- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2-1180-987/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11533-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Arvydas Budnikas
- Kategorijos
- 2.2.1.9.2Teisės į atvaizdą gynimas
- 2.2.1.9.3Teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą gynimas
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui V. V. dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, sunaikinti neteisėtai surinktą informaciją, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo įpareigoti atsakovą V. V. paneigti viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją; įpareigoti atsakovą sunaikinti neteisėtai surinktą informaciją apie atsakovą ir jo šeimą; priteisti ieškovui iš atsakovo 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-11517/2023, DOK-127053/2023).
2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad atsakovas 2023 m. gegužės 17 d. apie 8.00 val. ryto neteisėtai užfiksavo ieškovui nuosavybės teise priklausančio vidinio namo kiemo, dalies namo ir terasos vaizdus bei tą pačią dieną nuotraukomis neteisėtai pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ bei paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paskelbdamas įrašą su tekstu: „Skirta kaimynams kurių šuo kasdiena myža ir kakoja ant terasos.. Pradėkite vedžioti šunį. Gyvūnas kenčia, smarvė didžiausia, higienos nulis, bakterijų ir ligų niekam nereikia“. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė teisę į jo privatų gyvenimą; atsakovas, prieš padarydamas šias nuotraukas ir paskelbdamas įrašą, nesikreipė į ieškovą bei neinformavo apie padarytas nuotraukas; negavo ieškovo sutikimo paskleisti informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą bei informaciją, kuri diskredituoja jo šeimą. Ieškovas teigia, kad atsakovo paskleista informacija neatitinka tikrovės; šią aplinkybę patvirtina ieškovo susirašinėjimas su kaimynais. Ieškovas nurodo išgyvenęs dvasinius išgyvenimus, nes atsakovui viešai paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie blogą elgesį su gyvūnu, nehigienišką ir kaimynams pavojų keliančią ieškovo šeimos gyvenamąją aplinką, buvo pažemintas ieškovas ir jo šeima, pabloginta reputacija, visuomenėje suformuotas neteisingas šeimos įvaizdis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. DOK-132487/2023).
4. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo paskleisti teiginiai yra teisingi ir paremti faktais; atsakovas neišsakė jokių neteisingų teiginių bei nepažemino ieškovo. Atsakovas teigia konstatavęs faktą, kad ieškovo terasoje yra netvarka, smarvė, šlapimo ir tuštinimosi pėdsakai, kuriuos reikia sutvarkyti; tokia situacija kelia atsakovui nepatogumus; ieškovas tokiu elgesiu nesilaiko higienos reikalavimų, negerbia kaimynų, įskaitant ir atsakovo, teisių. Atsakovas nurodo nerinkęs apie ieškovą ir jo šeimą jokių duomenų, o tik užfiksavo gretimoje terasoje netvarką ir higienos reikalavimų nesilaikymą, kas pažeidžia paties atsakovo teises, ir pasidalino socialinio tinklo uždaroje grupėje, kuri skirta tik tos gyvenvietės kotedžų gyventojams. Atsakovo manymu, jo užfiksuotos nuotraukos patvirtina, kad ieškovas negerbia bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų. Atsakovas prašo atmesti kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, o ieškovas neįrodė patyręs žalą.
Šalies argumentai
5. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pažymi, kad atsakovas fiksavo terasą, kuri nėra laikoma vieša erdve, todėl atsakovas negalėjo jos stebėti bei daryti jos nuotraukų ir vaizdo įrašų. Ieškovas pabrėžia, kad atsakovas neįvardino teisės aktuose įtvirtintų higienos reikalavimų, kuriuos ieškovas būtų pažeidęs. Ieškovo garbė ir orumas buvo pažeminti, nes atsakovas paskleidė neteisingą informaciją apie ieškovo vykdomą gyvūno nepriežiūrą, kas blogina ieškovo kaip visuomenės nario įvaizdį. Ieškovas kaip įrodymą, kad atsakovas neleistinai renka apie ieškovo ir jo šeimos privatų gyvenimą medžiagą, nurodo paties atsakovo į bylą pateiktus įrodymus bei kaip priedą Nr. 7 pateikė vaizdo įrašą, kurį, ieškovo teigimu, padarė atsakovas 2022 m. ir įkėlė į socialinį tinklą „Facebook“; šiame įraše, pasak ieškov, matosi ieškovo nepilnametis vaikas. Ieškovas nurodo patyręs neturtinę žalą ir dėl šio ieškinio rengimo bei įrodymų rinkimo (el. dok. Nr. DOK-135838/2023).
Atsiliepimas
6. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pažymi, kad atsakovas tiesiog paviešino ieškovo netinkamą elgesį, kurį ieškovas ir toliau tęsia (el. dok. Nr. DOK-143551/2023).
7. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. spalio 19 d., teisėja inter alia išaiškino ieškovui, jog jis turi sukonkretinti ieškinio reikalavimą, įvardindamas kokią konkrečią medžiagą apie ieškovą yra surinkęs atsakovas, kurią ieškovas prašo įpareigoti atsakovą sunaikinti; pasiūlė pateikti ieškovui įrodymus apie faktinę aplinkybę, kad terasa priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise; išaiškino ieškovui teisę turėti byloje profesionalų atstovą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. gruodžio 11 d., žodinius paaiškinimus teikė ieškovas T. K., atsakovas V. V. ir jo atstovas advokatas Arvydas Budnikas, liudijo nuotoliniu būdu liudytojas A. L. ir į teismo posėdį atvykusios liudytojos A. L.-J., D. N.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dviem aspektais. Pirma, ar atsakovas viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją. Antra, ar atsakovas neteisėtai rinko bei paskleidė duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą.
Dėl viešai paskleistos informacijos apie ieškovą kvalifikavimo kaip (ne)atitinkančios tikrovės
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalimi asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas socialiniame tinkle „Facebook“ uždaroje grupėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 17 d. patalpino nuotrauką, kurioje matyti iš arčiau ir toliau užfiksuota dalis ieškovo terasos su joje esančiais daiktais, bei patalpino įrašą su tekstu: „Skirta kaimynams kurių šuo kasdien myža ir kakoja ant terasos.. Pradėkite vedžioti šunį. Gyvūnas kenčia, smarvė didžiausia, higienos nulis, bakterijų ir ligų niekam nereikia“ (el. dok. Nr. CBP-11517/2023 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 1.jpg“). Ieškovo teigimu, atsakovas, patalpindamas tokio pobūdžio įrašą bei nuotrauką, pažeidė ieškovo garbę ir orumą bei paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
13. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais teismo sprendimo 11 punkte, vertina, ar egzistuoja keturių faktinių aplinkybių visetas, kuris būtinas siekiant nustatyti ieškovo garbės ir orumo pažeidimą.
14. Dėl pirmojo fakto – žinių paskleidimo – egzistavimo, teismas turi nuspręsti išsiaiškindamas, ar informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui, tai yra ar informacija bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. buvo perduota bent vienam pašaliniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas duomenis paskleidė privačioje grupėje internete, kaip matyti iš peržiūrų skaičiaus, atsakovo paskelbtus duomenis peržiūrėjo daugiau nei 9 pašaliniai asmenys. Vadinasi, (priešingai nei teigia atsakovas) duomenys apie ieškovą yra laikomi viešai paskleistais.
16. Dėl antrojo fakto – žinios yra paskleistos apie ieškovą – nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių ginčo nekilo, tai yra atsakovas patvirtino ieškovo prielaidą, kad atsakovas patalpino būtent ieškovo terasos nuotrauką ir paskleidė žinią būtent apie ieškovo šuns fiziologinių poreikių tenkinimą terasoje.
17. Dėl trečiojo fakto – žinios, kurios yra paskleistos, neatitinka tikrovės – tarp bylos šalių kilo ginčas. Teismas iš atsakovo išplatintų teiginių apie ieškovą turinio nustatė, kad iš esmės atsakovas išplatino apie ieškovą tris žinias. Pirma, ieškovo šuo kasdien šlapinasi ir tuštinasi ieškovo terasoje (šią žinią atitinka atsakovo apie ieškovą paskleistas teiginys: „Skirta kaimynams kurių šuo kasdien myža ir kakoja ant terasos..“). Antra, ieškovas nevedžioja šuns (šią žinią atitinka atsakovo apie ieškovą paskleistas teiginys: „Pradėkite vedžioti šunį.“). Trečia, iš ieškovo terasos sklinda nemalonus kvapas, terasa atrodo netvarkingai (šią žinią atitinka atsakovo apie ieškovą paskleistas teiginys: „ [...] smarvė didžiausia, higienos nulis, bakterijų ir ligų niekam nereikia“). Teismas pažymi, kad trečioji žinia buvo pateikta emocionaliai ir hiperbolizuotai, kas nėra aktualu sprendžiant dėl žinios (kurią iš tikrųjų siekta paskleisti) tikrumo, tačiau yra aktualu sprendžiant, ar žinią pateikiant būtent tokiu hiperbolizuotu būdu, nebuvo pažeminti ieškovo garbė ir orumas (plačiau apie tai pasisakyta tolesniuose eismo sprendimo 26-29 punktuose).
18. Tuo tarpu atsakovo paskleistą teiginį „Gyvūnas kenčia [...]“, teismas laiko ne žinia, o atsakovo nuomone. Teismas šios išvados priėjo, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas (priešingai nei teigia ieškovas) nepaskleidė žinios, jog ieškovas kankina šunį ar su juo žiauriai elgiasi. Atsakovas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas šuns nevedžioja ir palieka jį šlapintis bei tuštintis terasoje, išreiškė subjektyvią nuomonę, kad šuo tokiu būdu kankinasi. Teismas sprendžia, kad atsakovas, paviešintame teiginyje parinkdamas formuluotę, pagal kurią šunį įvardino kaip subjektą, kuris kankinasi, o ne ieškovą kaip subjektą, kuris šunį kankina ar su juo žiauriai elgiasi, pabrėžė, jog išsako savo nuomonę apie šuns būseną bei savo požiūrį į ieškovo nepakankamą šuns priežiūrą.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).
20. Taigi, teismui nustačius, kad atsakovo paskleistas teiginys apie ieškovo šunį „Gyvūnas kenčia [...]“ yra atsakovo nuomonė, kuri buvo pagrįsta ieškovo elgesiu su šunimi (paliekant šunį tuštintis ir šlapintis terasoje) nesprendžia dėl šio teiginio teisingumo bei atitikimo tikrovei.
21. Atsakovas, siekdamas įrodyti tris apie ieškovą paskleistas žinias (plačiau žr. teismo sprendimo 17 punkte) kaip atitinkančias tikrovę, pateikė į bylą USB laikmeną su 4 vaizdo įrašais. Pirmajame vaizdo įraše, darytame 2023 m. sausio 2 d., matyti ieškovo terasoje daugiau nei trys dešimtys šuns išmatų. Antrajame vaizdo įraše, darytame 2023 m. rugsėjo 7 d., matomas ieškovo terasoje besišlapinantis ieškovo šuo. Trečiajame ir ketvirtajame įrašuose, darytuose 2023 m. rugsėjo 8 d., matyti ieškovo terasoje besišlapinantis ir besituštinantis ieškovo šuo. Teismas, peržiūrėjęs šiuos vaizdo įrašus, daro išvadą, kad šuo neatrodė sutrikęs, dvejojantis; šuns niekas nedrausmino, iš ko matyti, kad šuo atliko jam įprastus veiksmus įprastoje vietoje įprastu metu. Be to, atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė 3 nuotraukas, kurių padarymo datos identifikuoti nėra galimybės; nuotraukose matyti šiltojo sezono metu užfiksuota dalis ieškovo terasos su keliomis šuns išmatomis (el. dok. Nr. DOK-132487/2023 priedai pavadinimais „Priedas 1 - Nuotrauka.JPG“, „Priedas 2 - Nuotrauka.JPG“, „Priedas 3 - Nuotrauka.JPG“). Atsakovo prašymu, teisme liudijo liudytojai A. L. J., D. N. ir A. L., kurie yra ieškovo ir atsakovo kaimynai. Visi liudytojai, duodami parodymus, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurių esmė: liudytojai nemato ieškovo kasdien vedžiojančio šunį; liudytojai mato ieškovą iš namų išnešantį maišelius, kurie yra skirti šuns išmatų išmetimui; liudytojos yra mačiusios šuns paliktas šlapimo dėmes ieškovo terasoje.
22. Tuo tarpu ieškovas, teigdamas, kad šunį vedžioja, pateikė žodinius paaiškinimus, kad jis nevedžioja šuns prie namų, o veža jį automobiliu į kitą vietą; taip pat iškėlė prielaidą, kad nuotraukose fiksuotos šlapios dėmės ant terasos yra ne šuns šlapimas. Teismas pažymi, kad nors ieškovas kaip ir atsakovas turi tuos pačius kaimynus, ieškovas į teismo posėdį neprašė kviesti nei vieno kaimyno ar kito liudytojo, kuris patvirtintų šuns vedžiojimo faktą.
23. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
24. Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių, vaizdinių įrodymų visetą bei kaimynų liudijimus, daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad ieškovo šuniui yra įprasta kasdien šlapintis ir tuštintis ieškovo terasoje; šie įpročiai šuniui susiformavo dėl to, kad jis nėra vedžiojamas. Be to, šuniui atliekant fiziologinius reikalus terasoje, natūralu, kad nuo išmatų ir šlapimo sklinda blogas kvapas; terasa atrodo netvarkingai ir nehigieniškai; tai sukelia atsakovui kaip ieškovo kaimynui nemalonius pojūčius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis, 178 straipsnis).
25. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 17-24 punktais), teismas konstatuoja, kad atsakovas įrodė visų trijų žinių, paskleistų apie ieškovą, atitikimą tikrovei.
26. Dėl ketvirtojo fakto – apie ieškovą paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą – egzistavimo tarp bylos šalių taip pat kilo ginčas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą).
28. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs atsakovo paskleistų teiginių apie ieškovą turinį, teiginių formuluotes bei tikslą, sprendžia, kad atsakovas siekė sugėdinti ieškovą dėl jo elgesio, tai yra ieškovo nuolatinio leidimo šuniui tuštintis ir šlapintis ieškovo terasoje, dėl ko atsakovui yra nemalonu leisti laiką savo terasoje, matyti kaip šuo tenkina savo fiziologinius poreikius, matyti ir užuosti šuns šlapimą bei nesurinktas išmatas.
29. Teismas, įvertinęs tokį ieškovo elgesį sutinka su atsakovu, kad toks ieškovo elgesys kaimynų atžvilgiu yra nemandagus bei moraliniu aspektu nederamas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad atsakovas, paskleisdamas apie ieškovą tikrovę atitinkančias žinias (kad ieškovo šuo tuštinasi ir šlapinasi terasoje, yra nevedžiojamas, terasa atrodo netvarkingai ir nehigieniškai) bei išreiškęs apie ieškovą subjektyvią nuomonę (kad ieškovo šuo kankinasi dėl tokio ieškovo elgesio), nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, o tiesiog nurodė teiginius, atitinkančius tikrąjį ieškovo elgesį, kuris iš tikrųjų neatitinka bendražmogiškos moralės normų.
Žemesnės instancijos teismas
30. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 10-29 punktus), teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė visų faktinių aplinkybių viseto, būtinų pripažinti jo pažeistą teisę į garbę ir orumą dėl įrašo ir terasos dalies nuotraukos patalpinimo uždaroje grupėje internete (CK 2.24 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis).
Dėl atsakovo duomenų apie ieškovo privatų gyvenimą rinkimo (ne)teisėtumą
31. CK 2.23 straipsnyje yra įtvirtinta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu (CK 2.23 straipsnio 1 dalis); privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas (CK 2.23 straipsnio 2 dalis); draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus; draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą (CK 2.23 straipsnio 3 dalis); pastarųjų draudimų nepaisymas yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, pateikdamas rašytinius paaiškinimus, sukonkretino ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo atlikto neteisėto ieškovo stebėjimo, nurodydamas, kad ieškovas reikalauja sunaikinti atsakovo neteisėtai apie ieškovą surinktą vaizdo medžiagą, kurią kaip įrodymus atsakovas pateikė į bylą bei atsakovo neteisėtai 2022 m. atliktą vaizdo įrašą (ieškovas jį pateikė kaip priedą Nr. 7), kuriame užfiksuotas ieškovo nepilnametis sūnus; atsakovas pastarąjį įrašą buvo patalpinęs internete socialinėje paskyroje „Facebook“ (el. dok. Nr. CBP-11517/2023, DOK-127053/2023, DOK-135838/2023).
33. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą sunaikinti apie ieškovo privatų gyvenimą surinkta medžiagą pobūdį, nustatė, kad šis ieškinio reikalavimas apima dvi skirtingas situacijas. Pirma, ieškovas kelia atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą dėl atsakovo surinktos vaizdo medžiagos, kurią jis kaip įrodymus teikė į bylą. Antra, ieškovas kelia atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą dėl konkretaus vaizdo įrašo patalpinimo internete.
34. Dėl pirmos situacijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi nuotrauka ir vaizdo įrašas yra įtvirtinti kaip leistinos įrodinėjimo priemonės civiliniame procese, jei jos padarytos nepažeidžiant įstatymo.
35. Kasacinis teismas dėl iš esmės savo specifiškumu analogiškos vaizdo įrašui/nuotraukai įrodinėjimo priemonės - garso įrašo – leistinumo yra konstatavęs, kad nustatinėjant asmens privatumo neliečiamumo pažeidimą reikia išsiaiškinti, ar asmuo, kuris remiasi šios jo teisės pažeidimu, nepiktnaudžiauja šia teise, ar jis nesielgia nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
36. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatuota, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais; žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, jog niekas nepatirtų neteisėto ir savavališko kišimosi į asmens asmeninį gyvenimą, nereikėtų suprasti kaip absoliutaus draudimo kai kuriais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą; ar konkrečiu atveju privataus gyvenimo neliečiamumas bus ribojamas, nulemia šios asmeninės neturtinės vertybės esmė ir jos suderinamumas su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002).
37. Nagrinėjamu atveju pagal paties ieškovo iškeltą ieškinį yra nagrinėjama byla, susijusi su asmens privačiu gyvenimu, kas reiškia, kad šioje byloje neišvengiamai sprendžiami klausimai bei nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo asmenine aplinka ir asmeniniu gyvenimu. Vadinasi, atsakovas, norėdamas atsikirsti į ieškinį, neišvengiamai turėjo rinkti medžiagą, susijusią su ieškovo privačiu gyvenimu (terasa ir ieškovo šuns fiziologiniu elgesiu terasoje). Tuo tarpu ieškovas, nenorėdamas, kad atsakovo surinkti įrodymai apie jo privatų gyvenimą būtų viešai paskleisti, vadovaujantis CPK 9-10 straipsniais turėjo teisę prašyti tiek teismo posėdžius, tiek bylos medžiagą pripažinti neviešais ir tokiu būdu apsaugoti savo teisę į privatų gyvenimą.
38. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo pateikti į bylą vaizdo įrašai bei nuotraukos (apie šunį, ieškovo terasoje matomas šuns išmatas ir šlapimo dėmes, apie ieškovo terasoje besišlapinantį ir besituštinantį šunį), kurių tikslas buvo apsiginti nuo ieškovo pareikšto ieškinio, nebuvo padaryti pažeidžiant įstatymus, saugančius asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, ir yra laikomi teisėta įrodinėjimo priemone civiliniame procese (CK 2.24 straipsnis, CPK 177 straipsnio 2 dalis).
39. Dėl antros situacijos (aptartos teismo sprendimo 33 punkte), teismas pažymi, kad peržiūrėjus ieškovo pateiktą kaip priedą Nr. 7 atsakovo padarytą 9 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, matyti, kad šis įrašas padarytas viešoje vietoje prie ieškovo įėjimo į namus; šiame įraše buvo filmuojamas ieškovas (2 sekundes), automobilis ir dar du asmenys, kurie matėsi apie 4-5 sekundes; šiame įraše teismas negalėjo identifikuoti nepilnamečio asmens vaizdo, nes dviejų kitų asmenų veidai buvo neryškūs; šių asmenų identifikuoti neįmanoma; pastarasis atsakovo padarytas vaizdo įrašas vis dar yra patalpintas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens konkliudentiniai veiksmai – neprieštaravimas filmavimui – negali būti savaime vertinami kaip sutikimas ir viešai rodyti filmuotą medžiagą. Kitaip tariant, jei asmuo, matydamas ir suvokdamas, kad yra filmuojamas, neišreiškia nesutikimo dėl filmuotos medžiagos transliavimo, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo duotas sutikimas ir filmuotą medžiagą transliuoti, juolab kad filmuojamas asmuo negali žinoti, kokio turinio, apimties bus ši medžiaga, kaip ji bus sumontuota, kaip pateikta (paminint ar ne filmuoto asmens duomenis, rodant ar ne jo veidą, komentuojant ar ne rodomą filmuotą medžiagą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, 28 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo elgesio vaizdo įrašo metu nėra akivaizdu, kad ieškovas būtų išreiškęs sutikimą vaizdo įrašo platinti socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“; atsakovas taip pat neįrodinėjo, jog ieškovas būtų davęs sutikimą vaizdo įrašą patalpinti uždaroje grupėje internete.
42. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą, be ieškovo sutikimo patalpindamas vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovas, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ (CK 2.23 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
43. Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
44. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad atsakovas nepaskleidė apie ieškovą duomenų, neatitinkančių tikrovės ar/ir pažeidžiančių jo garbę ir orumą, ieškovas neturi teisės ir į neturtinės žalos atlyginimą vadovaudamasis minėtu CK straipsniu.
45. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybei atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
46. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose papildė ieškinio faktinį pagrindą, nurodydamas, kad jis neturtinę žalą patyrė ne tik dėl jo garbės ir orumo įžeidimo, bet ir dėl to, jog turėjo rengti šį ieškinį.
47. Teismas supranta, kad ieškinio rengimas sukelia ieškovui nemalonius jausmus bei nepatogumus, tačiau išaiškina ieškovui, kad įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl bet kokių gyvenime patirtų nepatogumų, įskaitant ir dėl sugaišto laiko rengiant ieškinį.
48. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo už ieškinio parengimą atmetami kaip nepagrįsti, nesant įstatymo leidėjo įtvirtintai ieškovo teisei į žalos atlyginimą dėl teisminio proceso inicijavimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje vykstančio ginčo baigties
49. Teismui nustačius, kad atsakovas 2023 m. gegužės 17 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintu įrašu nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą ir nepažeidė jo garbės ir orumo, atmetami kaip nepagrįsti ieškovo reikalavimai dėl paskleistos informacijos paneigimo ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CK 2.24 straipsnis).
50. Teismui nustačius, kad atsakovas į bylą teikė vaizdo įrašus ir nuotraukas apie ieškovo šunį ir terasą, turėdamas tikslą apsiginti nuo ieškinio bei padarius išvadą, kad (įvertinus ieškovo pradėto teisminio ginčo pobūdį) šios įrodinėjimo priemonės yra surinktos teisėtai, atmetamas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo minėtus įrodymus sunaikinti (CK 2.23 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnio 2 dalis)
51. Teismui nustačius, kad atsakovas be ieškovo sutikimo neteisėtai patalpino 2022 m. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 9 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, kuriame matomas ieškovas, tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti minėtą vaizdo įrašą iš minėtos socialinės paskyros (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 2.23 straipsnio 1 dalis).
52. Teismui nustačius, kad įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškinio rengimo, atmetamas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl nepatogumų, patirtų rengiant ieškinį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
54. Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus iš dalies vieną iš trijų ieškinio reikalavimų, teismas laiko, kad ieškovas laimėjo ginčą dalyje dėl pusės neturtinio reikalavimo sunaikinti apie ieškovą paskleistą medžiagą. Dėl šios priežasties teismas priteisia ieškovui iš atsakovo pusę už vieną ieškinio neturtinį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 54,50 Eur (109,00 Eur/2) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
55. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas.
56. Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus iš dalies vieną iš trijų ieškinio reikalavimų, teismas laiko, kad ieškovas ginčą laimėjo iš dalies (16,66 proc.꞊ 100 proc./3/2), kas reiškia, kad atsakovas, laimėjęs ginčą iš dalies (83,33 proc.), įgijo teisę į protingo dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos, atlyginimą, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (83,33 proc.).
57. Atsakovas pateikė įrodymus, kad iš viso patyrė 4 157,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato pagalbos apmokėjimo. Teismas iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2 050,00 Eur atsakovas sumokėjo advokatui už atsiliepimo parengimą, o likusią 2 107,50 Eur (4 157,50 Eur – 2 050,00 Eur) sumą sumokėjo už rašytinių paaiškinimų, procesinių prašymų rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Teismas, įvertinęs ginčo dalyko specifiką ir sudėtingumą, laiko, kad atsakovo patirtos 2 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl advokato paslaugų apmokėjimo už atsiliepimo parengimą yra protingo dydžio. Tuo tarpu teismas, įvertinęs į bylą teiktų procesinių prašymų ir rašytinių paaiškinimų turinį bei teismo posėdžių trukmę, laiko, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl advokato pagalbos atstovaujant byloje suteikimo nuo 2 107,50 Eur mažintinos iki 1 100,00 Eur protingo dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
58. Taigi, ieškinį iš dalies atmetus, atsakovui iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos protingo dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos, dalis, kuri iš viso sudaro 2 624,90 Eur (83,33 proc. x (2 050,00 Eur + 1 100,00 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1-2 dalys).
59. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovo/atsakovo proporcingai atmestų/patenkintų ieškinio reikalavimų daliai nepriteisiamos teismo patirtos pašto išlaidos, nes ieškovui ir atsakovui tenkančios šių išlaidų dalys yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyta minimali (8,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 5 (penkias) darbo dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. įkeltą 9 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, kuriame matomas ieškovas. Atsakovui to nepadarius, leisti ieškovui teisėtomis priemonėmis atsakovo lėšomis pašalinti iš socialinio tinklo minėtą vaizdo įrašą ir kartu išieškoti iš atsakovo dėl to patirtas išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti atsakovui V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 624,90 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.