- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2-201-1138/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01233-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Audronė Žemeckė, Vilius Masiulis
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Gretai Ramančiuckaitei, Martinai Blėkaitienei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „J.“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „J.“, dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. Š. (toliau ir – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – atsakovė, inspekcija), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą vietoje ir ieškovui 2024 m. gegužės 21 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas) ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas). Atsakovės specialistai akte nurodė, jog žemės sklype rekonstruota aikštelė 1b4, t. y. ant jos pastatyta tvora su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m). Darbai atlikti be parengto rekonstrukcijos projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Nurodymu atsakovės specialistai nurodė ieškovui išardyti savavališkai įrengtas tvoros su metaliniais vartais konstrukcijas (12 metalinių kolonų su poliniais pamatais, vartus ir vielos tinklą (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m) ir sutvarkyti statybvietę.
1.2. Ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su savo sutuoktine D. Š., turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, įsigijo pastatą-dispečerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas). Pastatas yra 5,821 ha valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas).
1.3. Kadangi E. Š. įsigijo pastatą esantį valstybiniame žemės sklype, 2016 m. spalio 2 d. Nacionalinė Žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir E. Š. sudarė valstybinę žemės nuomos sutartį, išnuomojant žemės sklypo dalį – 0,3358 ha (toliau – nuomos sutartis). Prie nuomos sutarties E. Š. buvo pateiktas ir 2015 m. birželio 22 d. UAB ,,R. P.“ matininkės K. R. parengtas žemės sklypo planas (toliau – planas) su nurodytais servitutais ir Žemės klypo naudojimosi tarp nuomininkų, t. y. statinių, esančių Žemės sklype savininkų, tvarka.
1.4. Sudarius nuomos sutartį, išsinuomoto Žemės sklypo dalyje, gavęs visų atitinkamų institucijų leidimus, atliko pastato – sandėliavimo paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbus (toliau – pastatas Nr. 2)
1.5. Be to, ieškovas išsinuomoto žemės sklypo dalyje, gavęs visų atitinkamų institucijų leidimus, parengė projektą – kitos paskirties inžinerinio statinio stoginės statybos darbams. Dar daugiau, buvo išduotas statybos leidimas ir sandėliavimo paskirties pastatui statyti. Pagal šiuos projektus bei leidimus ir buvo vykdomi minėtų statinių statybos darbai. Be to, šie statiniai buvo statomi laikantis statybos leidimų, kurie buvo išduoti vadovaujantis aukščiau nurodytais projektais.
1.6. 2017 m. kovo 28 d. ieškovas gavo trečiojo asmens sutikimą, kad ieškovas aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso trečiajam asmeniui, statytų tvorą.
1.7. Akte ir nurodyme nurodyta, jog žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstruota aikštelė 1b4, t. y. ant jos pastatyta tvora su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m). Darbai atlikti be parengto rekonstrukcijos projekto ir statybą leidžiančio dokumento.
1.8. Ieškovas turėjo visus atitinkamus leidimus ir sutikimus statyti ginčo tvorą trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančioje aikštelėje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, kad už savavališkai be statybą leidžiančio dokumento atliktą neypatingosios kategorijos statinio, t. y. aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimą, ant aikštelės pastatant tvorą „su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m)“, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. gegužės 21 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2. Taip pat, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, inspekcija ieškovui 2024 m. gegužės 23 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ieškovą „Nevykdyti jokių statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių 2024-05-21 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai“.
2.3. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškovui 2024 m. gegužės 23 d. taip pat surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 23 d. „Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), išardyti savavališkai įrengtas tvoros su metaliniais vartais konstrukcijas (12 metalinių kolonų su poliniais pamatais, vartus ir vielos tinklą (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m) ir sutvarkyti statybvietę“.
2.4. Remiantis NTR išrašo duomenimis, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) įregistruota „Kiti inžineriniai statiniai – Aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastabos: 1b1 (1 844 kv. m.), 1b2 (2 408 kv. m.), 1b3 (1 1190 kv. m.), 1b4 (1 841 kv. m.); <...> plotas – 1 7283 kv. m.; <...> statinio kategorija – neypatingasis statinys; <...> Statybos pradžios metai: 1987, Statybos pabaigos metai: 1987; Papr. remonto pradžios metai: 2000 Papr. remonto pabaigos metai: 2019; <...> Danga: Asfaltbetonis; Fizinio nusidėvėjimo procentas: 62 %“.
2.5. Tvoros laikančiosios konstrukcijos (poliai, stulpai) įrengtos, perstatant NTR įregistruoto statinio – aikštelės, laikančiąją konstrukciją – pagrindus, todėl laikytina, jog atliktas statinio – aikštelės rekonstravimas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis). Tvoros konstrukcijos įrengtos ne žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių, o ant kito, NTR įregistruoto, statinio, t. y. aikštelės, todėl laikytina, jog šiuo atveju tvoros statybos darbai priskirtini neypatingojo statinio – aikštelės, rekonstravimo darbams.
2.6. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, aikštelės rekonstravimo darbams turėjo būti parengtas rekonstravimo projektas ir gautas leidimas rekonstruoti statinį. Statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis).
2.7. Ieškovas statybą leidžiančio dokumento ir parengto projekto rekonstruoti aikštelę inspekcijos įgaliotiems pareigūnams nepateikė. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, išduoto statybą leidžiančio dokumento aikštelės rekonstravimui nėra.
Šalies argumentai
2.8. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017 m. kovo 28 d. iš trečiojo asmens gavo sutikimą, kad ieškovas aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso trečiajam asmeniui, statytų tvorą. Atkreiptinas dėmesys, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas yra gavęs sutikimą, nepaneigia savavališkos statybos fakto. Ieškovas privalo turėti statybą leidžiantį dokumentą.
2.9. Tiek savavališkos statybos aktas, tiek nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius atitinka patvirtintos formos rekvizitus ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo UAB „J.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Savo nesutikimą grindė tuo, kad faktinė aplinkybė, jog ieškovas tvorą pastatė ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės ir kad ji nėra išnykusi, yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, vykusioje tarp šioje byloje dalyvaujančiu asmenų, todėl turi prejudicinę galią. Administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023 pagal UAB „J.“ skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 28 d. sprendimu UAB „J.“ skundą patenkino, panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 7 d. raštą Nr. 2D-2371 „Dėl Jūsų 2020 m. birželio 2 d. skundo“, įpareigojo atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti UAB „J.“ 2020 m. birželio 2 d. skundą.
3.2. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nurodytoje byloje dalyvavo dabar nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys, o byloje įrodinėjimo dalyku, be kita ko, kaip tik ir buvo aplinkybės, ar tvora pastatyta ant pareiškėjui priklausančios aikštelės ir ar aikštelė nėra išnykusi. Sprendime nustatyta, kad „Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte numatyta, kad naujo antžeminio statinio statyba vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Atsakovės argumentai, jog ginčo sklypo dalis UAB „S.“ 2018 m. spalio mėnesį parengtame žemės sklypo plane nurodyta kaip „šiukšlynas“, ir tai, kad pagal geoportal.lt žemėlapio duomenis, aikštelės dalis iki 2018 m. matoma kaip augalais apželdinta teritorija, nepakankami konstatuoti faktą, jog pareiškėjos aikštelė kaip nekilnojamojo turto objektas neegzistuoja ar jis faktiškai sunykęs. Taip pat nepaneigia Nekilnojamo turto registro duomenų apie pareiškėjos aikštelę kaip nekilnotąjį turto objektą. Pažymėtina, jog 2016 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pareiškėja 1987 metais pastatytą kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijo 2010 m. vasario 9 d. Pirkimo – paravimo sutarties Nr. ASR211 pagrindu, kuri pareiškėjos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010 m. vasario 17 d. Taip pat 2020 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog pareiškėjai priklausantys inžinieriniai statiniai – aikštelės 1b1 (1 844 kv. m), 1b2 (2 408 kv. m), 1b3 (1 1190 kv. m), 1b4 (1 841 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotos 2000 metais padalinus inžinierinį statinį (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų kadastro duomenų nustatymo data yra 2020 m. vasario 9 d. Taigi nurodyti Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjos inžinieriniai statiniai – kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aikštelės dalis pažymėta indeksu 1b4, kurioje buvo statoma stoginė ir tvora, niekada nebuvo išnykę ir jų išoriniai duomenys (išorinės ribos) nesikeitė net ir aikštelę 2020 metais padalinus į pirmiau minėtas aikštelių dalis.
3.3. Sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino aplinkybės, jog ginčo stoginė statoma būtent ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios asfaltuotos aikštelės dalies, pažymėtos 1b4 indeksu. Atsakovė Skundžiamame rašte visiškai neįvertino aplinkybės ir teisiniais argumentais nepagrindė trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. teisės statyti tvorą ir ginčo stoginę ant pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio inžinierinio statinio – aikštelės. Pažymėtina, jog pareiškėja 2020 m. vasario 2 d. skunde inspekcijai nurodė vienintelę ir esminę skundo aplinkybę, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. tvorą ir stoginę stato ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios asfaltuotos aikštelės dalies, pažymėtos 1b4 indeksu. Atsakovė skundžiamą raštą argumentavo teisės aktais, kurie reglamentuoja nesudėtingo statinio statybos reikalavimus, tačiau nesusiję su pareiškėjos skunde nurodyto pažeidimo esme ir aplinkybėmis, jog ginčo statiniai statomi ant pareiškėjos statinio – aikštelės, ir kurie niekaip negali būti vertinami kaip tinkamas viešojo administravimo subjekto pareigos motyvuoti savo sprendimus įvykdymas.
3.4. Įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvai aiškiai patvirtina, jog kitoje tarp byloje dalyvaujančių asmenų vykusioje byloje jau yra nustatytos esminės šiai bylai aplinkybės, turinčios prejudicinę galią, kad ieškovas tvorą su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m), pastatė ant trečiajam asmeniui UAB „J.“ priklausančios aikštelės, kuri nėra išnykusi.
Atsiliepimas
3.5. Jeigu ieškovas mano, kad po sprendimo Nr. eI3-79-428/2023 paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu, todėl nurodytoje byloje neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė neteisėtą sprendimą, turėjo inicijuoti proceso atnaujinimo procesą nurodytoje byloje, o ne dabar nagrinėjamoje byloje iš naujo įrodinėti aplinkybes, kurios jau yra nustatytos tarp šalių vykusioje byloje.
3.6. Taip pat pažymėtina, kad jeigu ieškovas kvestionuoja trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 1b4 (1 841 kv. m)., duomenų įregistravimo viešajame nekilnojamojo turto kadastre teisėtumą, turėjo reikšti savarankišką reikalavimą dėl aikštelės duomenų įregistravimo nuginčijimo, kadangi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
3.7. Nors statytojas (ieškovas) kreipėsi į UAB „J.“ prašydamas rašytinio sutikimo tvoros statybai kiemo aikštelėje, priklausančioje UAB „J.“, ir tokį sutikimą 2017 m. kovo 28 d. gavo, tačiau trečiasis asmuo davė sutikimą ieškovui statyti tvorą aikštelės išoriniu perimetru, o ne aikštelės viduje. Be to, trečiojo asmens duotas sutikimas bet kokiu atveju nereiškia, kad ieškovas (statytojas) kiemo aikštelę valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, jog galėtų vykdyti tvoros statybą pačioje kiemo aikštelėje ir joje vykdyti statybą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
3.8. Trečiajam asmeniui UAB „J.“ priklausanti aikštelė yra neypatingasis inžinerinis statinys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – ir Statybos įstatymas), STR 1.01.08:2002 įtvirtinta naujo antžeminio statinio statybos definicija, aikštelės užimtame žemės paviršiaus plote negali būti statomi jokie nauji statiniai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis), dėl ko ieškovo pradėti tvoros statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip naujo statinio statyba, tuo labiau tvoros statybai taikomos naujo statinio statybą reglamentuojančios teisės normos.
3.9. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad aikštelė yra inžinerinis statinys, ji turi laikančiąsias konstrukcijas (konstrukcinį statinio elementą, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis), t. y. po asfaltbetonio sluoksniu yra kita laikanti viršutinį statinio sluoksnį konstrukcija, kuri nagrinėjamu atveju buvo fiziškai paveikta ieškovui statant tvorą ir įkalant ar įgręžiant 12 metalinių kolonų. Iš išdėstyto darytina išvada, kad ieškovui statant aikštelėje tvorą, buvo būtina atlikti aikštelės rekonstrukciją
3.10. Ieškovas atliko aikštelės rekonstrukciją (įkalant (įgręžiant) 12 metalinių kolonų, tiesiogiai paveiktos aikštelės laikančiosios konstrukcijos, įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas – tvoros kolonas), kuriai pradėti pirmiausia turėjo turėti teisėtą pagrindą ją valdyti ir naudoti, turėti parengtą aikštelės rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį, tačiau pastarųjų ieškovas neturėjo. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis) ir tokia statyba atitinka savavališką statybą kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje.
3.11. Statytojo atliekami tvoros statybos darbai kiemo aikštelėje, nuosavybės teise priklausančioje pareiškėjai UAB „J.“, yra neteisėti ir draudžiami, nes statytojas neatitinka vienos iš būtinų statytojo teisės sąlygų, numatytos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jog statytojas statinį (jo dalį), kuriame atliekami statybos darbai, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Kaip jau minėta, tvoros statytojas E. Š. neturi nei nuosavybės teisės į kiemo aikštelę, nei jokiu kitu Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu pagrindu nevaldo ir nenaudoja kiemo aikštelės, kurioje vykdo statybą, todėl pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, tokia statyba yra draudžiama.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo E. Š. atstovė advokatė Audronė Žemeckė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais, pilna apimtimi. Nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą vietoje ir E. Š. surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovės specialistai nurodė, kad turi išardyti tvoras su metaliniais vartais ir konstrukcijomis ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovės specialistai aktus surašė nepagrįstai, pažeidžiant statybos aktus. Tame žemės sklype ieškovo tvora yra pastatyta teisėtai, gautas aikštelės savininkės sutikimas tvorai statyti. Ne vieną kartą trečiasis asmuo rašė skundus statybos inspekcijai, vyksta „principų kova“. Paskutinis klausimas yra dėl tvoros. Bendri reikalai prasidėjo nuo 2016 m. Ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su savo sutuoktine Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu įsigijo pastatą – dispečerinę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra valstybiniame žemės sklype, išsinuomojo žemės sklypo dalį. Prie nuomos sutarties E. Š. buvo pateiktas matininkės K. R. parengtas žemės sklypo planas su servitutais, naudojimosi tvarkomis. Išnuomotas žemės sklypas yra tvarkingas, nuomos sutartys yra egzistuojančios. Ieškovas pastate vykdo individualią veiklą, susijusią su paminklų gamyba, sandėliavimu. Sudarius nuomos sutartį, ieškovas, išsinuomotos žemės dalyje su institucijų leidimu atliko sandėliavimo paskirties pastato statybos darbus. 2017 m. kovo 28 d. ieškovas gavo trečiojo asmens sutikimą, kad ieškovas aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso trečiajam asmeniui, statytų tvorą. Trečiasis asmuo teigia, kad sutikimą davė statyti tik vienai tvoros daliai, bet ne visai. Tvora pastatyta ten, kur situacijos plane Nr. 1 yra pažymėta aikštelė 1b4. 2017 metais aikštelė buvo kaip vienas statinys. UAB „J.“ sutikimas buvo dėl tvoros, kuri atitvertų ieškovui priklausantį žemės sklypą ir jam priklausančius įvairius darbo reikmenis, paminklus, akmenis. Aikštelė vėliau buvo padalinta į kelias aikšteles – 1b1, 1b2, 1b3 ir 1b4. Statinių ekspertizės išvados akte ekspertas teigia, kad tvora su metaliniais vartais yra nesudėtingas statinys, priskiriamas 15.2. antrai grupei, t. y. nesudėtingi statiniai. Ekspertas nesutinka, kad buvo atlikta aikštelės 1b4 rekonstrukcija, su kuo ieškovas taip pat nesutinka. Aikštelės išorės matmenys nėra pakeisti, yra įrengtos tik skylės statinio perstatymui. Jeigu statinys nėra perstatomas ir nėra keičiami jo išoriniai matmenys, laikoma, kad tai yra statinio laikančių konstrukcijų pakeitimo sąlyga, bet tai negali būti traktuojama kaip rekonstrukcija, tai yra laikoma kapitaliniu remontu. Šiuo atveju, 2017 metais pastatyta tvora yra tame pačiame žemės sklype, statybos leidimas nėra reikalingas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsniu, leidimas reikalingas nesudėtingam antros grupės statiniui rekonstruoti mieste. Šiuo atveju teritorija nėra mieste, (duomenys neskelbtini) turi miestelio statusą. Nurodyta aikštelė nėra mieste, statybos leidžiančio dokumento gauti nereikia. Pirmoji tvoros dalis buvo pastatyta iš karto gavus sutikimą. Antroji dalis (už statinio), buvo pastatyta apie 2019 metus. Ieškovas nėra teisininkas, yra amatininkas, turėdamas sutikimą statė tvorą, tuo metu trečiasis asmuo jokių pretenzijų nereiškė, pritarė. Ieškovui atrodė, kad jis laikėsi įstatymų, viskas atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. 2023 m. kovo 28 d. administracinio teismo sprendime buvo kalbama ne apie tvorą, o apie aikšteles. Pripažįsta, kad aikštelė yra, bet turi sutikimą, kuris buvo ir byloje. Sutikime aiškiai buvo aptarta, kur bus statoma tvora, UAB „J.“ vadovas neprieštaravo ir sutiko, kad aikštelė būtų statoma būtent šioje vietoje. Žemės nuomos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba yra įrodymas, kad ieškovas nuomos sutarties pagrindu valdo šį sklypą. Ekspertas buvo nuvykęs į vietą, negali atsakyti, kodėl nebuvo nurodyta ekspertizės akte. Nėra įrodymų, kad trečiojo asmens sutikimas buvo duotas, kad tvora būtų statoma būtent šioje vietoje, sutikimas duotas visai tvorai, kuri yra ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės. Ieškovas aikštelės nevaldo. UAB „J.“ duodama sutikimą, suteikė teisę apsitverti aikštelę nuomos sutarties žemės sklypo ribose. Toje teritorijoje yra ir daugiau aptverta tvorų, yra tvora, priklausanti UAB „J.“. Ieškovas tvorą pastatė gavęs trečiojo asmens sutikimą. Tvora yra priskiriama nesudėtingiems statiniams. Būtina pastebėti, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas perstatyti statinį, pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis. Šiuo atveju nenustatytas faktas, kad aikštelės išorės matmenys būtų pakeisti. Statant tvorą nebuvo daromas koks nors perstatymas ar laikančių konstrukcijų pakeitimas. Nepakeičiami jokie aikštelės išorės matmenys. Tokiu atveju lieka tik statinį laikančių konstrukcijų pakeitimo sąlyga, ir tai yra traktuojama kaip kapitalinis remontas. Statybą leidžiantys dokumentai Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Jeigu kalbama apie leidimą rekonstruoti statinį, tai jis reikalingas ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste. Šiuo atveju, tai yra ne miesto teritorija, (duomenys neskelbtini) yra miestelis. Aikštelė nepateka į 27 straipsnyje nurodytas saugomas teritorijas, nėra mieste. Tokiu atveju, statybą leidžiančio dokumento nereikia. Ieškovas gavo trečiojo asmens sutikimą, kad ieškovas trečiojo asmens aikštelėje statytų tvorą. Tvora pagal statybos techninį reglamentą yra kitos paskirties inžinerinis statinys. Ji yra nesudėtingas statinys. Statant tvorą buvo įrengtos skylės su sutikimu. Išorės matmenys lieka nepakitę, todėl jeigu statinys nėra perstatomas, lieka tik laikančių konstrukcijų pakeitimo sąlyga, todėl traktuotina kaip kapitalinis remontas. Valstybės teritorijos administraciniai vienetai yra skirstomos į miestus, miestelius, todėl leidžiantis dokumentas nereikalingas, netgi esant rekonstrukcijai. Ieškovas laikosi pozicijos, kad statant tvorą buvo įrengtos skylės pamatams, tačiau tai nėra aikštelės perstatymas ar laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, nėra pakeičiami statinio išorės matmenys.
5. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai. Kadangi ieškovas atstovaujamas advokatės, byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovė Martina Blėkaitienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad institucija atlikusi patikrinimą nustatė savavališkos statybos pažeidimus, surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Taip pat ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovo buvo 2024 m. lapkričio 23 d. pareikalauta žemės sklype (duomenys neskelbtini), išardyti savavališkai įrengtos tvoros su metaliniais vartais konstrukciją ir sutvarkyti statybvietę. Skundžiami aktai ieškovui yra surašyti kompetentingo subjekto, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Ieškovas neįrodė, kokias nuostatas dėl ginčijamų aktų, kaip administracinių aktų, inspekcija yra pažeidusi, dėl ko šie aktai turėtų būti naikinami. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, naujo statinio statyba yra tokia, kurios tikslas yra statinių neužimtame žemės plote pastatyti statinį. Šiuo atveju tvora negali būti vertinama kaip nauja statyba, nes ji yra pastatyta ant kito statinio, t. y. ant aikštelės. Remiantis tuo, inspekcija nesutinka su pateikta ekspertizės išvada. Inspekcija laikosi pozicijos, kad tai yra statinio rekonstravimas, nes buvo vykdoma statyba, įrengtos naujos laikančios konstrukcijos, pasikeitė statinio aukštis. Todėl tai yra statinio rekonstravimas, o ne statinio remontas. Aikštelė, kaip statinys, rekonstruota su tvora, yra priskiriama neypatingosios kategorijos statiniams. Remiantis tiesės aktais, nesudėtingo statinio rekonstravimui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat inspekcija mano, kad aikštelės rekonstravimo darbams turėjo būti parengtas rekonstravimo projektas ir, kaip minėta, gautas leidimas rekonstruoti statinį. Statyba buvo vykdoma neturint šių dokumentų, todėl laikoma savavališka statyba. Vien tai, kad ieškovas gavo sutikimą, nepaneigia savavališkos statybos fakto. Nesutinka, kad tvora yra antros grupės nesudėtingas statinys, kadangi tvora kartu su aikštele yra rekonstrukcija, tvora nėra atskiras statinys. Tvora yra aikštelės dalis. Aikštelėje įrengus naują konstrukciją, pasikeitė aikštelės matmenys, atsirado aikštelės aukštis. Aikštelė yra rekonstruota įrengiant naują konstrukciją – tvorą. Inspekcija laikosi pozicijos, kad šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas buvo reikalingas. Teritorija, kurioje yra aikštelė, laiko, kad priklauso miestui. Inspekcija laikosi pozicijos, kad tvora yra rekonstruota aikštelės dalis, kad tvora buvo pastatyta neteisėtai, atliekant aikštelės rekonstrukciją. Ieškovas neįrodė ieškinio, neįrodė, kad tai nėra statinio rekonstravimas. Rekonstravimas yra pakeičiant statinio išorės matmenis. Atitinkamai Statybos techninio reglamento „Statinio statybos rūšys“ 9.6 papunktyje nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tai gali būti atliekama įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas. Atsižvelgiant į tai, kad tvoros laikančiosios konstrukcijos poliai – stulpai, įrengtos perstatant Nekilnojamojo turto registre įregistruotos statinio aikštelės laikančiąją konstrukciją (pagrindus), laikytina, kad atliktas statinio aikštelės rekonstravimas. Šiuo atveju, atsiradus tvoros konstrukcijoms, aikštelės matmenys pasikeitė į aukštį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas rekonstruoti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, bei nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste. Šiuo atveju, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise, arba naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu statytojas neatitinka privalomųjų reikalavimų, statyba yra draudžiama. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, aikštelės rekonstravimo darbams turėjo būti parengtas rekonstravimo projektas, gautas leidimas. Statyba neturint statybą leidžiančio dokumento yra laikoma savavališka statyba ir yra draudžiama. Išduoto statybą leidžiančio dokumento nėra, inspekcija nelaiko, kad trečiojo asmens sutikimas pašalina savavališkos statybos aktą. Ieškovas, neįrodė, kodėl ginčijami aktai yra neteisėti, nėra įrodyti viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, nėra paneigta, kad aktai surašyti nesilaikant patvirtintos formos nuostatų. Dėl ekspertizės išvadų aktų, aktas nėra išsamus. Ekspertizės išvadų akte nebuvo nurodyta, kad buvo vykta į vietą, nėra aišku, kuo remiantis priimtas aktas. Naujas statinys negali būti statomas ant kito jau esančio statinio. Naujo statinio statyba yra statyba, kurios tikslas statinių neužimtame žemės sklype pastatyti statinį. Šiuo atveju tvora pastatyta ant aikštelės, todėl nesutinka su ekspertizės išvadų akto argumentais, kad tai buvo naujo statinio statyba. Net ir išvadų aktų išvados yra klaidingos. Tvora negali būti preziumuojama kaip naujas statinys. Taip pat nesutinka, kad tai galėtų būti kapitalinis remontas, kadangi pakeistas aikštelės, kaip statinio, matmuo – aukštis. Kai buvo statoma tvora, statinio, kaip aikštelės, konstrukcija buvo pažeista. Laiko, kad tai yra aikštelės rekonstrukcija, įrengiant naują konstrukciją dalį – tvorą. Institucijos argumentus patvirtina faktinio duomenų patikrinimo vietoje aktas, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad tvora yra įrengiama aikštelėje. Tose vietose, kur tvoros stulpai, ten yra aikštelės danga. Vadinasi, įrengiant tvorą, buvo pažeista aikštelės kaip statinio konstrukcija įrengiant naują konstrukcinę dalį. Atkreipia dėmesį, kad kai tvora, kaip inžinerinis statinys, statoma laisvoje žemėje, tada gali būti preziumuojama kaip kitos paskirties inžinerinis statinys. Nagrinėjamu atveju, tvora buvo statoma ant jau esančio statinio – aikštelės. Toks tvoros įrengimas yra laikomas ne kapitaliniu remontu, ne naujo statinio statyba, o rekonstrukcija jau pastatyto statinio. Matosi, kad aikštelės danga asfaltas, vietomis stulpai yra įmūryti.
7. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „J.“ atstovas advokatas Vilius Masiulis teismo posėdžio metu nurodė, kad pilnai palaiko atsakovės poziciją. Pažymėjo, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, kad trečiasis asmuo davė sutikimą statyti tvorą būtent toje vietoje. Be to, ieškovas nėra jokiu teisiniu pagrindu valdantis aikštelę, ant kurios pastatė tvorą, todėl jis negali būti statytoju iš principo. Atsakovės priimtas sprendimas yra teisėtas ir teisingas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Norėtų akcentuoti, kad ieškovas neįrodė, kad sutikimas statyti tvorą buvo būtent toje vietoje, kur tvora pastatyta. Ieškovas jokiu teisiniu pagrindu nevaldo aikštelės, todėl statyti jokių kitų statinių ant aikštelės neturi pagrindo. Tvora negali būti statomas naujas statinys ant jau esančio statinio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
8. Iš proceso dalyvių nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2010 m. vasario 9 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. ASR211 bei 2020 m. kovo 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą priklauso trečiajam asmeniui UAB „J.“, pastabose pažymėta, kad aikštelė suskirstyta į dalis 1b1 (1 844 kv. m), 1b2 (2 408 kv. m), 1b3 (1 1190 kv. m), 1b4 (1 841 kv. m). 2023 m. gruodžio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-2348 užfiksuota, kad aikštelėje, žymimoje 1b4 indeksu, ieškovas E. Š. pastatė tvorą su metaliniais vartais.
9. Ginčas kilo dėl minėtoje aikštelėje ieškovo pastatytos tvoros, dėl kurios inspekcija ieškovui 2024 m. gegužės 21 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už savavališkai be statybą leidžiančio dokumento atliktą neypatingosios kategorijos statinio, t. y. aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimą, ant aikštelės pastatant tvorą su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m). Inspekcija ieškovui 2024 m. gegužės 23 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ieškovą nevykdyti jokių statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių 2024 m. gegužės 21 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Be to, inspekcija ieškovui 2024 m. gegužės 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 23 d. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išardyti savavališkai įrengtas tvoros su metaliniais vartais konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2024 m. gegužės 21 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas pažymi, kad ieškovo bei trečiojo asmens santykiai yra konfliktiški, tarp jų ir atsakovės buvo kilęs ne vienas teisminis ginčas, sprendimai aptariamose byloje yra įsiteisėję, o nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje.
11. Pirmiausiai pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai dar 2023 m. kovo 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023 (įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d.), kurioje, kaip nurodyta sprendime, nagrinėjo ginčą, kuris kilo dėl statinių – tvoros ir metalinių polių / karkaso (toliau – ir stoginės) – statybos teisėtumo, teismas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte numatyta, kad naujo antžeminio statinio statyba vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Taip pat pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentai, jog ginčo sklypo dalis UAB „S.“ 2018 m. spalio mėnesį parengtame žemės sklypo plane nurodyta kaip „šiukšlynas“, ir tai, kad pagal geoportal.lt žemėlapio duomenis, aikštelės dalis iki 2018 m. matoma kaip augalais apželdinta teritorija, nepakankami konstatuoti faktą, jog pareiškėjos aikštelė kaip nekilnojamojo turto objektas neegzistuoja ar jis faktiškai sunykęs. Taip pat nepaneigia Nekilnojamo turto registro duomenų apie pareiškėjos aikštelę kaip nekilnotąjį turto objektą.
12. Nurodytame sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjos inžinieriniai statiniai – kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aikštelės dalis pažymėta indeksu 1b4, kurioje buvo statoma stoginė ir tvora, niekada nebuvo išnykę ir jų išoriniai duomenys (išorinės ribos) nesikeitė net ir aikštelę 2020 metais padalinus į pirmiau minėtas aikštelių dalis.
13. Be to, bylą nagrinėjęs teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos skundžiamame rašte visiškai neįvertino aplinkybės ir teisiniais argumentais nepagrindė trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. teisės statyti tvorą ir ginčo stoginę ant pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio inžinierinio statinio – aikštelės.
14. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-210-476/2024 (įsiteisėjo 2024 m. gegužės 14 d.) pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo byloje – UAB „J.“, teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui UAB „J.“ priklausanti Aikštelė yra neypatingasis inžinerinis statinys. Vadovaujantis SĮ, STR 1.01.08:2002 įtvirtinta naujo antžeminio statinio statybos definicija, Aikštelės užimtame žemės paviršiaus plote negali būti statomi jokie nauji statiniai (SĮ 2 straipsnio 26 dalis), dėl ko ieškovo pradėti Stoginės statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip naujo statinio statyba, tuo labiau Stoginės statybai taikomos naujo statinio statybą reglamentuojančios teisės normos.
15. Pažymėti, kad bylą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. e2A-188-856/2024 aptariamas apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas be kita ko nurodė, kad aikštelės užimtame žemės paviršiaus plote negali būti statomi jokie nauji statiniai (SĮ 2 straipsnio 26 dalis), dėl ko ieškovo pradėti stoginės statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip naujo statinio statyba. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Aikštelė yra inžinerinis statinys, ji turi laikančiąsias konstrukcijas (SĮ 2 straipsnio 23 dalis), t. y. po asfaltbetonio sluoksniu yra kita laikanti viršutinį statinio sluoksnį konstrukcija, kuri nagrinėjamu atveju buvo fiziškai paveikta ieškovo įgręžtų 18 polių laikančių 18 metalinių kolonų, ieškovui, siekiančiam dalį Aikštelės uždengti/paslėpti stogine, buvo būtina atlikti Aikštelės rekonstrukciją. Kaip jau nustatyta byloje, ieškovas stoginę pastatė valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant pareiškėjai priklausančios aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens UAB „J.“ aikštelės dalyje, pažymėtoje indeksu 1b4 (1 841 m²). Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, atlikdamas rekonstrukciją, pirmiausia turėjo turėti teisėtą pagrindą ją valdyti ir naudoti, turėti parengtą rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį.
16. Pabrėžtina, kad šioje civilinėje byloje teismas neturi pagrindo spręsti, kad faktinės aplinkybės nuo sprendimų priėmimo momento būtų iš esmės pasikeitusios, ar ieškovas būtų ginčijęs Nekilnojamojo turto registro duomenis ir/ar keltų tokius reikalavimus nagrinėjamoje byloje, procesas nagrinėtose bylose būtų buvęs atnaujintas, sprendimai panaikinti etc.
17. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas sutinka su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad 2017 m. kovo 28 d. UAB „J.“ direktorius S. S. pasirašė sutikimą, kuriame nurodyta, jog UAB „J.“ sutinka, kad E. Š. aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „J.“, statytų tvorą.
18. Vis dėlto, nagrinėjant bylą, teismas ne kartą tikslinosi, kaip ieškovas įrodinės sutikimą statyti tvorą būtent esamoje vietoje, o ne kitoje vietoje. Tuo tarpu ieškovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės apsiribojo teiginiu, jog sutikimas duotas visai tvorai, kuri yra ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas jokiomis kitomis priemonėmis neįrodinėjo sutikimo turinio, pats teismo posėdyje nedalyvavimo, paaiškinimų teismui neteikė, pats sutikimas neturi tvoros išdėstymo plano, yra itin lakoniškas, jame nėra nurodomos jokios koordinatės, tvoros aukštis, ilgis, vieta, medžiaga, iš kurios bus statoma tvora. Teismui nebuvo pateikti ir jokie kiti įrodymai, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog labiau tikėtina, kad leidimas apima tvoros pastatymą būtent esamoje vietoje. Tuo tarpu trečiojo asmens atstovas nuosekliai teigė, kad sutikimas buvo duotas tvoros statymui išoriniu parametru, o ne aikštelės viduje, pateikė situacijos planus, sudarytus ant 2020 m. vasario 9 d. kadastrinių matavimo metu sudaryto statinių išdėstymo plano, kuriuose užfiksuota tvora išoriniu aikštelių perimetru bei be kita ko UAB „J.“ nuosavybės teise priklausanti senoji betoninė tvora, kuri sujungta su naujai ieškovo išoriniu perimetru pastatyta tvora. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad leidime apskritai nėra kalbama apie daugiau nei vienos tvoros statybą.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad turėjo sutikimą statyti ginčo tvorą esamoje vietoje, o ne aplink aikštelės perimetrą. Kartu teismas pažymi, kad ginčo pobūdis, tai, jog ginčas dėl tvoros pastatymo teisėtumo vyksta dar nuo 2020 metų sudaro pagrindą spręsti, kad UAB „J.“ prieštaravimas tvoros pastatymui esamoje vietoje buvo nuoseklus, ilgalaikis bei sudaro pagrindą daryti didesnio tikėtinumo išvadą, kad susitarimo dėl tvoros pastatymo esamoje vietoje tarp šalių nebuvo, o UAB „J.“ davė sutikimą statyti tvorą išoriniu aikštelės perimetru. Darydamas šią išvadą teismas taipogi atsižvelgia ir į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės ieškovas neteisėtai buvo pastatęs ir stoginę, kuri šiuo metu jau yra nugriauta vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kas rodo ankstesnių ieškovo veiksmų neteisėtumą toje pačioje ginčo aikštelėje.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus be kita ko įrodinėjo paties ieškovo užsakymu atliktu ekspertizės aktu Nr. PRO/DSE-2024-11-11, kuriame atsakant į ieškovo suformuluotus klausimus buvo nurodoma, kad 2017 metais pastatyta tvora su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra II grupės nesudėtingasis statinys. Be to, daroma išvada, kad 2017 metais pastatyta tvora su metaliniais vartais, kurią sudaro 12 metalinių kolonų (skersmuo 0,1 m) ir vielos tinklas (stulpo didžiausias aukštis – 2,30 m, tvoros ilgis – 45,60 m), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra tame pačiame žemės sklype nėra rekonstrukcija 2020-02-09 įregistruotos aikštelės, žymėjimas plane 1b4.
21. Vertindamas ekspertizės aktą ir jame daromas išvadas, teismas pažymi, kad ieškovas prašymo kviesti ekspertą į teismo posėdį neišreiškė, be to nors ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad ekspertas buvo nuvykęs į vietą, tačiau ekspertizės akte tai nurodyta nebuvo. Teismas taip pat pažymi, kad bylai aktualiame Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023 teismas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte numatyta, kad naujo antžeminio statinio statyba vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad tvora pastatyta žemės paviršaus plote, kuriame nėra statinių, o ne ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės. Byloje nėra ir jokio pagrindo spręsti, kad trečiajam asmeniui priklausanti aikštelė buvo sunykusi, kadangi aptariame sprendime buvo konstatuota, kad nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjos inžinieriniai statiniai – kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aikštelės dalis pažymėta indeksu 1b4, kurioje buvo statoma stoginė ir tvora, niekada nebuvo išnykę ir jų išoriniai duomenys (išorinės ribos) nesikeitė net ir aikštelę 2020 metais padalinus į pirmiau minėtas aikštelių dalis.
22. Teismas taip pat pažymi, kad ekspertizės akto išvados prieštarauja Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-210-476/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. e2A-188-856/2024 padarytoms išvadoms, kad aikštelės užimtame žemės paviršiaus plote negali būti statomi jokie nauji statiniai (statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Bylą nagrinėję teismai toje pačioje UAB „J.“ priklausančioje aikštelėje, šalia ginčo tvoros buvusios stoginės statybos darbus vertino ne kaip naujo statinio statymą, be kita ko pažymėdami, kad po asfaltbetonio sluoksniu yra kita laikanti viršutinį statinio sluoksnį konstrukcija, kuri nagrinėjamu atveju buvo fiziškai paveikta ieškovo įgręžtų 18 polių laikančių 18 metalinių kolonų, ieškovui, siekiančiam dalį aikštelės uždengti/paslėpti stogine, buvo būtina atlikti aikštelės rekonstrukciją. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas spręsti, kad statant ginčo tvorą taip pat buvo paveikta viršutinį aikštelės asfaltbetonio sluoksnį laikanti konstrukcija, kuri kartu su asfaltbetoniu buvo ardoma statant 12 metalinių tvoros kolonų. Įvertinęs aptariamas aplinkybes, teismas nagrinėjamu atveju negali daryti kitokios išvados nei, tos, kad ir šiuo atveju taip pat buvo būtina atlikti aikštelės rekonstrukciją, o tvoros pastatymas, esant aptartiems teismų sprendimas, negali būti vertinamas kaip naujo nesudėtingo statinio statyba. Kartu teismas pažymi, kad tokia bylą nagrinėjusių teismų pozicija atitinka ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkto nuostatas, kad statinio rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.), tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo ardoma tiek aikštelės asfaltbetonio sluoksnį laikanti konstrukcija, tiek ardomas ir pats asfaltbetonis.
23. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį) ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Atsižvelgdamas į tai, kad aikštelės, kurioje pastatyta tvora, savininkas yra UAB „J.“, teismas sutinka su trečiojo asmens atstovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, atsižvelgiant į aukščiau teismo aptartas aplinkybes, negali būti laikomas statytoju aikštelės rekonstrukcijos atveju.
24. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, dėl to vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsniu, leidimas reikalingas nesudėtingam antros grupės statiniui rekonstruoti mieste, o kaimo vietovėse nėra reikalingas, teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 28 d.) 1 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Taigi, teismas pritaria argumentams, kad naujai statomai tvorai (duomenys neskelbtini) miestelyje statybos leidimas iš tiesų nebūtų buvęs reikalingas. Vis dėlto, net ir pritardamas šiems argumentams, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekama aikštelės rekonstrukcija, o ieškovas be kita ko neįrodė ir trečiojo asmens sutikimo statyti tvorą esamoje vietoje.
25. Įvertinęs aptariamas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės yra teisėti, pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai atmestini.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį atmetus, ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje nėra.
27. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą, todėl iš ieškovo nėra priteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.