Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-621-458/2014

Teisėja Gražina Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00330-2013-6

2014 m. liepos 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. G., V. Ž. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2014 m. kovo 16 d. imtinai.

V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2014 m. vasario 20 d. iki 2014 m. kovo 16 d. imtinai.

Iš V. S., J. G. ir V. Ž. priteistas solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 49,31 Lt žalai atlyginti. Iš V. S., J. G. ir V. Ž. priteista solidariai A. P. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, nuosprendis jam apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., J. G. ir V. Ž. nuteisti už tai, kad 2013 m. liepos 19 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), ūkininko V. A. namuose, kambaryje, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pavartodami jėgą, fizinę prievartą, grasindami, kad tuoj užmuš, V. S. įspyrė vieną kartą į nugarą A. P., o J. G. sudavė 4 kartus šlepete į veidą, pavartodami psichologinį smurtą privertė A. P. tenkinti J. G. lytinę aistrą oraliniu būdu. Tuo metu, kai J. G. seksualiai prievartavo A. P. oraliniu būdu, V. S. sudavė nukentėjusiajam kumščiu smūgį į šoną. Tęsdami psichologinį ir fizinį smurtą prieš A. P., pastarasis buvo priverstas tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu gulinčiam lovoje V. Ž.. Po to V. S. sudavė ne mažiau kaip 5–6 smūgius į įvairias kūno vietas A. P., tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kelio sąnario vidiniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir išsivedęs A. P. laukan, oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš jo valią. Tokiais savo veiksmais V. S., J. G. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupe, seksualiai prievartavo nukentėjusįjį A. P..

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 8 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), G. S. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu į veidą motinos G. S. sugyventiniui A. G., spyrė į smakrą, tampė už plaukų, padarydamas smakro odos nubrozdinimą, muštines žaizdas nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. G. S. bandant sustabdyti V. Ž., jis tyčia sudavė į nugarą motinai G. S. kauptuku, po to per ranką, padarydamas plėštinę dešinės plaštakos IV piršto žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tauragės rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotą išvadą dėl nuteistojo V. Ž. kaltės, jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą.

Nors nuteistasis V. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymo neigia, ji visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. P., nuteistojo A. S., liudytojos G. L. parodymais ir rašytine bylos medžiaga. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad nuteistasis V. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

V. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad tą vakarą buvo girtas ir miegojo lovoje, nematė, kas su A. P. gėrė ir ką jie darė. Jei A. P. jam miegančiam atliko oraliniu būdu lytinį aktą, tai jis to nejuto. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kai A. P. gulinčiam lovoje V. Ž. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, V. Ž. nebuvo užmigęs, jis A. P. nieko nesakė, tenkinosi atliekamu veiksmu (t. 1, b. l. 89–90). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. S. neigė, jog nukentėjusysis kam nors tenkino lytinę aistrą (t. 3, b. l. 6–7). Nukentėjusysis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. Ž. nemiegojo, pats nusimovė kelnes (t. 1, b. l. 12–13; t. 3, b. l. 8). Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino akistatos su J. G. metu (t. 1, b. l. 137). Byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu. Nukentėjusysis A. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip apeliaciniame skunde prašė apeliantas.

Dėl nuteistojo J. G. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad užtektų baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu dėl įrodymų rinkimo ribų, įrodymų pakankamumo sprendžia prokuroras, o teismas priimdamas sprendimą pateikia galutines išvadas dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl J. G. kaltės padarius BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, padaryti. Be to, pats J. G. apeliaciniame skunde kaltės neginčija.

BPK 304 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodomas nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas. BPK 307 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Tai, kad įžanginėje ir rezoliucinėje dalyje nenurodytas teismo pavadinimas, negalima vertinti kaip BPK pažeidimus, kurie sutrukdė teismui teisingai išnagrinėti bylą ar pažeidė apelianto teises.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija. Nuteistasis J. G. skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, nurodo, kad ji per griežta, prašo bausmę sumažinti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Apeliantas teigia, kad veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo A. P. provokuojantis ir rizikingas elgesys, tai turėtų būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismai, spręsdami klausimą, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką jam nusikalsti (iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panašaus pobūdžio elgesys iš dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieš jį.

Nustatyta, kad V. S., J. G. ir V. Ž. veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pavartodami jėgą, fizinę prievartą, grasindami, kad tuoj užmuš, pavartodami psichologinį smurtą, privertė A. P. tenkinti J. G., V. Ž., V. S. lytinę aistrą oraliniu būdu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusysis prieš nuteistuosius būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinęs juos pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad nuteistieji visą laiką grasino, tyčiojosi iš jo. Jis labai bijojo, bandė išeiti iš kambario, bet nuteistieji neleido (t. 3, b. l. 8–9). Teisėjų kolegija nuteistojo argumentus, susijusius su šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, atmeta, nes byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo elgesys įvykio metu buvo provokuojantis ar rizikingas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė paskirta teisingai.

Paskirdamas bausmę nuteistajam J. G., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė vieną sunkų nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad J. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs. J. G. yra nuteistas pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, kur sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų (bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). J. G. už šį nusikaltimą paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam J. G. laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, įvertino kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tokiose nutartyse išreikšta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių.

Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nukentėjusiajam A. P. priteista 10 000 Lt neturtine žala. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos, įvertino tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, po įvykio buvo stipriai emociškai sukrėstas, jautė nerimą, bijojo. Nuteistųjų nusikalstami veiksmai su nukentėjusiuoju truko ilgai, jis patyrė pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Todėl nukentėjusiajam A. P. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad buvo netinkamai taikytas įstatymas, nustatantis neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ar pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų J. G., V. Ž. apeliacinius skundus atmesti.