Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei S. K., institucijos atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgytų prievolių padalijimo ir kitų klausimų, tretieji asmenys: UAB „4finance“, UAB „Moment Credit“, BIGBANK AS filialas; UAB „GELVORA, UAB „SB lizingas“, UAB „Legal Balance“, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Elena Miliauskienė, antstolė Lina Pužienė, antstolė Reda Vizgaudienė , antstolė Viktorija Vėliuvienė, institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovė prašo ieškinį tenkinti, visiems trims vaikams priteisti vienodą išlaikymo sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje ieškovės paaiškinimais, rašytine medžiaga nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnūs J. K. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K.. Susipažinus su atsakovu ieškovė jau augino (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų E., kuriam atsakovas sutiko duoti savo pavardę, pripažino tėvystę ir augino kaip savo sūnų, nors E. nebuvo jo biologinis vaikas. Tėvystė(duomenys neskelbtini) buvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje. 2017 m. vasario mėn. atsakovas paliko šeimą ir nuo to laiko nei sutuoktine, nei vaikais nesirūpina.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnyje ir CK 3.61 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. K. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad gyvendama santuokoje nuolat jautė įtampą, baimę, negalėjo miegoti naktimis, patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Tokią teisę ieškovė turi (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad dėl santuokos nutraukimo jai kilo emocinė depresija, buvo pažeminta, sumažėjo bendravimo galimybės ar pan. (CK 6.250 straipsnis), todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui E. po 30,00 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, J. ir A. po 150 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad E. buvo atsakovo įvaikintas, todėl jo išlaikymui priteistina mažesnė suma. Su tokia pozicija sutikti negalima. Įvaikinimas tėvams sukelia tokias pat pasekmes kaip ir biologiniams tėvams (CK 3.227 straipsnis), todėl išlaikymas visiems šalių vaikams turi būti teikiamas vienodai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, manytina, jog šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, tačiau atsakovo galimybės užsidirbti ir gauti didesnes pajamas, imant domėn jo darbo pobūdį, yra didesnės, be to, vienas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai iš esmės daugiau prisideda prie jų kasdienių poreikių tenkinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas, todėl iš atsakovo kiekvieno iš vaikų išlaikymui priteistina po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.200 straipsnis) iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėn., nurodo, kad po to kai paliko šeimą, atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Laikytina, kad išlaikymo atsiradimo laikas yra 2017 m. vasario mėn. kai ieškovas paliko šeimą, todėl nuo to laiko priteistinas išlaikymo įsiskolinimas (3 x 9 mėn. x 150 Eur – 4050 Eur), CK 3.200 straipsnis.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečių vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, kad ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra, vaikai nuo pat gimimo gyvena su mama, kuri jais tinkamai rūpinasi, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas (CK 3.168 straipsnis).

Dėl prievolių padalijimo

Ieškovė pateikė duomenis apie kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams: UAB „4finance“, pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12482-1030/2016, skolos likutis 1320,50 Eur, ir 198,07 Eur vykdymo išlaidos antstoliui Aleksandrui Selezniovui. UAB „Moment Credit“, skolą pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-8843-980/2017, skolos likutis 1308,77 Eur, 5 procentų metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos antstolei Viktorijai Vėliuvienei. BIGBANK AS filialas, pagal vykdomąjį įrašą JS-3063, kurį išdavė Vilniaus m. 22 notarų biuras, skolos likutis 1301,92 Eur, 18 procentų metinės palūkanos 1487,54 Eur ir 107,69 Eur vykdymo išlaidos antstolei Redai Vizgaudienei.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju šalis, įvykdžiusi prievolę kreditoriui, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš priešingos šalies lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, kad paskolos buvo panaudotos buitiniams šeimos poreikiams tenkinti, jos paimtos ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, todėl yra solidarios sutuoktinių prievolės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pateikdama ieškinį S. K. sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies ji yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl likusi žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – K. ir K.

Nustatyti nepilnamečių vaikų - E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su S. K..

Priteisti iš atsakovo vaikų E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 25 (dvidešimt penktą) dieną.

Priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už devynis mėnesius, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario mėn. – 4050 Eur.

Nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nurodant, kad atsakovas A. K. galės bendrauti su vaikais kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, kartu dalyvaujant S. K.. Konkrečią bendravimo dieną, laiką ir vietą atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš tris dienas telefonu. Atsakovas A. K. galės bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėmis, kai tai nepažeis vaikų mokymosi, papildomo ugdymo ir poilsio režimo.

Prievoles kreditoriams, pagal vartojimo kredito sutartis: UAB „4finance“, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12482-1030/2016, skolos likutis 1320,50 Eur ir 198,07 Eur vykdymo išlaidos antstoliui Aleksandrui Selezniovui; UAB „Moment Credit“, skolą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-8843-980/2017, skolos likutis 1308,77 Eur, 5 procentų metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos antstolei Viktorijai Vėliuvienei; BIGBANK AS filialas, pagal vykdomąjį įrašą JS-3063, kurį išdavė Vilniaus miesto 22 notarų biuras, skolos likutis 1301,92 Eur, 18 procentų metinės palūkanos 1487,54 Eur ir 107,69 Eur vykdymo išlaidos antstolei Redai Vizgaudienei pripažinti solidariomis A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur bylinėjimosi išlaidų S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 162 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, nutraukti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – išlaikymo lėšų išieškojimą iš atsakovo pagal 2017 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.