Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu V. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Nuteistoji įpareigota per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir iš V. S. priteista A. K. 257 Lt, iš dalies patenkintas nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir iš V. S. priteista A. K. 500 Lt. Taip pat iš V. S. priteista A. K. 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė nuteistosios V. S. apeliacinį skundą ir priteisė iš V. S. nukentėjusiajai A. K. 1600 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistosios V. S. prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys išnagrinėtas pagal baudžiamojo proceso normas, o įsiteisėjusiam nuosprendžiui taikyti civilinio proceso normas nėra teisinio pagrindo. Be to, nukentėjusiajai žala yra padaryta nusikaltimu, todėl bet koks jai priteistų piniginių sumų mokėjimo išdėstymas, pažeistų jos interesus ir teises.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. S. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundu ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bau­džia­mo­jo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, todėl ją naikinti teisinio pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. LR CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

Analogiškų nuostatų laikomasi vykdant ir teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio privalomumą ir nurodo, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

LR CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Šiuo atveju tai, kad nuteistoji V. S. prašo išdėstyti nuosprendžiu nukentėjusiajai iš jos priteistos žalos (sumos) vykdymą, savaime nereiškia, kad galima suteikti prioritetą V. S. interesams, nes nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (nuteistosios), bet ir į išieškotojo (nukentėjusiosios) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, išieškotojo teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o skolininkės prašymas būtent ir yra siejamas tik su šia aplinkybe. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Darytina išvada, jog, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas jų interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Pažymėtina, kad skunde apeliantė V. S. akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su išieškotojo interesais. Išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros, bei neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji nurodė, kad ji gyvena viena, yra pensininkė, gauna 700 litus pensijos, dėl to sunku, nes reikia mokėti mokesčius, pirkti vaistus. Nustatyta, kad nuteistoji V. S. gyvena šeimoje, yra darbingo amžiaus, turi galimybę ieškoti darbo, dirbti ir gauti pajamas. V. S. prašymo ir skundo argumentas apie turtines prievoles pagal kredito sutartis, paskolų mokamas sumas ir mokamus mokesčius už būstą, komunalinius patarnavimus, sergančios motinos priežiūrą, neparemtas jokiais duomenimis. Jų nuteistoji į bylą nepateikė. Taigi byloje nėra duomenų apie V. S. šeimos pajamų ir išlaidų balansą, sunkią turtinę bei finansinę padėtį.

Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju sprendimo (nuosprendžio) vykdymo išdėstymas pažeistų lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principus, bei iš esmės pažeistų nukentėjusiosios teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju nuteistoji ir nukentėjusioji turi teisę sudaryti sutartį dėl mokėtinų ir išieškomų sumų dydžio vykdymo procese, tuo užsitikrinant abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Bylos duomenimis nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog susiklostė išimtinės aplinkybės dėl kurių nuosprendžio vykdymą žalos išieškojimo dalyje reikėtų išdėstyti, nes nenustatyta sunki nuteistosios V. S. finansinė padėtis ar išskirtinės nepalankios aplinkybės vykdyti sprendimą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis dar negalima vertinti, kad nuteistosios turtinė padėtis itin sunki, byloje nėra duomenų apie tai kokio pobūdžio turtą turi nuteistoji, kokios yra šeimos ir jos sutuoktinio pajamos ir išlaidos, ar nuteistoji gauna bedarbio pašalpą ir kokio dydžio, ar šeima negauna kitų pajamų.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad, patenkinus nuteistosios prašymą, būtų pažeista nukentėjusiosios teisė gauti nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes žalos atlyginimas užtruktų pernelyg ilgą laiką.

Įvertinus visas išdėsty­tas aplinkybes, darytina išvada, jog Kauno apy­lin­kės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti V. S. skunde nurodytais argu­men­tais teisinio pagrindo nėra. Todėl V. S. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti ir nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistosios V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.