- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-860-1042/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Kategorijos
veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) E. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutarties, kuria nutarta iš dalies tenkinti šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei E. N. dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarkos su vaiku pakeitimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatant bendravimo tvarką pagal ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teigė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pasidarys neįmanomas arba apsunkintas, nes šiuo metu teismo sprendimu patvirtinta tvarka yra labai apsunkinta ir bendravimas su sūnumi nevyksta reguliariai.
2. Atsakovė E. N. prašė prašymą tenkinti iš dalies ir taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) siekiant sukurti ar sustiprinti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo emocinį ryšį, kas antros savaitės pasirinktą dieną ir (ar) dienas (pagal specialisto užimtumą) ieškovas laikinai bendrautų su sūnumi be nakvynių, stebint ir kitiems specialistams pagal K. VTAT rekomenduotą šiuo metu vykdomų projektų (kompleksinių paslaugų šeimai) planą ir (ar) pas pasirinktą psichologą (prioritetą teikiant projektų finansuojamoms paslaugoms); 2) specialisto (paslaugų teikėjo, teikiančio kompleksines paslaugas šeimoms) pasirinkimas derinamas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (t. y. tame tarpe paliekant vaiką konsultuojančius specialistus, kurie vaiką stebi jau ilgą) iki prieš tai einančios savaitės ketvirtadienio vaiko motinai elektroniniu paštu atsiunčiant ieškovui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) galimą bendrauti laiką, kurį ji suderina su stebinčiu specialistu, o vaiko tėvui pasirenkant (jei yra pasirinkimas) iš nurodytų alternatyvų ir informuojant vaiko motiną apie laiko pasirinkimą e. p. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš esmės pritartų išvadą teikiančios institucijos nuomonei ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau pastaruoju metu vaiko ir tėvo ryšys dėl tėvo elgesio susilpnėjęs, vaikas yra itin jautrus, bijo tėvo.
3. Išvadą byloje tiekianti institucija išvadoje pažymėjo, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka sudarytų ieškovui galimybę dalyvauti auklėjant vaiką; ieškovo bendravimas su sūnumi turėtų būti nustatytas tam tikrais etapais; ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku galėtų vykti stebint Vaikų gerovės centro „P.“ specialistams arba pas bet kurį šalių pasirinktą psichologą; laikina bendravimo tvarka švenčių dienomis, Motinos, Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną be nakvynių neprieštarautų vaiko interesams; tėvo ir sūnaus bendravimas nuotolinėmis ryšių priemonėmis galėtų vykti visais etapais, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą bei norą bendrauti ar nebendrauti konkrečiu laiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo J. R. ir atsakovės E. N. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis) pakeitė M. apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatytą vaiko G. R. bendravimo su ieškovu J. R. tvarką taip: tėvas J. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. R. Vaikų gerovės centro „P.“ patalpose, ne rečiau kaip kartą per savaitę, stebint ar dalyvaujant kompetentingiems Centro specialistams. Konkretų bendravimo laiką parenka atitinkami specialistai, suderinę su bylos šalimis. E. N. vaiką pristato į Vaikų gerovės centrą „P.“ suderintu laiku, o J. R. apmoka Vaikų gerovės centro „P.“ suteiktas paslaugas. Netenkino kitų prašymų dalies.
5. Nurodė, kad teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka, kuri šiuo metu nevykdoma. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo ir vaiko emocinis ryšys šiuo metu yra itin susilpnėjęs ar nutrūkęs ir judviejų bendravimas pagal šiuo metu galiojančią teismo sprendimu nustatytą maksimalią bendravimo tvarką vaikui gali būti psichologiškai žalingas. Sprendė, kad nustatytina laikina bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su vaiku tiesiogiai bendrautų tarpininkavimo paslaugas teikiančioje įstaigoje, dalyvaujant psichologui ir (ar) socialiniam darbuotojui. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra tikslinga nustatyti konkretų bendravimo pagal laikinąją tvarką terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) E. N. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutarties dalį dėl paslaugas teikiančio subjekto ir priimti naują procesinį sprendimą: „Iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis) pakeisti M. apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatytą vaiko G. R. bendravimo su ieškovu J. R. tvarką taip: tėvas J. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. R. „(duomenys neskelbtini)“, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ne rečiau kaip kartą per dvi savaites pirmus tris mėnesius, o vėliau - kartą per savaitę, stebint ar dalyvaujant kompetentingiems klinikos specialistams. Konkretų bendravimo laiką parenka atitinkami specialistai, suderinę su bylos šalimis. E. N. vaiką pristato į „(duomenys neskelbtini)“, suderintu laiku, o vaiko tėvas J. R. apmoka už suteiktas paslaugas bei įsipareigoja suteikti transporto priemonę atvykimui.“
7. Atskirajame skunde atsakovė teigė, kad yra turėjusi neigiamos patirties su centro „P.“ tarpininkavimu. Tvirtino, kad planuoja ateityje su vaiku gyventi (duomenys neskelbtini) rajone ir kelionės į (duomenys neskelbtini) atsakovei yra rimta užduotis. Pabrėžė, kad ieškovas turi galimybes pasirūpinti transportu, o atsakovei kelionės viešuoju transportu ar su pavežėjais yra labai sudėtingos. Stebimas vaiko emocinės būklės pagerėjimas, stabilumas.
8. Atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
10. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 1 d. ir 2025 m. rugsėjo 3 d. pateikė teismui naujus įrodymus (išrašus iš medicininių dokumentų ir mokyklos pažymą). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
11. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Be to, apeliantė neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, ir būtent šis teismas iš esmės nagrinės šalių ginčą ir vertins šalių reikalavimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikė teismui išrašus iš medicininių dokumentų ir šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas vertins bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
12. Pasisakydamas dėl apeliantės prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas pažymi, kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
13. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nepakankamai motyvuotas. Nors apeliantė teigia, kad žodinis bylos nagrinėjimas suteiktų jai galimybę teikti paaiškinimus, teismas pažymi, kad visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).
Dėl laikinos bendravimo tvarkos
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savo atskirajame skunde atsakovė nurodo naujus reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su vaiku vietos, intensyvumo, apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir transporto priemonės, skirtos atvykti, suteikimo, kurių nebuvo suformulavusi savo atsiliepime į ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kurie neturėtų būti keliami atskirajame skunde, nes pirmosios instancijos teismas jų nevertino (CPK 312, 338 str.).
17. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti ginčo situaciją, todėl skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti ieškovo bendravimą su vaiku iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Apeliantė atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka šiuo metu nevykdoma.
18. Nors apeliantė skunde atkreipė dėmesį į vaiko nenorą bendrauti su ieškovu, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Pažymėtina, kad atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga.
19. Apeliantės skunde nurodytos vaiko ir ieškovo bendravimo tvarkos organizacinės priemonės neturi lemiamos reikšmės sprendžiant laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimą. Minėta, apeliantė teikdama teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepime suformuluodama savo reikalavimus, turėjo galimybę teismui nurodyti visas aplinkybes, jos vertinimu, trukdančias jai įgyvendinti ieškovo prašytą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarka.
20. Svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
21. Be to, skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri yra aktuali šiuo momentu, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Taigi, šalys turi procesinę galimybę, esant pagrindui, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo (CPK 144 str. 2 d., 148 str.).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina vaiko teises bendrauti su abiem tėvais ir yra pakankama tėvo ir vaiko tarpusavio emociniam ryšiui bylos nagrinėjimo metu išlaikyti.
23. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės E. N. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.