Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-09-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-35215-1012/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-26
Bylos Nr.
e2YT-35215-1012/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28505-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Pareiškėjas
M. B.
Suinteresuotas asmuo
O. B., S. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
  • 2.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-35215-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28505-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.4.4.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė - Sungailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – O. B., S. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės T. B. mirties palikimą priėmė, kadangi po 2016 m. liepos 1 d. faktiškai pradėjo jį valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. liepos 1 d. mirė pareiškėjo sutuoktinė T. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ir pareiškėjas, palikėjos T. B. sutuoktinis. Nurodo, kad po T. B. mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjas ir sutuoktinis M. B., dukra O. B. ir sūnus S. B.. Pareiškėjas nurodo, kad palikėja T. B. testamento sudariusi nebuvo, po jos mirties palikimo niekas nepriėmė. Paaiškina, kad po savo sutuoktinės T. B. mirties 2016 m. liepos 1 d. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, t. y. ir toliau gyveno sutuoktinei ir jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius.

Pareiškėjas pažymi, kad kreipėsi į notarų biurą, norėdamas surašyti testamentą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai po sutuoktinės mirties, kad yra praleisti terminai paveldėjimo bylai užvesti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti, todėl būtina kreiptis į teismą ir nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodo, kad šio juridinio fakto nustatymas reikalingas, siekiant pareiškėjui kreiptis į notarų biurą ir užvesti paveldėjimo bylą po T. B. mirties bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios paliktą turtą.

Suinteresuoti asmenys S. B. ir O. B. nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė. Suinteresuotiems asmenims S. B. ir O. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentų turinį, byloje esančius duomenis, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso metu, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. B. po savo sutuoktinės T. B. mirties 2016 m. liepos 1 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas M. B. yra palikėjos T. B. sutuoktinis (1 t., e. b. l. 8-10, 39). T. B. mirė 2016 m. liepos 1 d., būdama santuokoje su pareiškėju M. B. (1 t., e. b. l. 3, 39). P. T. B. ir M. B. santuoka buvo įregistruota 1953 m. gegužės 13 d. (1 t., e. b. l. 8-10). P. T. B. turėjo du vaikus – S. B., gimusį 1958 m. gegužės 24 d., ir O. B., gimusią 1954 m. spalio 30 d. Pareiškėjui esant santuokoje su T. B. buvo įgytas ir pareiškėjo vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t, e. b. l. 14-16). Po T. B. mirties įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (1 t., e. b. l. 13, 53-54). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos T. B. sudarytų testamentų ir jo palikimo priėmimo faktų (1 t., e. b. l. 53-54). Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis po sutuoktinės mirties rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), savo vardu mokėdamas už jį komunalinius mokesčius nuo pat T. B. mirties 2016 m. liepos 1 d. (1 t., e. b. l. 18-22). Pareiškėjo dispozicijoje yra buto nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų originalai (1 t., e. b. l. 15-17).

Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjas M. B. po savo sutuoktinės T. B. mirties 2016 m. liepos 1 d. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip T. B. įpėdinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po sutuoktinės T. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po pareiškėjo sutuoktinės T. B. mirties 2016 m. liepos 1 d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. liepos 1 d. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė