Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1560-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-03
Bylos Nr.: e2-1560-863/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Belor“
Advokatai: Sigitas Barakauskas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sigitui Barakauskui,atsakovės įgaliotai atstovei J. M. - P,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutartinių netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Belor“ 291 380,16 Eur sutartinių netesybų, 10,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindžia žemiau nurodytais pagrindiniais argumentais.

1.1. 2022 m. rugpjūčio 10 d. šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį BEL-20220810-155-VP (toliau - Sutartis) dėl 5 000 tonų trąšų KAS-32 (angl. UAN 32) pirkimo - pardavimo. Sudaryta Sutartimi atsakovė garantavo, kad 5 000 tonų skystų trąšų KAS-32, jų pateikimo ieškovei metu bus importuotos į ES teritoriją, visi importo ir muito mokesčiai bus sumokėti, o patiektoms prekėms nebus taikomos ES sankcijos. Pagal sudarytą Sutartį atsakovė 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. kaip pardavėjas įsipareigojo pateikti, o ieškovė kaip pirkėjas įsipareigojo priimti Sutartyje numatytą kiekį sulygtų trąšų.

1.2. Atsakovė Sutartyje nustatyta tvarka Sutartyje numatyto KAS-32 kiekio nepateikė, iš viso pagal Sutartį buvo pateiktas 300,32 tonų KAS-32 kiekis. Tuo tarpu pagal Sutartį nepateiktas KAS-32 kiekis sudaro net 4 699,68 tonas (5 000 tonų - 300,32 tonų). Dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo ieškovė buvo priversta KAS-32 įsigyti iš kitų tiekėjų didesnėmis kainomis, siekiant bent iš dalies įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus kontrahentams. Dėl to ieškovė patyrė itin didelių nuostolių, kadangi buvo priversta KAS-32 įsigyti 65 Eur (be PVM) didesne kaina, nei buvo numatyta sudarytoje Sutartyje.

1.3. Pasibaigus visiems Sutartyje numatytiems terminams, be to, spalio mėn. pabaigoje nesulaukusi žadėtos papildomos informacijos, ieškovė 2022 m. spalio 26 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl laiku nepateiktų trąšų, kurioje buvo prašoma iki 2022 m. spalio 31 d. pateikti tikslią krovinio pristatymo datą. Atsakovė į pateiktą Pretenziją jokio atsakymo nepateikė, be to, nepateikė jokios informacijos ir apie savo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Atsižvelgus į susidariusią situaciją, 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCD01290 dėl sudarytoje Sutartyje numatytos baudos sumokėjimo. Sutarties 2.3 punktas numatė, kad atsakovei nepateikus ieškovei sutarto KAS-32 kiekio, atsakovė turi sumokėti ieškovei „10 procentų dydžio baudą nuo laiku nepristatytų ar nepateiktų prekių vertės“. Taigi, atsakovės mokėtina bauda už laiku nepristatytą KAS-32 kiekį sudarė – 291 380,16 Eur sumą (620 Eur x 10 procentų x 4.699,68 tonos). Ieškovės išrašytoje sąskaitoje nurodytas baudos sumokėjimo terminas - 2022 m. gruodžio 3 d. Šiai dienai bauda nėra sumokėta.

1.4. Ieškovei kaip pirkėjui pareikalavus sumokėti Sutartyje numatytą baudą dėl nepateiktų prekių, atsakovei tapo žinoma, kad realus Sutartyje numatytų prievolių įvykdymas nebėra reikalingas; kitaip tariant, atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė kaip pirkėjas prarado interesą Sutarties įvykdymui. Siekiant teisiškai tinkamai įforminti teisinių santykių pabaigą ir Sutarties, kurios įvykdymas nebuvo reikalingas, nutraukimą, atsakovei 2022 m. gruodžio 7 d. buvo papildomai pateiktas pranešimas dėl vienašalio Sutarties nutraukimo.

1.5. KAS-32 užšalimo temperatūra yra 0 °C, todėl jų transportavimas esant žemesnei oro temperatūrai nei 0 °C yra susijęs su papildomomis rizikomis. Dėl to ieškovė, norėdama išvengti minėtų rizikų, nebuvo suinteresuota įsigyti KAS-32 esant neigiamai oro temperatūrai. Siekiant užtikrinti tinkamą ūkininkams parduodamų KAS-32 trąšų kokybę, be to, taip pat siekiant išvengti galimų nuostolių patyrimo dėl KAS-32 užšalimo transportavimo metu, ieškovė siekė įsigyti trąšas Sutartyje numatytu metu ir bet kokiu atveju oro temperatūrai esant teigiamai. 2022 m. lapkričio-gruodžio mėn. temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C. Tuo tarpu lapkričio 17 d. vidutinė paros oro temperatūra nukrito net žemiau 0 °C ir prasidėjo meteorologinė žiema. Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra buvo dar žemesnė ir siekė -2,6 °C. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad KAS-32 pristatymas pagal Sutartį po to, kai ieškovė 2022 m. lapkričio mėn. pareikalavo iš atsakovės sumokėti Sutartyje numatytą 291 380,16 Eur baudą, buvo ne tik pavėluotas ir neatitiko ieškovės lūkesčių, bet taip pat ir rizikingas bei ieškovei nepriimtinas, atsižvelgus į esamą oro temperatūrą ir KAS-32 charakteristikas.

1.6. Atsakovei trąšų versle dalyvaujant kaip profesionalui yra puikiai žinoma trąšų pirkimo-pardavimo sutartyse nustatomo termino ir jo laikymosi svarba. Atsakovė nepristatydama Sutartyje numatyto KAS-32 kiekio Sutartyje nustatyta tvarka, be to, neįvykdydama savo prievolių ir per papildomai nustatytą terminą, atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Sutartį, todėl atsakovei turėtų būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė dėl Sutarties neįvykdymo netesybų forma ir ieškovės naudai iš atsakovės turėtų būti priteisiama 291 380,16 Eur netesybų suma.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Belor“ atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais.

2.1. 2022 m. spalio 7 d., su nežymiu nukrypimo nuo šalių Sutartyje numatyto abstraktaus termino (rugpjūčio-rugsėjo mėn.), ieškovei buvo pristatyta ir ieškovės atkrauta 300,32 tonų KAS-32. Sekančioms krovoms ir pervežimui ieškovė reikalavo sumokėti jai 10 procentų dydžio baudą nuo likusio atsiimti KAS-32 kiekio Sutarties kainos, tačiau atsakovė neturėdama pagrindo mažinti Sutarties kainą, siūlė pasiimti prekes ir papildomai susitarti dėl kokios kitokios nedidelės simboliškos ir draugiškos nuolaidos. Tačiau, tokie atsakovės siūlymai ieškovės nebedomino. Kadangi įvežamų trąšų į Lietuvos Respublikos teritoriją kainos krito, o ieškovės suderėta su atsakove kaina, ieškovei tapo nebenaudinga, ieškovės atstovas - vadovas, nurodė, jog Sutartine kaina trąšų KAS-32 iš atsakovės nebenori pirkti.

2.2. Atsakovė patyrė itin daug Sutarties vykdymo sąnaudų, įskaitant sandėliavimo kaštus. Šių kaštų atsakovė nebūtų patyrusi, jei apie tai, kad ieškovė atsisakys pirkti tinkamos kokybės KAS-32 trąšas, būtų žinojusi arba numačiusi, kad 7 dienų vėlavimas nulems tokius ieškovės siekius, kaip siekį gauti 10 procentų nuo likusios prekių partijos baudą ir atsisakymą pirkti prekes. Atsakovė sudariusi sutartį dėl trąšų su importuotoju UAB „Eudara“.

2.3. KAS-32 trąšos galėjo būti atkrautos be kliūčių per spalio mėnesį, tačiau ieškovė nurodė, jog krausis prekes tik pigesne kaina nei Sutartyje, o atsakovė su tuo nesutikdama, siūlė iš pradžių už pakrautas prekes susimokėti, kaip numatyta Sutartyje, tada jas leis išsikrauti. Todėl susiklostė situacija, kai nepaisant Sutartimi aptartų sąlygų, ieškovė jų nepageidavo laikytis, ypač tų, kurios yra jai nenaudingos. Galima objektyviai įvertinti, kad ieškovė demonstruodama savo pranašumą, kaip stambi rinkos dalyvė, ne tik pati nesilaikė Sutarties, bet ir ją nepagrįstai nutraukė. Tuo tarpu, atsakovės parduodamas trąšas kiti pirkėjai pirko tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ieškovė.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovės ieškinyje nurodoma, jog pagal Sutartį nepateiktas KAS-32 kiekis sudaro net 4 699,68 tonas (5 000 tonų - 300,32 tonų). Tačiau, pagal Sutartį šalys susitarė dėl kitokių skaičių, t. y. 5 000 tonų, opcija minus 5 procentai (kas sudaro - 250 tonų). Minusavus iš viso Sutarties kiekio ieškovei atkrautą kiekį ir opciją, buvo likę atkrauti 4 449,68 tonas. Tačiau šio kiekio, nors buvo raginama, ieškovė atsisakė pati. Atsakovė neneigia fakto, kad trąšų importas į Lietuvos Respublikos teritoriją kažkiek vėlavo, tai matosi, pagal pirmą atkrovimą vykusį 2022 m. spalio 7 d., tačiau tai vos 7 dienos nuo abstraktaus Sutartinio prekių pristatymo termino. Tačiau tolimesni vėlavimai atsirado dėl ieškovės Sutarties nevykdymo, kai ieškovė turėjo pateikti geležinkelio kelius/atkrovimo stotį, pervežimui ir panašią būtiną informaciją. Tačiau iš ieškovės informacija nebuvo teikiama. Kitaip tariant, atsakovei paruošus prekes atkrovimui, ieškovė UAB „Scandagra“ neteikė informacijos prekių pervežimui, nepriiminėjo prekių, nors ne kartą atsakovės UAB „Belor“ vadovė yra prašiusi telefonu pateikti informaciją.

2.5. Po ilgų ginčų, 2022 m. lapkričio mėnesio pradžioje, buvo suderinta abipusiu žodiniu susitarimu, kad bus peržiūrima pirkimo kaina ir taikoma nedidelė nuolaida. Po nuolaidos suderinimo buvo sutarta, kad atsakovė laukia atkrovimų ir vagonus siųs į ieškovės paskirstytas stotis. Tačiau stočių informacijos ieškovė nebeteikė ir pralaukusi iki 2022 m. gruodžio 7 d. atsiuntė pranešimą apie vienašalį Sutarties nutraukimą.

2.6. Atsakovė niekuomet nesiekė ir nepageidavo nutraukti Sutarties, ypač žinant tai, jog atsakovė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį ieškovės užsakymu ir savo lėšomis nupirkus ir išmuitinus KAS-32 trąšas, šias trąšas realizuoti ieškovei. Tačiau negaudama iš ieškovės pusės stočių atkrovimui, atsakovė liko apgauta. Lėšos, kurios buvo investuotos į KAS-32 pirkimą ieškovės užsakymu, muito mokesčiai, išmuitinimo procedūrų kaštai bei trąšų sandėliavimas šiuo metu tapo atsakovės nuostoliais. Atsakovė neturėjo jokio intereso mokėti už prekes, kurios atsakovei labai daug kainavo, muitinti prekių ir jas kelis mėnesius sandėliuoti savo lėšomis, vis siūlant ieškovei jas priimti.

2.7. Nors atsakovė ne kartą patvirtino siekį įvykdyti sutartį, jau nuo 2022 m. lapkričio mėnesio ieškovė UAB „Scandagra“, kuri neteikė nurodymų, pagal Sutartį prekių pristatymo stotims, raštuose nurodo, kad nebeturi intereso tęsti sutarties vykdymą. Nebuvo kliūčių vykdyti viso kiekio atkrovimo, tačiau ieškovė UAB „Scandagra“ siekė tik pasipelnyti ir sugalvojo, kaip sukuriant prielaidas sutarties vykdymo negalimumui, išreikalauti iš atsakovės UAB „Belor“ baudą už neva nepristatytas prekes. Taip buvo veikiama tęstinai ir sąmoningai nenurodant atkrovimo paskirties stočių, ignoruojant UAB „Belor“ patikinimus, kad UAB „Belor“ yra pasirengusi vykdyti ir patvirtina pilnai įvykdysianti sutartį.

2.8. Ieškovė pati veikė nesąžiningai, trukdė įvykdyti iki galo, jau beveik įvykdytas atsakovės Sutartines prievoles, reikalavo aiškiai nepagrįstai maksimalių netesybų, kai atsakovės vėlavimai pateikti prekes buvo nežymūs ir šalys galėjo draugiškai rasti bendrą kompromisą dėl kokios nedidelės nuolaidos prekių kainai. Tačiau ieškovė pageidavo ne mažesnės nei 10 procentų beveik visų prekių kainos dydžio nuolaidos, kurią galėjo įgyti teisę reikalauti, tik jei atsakovė būtų atsisakiusi perduoti prekes. Tačiau nei vienu raštu, nei savo elgesiu atsakovė niekaip nebuvo pareiškusi, kad prekių neperduos. Priešingai, atsakovė prašė ieškovės prekes priimti, nurodyti stotis, kur turi būti atkraunamos prekės, kur jas pristatyti. Iš šio matoma, kad ieškovė prekių priimti nenorėjo, o norėjo gauti daugiau nei 200 000 Eur ekonominės naudos, net nepatyrusi jokių objektyvių sąnaudų. Tuo tarpu atsakovės Sutarties vykdymo sąnaudos yra milijoninės. Ir po ieškovės Sutarties nutraukimo šalys nėra net iš tolo lygiavertėje padėtyje, nes atsakovė patyrusi tiek sąnaudų Sutarčiai vykdyti, negavo iš Sutarties jokios ekonominės naudos, vien išlaidas ir nuostolius.

Atsiliepimas

2.9. Atsakovė nesutinka su netesybomis, kurios ieškovės nuomone ne tik neadekvačios situacijos prasme, bet ir esant praktiškai įvykdytai Sutarčiai iš atsakovės pusės. Pačiai ieškovei atsisakius Sutarties, nors patiekti prekes vėluojama buvo tokį terminą, kuris būtų buvęs protingu papildomu terminu prievolei įvykdyti, atsakovė negali sutikti ir nesutinka su netesybomis ne tik dėl to, jog jos prašomos nesilaikant Sutarties ir nesant Sutartyje 2.3. punkte numatytam pagrindui, bet vertinant visą situaciją, net jei teismas spręstų, kad ieškovė turi teisę į netesybų kompensavimą, ieškovės prašomos netesybos būtų aiškiai per didelės, dėl ko, atsižvelgiant į atsakovės pastangas, patirtus nuostolius, jos turėtų būti mažinamos.

Šalies argumentai

3. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei, prašydama iš ieškovės priteisti 275 880 Eur sutartinių netesybų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindžia žemiau nurodytais pagrindiniais argumentais.

3.1. Šalių Sutarties sudarymas, kaip dabar atsakovė UAB „Belor“ supranta, buvo įtakotas AB „Achema“ veiklos problemų, kurias po darbuotojų streiko dar labiau pagilino bendrovės veikos stabdymas, t. y. po pakilusių dujų kainų 2022 m. rugpjūčio 1 d. AB „Achema“ priėmė sprendimą stabdyti gamyklos veiklą nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. Dėl pakilusių rinkoje dujų kainų, AB „Achema“ gamykla, tiekianti ieškovei UAB „Scandagra“ trąšas KAS-32, užsidarė kiek daugiau nei porai mėnesių. Tačiau šalims pasirašant Sutartį, prognozuoti kuriam laikui gamykla bus uždaryta buvo sunku. Taip pat buvo sunku prognozuoti kiek kils ir ar iš vis kiek nors kris rinkoje trąšų kaina, kuri buvo pakankamai pakilusi dėl trąšų trūkumo.

3.2. Atsakovei pradėjus vykdyti sutartį, investavus nuosavas lėšas, ieškovė UAB „Scandagra“ spalio mėnesio pabaigoje sužinojusi, kad nuo lapkričio 1 d., AB „Achema“ atnaujina savo gamyklos veiklą, suprato, kad trąšos vėl jai bus tiekiamos iš AB „Achema“ gamyklos, be to buvo daroma prielaida, kad galbūt gali pasikeisti trąšų kaina rinkoje ir iš AB „Achema“ trąšas galima būtų įsigyti pigiau, nei iš UAB „Belor“, ne tik dėl logistikos kaštų, bet dėl kažkokia dalimi atpigusių dujų rinkoje. Todėl ieškovei sandoris su atsakove tapo nebe toks naudingas, nepaisant atsakovės investuotų lėšų ir pastangų. Priėmusi pirmas partijas atsakovės pristatytų trąšų, vos tik pasklidus žiniai apie AB „Achema“ gamyklos pradedamą darbą, pasikeitė situacija rinkoje ir ieškovė nusprendė nebeimti iš UAB „Belor“ trąšų KAS-32.

3.3. Byloje nėra ginčo, kad trąšos turėjo būti kraunamos ir priimamos rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tačiau dėl muitinės procedūrų ir valstybės vykdomų papildomų patikrų, prekės pradėtos krauti buvo spalio 7 d. Prekes ieškovė krovėsi be pretenzijų iki spalio 20 -25 dienos. Tada, tikėtina sužinojo apie AB „Achema“ veiklos atnaujinimą ir poreikis imti kito gamintojo trąšas išnyko. Suprasdama, kad dėl Sutarties atsisakymo ieškovės UAB „Scandagra“ atžvilgiu gali būti pritaikyta bauda, remiantis Sutarties 2.2 punktu, kuriame nurodoma, kad pirkėjui atsisakius pirkti prekes iš pardavėjo, pirkėjas moka pardavėjui 10 procentų nuo atsisakytų pirkti prekių vertės dydžio baudą, ieškovė UAB „Scandagra“ nusprendė vilkinti tolimesnį prekių priėmimą, motyvuodama, kad reikia užsidaryti baudos klausimą, kurios ji pareikalavo 2022 m. spalio 25-26 dienomis, o tik tada tartis dėl naujų pirkimų. Be to, kad buvo vilkinamas prekių priėmimas, raštais prekių neperdavimu buvo kaltinama atsakovė UAB „Belor“, tuo pačiu metu, raginant UAB „Belor“ vadovę padaryti ieškovės UAB „Scandagra“ pirkiniui ypatingas nuolaidas, kurios būtų ženklios ir sudarytų galimybę ieškovei UAB „Scandagra“ uždirbti didesnę maržą nuo trąšų KAS-32 perpardavimo, kuo iš esmės ši bendrovė ir užsiima.

3.4. Šalių sudarytos Sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad prekės pristatomos vagonais į pirkėjo Sutarties sudarymo metu nurodytas Lietuvos geležinkelio stotis. Vadinasi, ieškovė prekių pristatymui turėjo pareigą nurodyti stotis į kurias turi būti pristatytos prekės, kad atsakovė galėtų užbaigti savo prievolės vykdymą. Transportavimo išlaidas, susijusias su šios Sutarties vykdymu iki pirkėjo paskirties geležinkelio stoties, įsipareigojo apmokėti atsakovė, o ieškovė įsipareigojo prisiimti papildomas paslaugas, susijusias su vagonų privarymu/nuvarymu į/iš nuosavus geležinkelių kelius, trąšų iškrovimu iš geležinkelio vagonų bei atsiradusias prastovas, jei jos yra didesnės nei 48 val.

3.5. 2022 m. spalio 7 d., su nežymiu nukrypimo nuo šalių Sutartyje numatyto abstraktaus termino (rugpjūčio-rugsėjo mėn.), ieškovei buvo pristatyta ir ieškovės atkrauta 300,32 tonų KAS-32. Sekančioms krovoms, ieškovė pateikusi reikalavimą mažinti kainas, nenorėjo raštu susiderinti dėl krovų, kurios turėjo vykti spalio mėn. eigoje. Iš ieškovės 2022 m. spalio 25 d. laiško atsakovei matoma, kad ieškovė reikalavo pirma sumokėti jai 10 procentų dydžio baudą nuo likusio atsiimti KAS-32 kiekio, o tik tada ji sutiktų kalbėtis apie nuolaidas ir tolimesnį atsakovės trąšų pirkimą. Ieškovės noras įsigyti produkciją žemomis kainomis, prasilenkė su logika. Ieškovė reikalavo baudos ir dar manipuliavo siūlymu gauti nuolaidas. Atsakovė neturėdama pagrindo mažinti pagal ieškovės vienašalį pageidavimą Sutarties kainą, tiek, kiek to reikalavo ieškovė, siūlė pasiimti prekes ir papildomai susitarti tik dėl kokios kitokios nedidelės simboliškos ir draugiškos nuolaidos. Tačiau, tokie atsakovės siūlymai ieškovės nebedomino. Kadangi AB „Achema“ atnaujino gamyklos veiklą bei pradėjo prekybą trąšomis, ieškovės suderėta su atsakove kaina, ieškovei tapo nebenaudinga. Todėl ieškovės atstovas - vadovas, nurodė, jog Sutartine kaina trąšų KAS-32 iš atsakovės nebenori pirkti.

3.6. KAS-32 trąšos galėjo būti atkrautos be kliūčių per spalio mėnesį, tačiau ieškovė nurodė, jog krausis prekes tik pigesne kaina nei Sutartyje, o atsakovė su tuo nesutikdama, siūlė iš pradžių už pakrautas prekes susimokėti, kaip numatyta Sutartyje, tada jas išsikrauti. Todėl susiklostė situacija, kai nepaisant Sutartimi aptartų sąlygų, ieškovė jų nepageidavo laikytis, ypač tų, kurios yra jai nenaudingos. Galima objektyviai įvertinti, kad ieškovė demonstruodama savo panašumą, kaip stambi rinkos dalyvė, ne tik pati nesilaikė Sutarties, bet ir ją nepagrįstai nutraukė.

3.7. Būtent dėl to, kad ieškovė atsisakė pati priimti jai skirtas prekes, nenurodė į kokias stotis atsakovė gali pristatyti jai prekes ir prekių atsisakė savo valia, vadovaudamasi Sutarties 2.2 punktu, kuriame nurodoma, kad pirkėjui atsisakius pirkti prekes iš pardavėjo, pirkėjas moka pardavėjui 10 procentų nuo atsisakytų pirkti prekių vertės dydžio baudą, atsakovė UAB „Belor“ išrašė netesybų sumai sąskaitą, kurią su paaiškinimais išsiuntė ieškovei UAB „Scandagra“. Ieškovė sąskaitos neapmokėjo.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą žemiau nurodytais argumentais.

4.1. Atsakovė klaidingai aiškina faktines aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius santykius, savo poziciją grindžia vien deklaratyviais teiginiais, kurie neatitinka tikrovės. Priešieškinyje dėstomi argumentai, kad su atsakove Sutartis sudaryta tariamai siekiant spręsti trąšu stygiaus klausima, kai tariamai 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas AB „Achema“ sprendimas dėl gamyklos veiklos stabdymo, neatitinka susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Ieškovė iki Sutarties pasirašymo iš atsakovės per 2022 metus jau buvo įsigijusi net 6 917,10 tonas KAS-32; sutartys dėl KAS-32 įsigijimo buvo pasirašytos iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (t. y. 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. liepos 11 d.).

4.2. Skirtingai nei yra teigiama priešieškinyje, ieškovė visą laiką buvo suinteresuota Sutartyje nustatyta tvarka įsigyti sutartą KAS-32 kiekį iš atsakovės. Atsakovei pažeidus sutartį, ieškovė buvo priversta KAS-32 kiekį įsigyti iš UAB „Agrochema“, kad galėtų įvykdyti dalį prisiimtų įsipareigojimų savo kontrahentams. Pažymėtina, kad KAS-32 trąšos iš UAB „Agrochema“ buvo įsigytos ženkliai didesne kaina nei numatyta su atsakove pasirašytoje Sutartyje.

4.3. Ieškovė neturėjo jokio intereso vilkinti KAS-32 tiekimo pagal Sutartį ir to niekada nedarė, nes tai būtų buvę nenaudinga ieškovei. Toks elgesys neatitiktų verslo logikos, nes nė vienas verslo subjektas nėra suinteresuotas prekes įsigyti didesne kaina (šiuo atveju iš UAB „Agrochema“), tokiu būdu mažinant savo uždirbamo pelno maržą, vietoje to, kad prekes įsigytų mažesne kaina (šiuo atveju iš atsakovės), kartu tokiu būdu padidinant savo uždirbamo pelno maržą. Ieškovė net ir 2022 m. spalio mėn. pabaigoje teiravosi atsakovės, kada bus pristatytos prekės, tačiau atsakovė arba iš viso neteikė jokios informacijos (t. y. neatsakė į gautus paklausimus), arba toliau teikė klaidingą informaciją apie būsimą trąšų pristatymą ir vis žadėjo pateikti duomenis apie atvykstančias KAS-32 cisternas, nors to niekada nepadarė. 2022 m. spalio 26 d. ieškovė dar kartą pateikė oficialų raštą atsakovei, prašant iki 2022 m. spalio 31 d. pateikti tikslią informaciją apie krovinio pristatymo datą, tačiau atsakovė prašytos informacijos ieškovei nepateikė.

4.4. Atsakovė deklaratyviai teigia, kad Sutartis tariamai nebuvo įvykdyta dėl to, kad ieškovė tariamai neįvykdė savo pareigos nurodyti stotis, į kurias turi būti pristatytos prekės. Tokie atsakovės teiginiai yra visiškai niekuo nepagrįsti, be to, neatitinka realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Pirmiausia, atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę, prašydama pateikti minėto pobūdžio informacijos. Tokiam kreipimuisi nebuvo jokio poreikio, kadangi visa Sutarties vykdymui būtina informacija iš ieškovės pusės buvo pateikta atsakovei savalaikiai. Sutartis dėl 5 000 tonų KAS-32 buvo pasirašyta 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir vos po dviejų dienų buvo pateiktos visos reikalingos instrukcijos dėl viso Sutartyje numatyto KAS-32 kiekio pristatymo. Sutartyje numatytas KAS-32 kiekis turėjo būti pristatytas į Joniškio geležinkelio stotį, perduodant UAB „Vigori“ su kuriuo ieškovė buvo sudariusi sutartį dėl KAS-32 priėmimo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė priešieškinyje išdėstytus teiginius siekia pagrįsti UAB „Eudara“ pažyma, kuri yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra paremta jokiais realiais įrodymais (pirminiais dokumentais). Pažymėtina, kad UAB „Eudara“ turi sąsajas su atsakovo bendrovės direktore I. K. ir dėl to yra suinteresuota savo pažymoje nurodyti aplinkybes (deklaratyvius teiginius), kurios yra naudingos atsakovei ir kurios nėra pagrįstos pirminiais dokumentais bei neatitinka realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

4.5. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad būtent atsakovė atsisakė patiekti ieškovei KAS-32 Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė prekes tiekė kitiems savo kontrahentams, o ieškovei sutarto KAS-32 trąšu kiekio nepristatė, manytina, siekiant tokiu būdu iš KAS-32 pardavimo daugiau uždirbti (kaip matyti iš prie priešieškinio pateiktos informacijos, KAS-32 buvo tiekiamas klientams, kurie mokėjo didesnę kainą nei ieškovė). Pavyzdžiui, ieškovei yra žinoma, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį atvykusį 63,060 tonų KAS-32 kiekį atsakovė, tikėtina, nukreipė kitam savo klientui, nors ir buvo išrašyta atitinkama sąskaita faktūra dėl pardavimo ieškovei, kuri vėliau turėjo būti kredituota. Atsakovė ir 2022 m. spalio mėnesį vežė KAS-32 kitiems savo klientams, kurie mokėjo didesne kainą, bet ieškovei turėto pristatyti kiekio nepatiekė. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė pažeidė Sutartį ir Sutartyje nustatyta tvarka nepristatė sutarto KAS-32 kiekio ieškovei (t. y. atsisakė sutartą KAS- 32 kiekį patiekti ieškovei Sutartyje nustatyta tvarka, nors tuo pačiu laikotarpiu KAS-32 buvo pristatomas kitiems atsakovės kontrahentams, bet ne ieškovei).

4.6. Atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės būtinos sąlygos, todėl priešieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimų yra atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Sigitas Barakauskas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai atkreipė dėmesį į iš AB „LTG Cargo“ išreikalautus duomenis, paaiškino, jog iš jų matyti, kad Sutartimi sulygtu terminu atsakovė į Lietuvą atgabeno 1 173,38 tonas KAS-32 trąšų, kurių nepateikė ieškovei. Net jei tos trąšos ir būtų perduotos ieškovei, Sutartimi sulygtas trąšų kiekis nebūtų pasiektas. Taigi, atsakovė nebuvo pasirengusi įvykdyti sutartinių prievolių pilna apimtimi. Pažymėjo, jog atsakovei pažeidus sutartinius terminus, ieškovė įgijo teisę atsisakyti prievolių įvykdymo ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Dėl ieškovės Sutarties pažeidimo ieškovės patirti nuostoliai yra daug didesni nei Sutartimi sulygta neįrodinėtinų nuostolių suma, todėl ateityje ieškovė neatmeta galimybės reikalauti visų nuostolių atlyginimo. Pastebėjo, jog sutartis su atsakove buvo nutraukta ne iš karto, suėjus trąšų pristatymo terminui buvo bandoma dar sulygti dėl sutarties įvykdymo, tačiau atsakovė nuolat teikė klaidinančią informaciją dėl trąšų pristatymo terminų, kol galiausiai pati ieškovė nebuvo suinteresuota sutartinių santykių tęsimu. Tuo labiau, jog artinosi šaltas metų laikas, kuomet skystos trąšos gabenimo ir perpompavimo metu gali kristalizuotis ir tapti netinkamomis naudojimui. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė trąšas pirko už 330 Eur už 1 toną kainą, o Lietuvoje ieškovei pardavinėjo už 620-640 Eur už 1 toną kainą, t. y. gaudavo 290 Eur pelną iš vienos tonos ir vien iš ieškovei pristatytų 300,32 tonų užsidirbo apie 100 000 Eur, tačiau po sutartinių terminų pažeidimo nesutiko mažinti kainos.

6. 2023 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje dalyvavęs ieškovės vadovas M. V. paaiškino, kad atsakovė yra ilgametė rinkos dalyvė, todėl puikiai suvokia rinkos dinamiką ir pati nustato pristatymo sąlygas. Ieškovė yra dirbusi su šia bendrove ne vienus metus. Kadangi dinamika rinkoje yra labai didelė, sutartiniai terminai yra labai svarbūs ir atitinkamai už jų pažeidimą yra numatomos didelės baudos. Taip pat ilgalaikiai klientai versle yra labai svarbūs, todėl siekiama juos išlaikyti. Kai atsirado strigimai su atsakovės trąšų pristatymu, teko stabdyti pardavimus, nors galimybės parduoti buvo. KAS-32 – skysta trąša, temperatūros pokyčiai yra labai reikšmingi kokybei, dėl kurios visa atsakomybė prieš klientus tenka ieškovei. Mano, jog atsakovė puikiai žinojo situaciją, bet matyt buvo pelningesnių klientų. Be to, Sutartimi buvo sulygta dėl ne sankcionuotų prekių pristatymo, o iš išreikalautų dokumentų pasirodo, jog galimai tokių nebuvo.

Atsiliepimas

7. Atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį, jog pagal ankstesnę su ieškove liepos mėnesį sudarytą sutartį taip pat buvo vėlavimas pristatyti prekes, tačiau ieškovė jokių netesybų tuomet neprašė. Pažymėjo, jog ieškovė nepagrįstai vertina atsakovės neva uždirbtą pelną, neatsižvelgdama į sąnaudas, t. y. į pristatymo kaštus, muitus ir pan. Mano, jog ieškovė elgėsi įžūliai 2022 m. spalio 26 d. pretenzija reikalaudama tiek netesybų, tiek prievolės įvykdymo natūra. Tokioje situacijoje atsakovė nežinojo ką daryti, nes viena vertus buvo reikalaujama nurodyti trąšų pristatymo terminus ir vykdyti sutartį, kita vertus, buvo išrašyta sąskaita didžiuliai baudai ir daromas spaudimas mažinti kainą. Pristačius trąšas, ieškovė galėtų nusirašyti baudą į pristatytų trąšų kainą. Mano, jog ieškovės teiginiai apie patirtus nuostolius yra deklaratyvūs, nėra jokių įrodymų apie konkrečius nuostolius, patirtus būtent dėl atsakovės nepristatytų trąšų. Pastebėjo, jog ieškovė nepateikė nė vieno savo kliento pretenzijos dėl nepristatytų trąšų. Tuo pačiu pažymėjo, jog atsakovė niekada neatsisakė pateikti užsakytas trąšas, todėl nėra jokio pagrindo netesybų priteisimui.

8. Bylos nagrinėjimo metu teismas liudytoju apklausė ieškovės darbuotoją L. G., atsakingą už trąšų pardavimą.. Liudytojas paaiškino, jog trąšų rinka Lietuvoje sudaro 150 000 tonų, nes tokiam kiekiui yra trąšoms saugoti skirtų talpų, apie pusė jų priklauso Achemai. Trąšos ūkininkų naudojamos rudenį ir pavasarį. Pavasarinei sėjai ūkininkai trąšas užperka iš anksto, iki pavasario jos turi būti saugomos talpyklose, tręšimo pradžia apie kovo 30 d. Talpos užpilamos tik esant teigiamai temperatūrai, priešingu atveju trąšos žarnoje gali užšalti. Sezono prekyba su ūkininkai prasideda birželio mėnesį, vėliau sudaromos sutartys dėl trąšų užpirkimo iš tiekėjų. Tačiau prieš trąšų užpirkimą būtina pasirūpinti talpyklomis, kur pristatytos trąšos bus saugomos. Pasisakydamas dėl atsakovės trąšų pristatymo mechanizmo liudytojas paaiškino, jog dėl to jokių nesklandumų nubuvo, nes atsakovė žinojo visą informaciją, atsakovės darbuotojai tiesiogiai bendravo su UAB „Vigori, kur turėjo būti saugomos pristatytos trąšos, 300 tonų buvo pristatyta be jokių kliūčių ir jokių klausimų dėl pristatymo atsakovei nekilo. Dėl 2022 m. spalio 26 d. pretenzijos liudytojas paaiškino, jog tuo metu generalinis direktorius tarėsi su atsakovės vadove dėl kainų mažinimo, turėjo būti pasirašytas priedas prie sutarties, nes kainos krito, o atsakovė reikalavo prekes priimti pagal seną kainą. Paaiškino, kad tuo metu krito gamtinių dujų kaina, trąšų kainos ir krito ir jau galima buvo pirkti trąšas iš Achemos, kuri turi nuosavas saugojimo talpas. Nurodė, jog 2022 metais trąšos buvo pirktos iš atsakovės, iki pristatymo strigimų, nebuvo planuojama pirkti trąšų iš Achemos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.

10. 2022 m. rugpjūčio 10 d. šalys sudarė Prekių pirkimo – pardavimo sutartį BEL-20220810-155-VP (anksčiau ir toliau – Sutartis, Failas 1/p.10-11), kurios pagrindu atsakovė UAB „Belor“, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti ieškovei 5 000 tonų (± 5 % pardavėjo nuožiūra) skystų trąšų KAS-32, o ieškovė, kaip pirkėja, už jas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Šalys Sutartimi, be kito ko, sulygo dėl trąšų kainos – 620 Eur + PVM už vieną toną, taip pat dėl prekių pristatymo termino: pardavėjas įsipareigojo pateikti, o pirkėjas priimti prekes 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys sulygo, jog sutartimi sulygto termino pabaiga – 2022 m. rugsėjo 30 d.

11. Be kitų sąlygų šalys sutartyje taip pat numatė, kad: i) pirkėjui atsisakius pirkti prekes iš pardavėjo, pirkėjas moka pardavėjui 10 procentų nuo atsisakytų pirkti prekių vertės dydžio baudą (Sutarties 2.2 punktas); ii) pardavėjas, atsisakęs pateikti Sutartyje nurodytas prekes, įsipareigoja mokėti pirkėjui 10 procentų dydžio baudą nuo laiku nepristatytų ar nepateiktų prekių vertės (Sutarties 2.3 punktas).

12. Tarp šalių nėra ginčo, jog Sutartimi sulygtu terminu atsakovė jokių prekių pagal Sutartį nepristatė. 2022 m. spalio 7 d. atsakovė pateikė, o ieškovė priėmė ir apmokėjo 300,32 tonų sulygtų trąšų (Failas 1/p. 14).

13. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad 2022 m. spalio 24 d. ieškovės produkto vadovas L. G. (byloje apklaustas liudytoju) užklausė atsakovę dėl tolimesnio prekių pristatymo, nurodydamas, jog praeitos savaitės pabaigoje buvo pateikta informacija apie krovinio buvimą sienoje. Tos pačios dienos elektroniniais laiškais atsakovės vadovė pranešė, jog yra 600 tonų, laukiama cisternų atkrovimo, o kita atsakovės darbuotoja – N. D. papildomai nurodė, jog „yra atkrauta, tuoj įmesiu numerius“ (Failas 1/p. 18-19). Bylos duomenimis papildoma informacija dėl atkrauto krovinio pristatymo iki 2022 m. spalio 26 d. nebuvo pateikta.

14. 2022 m. spalio 26 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl laiku nepateiktų trąšų, kurioje pacitavo sutartines 2.3. punkto nuostatas ir pareikalavo iki 2022 m. spalio 31 d. pateikti tikslią krovinio pristatymo į Pakruojo geležinkelio stotį datą, o taip pat kompensuoti už laiku nepateiktas KAS -32 trąšas 291 380,16 Eur + PVM. Minėtai sumai, tačiau be PVM, ieškovė 2022 m. lapkričio 3 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCD01290, nurodydama mokėjimo pagrindą – Bauda pagal 2022 m. spalio 26 d. pretenziją (Failas 1/24-25 p.).

15. 2022 m. spalio 27 d. atsakovė pateikė atsakymą į 2022 m. spalio 26 d. pretenziją, nurodydama, jog sutartimi yra numatyta bauda už atsisakymą teikti prekes bei patikino, jog neatsisako pateikti sulygtų prekių ir sutartį tikrai artimiausiu metu įvykdys, todėl neturi pagrindo sutikti ir mokėti prašomos baudos. Paaiškino, jog prekių vėlavimas yra įtakotas ne pardavėjo veiksmų ar neveikimo, o šalyje susiklosčiusios padėties ir valstybės valdžios papildomų priemonių, kurių imtasi įvedus nepaprastąją padėtį šalyje. Pažymėjo, jog artimiausiomis dienomis informuos apie būsimą prekių pristatymo laiką (Failas 2/67 p.).

16. 2022 m. lapkričio 28 d. ieškovės darbuotojas L. G. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei sąskaitą baudos apmokėjimui. Tos pačios dienos elektroniniu laišku atsakovės vadovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog pateiktos sąskaitos nepriima, nes telefonu su ieškovės vadovu M. V. yra suderintos pristatymo sąlygos. Atsakydamas į minėtą atsakovės vadovės laišką, ieškovės vadovas M. V. nurodė, jog darė viską, kad sandoris būtų užbaigtas, tačiau iš atsakovės buvo tik eiliniai pažadai ir laiko vilkinimas, todėl pareikalavo sumokėti sutartinę baudą už nepristatytas prekes (Failas 2/167-168 p.).

17. 2022 m. gruodžio 7 d. Pranešimu ieškovė informavo atsakovę, jog remiantis sutarties 7.1 punktu nuo 2023 m. sausio 6 d. vienašališkai nutraukia sutartį. Pažymėjo, jog 2022 m. spalio 26 d. pretenzijoje atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2022 m. spalio 31 d. pranešti tikslią sulygto krovinio pristatymo datą, tačiau atsakymas į šią pretenziją nebuvo gautas, todėl buvo išrašyta 2022 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra dėl sutartinės baudos apmokėjimo; Pirkėjui pareikalavus sumokėti baudą, pardavėjui tapo žinoma, kad realus prievolės įvykdymas sutartyje numatytomis sąlygomis nėra reikalingas (Failas 1/ p. 26).

18. Atsakyme į 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo atsakovė nurodė, jog yra pasiruošusi įvykdyti sutartį pilna apimtimi iki 2023 m. sausio 15 d. Tuo atveju jei ieškovė nepakeis nuomonės dėl atsisakymo vykdyti sutartį, atsakovė pažymėjo, jog imsis atsakomųjų priemonių ir priskaičiuos ieškovei 10 procentų baudą pagal Sutarties 2.2. punktą. (Failas 1/p. 169-170).

19. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. matyti, jog atsakovė teiravosi dėl prekių pristatymo galimybių, tuo tarpu ieškovė nurodė, jog dėl prekių specifikos ir rinkos pokyčių nėra suinteresuota sutartinių prievolių įvykdymu natūra (Failas 2/p.163-164).

20. Iš atsakovės 2022 m. gruodžio 27 d. elektroninio laiško matyti, jog nurodžiusi, kad ieškovė dar iki sutarties nutraukimo vengė priimti prekes, atsakovė pareikalavo iš ieškovės sumokėti sutartinę baudą ir kartu su laišku išsiuntė ieškovei sąskaitą netesyboms apmokėti (Failas 2/ p. 166). Nors pati sąskaita į bylą nebuvo pateikta, ieškovė neginčijo tokios sąskaitos gavimo.

21. Taigi, byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet abi Sutarties šalys byloje pareiškė reikalavimus dėl sutartinių netesybų viena iš kitos priteisimo.

Dėl šalių teisių į sutartines netesybas (ne)pagrįstumo

22. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

23. Nagrinėjamu atveju šalys pasirinko savo teises ginti, reikalaudamos minimalių nuostolių atlyginimo sutartinėmis netesybomis priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, teismas turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, byloje dėl netesybų priteisimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Netesybos gali būti priteisiamos, jeigu nustatoma, kad atsakovas netinkamai vykdė (įvykdė) sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, 44 punktas).

24. Bylos šalis siejo pirkimo – pardavimo santykiai. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė praleido Sutartimi sulygtą prekių pristatymo terminą. Ieškovė priėmusi dalį sulygtų prekių po termino – 2022 m. spalio 7 d., 2022 m. spalio 24 d. pasiteiravusi dėl kitų prekių pristatymo terminų ir negavusi konkrečios informacijos, 2022 m. spalio 26 d. pareikalavo baudos už prekių nepristatymą laiku, o 2022 m. gruodžio 7 d. informavo atsakovę, jog nepageidauja prievolės įvykdymo natūra ir sutartį nutraukė. Tuo tarpu atsakovė reikalavimą sumokėti sutartinę baudą grindė ieškovės vengimu, t. y. atsisakymu priimti sulygtas prekes.

25. Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių teisių reikalauti sutartinių netesybų priteisimo, atsakovė su ieškovės reikalavimu dėl sutartinių netesybų priteisimo papildomai nesutiko dėl netesybų neprotingo dydžio ir prašė jas mažinti.

26. Visų pirma pasisakytina dėl šalių teisių į sutartinių netesybų priteisimą. Kaip minėta, Sutartyje šalys sulygo dėl baudų už atsisakymą vykdyti sutartines prievoles: ieškovės, kaip pirkėjos atveju, atsisakius pirkti sulygtas prekes; atsakovės, kaip pardavėjos atveju, už atsisakymą parduoti prekes.

27. Atsakovė reikalavimą dėl sutartinių netesybų iš ieškovės priteisimo grindė ieškovės atsisakymu pirkti prekes. Kaip atsakovė nurodė savo 2022 m. gruodžio 27 d. elektroniniame laiške, sutartinė bauda turėtų būti sumokėta už vengimą priimti prekes už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog Sutartimi sulygtu terminu atsakovė iš vis jokių prekių nepristatė, taip pat tai, kad 2022 m. spalio 7 d. buvo pristatyta ir priimta dalis sulygto krovinio, atsakovės deklaruojamas vengimas priimti prekes turėjo vykti laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. Taigi, atsakovė iš esmės prašo sutartinių netesybų už atsisakymą priimti prekes pasibaigus sutartiniam prekių pristatymo terminui.

28. Pagal CK 6.319 straipsnį pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo – pardavimo sutartyje numatytu laiku. Jeigu iš sutarties teksto aišku, jog suėjus sulygtas terminui pirkėjas praranda interesą sutarčiai, pardavėjas turi teisę įvykdyti sutartį iki termino pabaigos arbas jam pasibaigus tik tais atvejais, kai pirkėjas sutinka (CK 6.319 straipsnio 1-2 dalys). Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje sąlygų dėl pirkėjo suinteresuotumo sutartimi išnykimo pasibaigus Sutarties terminui nenumatė, ieškovė priėmė dalinį prievolių įvykdymą suėjus terminui – 2022 m. spalio 7 d., pranešimą dėl suinteresuotumo tęsti sutartinius santykius praradimo atsakovei pateikė tik 2023 m. gruodžio 7 d., taigi formaliai vertinant, šiuo laikotarpiu atsakovė vis dar galėjo vykdyti savo sutartines prievoles, nes ieškovė prievolių įvykdymo natūra iki sutarties nutraukimo 2023 m. gruodžio 7 d. neatsisakė.

29. Kita vertus, iš paminėto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad po sąskaitos faktūros sutartinei baudai apmokėti išrašymo – nuo 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė jau nesutiko priimti prekių pagal Sutartimi sulygtą kainą, reikalavo sutartinių netesybų sumokėjimo (Failas2/167-168 p.), vėliau sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės esminio sutarties pažeidimo – prekių nepristatymo per sutartyje nustatytą ir papildomą terminą, t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

30. Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu atsakovės atstovė pareiškė, jog sutarties nutraukimo teisėtumo byloje neginčys, kas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog atsakovė iš esmės atsisakė įrodinėti aplinkybes atleidžiančias ją nuo civilinės atsakomybės už prievolių netinkamą įvykdymą jai taikymo, jų tarpe ir priešieškinio pagrindu esančias faktines aplinkybes apie ieškovės vengimą priimti sulygtas prekes. Nesant ginčo dėl sutartinių santykių nutraukimo teisėtumo, vertintina, jog ieškovė teisėtai nutraukė sutartinius santykius ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš dėl santykių nutraukimo kaltos šalies – atsakovės. Tuo tarpu atsakovei tokia teisė neatsirado, nes santykiai nutrūko dėl ieškovės, ne atsakovės neteisėtų veiksmų.

31. Aptariamu atveju aktualu pažymėti, jog atsisakymas parduoti ar pirkti prekes iš esmės reiškia atsisakymą nuo pačios sutarties – jos nutraukimą, nes tai yra pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties šalių prievolės. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovės teismo posėdžio metu pareikšta nuomone, jog teisė į sutartines netesybas dėl pirkėjo atsisakymo pirkti prekes gali būti realizuota ir neginčijant sutarties nutraukimo dėl atsakovės prievolės tas prekes pateikti pažeidimo. Aptariamu atveju pripažinimas, jog šalių Sutartis buvo nutraukta teisėtai dėl pardavėjo sulygtų prekių nepateikimo, savaime eliminuoja pardavėjo teisę reikalauti nuostolių už prekių atsisakymą priimti atlyginimo. Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje nėra jokių rašytinių ar kitų įrodymų apie tai, jog Sutartimi sulygtu terminu, ar laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 7 d. (dalinio prekių pristatymo data) iki sutartinių netesybų pareikalavimo, atsakovė būtų atgabenusi į Lietuvą ieškovei skirtas trąšas, reikalavo jas priimti, o ieškovė atsisakė tai padaryti. Iš atsakovės atsakymo į 2022 m. spalio 26 d. pretenziją matyti, jog atsakovė žadėjo artimiausiu metu pranešti prekių pristatymo terminus, kas suponuoja, jog tuo metu tokie terminai jai pačiai dar nebuvo žinomi (Failas 2/67 p.).

32. Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, atsakovės priešieškinis dėl sutartinių netesybų priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

33. Vertinat ieškovės reikalavimą dėl minimalių nuostolių priteisimo už prekių nepristatymą, visų pirma pažymėtina, jog pagal CK 6.260 straipsnio nuostatas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už termino praleidimo padarytus nuostolius, o jeigu dėl to, kad skolininkas praleido įvykdymo terminą, kreditorius nesuinteresuotas, kad prievolė būtų įvykdyta, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti įvykdymą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Taigi, po sutartinio termino pabaigos kreditorius turi teisę į dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimą ir vis dar reikalauti sutartinės prievolės įvykdymo natūra, arba gali nutraukti sutartinius santykius dėl suinteresuotumo praradimo ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo kaip tik ir nurodė, jog prarado suinteresuotumą tęsti sutartinius santykius, nes, kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino tiek ieškovės advokatas, tiek liudytojas L. G., po Sutarties termino pabaigos labai pasikeitė situacija trąšų rinkoje, jų kainos krito, todėl ieškovė jau nebuvo suinteresuota trąšų pirkimu iš atsakovės už rugpjūčio mėnesio kainą, be to, prasidėjo šaltas metų laikotarpis, kas įtakojo sunkumus su trąšų kokybės užtikrinimu jas gabenant ir perpompuojant į saugyklas (talpas).

35. Tačiau pažymėtina, jog reikalavimą dėl sutartinių netesybų sumokėjimo ieškovė atsakovei pareiškė dar iki sutarties nutraukimo – 2022 m. spalio 26 d. pretenzija, kuria be kito ko taip pat reikalavo iki 2022 m. spalio 31 d. pranešti pagal Sutartį nepateiktų trąšų pristatymo konkrečias datas, t. y. reikalavo įvykdyti prievolę natūra.

36. CK 6.73 straipsnyje įtvirtintas draudimas kreditoriui kartu reikalauti ir įvykdyti prievolę, ir sumokėti netesybas, skirtas užkirsti kelią kreditoriaus praturtėjimui, kad kreditorius negautų tiek realiai sutartyje numatyto prievolės įvykdymo natūra, tiek alternatyvaus teisių apgynimo netesybų forma. Tačiau ši taisyklė netaikoma ir kreditorius kartu gali reikalauti netesybų bei realaus prievolės įvykdymo, kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas, nes tokiu atveju netesybos kompensuoja kreditoriui už termino praleidimu patirtus minimalius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013). Analogiška taisyklė įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

37. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, jog 2022 m. spalio 26 d. pretenzija buvo reikalauja ne sutartinių netesybų – baudos, o realių tai dienai nuostolių atlyginimo, tačiau tokius ieškovės atstovo paaiškinimus paneigia pretenzijos pagrindu išrašyta 2022 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas jos išrašymo pagrindas ir pažymėta, jog tai yra bauda - sutartinės netesybos.

38. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį. Nagrinėjamu atveju netesybos yra išreikštos baudų forma (10 procentų nuo nepristatytų prekių kainos) ir nepriklauso nuo uždelsimo įvykdyti prievolę trukmės. Tačiau pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą galimos ir baudų forma, o CK 6.71 straipsnio 3 dalimi nedraudžiama šalims susitarti ir nustatyti baudas nesiejant jų su uždelsimo įvykdyti prievolę trukme, bet apskritai siejant su prievolės neįvykdymu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014).

39. Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.3 punkto sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, jog netesybų mokėjimo pagrindą sudaro pavėluotas prievolės įvykdymas, netesybų mokėjimo pagrindas - atsisakymas pateikti sulygtas prekes. Tačiau iš netesybų nustatymą apibrėžiančios sąlygos konstrukcijos matyti, jog vis gi netesybų mokėjimas yra susijęs su prievolės įvykdymo terminais, nes netesybos yra skaičiuojamos nuo laiku nepristatytų ar nepateiktų prekių vertės, t. y. netesybų dydis yra tiesiogiai susijęs su sutarties terminu. Remiantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika bei įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju netesybos yra apibrėžtos bauda (ne delspinigiais) ir nepriklauso nuo uždelsimo laikotarpio, šalių 2.3 punkte sulygtos netesybos, įvertinus 2.3 sąlygos loginę konstrukciją, teismo vertinimu turi būti aiškinamos kaip netesybos už prievolės apskirtai neįvykdymą laiku, t. y. tokios netesybos, kurių negalima reikalauti kartu su prievolės įvykdymo natūra. Tuo pačiu teismas sprendžia, jog tai, kad ieškovė 2022 m. spalio 26 d. pretenzija reikalavo ir sutartinių netesybų ir prievolės įvykdymo natūra, nagrinėjamos bylos kontekste nepaneigia ieškovės teisės šioje byloje reikalauti sutartinės baudos priteisimo, nes kaip nustatyta byloje, prievolė natūra įvykdyta nebuvo, o sutarties nutraukimo teisėtumo atsakovė neginčijo.

Žemesnės instancijos teismas

40. Aktualu pažymėti, jog atsakovės apeliavimas į tai, jog ji niekuomet neatsisakė prievolių įvykdymo, niekaip neįtakoja 37 punkte padarytos išvados ir kitokio Sutarties 2.3 punkto aiškinimo. Teismo vertinimu, nesvarbu, ar pardavėjas aiškiai ir nedviprasmiškai atsisako pateikti sulygtas prekes, ar jų nepateikia, informuodamas pirkėją apie tam tikras prekių nepateikimo priežastis (nesusijusias su pirkėju), ar iš vis nieko nepranešdamas pirkėjui (tylėdamas) tiesiog prekių nepristato; visais paminėtais atvejais pirkėjo faktinė situacija nepasikeičia, jo iš sutarties susiformavę lūkesčiai lieka nepateisinti nepristatytų prekių apimtimi. Todėl nuo netinkamo pardavėjo elgesio nukentėjęs pirkėjas, turi teisę į minimalių nuostolių atlyginimą sutartinių netesybų forma. Taip pat dėl šios priežasties sutiktina su ieškovės pozicija, jog priešingas 2.3 punkto sąlygos aiškinimas būtų nesąžiningas, nes lemtų, jog sutartinių netesybų taikymas visiškai priklausytų nuo pačios prievolę pažeidusios šalies subjektyvaus valios pareiškimo apie prievolės vykdymo atsisakymą.

41. Nustačius, jog 2.3 punkte numatytos netesybos taikytinos už prievolės kaip tokios neįvykdymą laiku, aplinkybės, ar atsakovė ieškovei skirtas trąšas pardavė kitiems asmenims, ar jų tiesiog Sutartimi sulygtu terminu iš vis neturėjo, nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi. Tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė Sutartimi sulygtu prekių pristatymo laikotarpiu (nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.) į Lietuvą atgabeno iš viso 1 434,70 tonas KAS-32 trąšų ir visos jos buvo pateiktos atsakovės kontrahentams pagal ankstesnius nei ginčo Sutartis sandorius, 261,32 tonos iš šiuo laikotarpiu pristatyto KAS-32 trąšų kiekio buvo pateikta ieškovei pagal ankstesnę – 2022 m. liepos 11 d. sutartį (Failas 3/ p.43, 315-318 pozicijos; Failas 3/p. 191, 2 pozicija). Taigi, yra labiau tikėtina, jog Sutartimi sulygtos trąšos ieškovei nebuvo pateiktos ne dėl jų pardavimo kitiems asmenims, o dėl to, jog jų tiesiog laiku nepavyko pargabenti į Lietuvą. Tuo labiau, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad net jei visos atsakovės Sutarties terminu į Lietuvą pargabentos KAS -32 trąšos (1 434,70 tonos) būtų pateiktos ieškovei ginčo Sutarties pagrindu, tai sudarytų mažiau nei 1/3 viso Sutartimi užsakyto kiekio, t. y. atsakovė ir tokiu atveju būtų pažeidusi prievolę, o ieškovei priklausytų netesybos nuo nepristatytų trąšų kiekio.

42. Remiantis nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetu teismas sprendžia, jog ieškovė pagrindė savo teisę į 10 procentų dydžio nuo nepristatytų prekių vertės netesybas. Tuo pačiu teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog įvertinus tai, jog Sutartyje šalys sulygo dėl 5 procentų pristatytinų prekių paklaidos, sutartinė bauda turėtų būti skaičiuojama ne nuo 4 699,68 tonų nepristatytų prekių (5 000 – 300,32) vertės, o nuo 4 449,68 tonų ((5000 – 5 %) – 300,32) prekių vertės. Atsižvelgiant į šalių sulygtą vienos tonos kainą – 620 Eur, sutartimi sulygtą baudą sudaro 275 880,16 Eur ((620 * 4 449,68)*10 %)).

Dėl netesybų (ne)mažinimo

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų ar kompensacinių palūkanų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008); kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.

44. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

45. Tokiu būdu, nors šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kito ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, o pasiektas susitarimas šalims turi įstatymo galią, tačiau nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Dar daugiau, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek ir jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

46. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Nagrinėjamu atveju netesybos skaičiuojamos tik nuo neįvykdytos prievolės vertės, t. y. apskaičiuojant netesybas jau yra atsižvelgiama į tai, kad prievolė buvo iš dalies įvykdyta. Atsakovė, prašydama sumažinti sutartines netesybas, prašymą grindė antru įstatyminiu pagrindu, t. y. dėl netesybų neprotingo dydžio.

47. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

48. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, 27 punktas). Tokiu atveju teismas turi sudaryti sąlygas šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus patirtus realius nuostolius, tam, kad galėtų įvertinti, ar netesybos mažintinos ir, jei mažintinos, tai iki kurios ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2023, 28 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus apie patirtus nuostolius dėl ginčo trąšų nepristatymo. Ieškovė grįsdama savo dėl Sutarties pažeidimo patirtus nuostolius nurodė, jog juos iš esmės sudaro nuostoliai dėl iš kito tiekėjo UAB „Agrochema“ įsigytų trąšų kainos skirtumo; išlaidos už iš anksto užsakytas talpas trąšų saugojimui UAB „Vigori“ bei negautos pajamos, kurias ieškovė planavo gauti iš pristatytų trąšų pardavimo Lietuvoje. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, jog bendra nuostolių suma yra 5 kartus didesnė nei prašomų priteisti netesybų suma ir sudaro 1 530 153,85 Eur (su PVM). Atsakovės atstovė su ieškovės patirtų nuostolių pagrindimu nesutiko, teigė, jog byloje nėra nei vieno ieškovės realiai patirtus nuostolius pagrindžiančio rašytinio įrodymo. Su atsakovės pozicija sutiktina tik iš dalies. Toliau teismas pasisakys dėl kiekvieno iš ieškovės deklaruojamų nuostolių.

50. Ieškovė nurodė, jog tikėdamasi užsakytų trąšų pristatymo iš savo klientų priėmė užsakymų daugiau nei 2 000 tonų trąšų, tačiau paaiškėjus, jog pristatymai stringa, pardavimus sustabdė. Iš į bylą pateiktų užsakymų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo priimta užsakymų 624 tonoms KAS-32 trąšų, 2022 m. lapkričio 9 d. – 32 tonoms ir 1 032 tonoms. Ieškovė nurodė, jog negalėdama įvykdyti prisiimtų užsakymų dėl Sutartimi sulygtų trąšų pristatymo sutrikimo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sudarė sutartį su UAB „Agrochema“, kurios pagrindu buvo pristatyta 1 046,77 tonų trąšų už 65 Eur didesnę nei su atsakove sulygtą kainą, dėl ko patyrė 68 040,05 Eur nuostolį, kita dalis užsakymų iš vis nebuvo įvykdyta, dėl ko buvo patirti 177 832 Eur nuostoliai. Su tokiais nuostolių paskaičiavimais teismas neturi pagrindo sutikti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė, sutartis su UAB „Agrochema“ buvo sudaryta dar nepasibaigus Sutartimi sulygtam terminui. Teismas vertina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jau 2022 m. rugpjūčio mėnesį tam tikros faktinės aplinkybės galėjo indikuoti užsakytų trąšų nepristatymą ir poreikį trąšas pirkti pas kitus tiekėjus, t. y. byloje nėra duomenų, jog jau tuomet (praėjus 2 savaitėms nuo sutarties sudarymo) tam tikros aplinkybės leido daryti išvadas, kad užsakytos trąšos nebus pristatytos. Iš šalių į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovės pirmas pasiteiravimas dėl trąšų pagal sutartį pristatymo buvo tik 2022 m. rugsėjo 13 d., tad sutiktina su atsakovės atstovės pozicija, jog byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, jog 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutarties su „Agrochema“ sudarymą ir trąšų pirkimą už didesnę nei su atsakove sulygtą kainą sąlygojo trąšų pagal Sutartį nepristatymas. Antra, byloje nėra duomenų, jog pateikti didesnį kiekį trąšų UAB „Agrochema“ atsisakė, taip pat tai, jog tam tikri užsakymai iš tikrųjų nebuvo įvykdyti, ir tokį neįvykdymą sąlygojo būtent iš atsakovės užsakytų trąšų nepristatymas. Trečia, 2022 m. lapkričio 9 d. priimti užsakymai 32 tonai ir 1 032 tonai iš esmės ieškovės buvo priimti savo rizika, nes tuo metu jau buvo suėjęs trąšų pristatymo terminas, buvo pristatyta tik labai maža dalis sulygtų trąšų, o 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė iš vis pareikalavo sutartinių netesybų sumokėjimo, tad trąšų iš atsakovės pristatymo natūra negalėjo tikėtis, nes pareikalavusi sutartinių netesybų, neturėjo teisės reikalauti prievolės įvykdymo natūra.

51. Antrą nuostolių grupę sudaro ieškovės išlaidos UAB „Vigori“. Byloje nustatyta, jog pagal Sutartį užsakytos trąšos turėjo būti pristatomos į Pakruojį. Nors atsakovė šių aplinkybių tiesiogiai nepripažino, tačiau byloje nėra ginčo, jog 2022 m. spalio 7 d. pristatyta dalis užsakytų trąšų buvo pateikta būtent į Pakruojį, dėl prekių pagal Sutartį pristatymo į Pakruojo talpas atsakovę 2022 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku informavo ieškovės darbuotojas L. G. (Failas 2/p.109). Dėl užsakytų prekių tiekimo kitu adresu (nei ieškovės nurodymų, nei atsakovės užklausų dėl prekių pristatymo kitu adresu) jokių įrodymų byloje nėra. Ieškovė pateikė į bylą su UAB „Vigori“ 2022 m. birželio 21 d. sudarytą Prekių saugojimo paslaugų sutartį Nr. VG22-025, kurios pagrindu buvo sulygta dėl KAS-32 trąšų saugojimo 5 (penkiose) 1 000 tonų talpyklose (bendrai 5 000 tonų), esančiose Pakruojo raj. Klovainių sen. Petrašiūnai, Stoties g. 3, Lietuva; laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Pagal šios sutarties 7.6 punktą nepristačius arba pristačius mažesnį kiekį trąšų ieškovė įsipareigojo atlyginti saugotojo negautas pajamas dėl nepilnai užpildytų talpyklų. Ieškovė į bylą pateikė jai UAB „Vigori“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija AZ Nr. 202306-05 apmokėjimui 88 142,50 Eur sumai už nepristatytą 4 699,68 tonų trąšų kiekį ir šios sumos sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo pavedimą (Failas 4/p. 28-29). Į bylą taip pat pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog UAB „Vigori“ Pakruojyje iš viso turi 7 talpyklas po 1 000 tonų kiekviena, 5, kaip minėta, buvo suteiktos ieškovei, likusios dvi - skirtos atsakovės trąšoms saugoti pagal atsakovės su UAB „Vigori“ sudarytą sutartį. Įvertinus tai, jog pagal Sutartį užsakytos trąšos turėjo būti saugomos Pakruojo talpyklose, liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas L. G. teismui paaiškino, jog 2022 metais ieškovė iš viso KAS-32 trąšų pirko apie 14 000 tonų, iš kurių beveik visos iš atsakovės (byloje yra trys su atsakove sudarytos sutartys: 2022 m. birželio 15 d. 5 000 tonų, 2022 m. liepos 11 d. 2 000 tonų ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. 5 000 tonų, bei 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutartis su UAB „Agrochema“ dėl 1 000 tonų), o UAB ‚Agrochema“ turi savas talpyklas ir, esant reikalui, jose gali būti saugomos iš šios bendrovės įsigytos trąšos iki jų panaudojimo, teismas remdamasis tikimybių pusiausvyros principu vertina, jog ieškovės nuostoliai pagal su UAB „Vigori“ sudarytą sutartį dėl talpų neužpildymo buvo nulemtos atsakovės neteisėtų veiksmų pagal Sutartį (trąšų nepristatymo), yra realios, todėl į jas būtina atsižvelgti vertinant prašomas priteisti sutartines netesybas.

52. Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai apie tai, jog ieškovė galėjo imtis veiksmų šiems (talpų rezervavimo) nuostoliams sumažinti, pvz., pasiūlyti šias talpas atsakovei, teismo vertintini kritiškai. Kaip paaiškino liudytojas L. G., o atsakovė to neginčijo, dėl talpų būtina susitarti iš anksto, iki trąšų užpirkimo, priešingu atveju gali atsitikti taip, jog nupirktų ir pristatytų trąšų nebus kur saugoti iki jų panaudojimo sezono pradžios. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju šalių ginčą sukėlę veiksmai įvyko rudenį, tikėtina, kad talpomis suinteresuoti asmenys jau buvo jomis pasirūpinę, kad trąšos būtų tinkamai išsaugotos per žiemą iki jų panaudojimo pradžios kovo pabaigoje. Be to, pažymėtina, jog byloje paaiškėjus apie ieškovės tikėtinus nuostolius dėl neužpildytų talpų (iki UAB „Vigori“ sąskaitos išrašymo ir apmokėjimo), pati atsakovė nepasisiūlė perimti ieškovės talpas, nors taip pat turi sutartį su UAB „Vigori“ dėl talpų nuomos tuo pačiu adresu. Taigi, byloje nesant jokių duomenų apie talpų paklausos buvimą šaltuoju oro metu, teismas neturi pagrindo vertinti, jog dėl UAB „Vigori“ nuostolių atsiradimo prisidėjo ir pati ieškovė.

53. Be minėtų nuostolių, ieškovė taip pat nurodė, jog dėl nepristatytų trąšų patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Kaip jau nustatyta, atsižvelgiant į Sutartyje numatytą pristatytinų prekių 5 procentų paklaidą, atsakovė ieškovei iš viso nepristatė 4 449,68 tonų trąšų. Ieškovė teigia, jog jos vidutinė trąšų pardavimo kaina sudarė 823,39 Eur, o ieškovei už trąšas privalėtų sumokėti 620 Eur už toną, tad dėl nepristatytų trąšų negavo 203,39 Eur pajamų už vieną toną, kas atitinkamai sudaro 905 020,41 Eur (203,39 x 4 449,68) negautų pajamų. Su ieškovės pateiktu negautų pajamų paskaičiavimu sutiktina tik iš dalies.

54. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog neabejotinai Sutartimi sulygtu laikotarpiu ginčo trąšos Lietuvoje buvo paklausi prekė; apie tai byloja atsakovės į bylą pateikti duomenys apie šių trąšų pardavimų kiekius laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2023 m. sausio 29 d. (Failas 3/p. 35-51), tad tikėtina, jog ieškovė galėjo tikėtis ieškovės pristatytas prekes Lietuvoje parduoti ir gauti pelno. Iš byloje esančių užsakymų matyti, jog nors, kaip nurodė abi šalys, trąšų kainos Lietuvoje jau pradėjo kristi, ieškovė KAS-32 trąšas pardavinėjo už 800 Eur už toną (lapkričio 9 d.), 805 Eur už toną (lapkričio 29 d.), 864 Eur už toną (gruodžio 29 d.) kainomis. Įvertinus tai, jog su atsakove buvo sulygta 620 Eur už toną kaina, ieškovės teiginys, jog iš trąšų pardavimo ji vidutiniškai užsidirbdavo 203 Eur yra tikėtinai pagrįstas ir teisingas (800 - 620 + 805 - 620 + 864 - 620) /3)). Tačiau pažymėtina, jog 203 Eur pajamos už 1 perparduotų trąšų toną negali būti vertinamos kaip ieškovės negautos pajamos už vieną nepristatytą toną.

55. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.).

56. Vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika bei įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės negautos pajamos yra paskaičiuotos neįvertinus veiklos sąnaudų ir mokesčių, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė neįrodė savo negautų pajamų kaip grynojo pelno. Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neparašo realiai patirtų nuostolių atlyginimo, o tik įrodinėja nuostolių realumą netesybų protingam dydžiui pagrįsti. Aktualu pažymėti, jog atsakovė, kuri užsiima trąšų prekyba ir žino tokios veiklos specifiką, nesutikdama su negautų pajamų nuostoliais, tik nurodė, jog pastarieji netinkamai paskaičiuoti, tačiau nepateikė savo samprotavimų kiek tokių atveju maždaug sudaro veiklos sąnaudos (gabenimas, saugojimas, pelno mokestis ir kt.). Šiuo atveju pažymėtina, jog net tuo atveju, jei ieškovės grynasis pelnas sudarytų tik 25 procentų nuo kainų skirtumo (50 Eur), įvertinus nepristatytų prekių kiekį ir nuostolių dydį dėl neužpildytų talpyklų, ieškovės tikėtinai pagrįsti nuostoliai viršytų prašomų priteisti sutartinių netesybų sumą: 50*4 449,68 + 88 142 = 310 626,50, todėl sutartines netesybas vertintini kaip neprotingai dideles teismas nemato pagrindo.

57. Tuo pačiu teismas sutinka su ieškovės atstovo nuomone, jog vertinant netesybų atitiktį protingumo kriterijui, būtina atsižvelgti ir į tai, jog netesybų dydis iš esmės yra 62 Eur už vieną nepristatytą toną ir nesudaro ¼ (ketvirtadalio) kainų skirtumo, kuris susidaro palyginus atsakovės trąšų įsigijimo kainą iš gamintojo (330 Eur už toną) ir pardavimo Lietuvoje ieškovei (620 Eur už toną) kainą, dėl ko vien dėl ieškovei pristatytų 300,32 tonų susidaro 87 092,80 Eur suma, kuri taip pat negali būti vertinama grynuoju pelnu, tačiau parodo veiklos tikėtiną pelningumą ir jo mąstą.

58. Galiausiai teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju Sutartį rengė ir sąlygas dėl sutartinių netesybų ieškovei pasiūlė pati atsakovė, todėl atsakovės argumentai dėl pačios pasiūlytos baudos neprotingo dydžio ir dėl šios priežasties vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo mažinti netesybas.

59. Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei sutartinę baudą, paskaičiuotą nuo nepristatytų prekių vertės, pritaikius sutartinę 5 procentų paklaidą, atsakovės priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

60. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį įstatymas numato 6 procentų metines palūkanas, kai abi šalys yra verslininkai, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

61. Nagrinėjamu atveju šalys dėl procesinių palūkanų dydžio nesusitarė, tačiau ieškovė prašo priteisti 10,05 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

62. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti.

63. Nagrinėjamu atveju nei atsakovės neįvykdyta prievolė dėl prekių nepristatymo, nei teismo nustatyta prievolė susimokėti netesybas neatitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtino pradelsto mokėjimo apibrėžimo, todėl šio įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, ieškovei priteistinos CK 6.210 straipsnyje numatytos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmestus visa apimtimi, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Vertinant, jog kiekvienai šaliai priklauso po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų už jos reikalavimų visišką patenkinamą ir 50 procentų už priešingos šalies reikalavimų visišką atmetimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 97,34 procentai (47,34 procentai nuo patenkintų reikalavimų (275 880,16 * 50 / 291 380,16) + 50 procentų už atmestus priešieškinio reikalavimus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 2,66 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų (0 už visa apimtimi nepatenkintus priešieškinio reikalavimus + 2,66 procentai nuo atmestų ieškinio reikalavimų (50 – 47,34).

65. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 16 676,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 3 161 Eur žyminis mokestis, 150,03 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 22,36 Eur išlaidos už hidrometeorologijos tarnybos paslaugas, 13 343,29 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Atsakovė byloje patyrė 3 044,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

66. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl, vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

67. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) nuostatomis. Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jei teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004).

68. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškė, jog ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra neprotingai didelės, tačiau detaliau savo pozicijos neargumentavo, tik prašė įvertinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.

69. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, įvertinęs jog didžiąją dalį ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų sudaro advokato pagalbos išlaidos už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nėra su byla nesusijusių bylinėjimosi išlaidų, teismas visas ieškovės atstovo pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovės priteistina 16 233 Eur bylinėjimosi išlaidų.

70. Remiantis iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška atsakovei iš ieškovės priteistina 81 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 16 152 Eur bylinėjimosi išlaidų (16 233 - 81).

71. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir patirta 6,64 Eur pašto išlaidų. Remiantis iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei tenka 0,18 Eur, o atsakovei 6,46 Eur šių išlaidų dalys. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nagrinėjamu atveju priteistinos tik iš atsakovės, nes iš ieškovės priteistina išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

72. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagos dalis susijusi su duomenimis, galimai sudarančiais įstatymų saugomą paslaptį, atsakovės prašymu teismas pripažįsta atsakovės 2023 m. kovo 27 d. prašymo su priedais medžiagą (DOK-11885) nevieša (CPK 10straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, iš atsakovės UAB „Belor“, juridinio asmens kodas 303276665, 275 880,16 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 16 euro centų) sutartinių netesybų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (275 880,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, iš atsakovės UAB „Belor“, juridinio asmens kodas 303276665, 16 152 Eur (šešiolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Belor“, juridinio asmens kodas 303276665, 6,46 Eur (šešis eurus ir 46 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Pripažinti atsakovės UAB „Belor“ 2023 m. kovo 27 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK – 11885) medžiagą nevieša.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok