- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-760-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02108-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- N. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei N. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės N. D. 3 920 Eur negrąžintos skolos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas su atsakove laikotarpiu nuo 2015 pavasario iki 2019 m. liepos mėnesio gyveno atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. Gyvendamas karu su atsakove, ieškovas remontavo buto inžinerines sistemas: pakeitė vonios kambario vamzdyną ir WC, padarė virtuvės kriauklės remontą, kurį vertina 400 Eur suma; pakeitė vamzdžius anytai ir tai vertina 150 Eur suma. Ieškovas 100 Eur suma prisidėjo prie buitinės technikos – skalbyklės pirkimo. Atsakovei nupirko mikrobangų krosnelę, kurios vertė 100 Eur. Atsakovės vaikui nupirko lovą, kurios vertė 200 Eur. Prisidėjo prie bendros sofos – lovos įsigijimo 100 Eur suma. Ieškovas nupirko rūsio šarvo duris, kurių vertė 320 Eur. Ieškovas reikalauja tik, kad atsakovė jam grąžintų 320 Eur sumą už pirktas rūsio – šarvo duris, tačiau šio daikto pirkimo dokumentų nėra išsaugojęs. Nurodo, kad ketino atlikti buto remontą, tam taupė pinigus atsakovės sąskaitoje, todėl ieškovas į atsakovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. birželio 21 d. pervedinėjo pinigus. Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės 2019 m. vasario 6 d. mokėjimu pervestos 1 000 Eur sumos, 2019 m. vasario 7 d. mokėjimu pervestos 1 000 Eur sumos ir 2019 m. vasario 8 d. mokėjimu pervestos 1 000 Eur sumos, nes šiuose pavedimuose nurodyta, kad mokama skola. Visi kiti ieškovo mokėjimai atsakovei, išskyrus 2019 m. kovo 29 d. pavedimą įvardintą „dovana“, yra atsakovės skola. Atsakovė nusprendė išsiskirti su atsakovu 2019 metų liepos mėnesį ir iškelti ieškovą iš jos buto. Iki šio momento atsakovas ieškovei buvo pervedęs 5 000 Eur. Atsakovė ieškovui grąžino 1 000 Eur, o 400 Eur ieškovas susigrąžino atidavęs statybines medžiagas, todėl atsakovė ieškovui liko skolinga 3 600 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2011 metų birželio mėnesį. Apie 2012 metus ėmė gyventi kartu bute, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir jos sūnui. Patvirtino, kad vedė bendrą ūkį, šalių bendras gyvenimas truko iki 2019 metų liepos mėnesio. Paaiškino, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą 2019 m. birželio 21 d. pervedė 500 Eur buto remontui, bet atsakovė šiuos pinigus ieškovui grąžino. Nurodytą sumą ieškovui pervedė atsakovės sūnus. Atsakovė neginčija, kad ieškovas į jos sąskaitą 2017 – 2019 metais pervedė 5 000 Eur, kuri nurodyta ieškovo pateiktos sąskaitos išrašuose, tačiau šie pinigai nebuvo skirti buto remontui, nes buvo naudojami komunaliniams mokesčiams, maistui, buitinėms prekėms, pramogoms ir kitiems kasdieniams poreikiams tenkinti. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 6 d. pervestos lėšos buvo skirtos tiek būtinųjų poreikių tenkinimui, tiek buto radiatorių ir elektros instaliacijos keitimui. Už jas buvo pirktos statybinės medžiagos, kurias ieškovas pasiėmė. Nurodė, kad ieškovas yra santechnikas, todėl natūralu, kad per 8 bendro gyvenimo metus jis atliko smulkius remonto darbus, tokius kaip seno klozeto, vonios kriauklės pakeitimą. Ieškovo nurodyta buitinė technika taip pat buvo įsigyta bendrų buitinių poreikių tenkinimui. Paaiškino, kad rūsio duris nusprendė keisti ieškovas, nes rūsyje laikė savo darbo įrankius, priemones. Patvirtino, jog neprieštarauja tam, kad ieškovas duris, kurių kaina 300 Eur, pasiimtų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės N. D. ieškovui D. Š. 100 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,77 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo D. Š. atsakovei N. D. 884,36 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė iš ieškovo D. Š. valstybei 8,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog iki 2019 metų liepos mėnesio ieškovas ir atsakovė gyveno kartu atsakovei ir jos sūnui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, vedė bendrą ūkį; kad ieškovui išsikeliant iš buto šalys pasidalino bendrai įgytus daiktus; kad ieškovas pakeitė butui priklausančio rūsio duris.
7. Teismas nustatęs, kad tarp šalių nėra ginčo, kad rūsio duris, tikėtina 2017 metais, savo valia be atsakovės sutikimo, suprasdamas, kad rūsys nėra jam nuosavybės teise priklausantis daiktas, permontavo ieškovas, o atsakovė neprieštarauja tam, kad ieškovas duris pasiimtų, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dalies, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 320 Eur sumą.
8. Iš ieškovo pateikto 2017-01-01 – 2019-09-01 sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad šiuo laikotarpiu ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 8 100 Eur sumą: 2017 m. balandžio 6 d. pervedė 500 Eur, nenurodydamas paskirties; 2018 m. kovo 15 d. pervedė 2 000 Eur sumą, nenurodydamas paskirties; 2018 m. gegužės 18 d. pervedė 1 000 Eur, nenurodydamas paskirties; 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. vasario 8 d. pervedė iš viso 3 000 Eur, pavedimuose nurodydamas paskirtį – skola; 2019 m. kovo 6 d. pervedė 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodęs „remontas“, 2019 m. kovo 29 d. pervedė 100 Eur paskirtyje nurodęs „dovana“, o 2019 m. birželio 21 d. pervedė 500 Eur, paskirtyje nurodęs „buto remontas“. Ieškovas patvirtino, kad 100 Eur suma, pervesta 2019 m. kovo 29 d. yra dovana ir jos jis neprašo priteisti kaip skolos. Taip pat patvirtino, kad 1 000 Eur jam atsakovė yra grąžinusi, kad pasiėmęs nupirktus radiatorius ir laidus susigrąžino, 400 Eur.
9. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus sprendė, kad labiau tikėtina, kad ieškovo 2017 – 2018 metais atlikti pinigų pervedimai į atsakovės sąskaitą, kuriuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, yra lėšos, skirtos šeimos poreikių tenkinimui, todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais ieškovo argumentus, jog šias lėšas jis paskolino atsakovei.
10. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą sutikti su atsakovės argumentais, kad sprendimas atlikti bute tam tikrus remonto darbus (radiatorių, instaliacijos keitimą) buvo priimtas ne 2017, o 2019 metais. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad ieškovas piniginius pervedimus, kuriuose nurodyta paskirtis „remontas“ atliko 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. birželio 21 d. ir šiais pavedimais atsakovei pervedė 1 500 Eur sumą. Teismas nustatė, kad atsakovė yra grąžinusi ieškovui 1 400 Eur ir remontui pervestų pinginių lėšų, todėl tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 100 Eur (CPK 176, 178 straipsniai, CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis).
11. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Teismas atskirai nepasisakė dėl kitų šalių, jų atstovų paaiškinimų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.
13. Teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovui priteisė 3 EUR žyminio mokesčio bei 13,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš viso 16,77 Eur; atsakovei iš ieškovo priteisė 884,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantas (ieškovas) D. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3 920 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 320 Eur priteisimo už pakeistas rūsio duris. Nurodė, kad rūsio duris pakeitė su atsakovės pritarimu, atsakovė siūlė apmokėti pusę durų kainos. Durų pasiimti negali, nes jos yra pritaikytos atsakovės rūsiui ir niekur kitur netinka. Įstatydamas naujas šarvuotas rūsio duris ieškovas pagerino atsakovės ir jos sūnaus turtą, jo apsaugą. Atsakovė pripažino, kad durų vertė yra 300 Eur.
15.2. Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.629 bei 6.501 straipsnių nuostatų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas.
15.3. Teismo išvados, kad šalys iki 2019 metų pavasario šalys vedė bendrą ūkį, atsakovei ieškovo pervestos lėšos skirtos šeimos poreikių tenkinimui, šalys pirko produktus ir kitus daiktus, reikalingus šeimos poreikių tenkinimui, neatitinka tikrovės ir įstatymų.
15.4. Pati atsakovė patvirtino, kad po 2017 m. per Velykas įvykusio konflikto ji jau vedė atskirą ūkį, ieškovas pats sau pirkdavo maistą, gyveno atskiruose kambariuose; kad 2018 m. paskolino ieškovui 3 000 Eur, kuriuose ieškovas grąžino, kad ieškovas prisidėdavo prie komunalinių mokesčių bei namo renovacijos išlaidų. Šie atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad jo pervesti 3 600 EUR buvo pervesti ne šeimos poreikių tenkinimui, o kaupiami buto remontui, nes jis už komunalines paslaugas atskirai mokėdavo po 70-80 EUR per mėnesį ir apmokėdavo pusę maistui išleistų pinigų. Atsakovė neįrodė, kad šie pinigai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui.
15.5. Kad apeliantas buto kapitaliniam remontui į atsakovės sąskaitą pervedė 5 000 Eur, iš kurių atsakovė grąžino 1 000 Eur ir 400 Eur apeliantas atgavo pasiimdamas statybines medžiagas, patvirtina sąskaitos išrašas, atsakovės paaiškinimai.
15.6. Šalis, be panaudos teisinių santykių, siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių tikslas – ieškovės ir jos sūnaus buto kapitalinis remontas. Tikslas liko neįgyvendintas, kadangi ieškovas šiam tikslui į bendrą veiklą įnešė 5 000 Eur, iš kurių 1 400 Eur jam buvo grąžinta. Pagal CK 6.987 straipsnio 5 dalį ieškovas turi teisę reikalauti sumokėtas lėšas. Tiek panaudos, tiek jungtinės veiklos teisinius santykius nutraukė atsakovė, todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo vadovaudamasis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi bei 6/256 straipsniu.
Atsiliepimas
16. Atsakovė N. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17.1. Teismo sprendimas yra priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir išsamiai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus.
17.2. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. atliktų pavedimų paskirtyje net nėra nurodyta jokia mokėjimo paskirtis, todėl priešingai nei nurodo apeliantas, sąskaitos išrašas nepatvirtina jo nurodytų faktinių aplinkybių. Jokių kitų įrodymų, kad lėšos buvo skirtos remontui, apeliantas nepateikė.
17.3. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad apeliantas, atlikdamas tikslinius mokėjimus (skolos grąžinimas, dovana), ją ir nurodydavo. Tuo tarpu bendri einamieji mokėjimai buvo atlikti be jokios tikslinės paskirties, todėl nieko jų paskirtyje ir nebuvo nurodyta.
17.4. Medžiagos remontui buvo pirktos 2019 m., šių medžiagų (radiatoriams, elektros instaliacijos prekės) pirkimui buvo panaudotos 2019 m. kovo 6 d. ieškovo į atsakovės sąskaitą pervestos 1 000 Eur piniginės lėšos.
17.5. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad nuo 2017 m. apelianto į atsakovės sąskaitą pervedamos lėšos buvo skirtos kaupti lėšas kapitaliniam buto remontui.
17.6. Atsakovė neneigia, kad pinigus į savo sąskaitą gavo, tačiau jie nebuvo skirti kaupti kapitaliniam remontui, buvo skirti bendram gyvenimui: mokesčiams už butą, maistui, buities priemonėms, pramogoms ir kt.
Šalies argumentai
17.7. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad nuo 2017 m. pradžios iki ieškovo iškeldinimo šalys nevedė bendro ūkio ir gyveno atskirai. Apelianto teiginiai yra nenuoseklūs: viena vertus teigia, kad nuo 2017 metų gyveno atskirais ir nevedė bendro ūkio, tačiau į kito asmens sąskaitą pervedinėja lėšas jam nepriklausančio būsto remontui.
17.8. Bylos medžiaga patvirtina, kad buto remontui apeliantas į atsakovės sąskaitą pervedė 1 500 Eur (2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. birželio 21 d.), pats patvirtino, kad 1 000 Eur atsakovė jam grąžino, o 400 Eur jis atgavo grąžinęs įsigytas statybines medžiagas, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui 100 Eur.
17.9. Teismas pagrįstai nepriteisė 320 Eur už rūsio duris, kadangi apeliantas savo iniciatyva duris pakeitė, kadangi rūsyje laikė savo darbo priemones, atsakovė rūsiu praktiškai nesinaudojo, atsakovė niekada neprieštaravo, kad apeliantas duris pasiimtų, siūlė už duris pusę kainos, tačiau apeliantas atsisakė. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad durys yra pritaikytos būtent atsakovės rūsiui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
21. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovui 3 920,00 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 3 600,00 Eur ieškovo į atsakovės sąskaitą pervestos piniginės lėšos bei 320,00 Eur už ieškovo atsakovei bei jos sūnui priklausančio rūsio durų pakeitimą.
22. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo dėl 320,00 Eur nuostolių priteisimo už pakeistas rūsio duris. Iš šalių paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, nustatyta, kad durys buvo pakeistos ieškovo iniciatyva, atsakovė iš esmės tam neprieštaravo, už durų pakeitimą atsakovė siūlė grąžinti ieškovui pusę sumos, tačiau ieškovas atsisakė paimti pinigus (ieškovas šios atsakovės nurodytos aplinkybės neneigė). Esant tokiems šalių susiklosčiusiems santykiams, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui pakeistų durų kainą (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). Kita vertus, atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas duris pasiimtų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo durys yra pritaikytos išimtinai atsakovės rūsiui ir jis negali jų pasiimti, t.y. neįrodė, kad jo teisės tokiu atveju yra pažeistos. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo.
23. Ieškovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 3 500,00 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovo teigimu, šios lėšos buvo pervestos į atsakovės sąskaitą ir buvo skirtos jai ir jos sūnui priklausančio buto remontui.
24. Bylos duomenimis nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovas ir atsakovė iki 2019 m. liepos mėnesio gyveno atsakovei ir jos sūnui bendrosios dalinės nuosavybės teise ir vedė bendrą ūkį. Taip pat byloje esantis ieškovo sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. patvirtina, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą yra atlikęs tokius pavedimus: 2017 m. balandžio 6 d. - 500,00 Eur, pavedimo paskirtis nenurodyta; 2018 m. kovo 15 d. dviem pavedimais po 1 000,00 Eur – 2 000,00 Eur, pavedimo paskirtis nenurodyta; 2018 m. gegužės 16 d. – 1 000,00 Eur, pavedimo paskirtis nenurodyta; 2019 m. vasario 6 d. – 1 000,00 Eur, pavedimo paskirtis – „Skola“; 2019 m. vasario 7 d. – 1 000,00 Eur, pavedimo paskirtis – „Skola 2“; 2019 m. vasario 8 d. – 1 000,00 Eur, pavedimo paskirtis – „Skola 3“; 2019 m. kovo 6 d. – 1 000,00 Eur, paskirtis – „Remontas“; 2019 m. kovo 29 d. – 100,00 Eur, pavedimo paskirtis – „Dovana“; 2019 m. birželio 21 d. – 500,00 Eur, pavedimo paskirtis – „Buto remontas“ (b.l. 23). Byloje nėra ginčo dėl 2019 m. vasario 6-8 dienomis atliktų pavedimų bendrai 3 000,00 Eur sumai, kurių paskirtyje nurodyta „Skola“, taip pat nėra ginčo dėl 2019 m. kovos 29 d. mokėjimu atlikto 100,00 Eur pavedimo, kurio paskirtyje nurodyta „Dovana“. Ieškovo teigimu, mokėjimo pavedimais: 2017 m. balandžio 6 d. (500,00 Eur); 2018 m. kovo 15 d. (du pavedimai po 1 000,00 Eur, iš viso 2 000,00 Eur), 2018 m. gegužės 16 d. (1 000,00 Eur), kurių paskirtis nenurodyta, bei 2019 m. kovo 6 d. (1 000,00 Eur) ir 2019 m. birželio 21 d. (500,00 Eur) pavedimais, kurių paskirtis nurodyta „Remontas“, „Buto remontas“, jis į atsakovės sąskaitą pervedė iš viso 5 000,00 Eur buto remontui. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra grąžinusi ieškovui 1 400,00 Eur (500,00 Eur duodama medžiagoms pirkti, 500,00 Eur ieškovui perdavė atsakovės sūnus bei 400,00 Eur atsakovas susigražino už statybines medžiagas (radiatorius bei elektros instaliaciją)).
25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog šalys susitarė atlikti bute remontą ne 2017 m., kaip teigia ieškovas, o 2019 m., kaip teigia atsakovė. Šią teismo išvadą pagrindžia aplinkybė, kad ieškovas atlikdamas 2019 m. kovo 6 d. bei 2019 m. birželio 21 d. pavedimus į atsakovės sąskaitą mokėjimo paskirtį nurodė „Remontas“ ar „Buto remontas“, kad 2019 m. kovo 11 d. buvo pirkti radiatoriai (šią aplinkybę patvirtina atsakovės sąskaitos išrašas; b.l. 58), taip pat tokią išvadą leidžia daryti šalių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.
26. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad po 2017 metais per Velykas įvykusio konflikto iki atsakovo išsikraustymo (2019 m. liepos mėn.), atsakovė vedė atskirą ūkį, jie gyveno atskiruose kambariuose, ieškovas pats sau pirkdavo maistą, iš dalies dengdavo buto išlaidas, priešingai nei teigia ieškovas, nepatvirtina, kad jo 2017 -2018 m. pervestos 3 500,00 Eur piniginės lėšos buvo skirtos būtent būto remontui. Ieškovas neginčija ir teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme teigė, kad šalių santykiai pablogėjo 2017 metais, todėl mažai tikėtina, kad ieškovas, žinodamas, kad butas jam nepriklauso, būdamas nesusituokęs su atsakove ir esant konfliktiniams santykiams tarp jų, į atsakovės sąskaitą pervedinėtų pinigines lėšas atsakovei ir jos sūnui priklausančio buto remontui. Be to, iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo aiškiai matyti, kad tais atvejais, kai ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedinėjo pinigines lėšas su aiškia paskirtimi, mokėjimo nurodymuose nurodydavo mokėjimo paskirtį („Skola“, „Dovana“, „Remontas“). Taigi, įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad 2017 m. balandžio 6 d. (500,00 Eur), 2018 m. kovo 15 d. (2 000,00 Eur) bei 2018 m. gegužės 16 d. (1 000,00 Eur) pavedimais, kuriuose nenurodyta mokėjimo paskirtis, pervedė lėšas būtent atsakovei bei jos sūnui priklausančio buto remontui (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. – 2018 m. į atsakovės sąskaitą atlikti pinigų pervedimais, kurių paskirtis nenurodyta, pervestos piniginės lėšos (iš viso 3 500,00 Eur) buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui, o ne kaupti lėšas atsakovei ir jos sūnui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio būsto remontui, kadangi, kaip nurodyta nutarties 25 punkte, iš byloje esančių įrodymų viseto teismas darė išvadą, kad šalys dėl buto remonto susitarė 2019 m., o ne 2017 m. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių šias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių aplinkybių nenurodė.
28. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą atsakovei ir jos sūnui priklausančio buto remontui pervedė 2019 m. kovo 6 d. 1 000,00 Eur bei 2019 m. birželio 21 d. 500,00 Eur, iš viso 1 500,00 Eur, iš kurių 1 400,00 Eur ieškovui buvo grąžinta ir dėl to ginčo byloje nebuvo, o 2017 m. – 2018 m. pervestos lėšos buvo skirtos šalių bendro gyvenimo poreikių tenkinimui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies priteisdamas 100,00 Eur nuostolių.
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
31. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovės naudai nepriteisiamos jos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
apelianto (ieškovo) D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.