“ direktorius S. S. pasirašė sutikimą, kuriame nurodyta, jog UAB „Julisa“ sutinka, kad ieškovas aikštelėje, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „Julisa“, statytų tvorą, tačiau teismas pažymėjo, kad pats sutikimas neturi tvoros išdėstymo plano, yra itin lakoniškas, jame nėra nurodomos jokios koordinatės, tvoros aukštis, ilgis, vieta, medžiaga, iš kurios bus statoma tvora, be to, teismui nebuvo pateikti ir jokie kiti įrodymai, iš kurių galėjo spręsti, kad leidimas apima tvoros pastatymą būtent esamoje vietoje. Tuo tarpu trečiojo asmens atstovas nuosekliai teigė, kad sutikimas buvo duotas tvoros statymui išoriniu parametru, o ne aikštelės viduje. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad leidime apskritai nėra kalbama apie daugiau nei vienos tvoros statybą.
12. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad turėjo sutikimą statyti ginčo tvorą esamoje vietoje, o ne aplink aikštelės perimetrą. Be to, pažymėjo, kad ginčo pobūdis, tai, jog ginčas dėl tvoros pastatymo teisėtumo vyksta dar nuo 2020 metų sudaro pagrindą spręsti, kad UAB „Julisa“ prieštaravimas tvoros pastatymui esamoje vietoje buvo nuoseklus, ilgalaikis bei sudaro pagrindą daryti didesnio tikėtinumo išvadą, kad susitarimo dėl tvoros pastatymo esamoje vietoje tarp šalių nebuvo, o UAB „Julisa“ davė sutikimą statyti tvorą išoriniu aikštelės perimetru. Teismas darydamas šią išvadą, atsižvelgė ir į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės ieškovas neteisėtai buvo pastatęs ir stoginę, kuri šiuo metu jau yra nugriauta vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kas rodo ankstesnių ieškovo veiksmų neteisėtumą toje pačioje ginčo aikštelėje.
13. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus įrodinėjo ir paties užsakymu atliktu ekspertizės aktu Nr. PRO/DSE-2024-11-11, kuriame atsakant į ieškovo suformuluotus klausimus buvo nurodoma, kad 2017 metais pastatyta tvora su metaliniais vartais, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingasis statinys, bei padaryta išvada, kad 2017 metais pastatyta tvora su metaliniais vartais, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nėra rekonstrukcija 2020 m. vasario 9 d. įregistruotos aikštelės, žymėjimas plane 1b4.
14. Teismas, vertindamas ekspertizės aktą ir jame padarytas išvadas, pažymėjo, kad nors ieškovo atstovė teigė, kad ekspertas buvo nuvykęs į vietą, tačiau ekspertizės akte tai nurodyta nebuvo. Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023, teismas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte numatyta, kad naujo antžeminio statinio statyba vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių, todėl nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad tvora pastatyta žemės paviršiaus plote, kuriame nėra statinių, o ne ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės. Teismas taip pat nurodė, kad taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad trečiajam asmeniui priklausanti aikštelė buvo sunykusi, kadangi aptariame sprendime buvo konstatuota, kad trečiojo asmens inžinieriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aikštelės dalis pažymėta indeksu 1b4, kurioje buvo statoma stoginė ir tvora, niekada nebuvo išnykę ir jų išoriniai duomenys (išorinės ribos) nesikeitė net ir aikštelę 2020 metais padalinus į pirmiau minėtas aikštelių dalis.
15. Teismas pripažino, kad ekspertizės akto išvados prieštarauja Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-210-476/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. e2A-188-856/2024 padarytoms išvadoms, kad aikštelės užimtame žemės paviršiaus plote negali būti statomi jokie nauji statiniai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Teismas nurodė, kad statant ginčo tvorą taip pat buvo paveikta viršutinį aikštelės asfaltbetonio sluoksnį laikanti konstrukcija, kuri kartu su asfaltbetoniu buvo ardoma statant 12 metalinių tvoros kolonų, todėl teismas konstatvo, jog ir šiuo atveju buvo būtina atlikti aikštelės rekonstrukciją, o tvoros pastatymas, esant aptartiems teismų sprendimas, negali būti vertinamas kaip naujo nesudėtingo statinio statyba.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad aikštelės, kurioje pastatyta tvora, savininkas yra UAB „Julisa“, sutiko su trečiojo asmens atstovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovas negali būti laikomas statytoju aikštelės rekonstrukcijos atveju.
17. Teismas nors ir pritarė ieškovo argumentams, kad naujai statomai tvorai (duomenys neskelbtini) miestelyje statybos leidimas iš tiesų nebūtų buvęs reikalingas, tačiau net ir pritardamas šiems argumentams, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekama aikštelės rekonstrukcija, o ieškovas be kita ko neįrodė ir trečiojo asmens sutikimo statyti tvorą esamoje vietoje.
18. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-240521-00054 ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-240523-00055 iš esmės yra teisėti, pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2025 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – panaikinti savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-240521-00054 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-240523-00055 bei priteisti iš atsakovės apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sąlygas, būtinas prejudicinių faktų taikymui, aiškinant rekonstrukcijos ir tvoros pastatymo faktus, tuo labiau, kad faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie pirmesnėje civilinėje byloje buvo įrodinėjimo dalykas.
19.2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-210-476/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. e2A-188-856/2024 buvo nagrinėjamas klausimas dėl aikštelės rekonstrukcijos atliekant naujo statinio statybą – stoginę, tačiau nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl tvoros statybos pagal trečiojo asmens suteiktą 2017 m. kovo 28 d. sutikimą, bei tvoros, kaip statinio, kategorijos ir tokio statinio statybai aikštelėje taikomų reikalavimų statybos metu – 2017 m. Be to, minėtose bylose buvo nagrinėjama rekonstrukcijos sąvoka atliekant stoginės statybą aikštelėje, tačiau ne tvoros statybą, o stoginė ir tvora yra skirtingos kategorijos statiniai, kurių statybai yra taikomos skirtingos teisinės normos ir reikalavimai.
19.3. Ekspertas, į kurį bylos nagrinėjimo metu kreipėsi ieškovas, ekspertizės aktu nustatė, kad ginčo tvoros statyba 2017 metais, pagal jam pateiktas atsakovės pažeidimo vietoje užfiksuotas aplinkybes, t. y. nuotraukas ir aprašomąją dalį, negali būti laikoma aikštelės rekonstrukcija pagal tuo metu galiojusius statinio statybos reikalavimus, kadangi buvo aikštelės savininko sutikimas tvoros statybai bei jokių projektų ar statybos leidimų nebuvo reikalaujama.
19.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą netyrė ieškovo byloje pateiktų rašytinių įrodymų, klaidingai interpretavo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-210-476/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. e2A-188-856/2024 nurodytus faktus, vertindamas iš esmės skirtingą statinio klasifikaciją, turint to statinio statybai būtiną rašytinį savininko sutikimą.
19.5. Sutikimas de facto patvirtina aplinkybę, kad trečiasis asmuo žinojo statomos ir pastatytos tvoros koordinates, aukštį ir medžiagas, o tai patvirtina ir faktas, kad ieškovui pastačius tvorą, jos pastatymo faktą trečiasis asmuo pradėjo ginčyti tik po trijų metu nuo tvoros pastatymo ir aikštelės padalinimo į keturis atskirus vienetus, t. y. 2020 m.
19.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad sutikimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas ir yra galiojantis.
Žemesnės instancijos teismas
19.7. Pirmosios instancijos teismas pripažino faktinę aplinkybę, kad jog tvoros statyba nepakeitė aikštelės ilgio, pločio ar skersmens, tačiau vis tiek nusprendė, kad tvoros statyba yra aikštelės rekonstrukcija.
Atsiliepimas
19.8. Atsakovės surašytas aktas ir nurodymas neatitinka bei pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Statybos įstatymo, STR 1.01.08:2002, STR 1.01.03:2017 ir STR 1.05.01:2017 nuostatas, ir jie privalo būti panaikinti.
19.9. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punktus, kuriuose numatyta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodyti įrodymų, kuriai grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir argumentai dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.
20. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai rėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-210-476/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. e2A-188-856/2024 nustatytomis aplinkybėmis, kadangi minėtose bylose dalyvavo tos pačios proceso šalys, kaip ir nagrinėjamoje byloje bei vienas iš sprendžiamų klausimų buvo dėl to paties objekto – aikštelės.
20.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netyrė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent ekspertizės akto yra nepagrįsti, kadangi teismas sprendime išdėstė išsamius ir pagrįstus argumentus, kodėl nesivadovauja ekspertizės aktu, be to, ekspertizės aktui, kaip įrodymų šaltiniui civiliniame proceso kodekse (toliau – CPK) nenustatyta išankstinės galios, todėl teismui jis nėra privalomas ir turi būti vertinamas pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiai įrodymais. Be to, nagrinėjamu atveju yra akivaizdūs ekspertizės akto trūkumai, t. y. ekspertizės akte nėra fiksuota kokia bylos medžiaga buvo pateikta tyrimo atlikimui, ar tyrimo atlikimo metu buvo vykstama į vietą, nėra pateikti tyrimą atlikusio asmens kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, be to tyrimą atlikęs asmuo nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, taip pat pateiktų išvadų prieštaringumas tarpusavyje ir kitiems byloje esantiems įrodymams.
Šalies argumentai
20.3. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė dėl visų ieškovo ieškinyje išdėstytų argumentų, išsamiai nurodė ir aptarė įrodymus, kuriais remianti atmetė ieškinio reikalavimą, o vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, įrodymus interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.
20.4. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad aktas ir nurodymas neatitinka bei pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Statybos įstatymo, STR 1.01.08:2002, STR 1.01.03:2017 ir STR 1.05.01:2017 nuostatas, ir jie privalo būti panaikinti yra deklaratyvus, kadangi atsakovės surašyti ginčijami aktai atitinka ne tik patvirtinot formos rekvizitus, bet ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
21. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei trečiajam asmeniui priteisti visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ankstesnėse tarp šalių vykusiose bylose nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad šioje civilinėje byloje teismas neturi pagrindo spręsti, kad faktinės aplinkybės nuo sprendimų priėmimo momento būtų iš esmės pasikeitusios, ar ieškovas būtų ginčijęs Nekilnojamojo turto registro duomenis ir/ar keltų tokius reikalavimus nagrinėjamoje byloje, procesas nagrinėtose bylose būtų buvęs atnaujintas, sprendimai panaikinti etc.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog turėjo sutikimą statyti ginčo tvorą esamoje vietoje, o ne aplink aikštelės perimetrą.
21.3. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktą ekspertizės išvadą vertino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovo pateiktą ekspertizės aktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-240521-00054 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-240523-00055. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą yra nepagrįstas. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas netinkamai vadovavosi prejudiciniais faktais, netyrė ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punktus, kuriuose numatyta, jog motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinamas ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.
24. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Ieškovui E. Š. nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosavybės teise priklauso pastatas – dispečerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 65-73.1., 2.9, 4.1 punktai). UAB „Julisa“ nuo 2010 m. vasario 9 d. nuosavybės teise, be kitų nekilnojamojo turto objektų, priklauso 100 procentų baigtumo kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) (el. b. 1 t., b. l. 18-50, 2.14-2.17 p., 2.40 p., 2.41, 4.1-4.4 p.). Aikštelė suskirstyta į dalis: 1b1 (1 844 m²), 1b2 (2 408 m²), 1b3 (11 190 m²), 1b4 (1 841 m²) (toliau – ir Aikštelė) (2.41 RC išrašo punktas). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2010 m. liepos 1 d. patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 2016 m. spalio 20 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 11SŽN-498-(14.11.62.) 0,3358 ha žemės sklypo iki 2064 m. vasario 24 d. išnuomota E. Š. (el. b. 1 t., b. l. 82-83), 2007 m. balandžio 24 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu Nr. N72/07-0146 2,3437 ha žemės sklypo iki 2022 m. sausio 2 d. išnuomota UAB „Julisa“ (el. b. 1 t., b.l. 182-186). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 11VĮ-1267-(14.11.2.) nustatyta, kad E. Š. iki 2064 m. vasario 24 d. išnuomotas 0,3358 ha žemės sklypas, plane pažymėtas „N“-2 ir ¼ „R“ (el. b. 1 t., b. l. 81). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-2348 užfiksuota, kad aikštelėje, žymimoje 1b4 indeksu, ieškovas E. Š. pastatė tvorą su metaliniais vartais (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas). Inspekcija ieškovui 2024 m. gegužės 21 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-240521-00054 už savavališkai be statybą leidžiančio dokumento atliktą neypatingosios kategorijos statinio, t. y. aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimą, ant aikštelės pastatant tvorą su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m). Inspekcija ieškovui 2024 m. gegužės 23 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-240523-00054, kuriuo įpareigojo ieškovą nevykdyti jokių statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių 2024 m. gegužės 21 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-240521-00054 iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Be to, inspekcija ieškovui 2024 m. gegužės 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-240523-00055, kuriuo iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 23 d. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išardyti savavališkai įrengtas tvoros su metaliniais vartais konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2024 m. gegužės 21 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-240521-00054 ir 2024 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-240523-00055.
25. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilęs ginčas dėl to ar ieškovo pastatyta tvora laikytina naujo inžinerinio statinio statyba ar esamo rekonstrukcija.
26. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte numatyta, kad naujo antžeminio statinio statyba vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktas). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ginčo tvora pastatyta ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės. Tvora pastatyta iš metalinių apvalaus skerspjūvio stulpų tarp jų pritvirtinus metalinį vielos tinklą. Tvoros tinklo aukštis, matuojant nuo žemės paviršiaus 2,00 m, aukščiausias stulpelio aukštis 2,30 m. Tvoros stulpeliai įbetonuoti išardytos aikštelės pagrindo vietose. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, aikštelė klasifikuotina kaip neypatingosios kategorijos statinys. Ginčo tvoros konstrukcijos įrengtos ant kito, trečiojo asmens vardu, nekilnojamojo turto registre įregistruoto, statinio, t. y. aikštelės, statant ginčo tvorą buvo paveikta viršutinį aikštelės asfaltbetonio sluoksnį laikanti konstrukcija, kuri kartu su asfaltbetoniu buvo ardoma statant 12 metalinių tvoros kolonų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju tvoros statybos darbai priskirtini aikštelės rekonstravimo darbams pripažintina pagrįsta. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi prejudiciniais faktais, kadangi bylose buvo nagrinėjama rekonstrukcijos sąvoka atliekant stoginės statybą aikštelėje, tačiau ne tvoros statybą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas kaip prejudiciniu faktu rėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų įsiteisėjusiu 2023 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023 nustatyta faktine aplinkybe, jog aikštelė nėra sunykusi ar neegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektas ir išoriniai duomenys (išorinės ribos) nesikeitė net ir aikštelę 2020 metais padalinus į aikštelių dalis. Ir šiuo aspektu teisiškai nėra reikšminga ar pastaroji faktinė aplinkybė nustatyta sprendžiant klausimą dėl tvoros ar dėl stoginės statybos teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą taip pat atsižvelgė ir į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-210-476/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. e2A-188-856/2024 nurodytus motyvus dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo tuo aspektu, jog tuo atveju, kuomet po asfaltbetonio sluoksniu esanti kita laikanti viršutinį statinio sluoksnį konstrukcija, fiziškai paveikiama įgręžiant 18 polių laikančių 18 metalinių kolonų, vertinama kaip aikštelės rekonstrukcija. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad statant ginčo tvorą taip pat buvo paveikta viršutinį aikštelės asfaltbetonio sluoksnį laikanti konstrukcija, kuri kartu su asfaltbetoniu buvo ardoma statant 12 metalinių tvoros kolonų, pagrįstai pripažino, kad, nagrinėjamu atveju teismas negali daryti kitokios išvados nei, tos, kad ir šiuo atveju taip pat buvo būtina atlikti aikštelės rekonstrukciją, o tvoros pastatymas, esant aptartiems teismų sprendimas, negali būti vertinamas kaip naujo nesudėtingo statinio statyba. Taigi esminis momentas, lėmęs analogišką teisės akto taikymą ir aiškinimą buvo ne statinio klasifikacija, o jo pastatymo būdas. Apeliantas neginčija faktinių aplinkybių, kad statant ginčo tvorą buvo reikalinga įtvirtinti tvorą laikančius stulpus, o pastarieji buvo įtvirtinti į trečiajam asmeniui priklausančią aikštelę.
27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, jog ginčo tvoros statyba negali būti laikoma aikštelės rekonstrukcija pagal tuo metu galiojusius statinio statybos reikalavimus. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ieškovo pateiktas statinių ekspertizės išvadų aktas (el. b. 2 t., b.l. 56-59) apskritai negali būti laikomas ekspertizės aktu CPK 216 straipsnio prasme, kadangi šis dokumentas parengtas ne teismo pavedimu, jį atliko asmuo neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Be to, šiame dokumente yra pateiktos teisinio pobūdžio išvados, t. y. pateiktas atliktų statybos darbų teisinis vertinimas priskiriant atliktus statybos darbus konkrečiai statybos darbų rūšiai. Ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nustatęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, teismas turi pagrindą šiomis išvadomis nesivadovauti. Teismas, pažymėjęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, kodėl nesivadovauja eksperto išvadomis, nurodyti neprivalo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą). Taigi pirmosios instancijos teismas nesivadovaudamas pateikta išvada, net gi neprivalėjo argumentuoti dėl kokių priežasčių nesivadovauja šiuo rašytiniu įrodymu, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas analizavo šį rašytinį įrodymą ir detaliai pagrindė pateiktų išvadų ydingumą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, jog teismas neįvertino, kad tvora pastatyta turint trečiojo asmens (aikštelės savininko) sutikimą. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas ne dėl paties sutikimo buvimo ar nebuvimo fakto, o dėl sutikimo turinio. Kaip visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas sutikimas neturi tvoros išdėstymo plano, yra itin lakoniškas, jame nėra nurodomos jokios koordinatės, tvoros aukštis, ilgis, vieta, medžiaga, iš kurios bus statoma tvora. Teismui nebuvo pateikti ir jokie kiti įrodymai, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog labiau tikėtina, kad leidimas apima tvoros pastatymą būtent esamoje vietoje. Tuo tarpu trečiojo asmens atstovas nuosekliai teigė, kad sutikimas buvo duotas tvoros statymui išoriniu parametru, o ne aikštelės viduje, pateikė situacijos planus, sudarytus ant 2020 m. vasario 9 d. kadastrinių matavimo metu sudaryto statinių išdėstymo plano, kuriuose užfiksuota tvora išoriniu aikštelių perimetru bei be kita ko UAB „Julisa“ nuosavybės teise priklausanti senoji betoninė tvora, kuri sujungta su naujai ieškovo išoriniu perimetru pastatyta tvora. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad turėjo sutikimą statyti ginčo tvorą esamoje vietoje, o ne aplink aikštelės perimetrą. Apeliaciniame skunde taip pat apsiribojama argumentais, jog ieškovas ginčo statinį pastatė turėdamas sutikimą ir, kad sutikimas yra nenuginčytinas bei galiojantis, tačiau ignoruojami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl sutikimo turinio vertinimo. Be to, nustačius, kad buvo atlikti ne naujo statinio statybos, o esamo statinio rekonstrukcijos darbai, aplinkybė, buvo ar ne trečiojo asmens sutikimas dėl tvoros pastatymo, nepakeičia vertinimo dėl statybos darbų neteisėtumo ir yra teisiškai nereikšminga, kadangi statybos darbai buvo atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento.
28. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje ir, kad buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punktai, kuriuose numatyta, jog motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinamas ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindžia, kuo konkrečiai pasireiškė jo nurodomų civilinio proceso normų pažeidimai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje, sprendimo turinys atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punktų reikalavimus, kadangi priešingai apeliacinio skundo argumentams, teismo sprendime yra pateiktas tiek įrodymų vertinimas, tiek argumentai, dėl kokių priežasčių teismas nesivadovavo ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu.
29. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, jog savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-240521-00054 ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-240523-00055 pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas pažymėtina, kad apelianto nurodomas straipsnis (akto redakcija galiojusi skundžiamų aktų priėmimo metu) reglamentuoja viešojo administravimo subjekto struktūrą. Apeliaciniame skunde nėra paaiškinama kaip buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos surašant savavališkos statybos aktą bei nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija laiko deklaratyviu, o pačiam apeliantui nedetalizavus pažeidimų pobūdžio, plačiau neanalizuoja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, spręsdama kausimą dėl ginčijamų aktų (ne) teisėtumo.
30. Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir (ar) 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus apeliacinį skundą ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų atlyginti jų patirtas išlaidas, su šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, nepateikė, dėl to jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.