Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-741-1083/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-10
Bylos Nr.
1-741-1083/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17051-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1-741-1083/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17051-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 10 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Justinai Vingilytei,kaltinamajam V. R., jo gynėjui advokato padėjėjui L. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2021 m. gegužės 27 d., apie 18.45 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 18.50 val. jam buvo nustatytas 1,80 ‰ girtumas, o 19.05 val. jam buvo nustatytas 1,91 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2021 m. gegužės 27 d. Tądien ryte jis automobiliu „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienas nuvyko į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 12 val. iki maždaug 15.30 val. sode vyko talka, kurios metu kartu su kaimynais tvarkė sodo kelią. Talkos metu (laikotarpiu nuo 13 val. iki maždaug 15.30 val.) vartojo alų. Jis išgėrė apie 1,5–2 litrus alaus. Apie 18 val. nutarė važiuoti į namus. Prieš sėsdamas už automobilio vairo jis jautė alkoholio poveikį, jautėsi nestipriai apsvaigęs. Taip pat jis žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu gali būti konfiskuotas jo automobilis ir atimta teisė vairuoti, suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio ir apsvaigimo. Bet jis norėjo grįžti į namus ir tikėjosi, kad jo neblaivumas yra nedidelis, kad į namus parvažiuos nesustabdytas policijos pareigūnų, todėl į namus važiavo automobiliu. Automobiliu važiavo vienas. Pakeliui į namus jis užsuko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Po to, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli namų, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,80 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 1,91 ‰ girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, į gydymo įstaigą girtumo patikrinimui nevyko. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, vertina labai blogai, dėl tokio poelgio jam gėda, jis nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu jis visiškai atsisakė alkoholio ir jo nebevartoja. Automobilis „Fiat Croma“ registruotas jo vardu, bet yra jo šeimos turtas, šį automobilį jis įsigijo būdamas santuokoje. Mano, kad reali šio automobilio vertė apie 1900–2000 eurų. Neturi savo nuomonės dėl gresiančio automobilio konfiskavimo ir nežino priežasčių, dėl kurių automobilis negalėtų būti konfiskuotas. Prašo teisę vairuoti transporto priemones atimti 1 metams. Jo vairavimo stažas nuo 1991 metų, per visą šį laiką jis 3 kartus buvo nubaustas už KET pažeidimus, baudas sumokėjo, teisė vairuoti transporto priemones jam anksčiau nebuvo atimta. Palaiko prašymus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Santykiai su broliu (laiduotoju) geri, jie nesipyksta, kartu dirba ir leidžia laisvalaikį, šiuo metu brolis jį (kaltinamąjį) paveža į darbą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis V. R. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (109 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojos M. B. parodymais apie tai, kad 2021 m. gegužės 27 d., apie 18.45 val., dirbdama su kolega T. M., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties parduotuve (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis „Fiat Croma“, kurio vairuotojas galimai neblaivus, nes vingiuoja po visą kelią. Automobilį „Fiat Croma“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad automobilį vairavo V. R., kuris kalbėjo nerišliai. Alkoholio kiekio matuokliu du kartus buvo patikrintas V. R. girtumas, abu kartus jo girtumas viršijo 1,51 ‰. V. R. su tikrinimo rezultatais sutiko, vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo nepageidavo. Po to V. R. buvo pristatytas į policijos įstaigą (42–43 b. l.);

2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paimta automobilio rakteliai ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (8–14 b. l.);

2.3.3. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2021 m. gegužės 27 d. 18.48 val. V. R. buvo nustatytas vienas iš neblaivumo požymių – nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę V. R.eiti tiesia linija (pėda po pėdos), o taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 18.50 val. pirmojo tikrinimo metu V. R. buvo nustatytas 1,80 ‰ girtumas, 19.05 val. antrojo tikrinimo metu – 1,91 ‰ girtumas (18 b. l.);

2.3.4. alkoholio kiekio matuoklio rezultatų fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad kaltinamajam V. R. alkoholio kiekio matuokliu 18.50 val. buvo nustatytas 1,80 ‰ girtumas, o 19.05 val. – 1,91 ‰ girtumas (13 b. l.);

2.3.5. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. R. (20 b. l.).

2.4. Kaltinamajam V. R. nustatytas girtumas (1,80 ‰ ir 1,91 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis V. R. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir kaltinamasis V. R.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis V. R. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis V. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.6. Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. 2021 m. rugsėjo 2 d. teisme (teisiamojo posėdžio metu) buvo gauti kaltinamojo V. R. ir jo brolio T. R. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą jo brolio (T. R.) atsakomybei (124–130 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. ir laiduotojas T. R. palaikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis gyvena netoli, tame pačiame mieste, jiedu labai daug laiko leidžia kartu – kartu dirba, vykdo bendrą veiklą ir darbo metu nuolat matosi, šiuo metu jis (laiduotojas) brolį vežioja į darbą ir iš jo, po darbo jiedu kartais leidžia laisvalaikį kartu, susiskambina telefonu. Jų santykiai yra geri, jie yra artimi, nesipyksta, vienas su kitu konsultuojasi svarbiais klausimais ir kaltinamasis atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę, vertina ją, todėl laiduotojas gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotojas T. R. nurodė, kad sutinka būti savo brolio laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo broliui ir stengtis, kad brolis elgtųsi teisingai. Jeigu pamatytų ar sužinotų, kad brolis elgiasi netinkamai, jis (laiduotojas) kalbėtų su broliu apie jo elgesį, siūlytų kreiptis į specialistus (pavyzdžiui, į psichologą) ir pokalbių metu motyvuotų brolį elgtis tinkamai. Apie kaltinamojo V. R. padarytą nusikalstamą veiką jis (laiduotojas) sužinojo iš paties kaltinamojo kitą dieną, kuomet brolis į darbą atvyko ne nuosavu automobiliu, o taksi automobiliu. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena ir jaudinasi, po šios veikos brolis visiškai atsisakė alkoholio vartojimo. Kaltinamasis V. R. su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, mano, kad jis yra autoritetas savo broliui. Jo (laiduotojo) požiūris į neblaivius vairuotojus yra neigiamas, jis pats alkoholį vartoja retai ir saikingai, ketina visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, nebaustas administracine tvarka (anksčiau buvo baustas, tačiau administracinę nuobaudą įvykdė ir baustumas išnyko), laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (99–105, 126–128, 131–132 b. l.). Pasak paties laiduotojo T. R., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti brolio laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo brolio T. R. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. R..

3.4. Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis V. R. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (ankstesni baustumai išnykę), jis vykdo individualią veiklą, yra senatvės pensininkas, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas (78–82, 84–87, 91, 94–97 b. l.). Pasak paties kaltinamojo, po šios nusikalstamos veikos padarymo jis padarė tinkamas išvadas ir visiškai atsisakė alkoholio vartojimo. Svarbu įvertinti kaltinamojo V. R. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis V. R. jau padarė tinkamas išvadas ir ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų bei naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (bendros jo šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 3000 eurų, kurių pakanka pragyvenimui ir taupymui), į laiduotojo nuomonę (laiduotojas sutinka sumokėti iki 3000 eurų dydžio užstatą), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo T. R. atsakomybei su 1500 eurų dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į užstato dydį, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis V. R. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis V. R. baustas administracine tvarka (turi galiojančią vieną administracinę nuobaudą už KET pažeidimą), anksčiau jis nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Svarbu paminėti tai, kad kaltinamojo V. R. vairuotojo stažas yra daugiau kaip 30 metų (nuo 1991 m. vasario 20 d.) ir per tą laikotarpį (pasak paties kaltinamojo) jis už KET pažeidimus buvo nubaustas tik 3 kartus (būtent tiek baustumų už KET pažeidimus nurodyta bylos medžiagoje (84–87 b. l.)). Tai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. R. nėra linkęs piktybiškai pažeisti teisės aktų reikalavimus ir jam inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 1 metams 6 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu kaltinamajam V. R. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (70–71 b. l.) ir po to jis teisės vairuoti transporto priemones neatgavo. Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2021 m. gegužės 28 d.

5. Turto konfiskavimas

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nors aptariamo įvykio metu kaltinamojo V. R. vairuota transporto priemonė yra registruota jo vardu (20 b. l.), teisiamojo posėdžio kaltinamasis nurodė, kad šis automobilis yra įgytas jam gyvenant santuokoje, t. y. šį automobilį jis valdo bendros jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine, todėl konfiskavus šį automobilį nukentėtų kitų asmenų interesai. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamajam V. R. buvo nustatytas vidutinis girtumas, jis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo šviesiu paros metu, mieste, kur automobilių eismas keliuose yra pakankamai intensyvus ir tokiu būdu sukėlė pakankamai didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Ne mažiau svarbu ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio kaltinamasis V. R. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo ir jo šeimos interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, nesant automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo teisinių pagrindų (nes automobilis nepaslėptas, nesuvartotas, jis nepriklauso tretiesiems asmenims ir pan.), o taip pat siekiant kaltinamajam V. R. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

5.5. Teismas pažymi, kad sprendimas konfiskuoti bendros jungtinės nuosavybės teise kaltinamajam V. R. priklausantį automobilį atitinka suformuotą teismų praktiką (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo bylos Nr. 1A-105-581/2020, 1A-111-366/2020; Nr. 1A-34-581/2021 ir kt.). Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, net ir žymiai didesnės vertės automobilio konfiskavimas nėra laikomas neproporcinga bei per griežta priemone (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-375-851/2021 konfiskavo iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės (vairavusio automobilį būnant neblaiviu), didesnės kaip 45000 eurų (su PVM) vertės automobilį).

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamajam V. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (67–68, 70–71, 73–74 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

6.2.1. automobilis „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo rakteliai ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

6.2.2. kaltinamajam V. R. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamojo V. R. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo V. R. neišieškomos.

6.4. Kaltinamasis V. R. nebuvo sulaikytas, civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

V. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo T. R. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 28 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus:

- automobilį „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo raktelius ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- V. R. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. R., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui T. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Užstatas turi būti sumokėtas per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB).

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, laiduotojo prašymu, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas