Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-133-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
II-133-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00035-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pareiškėjas
S. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-133-1079/2019Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00035-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 16.9.4; 18.1; 21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant pareiškėjui S. N.,

nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną surašiusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovui Sauliui Norušaičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo S. N. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. kovo 20 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos L. G. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 481 straipsnį, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta kitų asmenų, išskyrus S. N. ir jo brolį M. N., galėjusių matyti L. G. sukeltą avaringą situaciją, kai į gatvę išvažiavo nepristabdęs automobilio, bei rankos vidurinio piršto rodymą – necenzūrinį gestą; po galimų nusižengimų padarymo pareiškėjas S. N. į policiją kreipėsi tik praėjus beveik šešiems mėnesiams; nėra pakankamo pagrindo L. G. traukti administracinėn atsakomybėn, nes visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl galimo chuliganiško vairavimo, kai Joniškio mieste prie I-ojo tvenkinio automobilių stovėjimo aikštelėje automobiliu BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo „piešiamos saulės“, nurodyta, kad negalima daryti išvados, kad dėl automobilio vairavimo buvo galėjusi kilti kokia nors grėsmė saugumui, kadangi automobilio slydimo plote nebuvo nei kitų automobilių, nei apšvietimo stulpų, medžių ir pan., nebuvo ir jokių aplinkinių žmonių; negalima teigti, kad pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, nes BMW vairuotojui nebuvo prieš ką pademonstruoti nepagarbos ar savo niekinančio požiūrio, siekiant pasirodyti prieš kitus; esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, būtinieji inkriminuoto nusižengimo sudėties požymiai – chuliganiškos paskatos ir keliamas pavojus – nenustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas pareiškėjo S. N. skundas dėl 2019 m. kovo 20 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2019 m. kovo 20 d. priimtą nutarimą (toliau – skundžiamas nutarimas). Prašymas motyvuojamas tuo, kad nurodytų ir Institucijos surinktų duomenų vertinimas yra nepagrįstas – pareiškėjui nesuprantama, kiek Institucijai reikia liudininkų, kad užtektų neteisėtiems veiksmams patvirtinti; jis nėra be reikalo kitus vairuotojus persekiojantis ir skundžiantis asmuo, todėl netikėti jo ir kartu važiavusio jo brolio M. N. parodymais Institucija neturi pagrindo. Situacija buvo išskirtinė – jis L. G. signalizavo, važiavo jam iš paskos, kol sustos, tikslu sudrausminti, kad būtų atidesnis prie vairo, nes kaime yra pagarsėjęs kaip „kelių erelis“. L. G. pilnai suprato padarytą pažeidimą ir tai, kad gali turėti rimtų nemalonumų, todėl pasirinko gynybos taktiką jį kaltinti neva jis jį be reikalo užsipuolė ir smaugė (pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27162-18, 2018 m. liepos 31 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, L. G. pasiskundus, atnaujintas ir, nepilnametei L. G. draugei G. G. po atnaujinimo pakeitus parodymus jo naudai, byla perduota teismui; šiuo metu baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas dėl L. G. nežymaus sužalojimo, nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose). Jis ne po pusės metų pranešė apie įvykį – L. G. pavojingo vairavimo aplinkybes nurodė apklausiamas 2018 m. birželio 11 d. Įsivaizdavo, kad Institucija turi tirti jo nurodytą informaciją apie L. G. padarytą pažeidimą, bet jokios reakcijos nebuvo, todėl 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė atskirą pareiškimą, papildomai pridėjo vaizdo įrašą, iliustruojantį L. G. vairavimo stilių. Mano, kad pagal pateiktą vaizdo įrašą apie „saulių piešimą“ Institucija galėjo identifikuoti tiek vairavusį asmenį, tiek laiką bei vietą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, to paties straipsnio 2 dalis numato, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Jei asmuo nevykdo paminėtų įstatymo nuostatų, už tai atsakomybę numato ANK 431 straipsnis. Toks vairavimas, koks užfiksuotas L. G. facebook paskyroje patalpintame įraše, teismų praktikoje be jokių išlygų pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Taip vairuoti nebuvo jokios pateisinamos priežasties, automobilis kėlė pavojų, dulkes ir didžiulį triukšmą rekreacinėje vietoje, tai tik patvirtina vairuotojo tyčią taip vairuoti. Toks jo vairavimas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, dėl ko, jis pripažintinas chuliganišku, keliančiu potencialią grėsmę. Nutarimo teiginiai, kad užfiksuotas vairavimas nekėlė pavojaus, nes įvykio vietoje nebuvo kitų automobilių, apšvietimo stulpų, medžių, žmonių, yra nepagrįstas, nes ANK 420 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už pavojaus kėlimą ir pačiam vairuotojui, be to, įvykio vietoje buvo ne mažiau 1 žmogus, padaręs vaizdo įrašą, aikštelė yra vieša lankoma vieta, bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kitų transporto priemonių, ir žmonių. Akivaizdu, kad tokie veiksmai buvo atlikti be dingsties, norint įžūliai pademonstruoti savo vairavimo sugebėjimus ir vairuojamo automobilio išskirtinumą (L. G. automobilio garsas nėra normalus, galimai padaryti pakeitimai galingumui padidinti), tokiu būdu demonstruojant nepagarbą visuomenei ir pažeidžiant viešąją tvarką, negalvojant, kokios pasekmės gali kilti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo S. N. skundą Institucija nurodė, jog 2018 m. birželio 11 d. policijos apklausiamas įtariamuoju, pareiškėjas S. N. nereiškė noro rašyti pareiškimo dėl L. G. veiksmų, tiesiog apklausoje nurodė aplinkybes, kaip prasidėjo įvykis. Policija nenustatė, kad pagal vaizdinę medžiagą padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl nebuvo pagrindo patraukti administracinėn atsakomybėn savininko už duomenų apie automobilį vairavusį asmenį nepateikimą. Mano, jog skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo nuomone L. G. sukėlė avarinę situaciją bei vairavo chuliganiškai, kas matosi pateiktame įraše. Prašė teismo teisingai išnagrinėti, panaikinti policijos nutarimą ir nubausti jaunuolį dėl sukeltos avarinės situacijos ir chuliganiško vairavimo. Paaiškino, kad 2018 m. birželio 8 d. apie 16.30 val. jis su savo automobiliu, kartu su broliu važiavo namo, vežėsi baldus. Privažiavus G. namą iš kiemo staiga išvažiavo G., neapsidairęs ir nestabtelėjęs prieš jį, dėl ko jis turėjo stabdyti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad išvengtų susidūrimo. Pasignalinus, G. per atidarytą langą iškišo vidurinį pirštą ir nuvažiavo. G. prieš jo automobilį iš kiemo išvažiavo maždaug 10-20 metrų atstumu prieš jį, net nepasižiūrėjęs ir nepristabdęs. Dėl to jis staigiai stabdė, išvažiavo į priešingą eismo juostą. Pro langą iškišo pirštą ir nuvažiavo. Tada jis nuvažiavo G. iš paskos, šis sustojo kitame kieme, jis sustojo prie kiemo. Priėjęs norėjo pamoralizuoti ir su keiksmažodžiais pasakė „kad kai išmoksi vairuoti tada važiuok“, ir apsisukęs nuėjo į mašiną. Šitą įvykį matė tik jis ir jo brolis, daugiau nei automobilių, nei asmenų toje vietoje nebuvo. Iš karto apie įvykį policijai nepranešė, nes apžiūrėjęs mašiną pamatė, kad viskas yra gerai. Po to, G. kreipėsi į policiją dėl sužalojimo, jis paaiškino įvykio aplinkybes ir galvojo, kad jo nurodytos aplinkybės bus tiriamos. Dėl chuliganiško vairavimo nurodė, kad jis policijai pateikė įrašą iš G. „Facebook“ paskyros, kurį buvo įsikėlęs pats G., kur jis vairuoja chuliganiškai. Įrašas buvo patalpintas G. „Facebook“ paskyroje. Nurodė, kad jam nėra žinoma kada yra padarytas šitas įrašas ir kas jį padarė. Teigė, jog įraše yra matomi automobilio numeriai, vietą taip pat galimą nustatyti. Teigė, jog matė įrašą, tačiau negali pasakyti kas vairuoja tą automobilį, nes neturi įrangos, kad galėtų priartinti vaizdą. Kad automobilį chuliganiškai vairuoja G., jis padarė išvadą dėl to, kad tai yra G. automobilis ir įrašas buvo jo „Facebook“ paskyroje. Jeigu ten vairavo ne G., jis turėjo nurodyti kas vairavo automobilį. Dėl to irgi yra pažeidimas. Teigė, jog jo pateiktas pareiškimas yra susijęs su nagrinėjama baudžiamąją byla, jo manymu jis buvo apskųstas neteisingai. Teigė, jog jeigu L. G. būtų jo atsiprašęs jis nebūtų rašęs pareiškimo. Policijos nutarimas yra nepagrįstas, nes už analogišką vairavimą ne vienas asmuo yra nubaustas. O šiuo atveju, jeigu asmuo pasako, kad ne jis vairavo automobilį ir niekas jo nebaudžia.

Institucijos, priėmusios nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, atstovas nurodė, kad su S. N. skundu nesutinka ir sprendžia, jog pareigūnė priėmė tinkamą sprendimą nepradėti administracinės teisenos. Byloje yra tik pareiškėjo ir L. G. parodymai, vieni prieš kitą, nėra daugiau jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad padarytas nusižengimas, pareiškimas buvo pateiktas po pusmečio ir dėl to, jog yra G. skundas. Nėra konkrečių faktų apie padarytą nusižengimą ir esamų įrodymų nepakanka, kad būtų pradėta teisena dėl administracinio nusižengimo. Dėl chuliganiško vairavimo nurodė, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl chuliganiško vairavimo būtina nustatyti visus būtinuosius požymius – pavojus eismo saugumui, yra bent vienas KET pažeidimas ir būtinos vairuojančio asmens chuliganiškos paskatos. Administracinio nusižengimo byloje turi būti duomenų, kad asmuo atitinkamu būdu vairuodamas automobilį rodė nepagarbą aplinkiniams sukėlė jų pasipiktinimą, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, jų saugumui. Šioje byloje nebuvo nustatyti visi būtinieji požymiai, kad būtų galima asmenį pripažinti kaltu padarius nusižengimą. Iš pateikto vaizdo įrašo negalima identifikuoti nei vairavusio asmens, nei įvykio datos, laiko, taip pat ar įrašas yra iš L. G. paskyros, nebuvo nei nukentėjusių nei pasipiktinusių asmenų dėl šio įvykio, dėl to nebuvo pradėta administracinė teisena. Nurodė, kad negali nustatyti filmavusio asmens nei asmens galėjusio nukentėti – dviratininko, mano, kad nepakanka duomenų, jog šie asmenys galėjo nukentėti, todėl nėra pagrindo pradėti administracinės teisenos.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis turi vaizdo įrašą kaip L. G. chuliganiškai vairuoja. Įrašą jam atsiuntė E. G., kuris tuo metu sėdėjo automobilyje. Video įrašą jam atsiuntė senokai, tiksliai nurodyti negali, per messenger programą „Facebook“. Nurodė, kad įrašas yra ne iš L. G. „Facebook“ paskyros, šiuo metu susirašinėjimo kada buvo atsiųstas video įrašas jau neturi. Nurodė, kad negali pasakyti kada buvo padarytas šis vaizdo įrašas, vaizdo įraše matosi, kad už vairo yra L. G., jis jį atpažįsta. Vaizdo įrašą jam atsiuntė draugas, kurį jam atsiuntė dar kitas asmuo. Jis gavęs įrašą parodė jį savo tėvui. Dėl 2018 m. birželio 8 d. įvykio nieko paaiškinti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Iš bylos medžiagos ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 7 d. S. N. pateikė pareiškimą policijai, kad 2018 m. birželio 8 d., 16.20 val. pareiškėjui važiuojant automobiliu VW Caravele, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Joniškio r., jam iš dešinės, iš gyvenamojo namo kiemo (duomenys neskelbtini) staiga, nesidairydamas ir nepristabdydamas, prieš jo automobilį dideliu greičiu į gatvę išvažiavo L. G. vairuojamas automobilis BWM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasukęs dešinėn toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Dėl tokio L. G. atlikto manevro, S. N., bandydamas išvengti susidūrimo buvo priverstas staiga stabdyti automobilį ir “mestis” į kairę, į priešpriešinio eismo juostą. Reaguodamas į L. G. manevrą, S. N. paspaudė automobilio garsinį signalą, tačiau priekyje važiavęs L. G., pro vairuotojo durelių langą iškišo ir aukštai iškėlė ranką su atkištu viduriniu pirštu, taip važiavo ilgą laiką iki pasukant į Č. kiemą (duomenys neskelbtini). Kartu su S. N. važiavo ir jo brolis M. N., kuris visą įvykį matė. Pareiškime taip pat nurodyta, kad L. G. yra nedrausmingas vairuotojas, galimai važinėja techniškai netvarkingu automobiliu, kuris skleidžia didelį garsą. Nurodė, kad L. G. savo facebook paskyroje buvo patalpinęs vaizdo įrašą, kuris savo automobiliu BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „piešia saules“ aikštelėje prie baseino Joniškyje (administracinio nusižengimo byla, b. l. 3);

Iš CD-R diske esančiame faile 2018-12-06 2209 užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad galimai į Joniškio mieste prie I-ojo tvenkinio esančią automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis į aikštelę įvažiuoja lėtai ir tada padidinęs greitį, akseleruodamas, skleisdamas didelį garsą, prasukdamas ratus, slysdamas šonu, apsuka du ratus aikštelėje. Viso įrašo trukmė 22 sekundės, įrašo trukmė nuo vietos kai automobilio vairuotojas pradeda akseleruoti ir slysti šonu yra 11 sekundžių (administracinio nusižengimo byla, b. l. 4);

Pareiškėjas S. N. 2019 m. vasario 11 d. paaiškinime papildomai nurodė, kad 2018 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, bendruoju pagalbos numeriu 112 kvietė policiją dėl L. G. netinkamo vairavimo, tačiau, ar dėl minėto įvykio buvo pradėtas koks tyrimas, S. N. nežino (administracinio nusižengimo byla, b. l. 5);

M. N. 2019 m. vasario 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, važiuojant su broliu S. N. VW Caravelle automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavus G. kiemą, iš jo kiemo išvažiavo automobilis BMV (automobilio numerių neprisimena), kurio vairuotojas net nesidairęs išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, dėl ko brolis turėjo staigiai stabdyti ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, ko pasėkoje galėjo įvykti eismo įvykis, gerai, kad priešpriešinio eismo juostoje nebuvo automobilio (administracinio nusižengimo byla, b. l. 6);

L. G. 2019 m. vasario 26 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d., 16.20 val. vienas pats, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš savo namų kiemo, adresu (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas iš kiemo į gatvę, lėtai priartėjo prie gatvės, apsidairė ir pamatė iš tolo iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojantį to pačio kaimo gyventojo S. N. mikroautobusą. Įvertinęs atstumą, tai galėjo būti apie 300-400 metrų nuo kiemo iki atvažiuojančio automobilio, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasuko į dešinę, toliau važiuodamas tiesiai. S. N. automobilis buvo atokiai nuo L. G. vairuojamo automobilio, todėl jis niekaip negalėjo atsitrenkti į jo vairuojamą automobilį. Matė iš galo važiuojantį S. N. automobilį, tačiau nepastebėjo, jog S. N. vairuojamas automobilis būtų stabdęs ar įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, taip pat negirdėjo automobilio garso signalo. L. G. nerodė rankos vidurinio piršto. Nemėgintų kelti avaringos situacijos, nes žino, kad tokiu atveju, kaip nurodė pareiškėjas S. N., būtų buvęs kaltas jis pats, būtų apgadinti abu automobiliai ir gal net sužaloti asmenys, todėl tikrai nebuvo reikalo L. G. šitaip elgtis, kaip nurodyta pareiškime. Jo tėvui priklausantis automobilis yra techniškai tvarkingas, tačiau automobilio išmetimo vamzdis yra truputį prakiuręs, todėl važiuojant galėtų girdėtis didesnis garsas, tačiau ta problema bus išspręsta. Gyvenvietėje važinėja leistinu greičiu, tvarkingai. Pašalinių automobilių pareiškėjo nurodytu atveju gatvėje nebuvo, minėto įvykio daugiau niekas negalėjo matyti. Jo facebook paskyroje nebuvo ir nėra jokio vaizdo įrašo, kur automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie Joniškio l-ojo tvenkinio automobilių stovėjimo aikštelėje prasuka ratus ir slysta šonu („piešia saules“), pats tokio įrašo nekėlė, nebent kas nors jam tokį vaizdo įrašą atsiuntė, tačiau neprisimena. Policijos komisariate peržiūrėjus vaizdo įrašą, L. G. patvirtino, jog tai tas automobilis, kuriuo važinėja, tačiau kas tą kartą galėjo taip važiuoti, nežino, nurodė, kad gal būt galėjo ir pats važiuoti, bet kadangi nėra žinoma tiksli data ir laikas, todėl patvirtinti, kad važiavo pats, negali. Taip pat automobiliu dažnai naudojasi ir kai kurie L. G. draugai, todėl tiksliai nurodyti, kas galėjo nenustatytu laiku taip važinėti, nežino, tokio įvykio neatsimena (administracinio nusižengimo byla, b. l. 8-9);

Iš 2018 m. birželio 11 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad S. N., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d. 16.20 val. automobiliu VW Caravele, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo link savo namų (duomenys neskelbtini). Šalia jo sėdėjo jo brolis M. N. Netoli G. kiemo nesustojęs iš kiemo išlėkė L. G., vairuodamas BMV automobilį. Norėdamas išvengti susidūrimo, jis turėjo staigiai stabdyti, be to vežė pasikrovęs baldus, kuriems nieko nenutiko, nes buvo pririšęs. Tuo metu daugiau važiuojančių automobilių gatve nebuvo ir pėsčiųjų nepastebėjo. Norėdamas sudrausminti, pasignalino, o L. G., vairuodamas automobilį gatve per atidarytą langą iškišo ranką ir parodė iškėlęs vidurinįjį rankos pirštą, t. y. „faka“ (b. l. 6);

Iš transporto priemonių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad transporto priemonė BMV318i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio 15 d. priklauso S. G. (b. l. 24-25).

Teismas, susipažinęs su S. N. apeliaciniu skundu, išklausęs proceso dalyvių ir liudytojo paaiškinimų, išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucijos 2019 m. kovo 20 d. nutarime išsamiai išanalizuotos pareiškėjo S. N. pareiškime nurodytos aplinkybės, teisingai įvertinti pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu gauti duomenys, Institucijos nutarime padarytos išvados pagrįstos surinkta medžiaga ir motyvuotos, su jomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą vairavimą – pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.

L. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotinų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino, nurodydamas, kad iš esmės jokių veiksmų, privertusių S. N. staigiai stabdyti pastarojo vairuojamą automobilį, jis neatliko ir necenzūrinio gesto nerodė. Galimą įvykį matęs pareiškėjo brolis M. N. savo paaiškinime akcentavo tik L. G. pavojingą vairavimą, nenurodė, kad jis būtų rodęs necenzūrinius gestus. Kitų įvykį mačiusių asmenų nenustatyta, o atsižvelgiant į pareiškėjo brolio M. N. asmeninį ryšį su pareiškėju bei suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra teisinio pagrindo šiuos įrodymus laikyti objektyviais. Pareiškėjas, net ir nurodydamas, jog L. G. galimai neteisėti veiksmai (išlėkimas į kelią, privertęs staigiai stabdyti, pareiškime papildant – ir „mestis“ į priešpriešinio eismo juostą) kėlė pavojų jo ir jo keleivio saugumui, tačiau apie tokius galimai neteisėtus ir pavojingus L. G. veiksmus savo iniciatyva pareiškėjas policijos pareigūnams nepranešė, vietoje to, pasirinko savitą santykių aiškinimosi būdą – nuvyko paskui L. G. vairuojamą automobilį, kaip pats nurodė, siekdamas sudrausminti, išlipęs kieme nuėjo prie L. G. ir tarp jų įvyko konfliktas, po kurio S. N. yra kaltinamas dėl nežymaus L. G. sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.

Pareiškėjo S. N. pareiškimas dėl L. G. galimai neteisėtų veiksmų policijoje gautas 2018 m. gruodžio 7 d., praėjus beveik pusei metų nuo įvykio. 2018 m. birželio 11 d. apklausiamas įtariamuoju dėl L. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, pareiškėjas S. N. pasakodamas aplinkybes, kaip prasidėjo įvykis, dėl kurio jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, papasakojo apie L. G. galimai sukeltą avarinę situaciją. Savo atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad apklausiamas įtariamuoju pareiškėjas neišreiškė noro rašyti pareiškimo dėl L. G. galimai neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad institucija turėjo pati tirti jo apklausos protokole nurodytą informaciją apie L. G. padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad pagal ANK 590 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsniu suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nagrinėjamu atveju Institucija pati neužfiksavo L. G. neteisėtų veiksmų ir pati nematė savarankiško pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, tačiau tai neužkirto kelio pareiškėjui operatyviai kreiptis į Instituciją dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo L. G. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinė teisena gali būti pradedama gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Taigi tuo atveju, jeigu institucija savarankiškai nenustato administracinio nusižengimo požymių, galimai nukentėjęs asmuo gali administracinio nusižengimo teiseną inicijuoti pats.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. birželio 8 d. tarp pareiškėjo ir L. G. buvo kilęs konfliktas, dėl ko šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal L. G. pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Pareiškėjas duodamas paaiškinimu baudžiamojoje byloje nurodė, jog jam važiuojant gatve iš kiemo su automobiliu išlėkė L. G. dėl ko pareiškėjas turėjo staigiai stabdyti ir išvažiuoti į kitą eismo juostą. Tokius pareiškėjo parodymus, kaip minėta, patvirtino tik jo brolis savo rašytiniame paaiškinime, daugiau jokių kitų asmenų ar duomenų patvirtinančių, jog įvykio aplinkybės buvo tokios kaip nurodo pareiškėjas nėra, todėl nesant kitų objektyvių įrodymų, pareiškėjo kreipimasis į policiją dėl L. G. galimai neteisėtų veiksmų praėjus beveik pusei metų, kai ikiteisminis tyrimas dėl L. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo beveik baigtas (kaltinamasis aktas teisme gautas 2019 m. sausio 22 d.), gali būti vertinamas kaip šalių konfliktinių santykių pasekmė. Sutiktina su Institucijos atlikusios galimo administracinio nusižengimo tyrimą nuomone, jog šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima L. G. patraukti administracinėn atsakomybėn.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Teismo vertinimu, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių L. G. kaltę, padarius jam inkriminuotinus, ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus administracinius nusižengimus, teismas vertina, kad Institucija pagrįstai pagal minėtus ANK straipsnius L. G. atžvilgiu nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018 ir pan.)

Sutiktina su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, kad būtinieji inkriminuoto nusižengimo sudėties požymiai – chuliganiškos paskatos ir keliamas pavojus nenustatyti. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl automobilio vairuotojo chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą. Vien tai, kad stovėjimo aikštelėje BMV vairuotojas manevravo, keitė važiavimo kryptį ir automobilis slydo, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Tokiam manevravimui pasirinkta stovėjimo aikštelė, kur eismas nėra intensyvus, kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų, išskyrus filmuojantį asmenį, šioje aikštelėje nefiksuota. Nėra duomenų apie galimai pavojų patyrusius asmenis, kitas transporto priemones ar jų vairuotojus. Pagal esamą įrašą automobilio vairavimas slystant šonu truko 11 sekundžių, nesukėlė pasekmių – žalos, nesukėlė aplinkinių žmonių neigiamos reakcijos.

Kaip minėta, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta visa administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nors pareiškėjas ir liudytojas skundo nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog automobilį chuliganiškai vairavo L. G., iš pateikto įrašo teismas negali daryti tokios kategoriškos išvados, nes įraše aiškiai nesimato asmuo, vairuojantis automobilį, be to iš pateikto įrašo nėra galimybių nustatyta, kada, kokiu laiku šis įrašas yra padarytas, t. y. neįmanoma identifikuoti galimo nusižengimo padarymo datos ir laiko. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nebuvo nustatyti visi būtinieji nusižengimo požymiai, todėl nesant visų būtinų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, nėra teisinio pagrindo L. G. traukti administracinėn atsakomybėn.

Nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad automobilio savininkas (valdytojas) privalo nurodyti pareigūnui tiriančiam administracinį nusižengimą asmens, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę ar ja naudojosi, o to nepadarius turėtų būti taikoma atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio nuostatas, nes 1) nėra galimybės nustatyti, kada buvo padarytas šis galimas administracinis nusižengimas; 2) L. G. nėra minimos transporto priemonės savininkas, todėl traukti L. G. atsakomybėn už ANK 431 straipsnyje numatytą nusižengimą, taip pat nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog institucija atlikusi pareiškėjo S. N. pareiškimo tyrimą, išsamiai išnagrinėjo visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atsižvelgusį į byloje surinktų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą sprendimą nepradėti administracinės teisenos L. G. atžvilgiu, todėl naikinti Institucijos priimtą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną ir S. N. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė