- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2-1598-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00251-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Gintaras Pečiulis, Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ prašymas dėl finansinio reikalavimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ bankroto byloje patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB „Švaros broliai“ (toliau – ir pareiškėja) finansinio reikalavimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi BUAB „AVA statyba” (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta I. S.. 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
3. Bendrovės bankroto administratorė ginčija pareiškėjos pareikštą 26 290,20 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą 2018 m. spalio 2 d. defektiniais aktais. Nurodė, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, nes 2018 m. gegužės 28 d. laidavimo raštu AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje tiek bendrovę, tiek pareiškėją yra informavęs, kad po raštiško reikalavimo gavimo įsipareigoja sumokėti 26 371 Eur išmoką nuostolių, patirtų dėl defektų šalinimo, atlyginimui.
4. Pareiškėja atsiliepimo į bankroto administratorės prieštaravimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino – netvirtino jos 26 371 Eur finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 26 371 Eur finansinį reikalavimą kildina iš 2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutarčių dėl automobilių plovyklų adresu: Kaune, Baltų pr. 22, ir Vilniuje, Fabijoniškių g. 5D, pastatymo ir remiasi objektų pridavimo aktais, abiejų objektų apžiūros bei 2018 m. spalio 2 d. defektų nustatymo aktais. Iš pareiškėjos pateiktų lokalinių sąmatų matyti, kad nustatytų defektų šalinimo išlaidų dydis atitinka pareiškėjos pareikštą finansinį reikalavimą. Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantinio laikotarpio laidavimo draudimo 2018 m. gegužės 28 d. rašte, adresuotame pareiškėjai ir bendrovei, pranešta, kad draudikas įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui dėl įsipareigojimų nevykdymo, įskaitant bankroto ar nemokumo atvejus, draudimo išmoką iki 26 371 Eur sumos dėl defektų šalinimo patirtų tiesioginių nuostolių, gavęs naudos gavėjo raštišką reikalavimą sumokėti, kuriame būtų nurodytos draudėjo neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos prievolės pagal sutartį per sutartyje numatytą garantinį laikotarpį. Šios aplinkybės patvirtina, kad rangovas tokią rangos sutarties pažeidimo sąlygą buvo apdraudęs (sutarties 7.2 punktas). Pareiškėja teismui nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių jos teisę bei pagrindą kreiptis dėl išmokos į draudiką ir gauti atitinkamą išmoką nuostoliams, patirtiems dėl defektų šalinimo, atlyginti. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo patvirtinti pareiškėjos 26 371 Eur finansinį reikalavimą UAB „AVA statyba” bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
7. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti apeliantės 26 290,20 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Jeigu teismas spręstų, kad apeliantė turi nukreipti išieškojimą į laiduotoją, o tik tada reikšti kreditorinį reikalavimą skolininkui (bendrovei), tokiu atveju patvirtinti laidavimu neužtikrinto finansinio reikalavimo dalį – 14 593,29 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nutartis yra nepagrista ir neteisėta, priimta pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės finansinio reikalavimo tinkamai neįvertino nei bankroto administratorė, nei teismas, nes nesiaiškino, ar apeliantė kreipėsi dėl draudimo išmokos sumokėjimo.
7.2. Apeliantė bankroto administratorei 2018 m. gegužės 28 d. laidavimo rašto neteikė bei jo pagrindu jokių teisių neįgyvendino, nes nesikreipė į draudiką dėl išmokos išmokėjimo. Nutartis priimta vadovaujantis ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o jiems prieštaraujančiais bendrovės atstovo teiginiais, kad kartu su prašymu tvirtinti reikalavimą yra pateiktas garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas. Bankroto administratorė turėjo pareigą įrodyti, kad apeliantė jau yra pareiškusi reikalavimus laiduotojui.
7.3. Apeliantė neturi pareigos pirmiau kreiptis į laiduotoją, o tik vėliau į skolininką. Laidavimo rašto (laiduotojo) buvimas negali būti kliūtis patvirtinti finansinį reikalavimą, nes jis nepaneigia fakto, kad apeliantė turi reikalavimo teisę bendrovės atžvilgiu. Be to, nei kreditorinio reikalavimo pagrindo, nei jo dydžio bankroto administratorė neginčijo.
7.4. Apeliantė turėjo teisinį pagrindą reikšti reikalavimą bendrovei dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, o teismui jį patvirtinus, finansinis reikalavimas galės būti tikslinamas, atsižvelgiant į apeliantės draudiko išmokėtas draudimo išmokas. Tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo netvirtinti finansinio reikalavimo.
7.5. Apeliantės pareikšto finansinio reikalavimo nėra pagrindo netvirtinti, nes apeliantė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius finansinio reikalavimo pagrįstumą: rangos darbų sutartis, darbų perdavimo – priėmimo aktus, defektinius aktus, lokalines sąmatas, taip pat duomenis, patvirtinančius, kad bendrovė sutiko su nustatytais defektais.
7.6. 2018 m. gegužės 28 d. laidavimo raštu yra laiduojama pagal 2016 m. gegužės 20 d. sutartį tik už vienos plovyklos garantinius įsipareigojimus. Tuo tarpu kreditorinis reikalavimas yra pareikštas dėl dviejų plovyklų garantinių defektų. Kreditorinis reikalavimas pagal lokalines sąmatas dėl plovyklos, esančios Vilniuje, Fabijoniškių g. 5D, sudaro 11 696,92 Eur, o dėl plovyklos, esančios Kaune, Baltų pr. 22, – 14 593,29 Eur. Todėl apeliantės finansinis reikalavimas turėjo būti patvirtintas bent jau 14 593,29 Eur sumai, už kurią nėra laiduota.
Atsiliepimas
8. Bendrovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus: draudimo įmonės darbuotojo el. laišką ir rangos sutarčių kopijas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. 2018 m. gegužės 28 d. laidavimo raštą teismas vertino, nepažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimų. Nepriklausomai nuo to, ar 2018 m. gegužės 28 d. laidavimo raštas buvo pateiktas su apeliantės finansiniu reikalavimu ar su bankroto administratorės prašymu jo netvirtinti, tai nereiškia CPK 185 straipsnio pažeidimo.
8.2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo duomenų, kad apeliantė kreipėsi į draudiką, tačiau iš laidavimo rašto matyti, kad apeliantė yra įgijusi teisę į draudimo išmoką. Gavusi apeliantės atskirąjį skundą bankroto administratorė išsiaiškino, kad apeliantė kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
8.3. Pagrįstas apeliantės argumentas, kad būtent ji renkasi savo teisių įgyvendinimo būdą, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Nesąžininga apeliantės pozicija, kai ji siekia gauti draudimo išmoką bei bando tai nuslėpti, tuo pačiu siekia ir finansinio reikalavimo patvirtinimo.
8.4. Bankroto administratorė nesutinka su apeliantės finansiniu reikalavimu. Apeliantė turėjo įrodyti jos finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pagal apeliantės sudarytas lokalines sąmatas bendra statybos darbų trūkumų ištaisymo kaina numatyta 26 290,20 Eur, tačiau apeliantė nepateikė duomenų, kad lokalinėse sąmatose nurodyti darbai būtų atlikti ir kad apeliantė būtų patyrusi 26 290,20 Eur išlaidas. Apeliantė defektus fiksavo 2018 m. spalio 2 d., t. y. daugiau nei prieš vienerius metus. Apeliantė rangos darbų defektų nepašalino, todėl pagal rangos sutartis neįgijo teisės į defektų šalinimo išlaidų kompensavimą.
Šalies argumentai
8.5. Apeliantė nepagrindė aplinkybių, kodėl lokalinėse sąmatose yra nurodyti būtent tokie reikiamų atlikti darbų ir medžiagų kiekiai bei apimtys. Prie pareiškimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pridėtuose defektiniuose aktuose nedetalizuotos bendrovės galimai nekokybiškai atliktų darbų apimtys, nenurodyti kiekiai, plotai ir pan. Apeliantės finansinis reikalavimas nepagrįstas, nes vien sudarytos lokalinės sąmatos nėra pakankamas pagrindas apeliantės prašomo finansinio reikalavimo patvirtinimui.
8.6. Nors 2018 m. gegužės 28 d. laidavimo raštu yra laiduojama tik už vienos plovyklos garantinius įsipareigojimus, tačiau tai neturi reikšmės, nes bankroto administratorė su apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimu iš esmės nesutinka.
8.7. Bankroto administratorė prašo prijungti draudimo įmonės darbuotojo elektroninį laišką, kuriuo yra patvirtinama, kad apeliantė kreipėsi į draudimo bendrovę. Šio dokumento pateikimo į bylą poreikis paaiškėjo tik apeliaciniame procese. Taip pat prašoma prijungti prie bylos kokybiškas rangos sutarčių kopijas, nes byloje esančios rangos sutarčių kopijos yra nekokybiškos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti apeliantės kreditorinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Byloje nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į bankroto administratorę, prašydama įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 26 290,20 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš 2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. rangos darbų sutarčių (kurių pagrindu bendrovė kaip rangovė atliko sutartyse numatytus rangos darbus apeliantei kaip užsakovei), ir grindžiamą 2018 m. spalio 2 d. defektiniais aktais bei lokalinėmis sąmatomis. Bankroto administratorė su šiuo reikalavimu nesutiko, jį ginčijo tuo pagrindu, kad 2018 m. gegužės 28 d. laidavimo raštu AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje po raštiško reikalavimo gavimo yra įsipareigojęs sumokėti 26 371 Eur draudimo išmoką dėl defektų šalinimo patirtų tiesioginių nuostolių. Pirmosios instancijos teismas sutiko su bankroto administratorės pozicija ir sprendė, kad nėra pagrindo apeliantės kreditorinio reikalavimo tenkinimui, nes apeliantė nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių jos teisę bei pagrindą kreiptis į draudiką dėl nuostolių, patirtų šalinant defektus, atlyginimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantė nesutiko, su ja sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Bendrovės bankroto administratorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – draudimo įmonės darbuotojo elektroninį laišką, patvirtinantį, kad apeliantė kreipėsi į draudimo bendrovę, bei rangos sutarčių kopijas, kurios jau buvo pateiktos į bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau blogos kokybės.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, bei į tai, kad nauji įrodymai, yra susiję su procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, kad yra pagrindas priimti bendrovės bankroto administratorės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad nors rangos sutarčių kopijos jau buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui, tačiau sutiktina su bankroto administratorės pozicija, kad jų kopijos yra nekokybiškos ir neįskaitomos.
Dėl apeliantės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo
15. CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – ĮBĮ. Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
16. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti be kita ko lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir pareikštus reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (ĮBĮ 26 straipsnis).
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
18. Pirmiausia kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2012 m. gruodžio 28 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
19. Kaip pirmiau minėta, pirmosios instancijos teismas apeliantės pareikšto reikalavimo netvirtino tuo pagrindu, kad apeliantė nepaneigė jos teisės ir pagrindo kreiptis dėl išmokos į draudiką ir gauti atitinkamą išmoką dėl tiesioginių nuostolių, patirtų šalinant defektus, atlyginimo. Apeliantės teigimu, ji neturėjo pareigos tokių aplinkybių įrodinėti bei neturėjo pareigos pirmiausiai kreiptis į laiduotoją (draudiką), o tik vėliau į skolininką (bendrovę). Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais.
20. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas numato įvairius dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdus, kurie įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir specialiosiose normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai 2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. rangos darbų sutarčių pagrindu. Byloje esantis 2018 m. gegužės 28 d. garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas patvirtina, kad draudikas – AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje, laidavo už 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutartimi numatytų garantinių įsipareigojimų įvykdymą. Laidavimo raštas galioja iki 2020 m. gegužės 27 d., juo draudikas įsipareigojo naudos gavėjui, t. y. apeliantei (el. bylos 9 t., b. l. 134). Apeliantės teigimu, atlikus objektų konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir įrangos apžiūrą, buvo nustatyti defektai ir 2018 m. spalio 2 d. surašyti objektų defektiniai aktai (el. bylos 9 t., b. l. 116-120, 121-125), o siekiant įvertinti bendrovės atliktų darbų defektų šalinimo vertę – sudarytos lokalinės sąmatos 11 696,92 Eur ir 14 593,29 Eur sumai (el. bylos 9 t., b. l. 126-127, 128-129). Atsižvelgdama į tai, kad bendrovė defektų nėra ištaisiusi, apeliantė pareiškė kreditorinį reikalavimą bendrai 26 290,20 Eur sumai. Taigi, apeliantė pirmiausia pareiškė pretenzijas bendrovei dėl atliktų darbų defektų, t. y. pasirinko vieną iš teisių gynimo būdų – pareiškė kreditorinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
21. Pagal CK 6.81 straipsnio, reglamentuojančio laiduotojo atsakomybę, 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidariosios skolininkų pareigos atveju įstatymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdama į šį įstatyminį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su pagrįsta apeliantės pozicija, kad laidavimo rašto buvimas negali būti kliūtimi spręsti dėl pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo, nes apeliantė neturi pareigos pirmiausiai kreiptis į laiduotoją (draudiką), o tik po to į skolininkę (bendrovę). Be to, ir kasacinio teismo išaiškinta, kad skolininkui (šiuo atveju bendrovei) bankrutuojant, kreditoriui (šiuo atveju apeliantei) išlieka teisė pareikšti savo reikalavimą tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) kylanti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek jiems abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
22. Kaip pirmiau minėta, būtent apeliantė renkasi savo teisių įgyvendinimo būdą, o 2018 m. gegužės 28 d. garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašto egzistavimas nepaneigia apeliantės reikalavimo teisės bendrovės atžvilgiu. Tiek bankroto administratorės, tiek pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2018 m. gegužės 28 d. laidavimo raštu draudikas yra įsipareigojęs sumokėti draudimo išmoką apeliantei nuostoliams, patirtiems dėl defektų šalinimo, atlyginti, taip pat tai, kad draudikas yra pradėjęs žalos administravimo bylą, neturi įtakos apeliantės teisei reikšti reikalavimą bendrovei kaip solidariai skolininkei. Juo labiau kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog draudimo išmoka ar jos dalis apeliantei būtų išmokėta.
23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad apeliantė turėjo pateikti rašytinius įrodymus, paneigiančių jos teisę bei pagrindą kreiptis dėl išmokos į draudiką ir gauti atitinkamą išmoką.
24. Iš bendrovės atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad bendrovės bankroto administratorė nesutinka su apeliantės pareikštu kreditoriniu reikalavimu, t. y. jį ginčija, teigdama, jog defektiniuose aktuose nedetalizuotos bendrovės galimai nekokybiškų darbų apimtys, nenurodyti kiekiai ir plotai, apeliantė nepagrindė pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytų reikiamų atlikti darbų ir medžiagų kiekių bei apimčių, taip pat apeliantė rangos darbų defektų nepašalino, todėl pagal rangos sutartis neįgijo teisės į defektų šalinimo išlaidų kompensavimą.
25. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netyrė ir nevertino apeliantės pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, be kita ko ir laidavimo apimties.
26. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-1312-881/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui visiškai netyrus apeliantės reikalavimo pagrįstumo, t. y. neatskleidus bylos esmės, minėtų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo, be to būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir apeliantės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.