Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1111-967/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: e2A-1111-967/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24435-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas: Ž. B., R. B.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamo turto fondas“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1111-967/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24435-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. B. ir R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamo turto fondas“ dėl avanso pagal preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai Ž. B. ir R. B. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamo turto fondas“ (toliau – atsakovė, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“) dėl avanso pagal preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Preliminarioji sutartis) grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo priteisti: 1) 6 000 Eur avansą, 1 080 Eur patirtus nuostolius, 216 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai 2020 m. gegužės 1 d. internete rado skelbimą apie parduodamus namus projekte „Saulės Vilos”, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai išsirinko jiems parodytą namą su „pilna daline apdaila“ adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name (toliau – butas). Ieškovai pažymėjo, kad gyvenamojo namo ieškojo su pilna apdaila. Agentė ieškovams pasiūlė namą su pilnu įrengimu už 209 000 Eur, tačiau pastebėjus trūkumus apdailoje, ieškovams buvo pasiūlytas namas už mažesnę – 165 000 Eur kainą. Ieškovai buvo informuoti, kad namo energetinė klasė yra B. Pardavimų agentė 2020 m. gegužės 8 d. ieškovus ragino kuo skubiau pasirašyti Preliminariąją sutartį, kadangi namas gali būti parduotas kitiems pirkėjams. Ieškovai jautė spaudimą, todėl neturėjo pakankamai laiko pasitarti su specialistais dėl buto kokybės ir įrengimo kaštų bei įsigijimo sąlygų. Pasirašant Preliminariąją sutartį, ieškovai prašė joje nurodyti buto naudingumo klasę, kuri buvo nurodyta skelbime, bei kurią žodžiu patvirtino agentė, tačiau atsakovė nesutiko to padaryti tik pakartotinai, žodžiu patikino, kad perkamas butas atitinka minėtą naudingumo B klasę. Sublokuoto namo kaimynas 2020 m. gegužės 25 d. nurodė, kad kaimyno namo dalis pastatyta nekokybiškai, t. y. neatitinka atsakovės deklaruojamos B klasės, o atitinka tik D energetinio naudingumo klasę. Ieškovai kreipėsi į MB „Domstructus“ ir užsakė buto energetinio sandarumo bandymus. Atlikus bandymus paaiškėjo, kad butas atitinka C klasės žemiausią energetinio naudingumo rodiklį.

3. Ieškovai pažymėjo, kad pranešė atsakovei, kad nori nutraukti pasirašytą Preliminariąją sutartį ir susigrąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė žodžiu pripažino savo kaltę ir siūlė grąžinti 3 000 Eur sumokėto avanso dalį, o kitą 3 000 Eur sumos dalį pasilikti sau kaip netesybas. Po kurio laiko projekto „Saulės vilos“ internetiniame tinklapyje buvo pakeista informacija dėl parduodamų namų ir nurodyta, kad šie namai atitinka jau A ir A+ energetinę klasę.

4. Ieškovų teigimu, namo trūkumams šalinti atsakovė pasinaudojo ieškovų asmeninėmis lėšomis užsakytu namo energetinio sandarumo testu. Atsakovė nepateikė sutarties pasirašymo metu energetinio naudingumo sertifikato. 2020 m. birželio 12 d. atsakyme į ieškovų pretenziją atsakovė nurodė, jog ji kaltės nepripažįsta, nes „nei preliminariojoje turto pirkimo–pardavimo sutartyje, nei tinklalapyje www.aruodas.lt esančiame nebaigtų statyti butų skelbime nėra nurodoma, jog namas atitinka energetinio naudingumo B klasę. Pardavėjas nėra įpareigotas vykdyti parduodamo namo testavimą ir suteikti pirkėjui pažymėjimą, patvirtinantį energetinio naudingumo B klasę. Tokių įsipareigojimų pardavėjas neprisiėmė ir tokios informacijos pirkėjui neteikė“. Atsakovė sutartyje nesutiko nurodyti buto naudingumo klasės, tačiau tuo atveju, jeigu ieškovai sutarties pasirašymo metu būtų žinoję perkamo buto energetinio naudingumo klasę, jiems atlikti bandymų tuo tikslu nebūtų reikėję. Atsakovei buvo žinoma tikroji buto naudingumo klasė, tačiau ji sąmoningai klaidino ieškovus, todėl atsakovės, kaip pardavėjos atsakomybė turi būti absoliuti. Ieškovams negalėjo būti ir nebuvo žinomi šie trūkumai, kadangi jiems nustatyti reikalingos specialios žinios.

5. Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovė yra verslininkė, kuri nekilnojamojo turto prekybos veikla verčiasi jau daug metų, todėl jai turėjo būti žinoma, kad jos profesinei veiklai keliami aukštesni moralės, sąžiningumo, atsakomybės standartai. Atsakovė, būdama stipresniąja šalimi, dėl savo profesinės veiklos veikė priešingai, sąmoningai teikė neteisingus duomenis. Ieškovai, tikėdamiesi įsigyti butą buvo aktyvūs, domėjosi statybų eiga, panaudotomis medžiagomis, prašė atsakovės į sutartį įrašyti energetinio naudingumo klasę. Ieškovams sužinojus apie buto energetinės klasės neatitikimą, jie kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir prašymu grąžinti avansą dėl esminės Preliminariosios sutarties sąlygos pažeidimo, tačiau atsakovė tik žodžiu pripažino savo kaltę ir pasiūlė grąžinti 3 000 Eur, o likusius pinigus pasilikti sau kaip netesybas.

6. Atsakovės nesąžiningus veiksmus patvirtina ir ieškovų atlikti, o vėliau ir atsakovės pačios užsakyti energetinio naudingumo sandarumo testai. Ieškovų atliktame bandymų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad butas dalinai įrengtas su vidaus apdaila, o atsakovo užsakytame bandymų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad butas be vidaus apdailos. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato informacijos nurodyta, kad stogas – šlaitinis, medinių konstrukcijų su garo izoliacine plėvele, o Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato informacijos nurodyta, kad stogas šlaitinis medinių konstrukcijų. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vidaus įrengimas – dalinė apdaila, tinkuotos sienos, o Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus įrengimas nurodomas – be vidaus apdailos. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šildymas dujinis katilas, tuo tarpu Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) šildymas nurodomas, kaip grindinis, neįrengtas katilas. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, pateikė ieškovams Protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su bandymais, kurie galėjo būti atlikti kitame atsakovės naujai statomame name.

7. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad iš pradžių atsakovė sutiko grąžinti dalį avanso dėl šio neatitikimo, o vėliau užsakė bandymus, mėgindama įrodyti, kad ji nepažeidė Preliminariosios sutarties ir sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės, o dėl pačių ieškovų kaltės. Vis tik atsakovė buvo nesąžininga su ieškovais, t. y. neatskleidė tiesos apie perkamą butą, taip nuslėpdama Turto trūkumus, todėl privalo grąžinti gautą avansą bei atlyginti visus ieškovų patirtus nuostolius.

Šalies argumentai

8. Ieškovai nurodė, kad vadovaujantis UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principu (1994)2.1.15 straipsnio 2 punkte, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesąžiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. Šiuo atveju ieškovų patirti nuostoliai susideda iš: mokėjimo specialistams (200 Eur) už buto sandarumo testo atlikimą ir už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (180 Eur), už ieškovų atstovavimą interesams ikiteisminiuose santykiuose – 700 Eur, iš viso 1 080 Eur.

9. Teigė, kad Preliminariosios sutarties 4.1 punkte šalys buvo susitarusios dėl delspinigių dydžio – bet kuri šalis už kiekvieną uždelstą dieną atsiskaityti kitai sutarties šaliai 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos apmokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti kalendorinę dieną. Delspinigių apskaičiavimo formulė: 6000 x 0,02 proc. x 180 d. = 216 Eur.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2020 m. gegužės 8 d. tarp šalių buvo sudaryta Preliminariosios sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai įsipareigojo nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), statinio žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas – 85 procentai, esantį gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turinčio 0,2698 ha bendro ploto, dalį.

12. Paaiškino, kad brokerė parodė ieškovams parduodamus butus, suteikdama visą reikalingą informaciją. Ji nė karto neteigė, jog ieškovams parduodamo buto energetinis naudingumas atitinka B klasę. Tokia informacija nebuvo skelbiama nė viename internetiniame skelbimų puslapyje, kadangi nebaigtam statyti butui sandarumo testas iki Preliminaraus sandorio sudarymo atliktas nebuvo. Kartu su ieškiniu pateiktas skelbimo tekstas spausdintas 2020 m. birželio 8-14 d., kai Preliminarioji sutartis jau buvo sudaryta, todėl šis dokumentas ieškovų tariamos faktinės situacijos, buvusios prieš sudarant sutartį, neįrodo.

13. Pažymėjo, kad ieškovai turėjo visas galimybes tinkamai apžiūrėti butą, žemės sklypą, prašyti pateikti susipažinti dokumentus, tačiau jie to nereikalavo. Ieškovams atvykus pasirašyti Preliminariosios sutarties, jos tekstas ieškovams tiko, pretenzijų ieškovai neturėjo.

Šalies argumentai

14. Ieškinyje nurodyta informacija, jog ieškovai prašė į sutartį įrašyti aplinkybę, kad namas turi energetinio naudingumo B klasę, neatitinka tikrovės, kadangi tokio prašymo niekuomet nebuvo. Praėjus keletui dienų po sandorio sudarymo, ieškovai susisiekė su brokere ir informavo, kad rado kitą labiau jiems patinkanti ir pigesnį butą, todėl norėtų atsisakyti įsigyti butą, dėl kurio jau buvo sudaryta Preliminarioji sutartis. Brokerė paaiškino, kad atsisakius sutarties, jiems teks mokėti baudą dėl sutarties nutraukimo. Vis dėlto ieškovai apsisprendė, jog neketina pirkti atsakovės parduodamo buto, nes rado butą kitur, su ta pačia brokere susitarė dėl jiems priklausančio buto pardavimo. Pirkėjams nusprendus atsisakyti Preliminariosios sutarties, reikėjo rasti priežastį, leidžiančią išvengti baudos mokėjimo už sutarties nutraukimą. Tam buvo sugalvotas planas atlikti nebaigto statyti namo sandarumo rodiklio patikrinimą ir tokiu būdu rasti tariamus buto trūkumus, kurie neva ieškovams trukdė jį įsigyti.

Atsiliepimas

15. Atsakovė paaiškino, kad praėjus 20 (dvidešimčiai) dienų po Preliminariosios sutarties sudarymo, ieškovai užsakė buto energetinio naudingumo patikros atlikimą. Buto sandarumo bandymo metu buvo nustatytas buto pralaidumas orui, kuris yra tik vienas iš rodiklių, nustatančių buto energetinę klasę. Bandymo protokole nurodyta, jog toks oro pralaidumo rodiklis tinkamas C klasei. Ieškovai kreipėsi į atsakovę prašydami atleisti juos nuo baudos mokėjimo ir grąžinti jų sumokėtą 6 000 Eur dydžio avansą. Atsakovė, būdama geranoriška ir siekdama nesivelti į teisminius ginčus, tačiau nesutikdama su ieškovų argumentais dėl neva netinkamos namo kokybės, pasiūlė ginčą baigti taikiai ir grąžinti puse sumokėto avanso. Ieškovai nurodė, jog apie tai pagalvos, tačiau po to nė karto atsakovei nepaskambino ir pas ją neatvyko.

16. Atsakovė po ieškovų kreipimosi dar kartą apžiūrėjo butą ir nustatė, kad egzistuoja nežymus trūkumai, kurie galėjo turėti įtakos oro pralaidumo rezultatui ir juos ištaisė. Buvo atlikti papildomi stogo sandarinimo darbai: perklijuota garo izoliacinė plėvelė stogo konstrukcijoje, sureguliuotos durys, langai. Per keletą dienų atlikus minimalius stogo sandarinimo ir langų pareguliavimo darbus, atsakovė pati kreipėsi į tą pačią sandarumo testą atlikusią bendrovę su prašymu pakartotinai atlikti sandarumo bandymus, kuri 2020 m. birželio 8 d. konstatavo, jog net ir nebaigto statyti buto, kurį ketino įsigyti ieškovai, oro pralaidumo rodiklis atitiko A energetinio naudingumo klasę, todėl atlikus visus statybos darbus ir užbaigus buto statybą, pastato sandarumas gali atitikti net ir A+ klasę. Taigi, visi buvę buto trūkumai buvo nedelsiant ištaisyti. Nepaisant to, jog namo oro pralaidumo rodiklis atitiko net ir A energetinio naudingumo klasę, ieškovai raštu kreipėsi į atsakovę su raginimu grąžinti avansą. Atsakovė pateikė atsakymą, jog yra pakankamas pagrindas taikyti pirkėjams baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes parduodamas butas yra kokybiškas ir nurodė, jog pinigai grąžinti nebus.

17. Ieškovai, nesutikdami su atsakovės pozicija, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba). Tarnyba 2021 m. birželio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo atmetė vartotojų reikalavimą. Toks nutarimas nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl įsiteisėjo ir yra galiojantis.

18. Tarnyba kreipėsi į sandarumo bandymus atlikusią įmonę MB „Domstructus“ prašydama pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl vartotojų prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei juose užfiksuota informacija, taip pat paaiškinti, kodėl skiriasi pateiktų bandymų protokolų kopijose nurodyta informacija apie, be kita ko, bandomojo objekto sandarumo klasę. Tarnyba gavo MB „Domstructus“ atsakymą dėl atliktų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), sandarumo bandymų, ir nurodė, kad pastato sandarumo matavimai yra tik viena iš sudedamųjų skaičiavimo dalių energinei pastato klasei nustatyti. Antruoju bandymu pasiektas A klasės pastato energinio naudingumo sandarumo rodiklis (STR 2.01.02:2016, 10 lentelė) neužtikrina pastato energinio naudingumo klasės, o tik įgalina pastatų energinio naudingumo ekspertą atlikti tolimesnius skaičiavimus norimai klasei pasiekti.

19. Tarnyba taip pat kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri, be kita ko, nurodė, kad pastato statytojas, savininkas arba jų įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo nėra užbaigęs pastato statybos darbų, ginčo pastatas nėra tinkamas atlikti bandymus siekiant nustatyti energetinio naudingumo klasę, kadangi bandymo metu gauti rodikliai gali neatitikti klasės.

20. Tarnyba, įvertinusi šalių, kvalifikuotų ekspertų bei valstybinės institucijos, vykdančios statybų priežiūrą, argumentus, priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pardavėjas vartotojams būtų tvirtinęs, kad pastato energetinis naudingumas atitinka B klasę. Vis dėlto, projekte pardavėjas yra numatęs (pabaigus statybos darbus) pasiekti pastato energetinio naudingumo B klasę. Vartotojų pastato sandarumo bandymai, kurių rezultatais remdamiesi vartotojai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, buvo atlikti nebaigus visų statybos darbų, todėl jie nerodo pastato energetinio naudingumo klasės ir, tikėtina, kad atlikus visus statybos darbus, sandarumo bandymų rezultatai ir pastato energetinio naudingumo klasė nesutaptų su Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytąja (C).

Šalies argumentai

21. Ieškovų teiginiai dėl jų sąmoningo suklaidinimo yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė siekė parduoti ieškovams kokybišką ir tinkamą naudoti butą, tačiau tik dėl ieškovų kaltės sandoris neįvyko. Perkant butą (namą) vien aplinkybė, jog yra nesureguliuotas langas ar kitas pataisomas nežymus trūkumas, nėra pagrindo tokį trūkumą laikyti esminiu ir dėl to nutraukti visą sutartį. Nagrinėjamu atveju trūkumai buvo neesminiai, juos atsakovė pašalino per keletą dienų.

22. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 patvirtinto STR 2.01.02:2016 Pastatų energetinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas 39 punkte numatyta, jog ,,sandarumas turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Pastato sandarumo matavimo metu pastate turi būti baigti visi statybos darbai, kurie gali pabloginti pastato sandarumo rodiklius“. Butas yra nebaigtas statyti – jo baigtumas 85 procentai. Ši aplinkybė pirkėjams yra ir buvo žinoma. Kol bute nėra užbaigti visi statybos darbai, butas nėra tinkamas atlikti bandymus siekiant nustatyti energetinio naudingumo klasę.

23. Taip pat nurodė, kad ieškovai vykdė pastato sandarumo matavimą nebaigtame statyti name, todėl tyrimo metu gauti rodikliai galėjo neatitikti klasės, kuri būtų nustatyta baigus visus statybos darbus. Preliminariosios sutarties 5.4 punkte numatyta, jog tuo atveju, jeigu per šioje Preliminariojoje sutartyje nustatytus terminus pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pirkėjų kaltės arba pagrindinė sutartis nesudaroma pirkėjams nepagrįstai atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį iki šioje Preliminariojoje sutartyje numatyto termino, tai atsakovė turi teisę reikalauti iš pirkėjų sumokėti 6 000 Eur dydžio baudą. Tokiu atveju atsakovė turi teisę iš pirkėjų sumokėtų įmokų savo naudai išskaityti baudos sumą. Ieškovai siekia nutraukti Preliminariąją sutartį remdamiesi jos 5.3.4 punktu, tačiau tokiu atveju turi pareigą įrodyti egzistuojant esminį Preliminariosios sutarties pažeidimą, t. y. tokį pažeidimą, dėl kurio iš esmės buvo suvaržyti pirkėjų interesai ir tokie esminiai pažeidimai nulėmė tai, kad ieškovai negavo didžiąja dalimi to, ką pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį.

24. Paaiškino, kad pirkėjams siekiant įgyti ne tik butą, bet ir dalį žemės sklypo, gręžinio, aplinkybė, jog butas neva neatitinka B klasės energetinio naudingumo, kai Preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo įmanoma patikrinti kokią energetinio naudingumo klasę jis atitinka, nedaro viso turto netinkamo naudoti. Kadangi ieškovai nutraukė Preliminariąją sutartį nesant pardavėjos kaltės, vadovaudamiesi Preliminariosios sutarties 5.4 punktu, jie turi pareigą sumokėti 6 000 Eur baudą, kuri buvo įskaityta į pirkėjų jau sumokėtas sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1507-981/2022 ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų Ž. B. ir R. B. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto fondas“ lygiomis dalimis 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1 000 Eur.

26. Teismas nustatė, jog Preliminariojoje sutartyje buto energetinio naudingumo klasė nenurodyta. Duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovai pageidavo, jog Preliminarioje sutartyje būtų nurodyta buto energetinio naudingumo klasė ir atsakovė atsisakė ją nurodyti, ieškovai į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Kita vertus, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, neypatingojo gyvenamosios (dviejų butų pastatai) paskirties pastato dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baigtumas: 85 procentai (nebaigtas statyti); pagal projekto pagrindinių rodiklių lentelę pastatui (duomenys neskelbtini). nustatyta energinio naudingumo klasė: B, tai yra statybos leidime (Statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas buto energetinis naudingumas – B, kuris iš esmės projekte neturėjo būti nurodomas, nes pastato energetinio naudingumo sertifikavimas galimas tik visiškai užbaigus statybą.

27. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą, prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tuo atveju, jeigu pastato statytojas, savininkas arba jų įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo nėra užbaigęs pastato statybos darbų, pastatas nėra tinkamas atlikti bandymus siekiant nustatyti energetinio naudingumo klasę, kadangi bandymo metu gauti rodikliai gali neatitikti Statyba leidžiančiame dokumente nustatytos energetinio naudingumo klasės.

28. Teismas nustatė, kad pagal STR 2.01.02:2016 39 punktą pastato sandarumas taip pat turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Pastato sandarumo matavimo metu pastate turi būti baigti visi statybos darbai, kurie gali pabloginti pastato sandarumo rodiklius. Laikas tarp pastato sandarumo bandymų protokole nurodytos sandarumo matavimo datos ir pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo datos turi būti ne didesnis negu 1 (vieneri) metai.

29. Teismas darė išvadą, kad ginčo buto sandarumo matavimus atlikusi MB „Domstructus“ (Protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra akredituota atlikti pastatų sandarumo bandymus pagal standartą LST EN ISO 9972:2015, tačiau nustatytas sandarumo rodiklis turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir yra tik vienas iš energetinio naudingumo rodiklių. Ieškovų akcentuojama aplinkybė, kad butas buvo parduodamas su pilna daline apdaila, savaime nereiškia, jog tokiu atveju atlikti pastato sandarinimo darbų nereikia. Ieškovų nurodomos pilnos dalinės apdailos apimtis kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtinga, todėl dalinės apdailos aprašymas yra kaip būsto „techninės specifikacijos“, kurio ieškovai į bylą nepateikė. Tokiu atveju, jeigu ieškovai, sudarydami Preliminariąją sutartį, kaip nurodo reikalavę iš atsakovės nurodyti būsto energetinį naudingumą, tuomet turėjo reikalauti ir būsto dalinės apdailos aprašymo ir buto apžiūrai pasitelkti specialistus, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovai tai atliko, ir tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), todėl labiau tikėtina, kad Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovai jokių pretenzijų atsakovei neturėjo.

30. Teismas sprendė, kad atsakovei pašalinus nesandarumo priežastis, ir MB „Domstructus“ po 11 dienų atlikus pastato sandarumo bandymą (Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), gautas pastato sandarumo rodiklis atitiko A klasės energinio naudingumo vertę. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė susidariusioje situacijoje bendradarbiavo, šalino ieškovų nustatytus namo pralaidumo trūkumus (perklijavo garo izoliacinę plėvelę stogo konstrukcijoje, sureguliavo langus, duris), todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Ieškovų argumentai dėl Protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų neatitikimų, kuriais remiantis ieškovai tvirtina, kad Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti bandymai galimai atlikti kitame atsakovės naujai statomame name, nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą, nes pastatų sandarumo rodiklis turi būti matuojamas baigtame statyti pastate, juolab kad abu bandymus atliko ta pati įmonė.

31. Teismas konstatavo, kad atsakovė (būsima pardavėja) savo pareigas pagal Preliminariąją sutartį vykdė tinkamai, o ieškovai (būsimi pirkėjai) neįrodė, jog šalių Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl atsakovės kaltės: ieškovų nurodomi Preliminariosios sutarties atsisakymo pagrindai (atsakovės nuslėpta informacija, jog pastatas atitinka ne B, o C, klasės energinio naudingumo vertę, kiti statybos defektai ir paslėpti pastato trūkumai), nepripažįstami esminiais sutarties pažeidimais, dėl kurių ieškovai iš esmės negalėtų gauti to, ko tikėjosi iš sutarties, tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigas pagal Preliminariąją sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo, nesutrukdė ieškovams sudaryti pagrindinę sutartį, todėl yra pagrindas taikyti ieškovams, kurie nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, sutartinę atsakomybę netesybų forma, jiems neįrodžius civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Teismas pripažino, kad ieškovai neturi teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą avansą pagal Preliminariosios sutarties 5.3.4 punktą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

32. Apeliaciniu skundu ieškovai Ž. B. ir R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1507-981/2022, ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovams solidariai iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ 7 296 Eur skolą (6 000 Eur avansą, 1 080 Eur patirtus nuostolius, 216 Eur delspinigius) bei bylinėjimosi išlaidas; netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, jas sumažinant. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Pirmos instancijos teismo priimtame sprendime išvada padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 185 straipsnis).

32.2. Pagal STR 2.01.02:2016 65.51.2 papunktį, STR 2.01.02:2016 39 punkte nurodytais atvejais pastato sandarumas nustatomas pagal pastato sandarumo bandymų protokolo duomenis, kurie skelbiami akredituotų pastatų sandarumo bandymų laboratorijų duomenų bazėse ir tai yra visiškai kita procedūra nei baigto pastato energetinio naudingumo sertifikato išdavimas.

32.3. Atsakovė informaciją viešoje erdvėje teikė ne apie sandarumo bandymų rezultatus, o apie esamą parduodamų namų energetinio naudingumo klasę, nors tokius rezultatus, kaip teisingai pastebėjo teismas, galima fiksuoti tik užbaigus statinio statybą 100 procentų prieš pasirašant statybos užbaigimo aktą.

32.4. Ieškovai elgėsi rūpestingai ir atidžiai. Gavę informaciją iš kaimyno apie esamus sublokuoto buto konstrukcijose defektus patys atliko jiems ketinamo parduoti buto sandarumo bandymus.

32.5. Esamas buto energetinis naudingumas, jo klasė ieškovams net ir užbaigus buto statybą ir atlikus visiškai pilną apdailą nebūtų pasikeitęs, nes ieškovai būtų tik užbaiginėję buto įrengimą, bet ne tvarkę atsakovės atliktus jau po plėvele paslėptus defektus, apie kuriuos jiems net nebūtų buvę žinoma.

32.6. Priešingai nei mano pirmosios instancijos teismas, ieškovų nuomone, pateiktas rašytinis įrodymas – sublokuoto kaimyno laiškas tik patvirtina, kad buvo pagrindas ieškovams abejoti buto sandarumu. Nurodytos abejonės buvo patvirtintos MB „Domstructus“ buto energetinio sandarumo apskaičiavimais/bandymais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad sublokuoti butai pastatyti pagal tą patį statybos techninį projektą, todėl, esant duomenims, kad sublokuotų butų viena dalis – kaimyno butas, pastatytas nekokybiškai, yra pagrįstos abejonės, kad ir siūlomas ieškovams pirkti butas taip pat yra pastatytas nekokybiškai, yra esminių trūkumų, kurie neleidžia tikėtis, kad įsigyjamas daiktas atitinka lūkesčius ir atsakovo teikiamus aprašymus skelbimuose, taip pat pokalbiuose su nekilnojamojo turto brokere.

32.7. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti rašytinius įrodymus, užkirto kelią ieškovams grįsti ieškinio reikalavimus. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismui nepriėmus į bylą nurodytų rašytinių įrodymų, buvo padarytas procesinis pažeidimas, lėmęs neteisingą sprendimo priėmimą.

32.8. Ieškovų vertinimu, atsakovės pateiktas tos pačios įmonės MB „Domstructus“ atliktas pakartotinis sandarumo bandymas negali būti laikomas pakankamu, objektyviu ir pagrįstu įrodymu, kad atsakovė pašalino trūkumus dėl akivaizdžiai skirtingų namo duomenų pateikimo. Akivaizdūs namo duomenų skirtumai leidžia abejoti, ar pakartotinis, tariamai po atsakovės atliktų ištaisymų, bandymas buvo atliktas tame pačiame name. Kita vertus, net ir tai, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo nebuvo nustatinėjama, ar nustatyti trūkumai yra esminiai, vien tik nustatytas faktas leidžia daryti išvadas, kad pardavėja nebuvo sąžininga ieškovų atžvilgiu, todėl ieškovai manė, kad neįsigys daikto – nekilnojamojo turto tokios kokybės, kokios turėjo pagrindą tikėtis. Be to, teismų praktikos nuostatos patvirtina, kad esminių sutarties trūkumų institutas, numatytas CK 6.217 straipsnyje, preliminariosioms sutartims netaikomas.

32.9. Sandarumo bandymai/tikrinimai ir energetinio naudingumo sertifikavimas yra dvi skirtinos sąvokos, du skirtingi procesai. Taigi sandarumo bandymų protokolas yra vienas iš dokumentų, būtinų energetinio naudingumo sertifikavimo procedūrai atlikti. Įstatymų leidėjas ne tik, kad nenumato ribojimų, kada sandarumo bandymus galima atlikti, bet priešingai – sandarumo bandymai turi būti atliekami iki energetinio naudingumo sertifikavimo procedūros. Tokiu būdu ieškovai elgėsi sąžiningai – atliko sandarumo bandymus, kurių metu buvo nustatyti trūkumai.

32.10. Pažymėjo, kad ieškovai Preliminariosios sutarties pagrindu įsipareigojo neatlikti jokių statybos veiksmų, susijusių su buto pagrindinėmis konstrukcijomis, kas iš esmės reiškė, kad ieškovai turėjo teisę atlikti tik apdailą buto viduje, neatliekant jokių statybos veiksmų buto konstrukcijoms. Byloje nustatyta, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo buvo nustatyti pažeidimai, susiję su buto pagrindinėmis konstrukcijomis. Taigi tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas nesigilino į esminį nagrinėjamo ginčo aspektą – į sutarties šalių sąžiningumą/nesąžiningumą, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto sutartis.

32.11. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ikisutartinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant Preliminariosios sutarties nutraukimo pagrindus.

32.12. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, teismas priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, atsakovės atstovės ruošti procesiniai dokumentai parengti, ieškovų vertinimu, yra jau pateikto atsakymo į pretenziją analogiškų motyvų pagrindu, cituojant arba remiantis Tarnybos teksto turiniu. Atsakovės atstovė šioje civilinėje byloje dalyvavo pakartotinai, nepateikiant naujų motyvų/argumentų ir/ar naujų faktinių aplinkybių ar naujų rašytinių įrodymų. Parengiamasis posėdis truko iki 1 val., byla išnagrinėta teismo posėdyje per 2 val., byloje nebuvo teikti papildomi prašymai dėl rašytinių įrodymų prijungimo ar išreikalavimo, todėl prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, jas sumažinant.

Atsiliepimas

33. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1507-981/2022 nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Sutinka, kad pagal atsakovei išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir projektą, visiškai baigtas statyti ieškovų ketinamas įsigyti ginčo butas turi atitikti energetinio naudingumo ,,B“ klasę, tačiau ieškovai klaidina teismą, teigdami, jog jiems buvo patvirtinta, kad namai atitinka energetinio naudingumo „B“ klasę. Atsakovė neteikė tokios informacijos, nes butui energetinio naudingumo klasė negalėjo būti nustatyta dėl 85 procentų baigtumo. Atsakovė informavo ieškovus, kad užbaigus statybą, buto energetinio naudingumo klasė turės būti ne mažesnė nei ,,B“. Tuo tarpu iki šios dienos visiems namams, kuriems buvo įregistruotas 100 procentų baigtumas, įskaitant ir ginčo butą, nustatyta ir įregistruota energetinė naudingumo klasė yra ,,B“.

33.2. Kaimyno laiškas nebuvo prijungtas pirmosios instancijos teismo prie bylos medžiagos kaip nesusijęs su byla, todėl šie motyvai yra niekiniai, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Kaimyno butas nėra susijęs su faktu apie ieškovų atsisakymą įsigyti kokybiškai įrengtą ginčo butą. Kita vertus, iš kaimyno laiško analizės galima matyti, jog laiške minimi sandarumo defektai yra minimalūs, lengvai taisomi – reikalingas tiesiog papildomas sandarinimas – papildomos garo izoliacinės plėvelės paklijavimas, ar perklijavimas. Tai aiškiai plika akimi matomi defektai, kurie nėra paslėpti ir yra lengvai tvarkomi, kas tik dar kartą patvirtina faktą, jog tokio tipo defektai nereikalauja didelių laiko ar pinigų sąnaudų juos šalinant.

33.3. Ieškovams atlikus bandymus buvo nustatytas ne energetinio naudingumo rodiklis, o pastato sandarumo rodiklis (Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatai). Pastato sandarumo matavimai yra tik viena iš sudedamųjų skaičiavimo dalių energinei pastato klasei nustatyti. Taigi, pasiektas atitinkamos klasės pastato energinio naudingumo sandarumo rodiklis (STR 2.01.02:2016) neužtikrina tokios pat pastato energinio naudingumo klasės, o tik įgalina pastatų energinio naudingumo ekspertą atlikti tolimesnius skaičiavimus norimai klasei pasiekti. Vien tik iš sandarumo rodiklio neįmanoma spręsti apie visą naudingumo klasę. Be to, tiek sandarumo rodiklį, tiek visą klasę galima nustatyti tik tuomet, kai yra visiškai užbaigtos pastato statybos ir užbaigti visi statybos darbai.

33.4. Ieškovai atliko sandarumo bandymus nebaigtame statyti bute, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punktui, kuriame nustatyta, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

33.5. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė į bylą ne vieno rašytinio įrodymo, ekspertizės akto ar kito dokumento, kuris patvirtintų, jog parduodamas butas po trūkumų šalinimo turėjo defektų, įskaitant ir tuos, kurie yra paslėpti. Ieškovai nurodo tik vieną defektą – sandarumo nebuvimas iki defektų šalinimo darbų, tačiau sandarumo lygis buvo ištaisytas atlikus papildomus nesudėtingus darbus. Kitų, ypač paslėptų defektų, ieškovai nenurodė.

33.6. Ieškovai siekia sudaryti įspūdį, kad neva antrasis bandymas buvo atliktas ne ginčo bute. Šią nuomonę grindžia protokoluose esančių keleto sąvokų nesutapimu, tačiau skirtingai vartojamų sąvokų reikšmė abiejuose protokoluose yra ta pati – jeigu ieškovų protokole įrengimo aprašymui yra naudojama sąvoka ,,dalinai įrengtas“, tai reiškia buto dalinę apdailą. Tuo tarpu atsakovės protokole vartojama sąvoka ,,be vidaus apdailos“ reiškia be pilnos vidaus apdailos, o tai yra ta pati dalinė apdaila. Tai, kad atsakovės protokole neminima garo izoliacinė plėvelė, taip pat neleidžia daryti išvados apie netinkamai atlikus bandymus. Aprašant šildymo sistemą tikėtina įsivėlė teksto rinkimo klaida.

33.7. Preliminariąją sutartį ieškovai nutraukė ne todėl, kad atsakovė jiems neva nesuteikė informacijos, o todėl, kad pasak ieškovų, butas buvo su paslėptais defektais, t. y. jo sandarumo klasė buvo tik C. Ieškovai spėja, jog atlikus visus buto apdailos darbus ginčo butas neatitiks energetinio naudingumo klasės B. Taigi, ieškovai savo skundą iš esmės grindžia spėlionėmis, nepateikdami jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius.

33.8. Ieškovai visiškai ignoruoja faktą, jog trūkumai buvo ištaisyti ir sandarumo rodiklis pagerintas iki A sandarumo klasės.

33.9. Pagal analogiją darytina išvada, jog ne tik sertifikavimas, bet ir sandarumo bandymai neužbaigtame statyti name nėra galimi. Bet kokie vėliau atliekami statybos darbai įtakoja sandarumo rodiklius, todėl vertinti sandarumo rodiklį 85 procentų baigtumo bute ir tuo pagrindu teigti, kad visas butas yra nekokybiškas – absoliučiai nepagrįsta.

33.10. Pareigos pardavėjai atlikti sandarumo bandymus nėra.

33.11. Atsakovė pardavinėjo 11 vnt. namų, kurių visų įrengimo lygis skyrėsi, skelbimų dėl parduodamų namų būta įvairių. Tai bendro pobūdžio skelbimai, kuriuose buvo nurodoma esminė informacija.

33.12. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovų pateiktų įrodymų nepriėmimo. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu net keletą kartų teikė teismui su byla nesusijusius dokumentus: kaimyno laišką, skelbimus, kurie nei patvirtina, nei paneigia byloje nagrinėjamas aplinkybes.

33.13. Nesutinka su ieškovų argumentais, jog po Preliminariosios sutarties sudarymo nustatyti pažeidimai yra esminiai. Iš MB „Domstructus“ (įmonės, kuri atliko sandarumo bandymus) atsakymo matyti, jog įmonė nustatė, kad pagrindiniai pastate esantys nesandarumai yra stogo konstrukcijoje. Projekto „Saulės vilos“ vystytojo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atstovui susisiekus su MB „Domstructus“ darbuotoju, buvo paaiškintos pastato nesandarumo priežastys ir jų taisymo būdai – garo izoliacinės plėvelės 12/14 perklijavimas stogo konstrukcijose. Nesandarumo taisymo darbų atlikimas nereikalavo didelių darbo bei laiko sąnaudų. Visi defektai buvo ištaisyti per keletą dienų. Vis dėlto, ieškovai atsisakė įsigyti kokybišką ir be defektų buvusį butą.

33.14. Butas, sudarant Preliminariąją sutartį, negalėjo atitikti jokiems energetinio naudingumo kriterijams, nes jis nebuvo baigtas statyti. Nors ieškovai ir sutinka, kad nebaigus statyti namo energetinio naudingumo sertifikatas nėra išduodamas, tačiau ir toliau savo reikalavimą grindžia sertifikato ir atitinkamų energetinio naudingumo rodiklių nebuvimu, nepaisant to, jog tokie rodikliai negalėjo būti nustatyti.

33.15. Nagrinėtinu atveju ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad butas po defektų šalinimo turėjo paslėptų trūkumų ir kad dėl jų buto negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovai ne tik neįrodė, kad butas turėjo paslėptų trūkumų, tačiau ir to, kad butas apskritai turėjo trūkumų po to, kai defektai buvo pašalinti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovų paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

36. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 8 d. šalys sudarė Preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai įsipareigojo nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), statinio žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas – 85 procentai, esantį gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turinčio 0,2698 ha bendro ploto, dalį.

37. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovų užsakymu MB „Domstructus“, akredituota atlikti pastatų sandarumo bandymus pagal standartą LST EN ISO 9972:2015 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Ventiliatorinis slėgių skirtumo metodas“, 2020 m. gegužės 28 d. atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), sandarumo bandymą (Bandymų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo metu gautas pastato sandarumo rodiklis pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“ atitiko C klasės energinio naudingumo vertę. MB „Domstructus“ nustatė, kad pagrindiniai buto nesandarumai yra stogo konstrukcijoje ir nurodė jų taisymo būdą – garso izoliacinės plėvelės perklijavimas stogo konstrukcijose. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo.

38. MB „Domstructus“ atliktų bandymų pagrindu ieškovai 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija nurodydami, kad atsakovė kaip pardavėja padarė esminį pažeidimą (Preliminariosios sutarties 5.3.4 punktas), suteikdama klaidingą informaciją apie buto energetinę vertę, prašė atleisti juos nuo baudos mokėjimo pagal Preliminariosios sutarties 5.3.2 punktą ir grąžinti jų sumokėtą 6 000 Eur dydžio avansą. Atsakovės užsakymu MB „Domstructus“ 2020 m. birželio 9 d. atliko to paties pastato sandarumo bandymą (Bandymų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo metu gautas pastato sandarumo rodiklis atitiko A klasės energinio naudingumo vertę (STR 2.01.02:2016).

Atsiliepimas

39. Atsakovė 2020 m. birželio 12 d. atsakyme į ieškovų pretenziją nurodė, jog kaltės nepripažįsta: Preliminariojoje sutartyje, tinklalapyje www.aruodas.lt esančiame nebaigtų statyti butų skelbime nėra nurodoma, jog butas atitinka energetinio naudingumo B klasę. Nurodė, kad pardavėja nėra įpareigota vykdyti parduodamo namo testavimą ir suteikti pirkėjui pažymėjimą, patvirtinantį energetinio naudingumo B klasę.

40. Ieškovai, nesutikdami su atsakovės pozicija, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2021 m. birželio 22 d. nutarimu atmetė ieškovų reikalavimą grąžinti sumokėtą 6 000 Eur avansą ir atlyginti 1 080 Eur papildomas išlaidas. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. Ieškovai kreipėsi į teismą (sprendimo 1 punktas) ir siekė, kad iš atsakovės būtų priteistas jų pagal Preliminariąją sutartį su atsakove sumokėtas avansas ir atlyginti nuostoliai.

41. Nustatyta, kad šalys 2020 m. gegužės 8 d. sudarytoje Preliminariojoje sutartyje susitarė dėl 6 000 Eur avanso (Preliminariosios sutarties 3.4.1 ir 3.4.2 punktai). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovai šią pinigų sumą kaip avansą sumokėjo atsakovei. Taip pat šalys susitarė, kad Preliminarioji sutartis gali būti nutraukta pirkėjų iniciatyva, ne dėl pardavėjos kaltės, raštu informavus apie tai pardavėją ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Tokiu atveju pirkėjai, pardavėjai raštu pareikalavus, įsipareigoja sumokėti pardavėjai 6 000 Eur baudą ir pardavėja turi teisę pirkėjų mokėtiną baudą išskaičiuoti iš jai pirkėjų jau sumokėtų įmokų.

42. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimo Preliminariosios sutarties nuostatų kontekste, t. y. dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltės nustatymo. Ieškovai siekia susigrąžinti pagal 2020 m. gegužės 8 d. šalių sudarytą Preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą 6 000 Eur avansą remdamiesi kartu pasirašytos Preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties 5.3.4 punktu dėl atsakovės padaryto esminio Preliminariosios sutarties pažeidimo ir tuo pagrindu atsisakymo pasirašyti pagrindinę sutartį. Ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad atsakovė yra verslininkė, daug metų besiverčianti nekilnojamojo turto prekyba, todėl sudarydama Preliminariąją sutartį su ieškovais, sąmoningai teikė ieškovams kaip vartotojams neteisingus duomenis apie buto energetinę naudingumo klasę – elgėsi nesąžiningai ir taip suklaidino ieškovus dėl buto energetinės klasės; nepaisė ieškovų prašymo ir Preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė, kad butas atitinka energetinio naudingumo B klasę; ieškovų užsakymu MB „Domstructus“ atlikus buto energetinio sandarumo bandymus, nustatyta, kad butas atitinka tik C klasės energetinio naudingumo rodiklį. Ieškovai šiuos savo argumentus palaiko ir ginčą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jais grindžia savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl apeliacinio skundo argumentų

43. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime išvada padaryta netinkamai taikant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 185 straipsnis), sprendimas priimtas pažeidžiant kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo teisinių pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir naikintiną procesinį sprendimą. Pažymėjo, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo buvo nustatyti pažeidimai, susiję su buto pagrindinėmis konstrukcijomis. Taigi tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas nesigilino į esminį nagrinėjamo ginčo aspektą – į sutarties šalių sąžiningumą/nesąžiningumą, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto sutartis. Ieškovai elgėsi rūpestingai ir atidžiai – gavę informaciją iš kaimyno apie esamus sublokuoto buto konstrukcijose defektus patys atliko jiems ketinamo parduoti buto sandarumo bandymus, ir išsiaiškino, kad esamas buto energetinis naudingumas, jo klasė ieškovams net ir užbaigus buto statybą ir atlikus visiškai pilną apdailą nebūtų pasikeitęs, nes ieškovai būtų tik užbaiginėję buto įrengimą, bet ne tvarkę atsakovės atliktus jau po plėvele paslėptus defektus, apie kuriuos jiems net nebūtų buvę žinoma. Tokiu atveju paslėpti defektai, kurie jau negalės būti ištaisomi, silpnins buto energetinį sandarumą. Taigi, ieškovai siekia įrodyti, kad atsakovė sąmoningai suklaidino ieškovus dėl siekiamo įsigyti gyvenamojo būsto energetinio naudingumo klasės, taip nuslėpdama perkamo būsto trūkumus. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ieškovai pasirašė Preliminariąją sutartį dėl nebaigto statyti gyvenamojo būsto, visi statybos darbai dar nebuvo atlikti, todėl jis nėra tinkamas atlikti gyvenamojo būsto sandarumo bandymus būsto energetinio naudingumo klasei nustatyti. Atsakovė tvirtina neklaidinusi ieškovų dėl parduodamo gyvenamojo būsto kokybės, per kelias dienas pašalino neesminius būsto trūkumus, todėl ieškovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad informavo ieškovus, jog užbaigus statybą, buto energetinio naudingumo klasė turės būti ne mažesnė nei ,,B“. Tuo tarpu iki šios dienos visiems namams, kuriems buvo įregistruotas 100 procentų baigtumas, įskaitant ir ginčo butą, nustatyta ir įregistruota energetinė naudingumo klasė yra ,,B“.

44. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

46. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, tarp jų susijusių su įrodinėjimu, įrodymų vertinimu, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su pagrindinės sutarties nesudarymu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ar neobjektyviai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 263 straipsnis).

Dėl sumokėto avanso grąžinimo, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties

47. Byloje kilo ginčas dėl sumokėto avanso pagal Preliminariąją sutartį grąžinimo, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo ir pardavimo.

Žemesnės instancijos teismas

48. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė (būsima pardavėja) savo pareigas pagal Preliminariąją sutartį vykdė tinkamai, o ieškovai (būsimi pirkėjai) neįrodė, jog šalių Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl atsakovės kaltės: ieškovų nurodomi Preliminariosios sutarties atsisakymo pagrindai (atsakovės nuslėpta informacija, jog pastatas atitinka ne B, o C, klasės energinio naudingumo vertę, kiti statybos defektai ir paslėpti pastato trūkumai), nepripažįstami esminiais sutarties pažeidimais, dėl kurių ieškovai iš esmės negalėtų gauti to, ko tikėjosi iš sutarties, tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigas pagal Preliminariąją sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo, nesutrukdė ieškovams sudaryti pagrindinę sutartį.

49. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5. straipsnis). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

50. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).

51. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

52. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020). Taigi, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

53. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovai Ž. B. ir R. B. su atsakove UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ 2020 m. gegužės 8 d. sudarė Preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėja UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ įsipareigojo už 165 000 Eur parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), statinio žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas – 85 procentai, esantį gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turinčio 0,2698 ha bendro ploto, dalį, o ieškovai Ž. B. ir R. B. (pirkėjai) įsipareigojo šį turtą nupirkti (sutarties 1.1 p., 3.3 p., 3.4 p.). Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 22-ajame notarų arba kitame pardavėjos nurodytame notarų biure (sutarties 3.7.p., 3.8 p.). Sutarties 3.4 punkte buvo nurodyta, jog pirkėjai, pasirašant preliminarią sutartį, sumoka pardavėjai 165 000 Eur sumą dalimis. Šiuo atveju ginčo byloje nėra, jog ieškovų sumokėta 6 000 Eur suma prilyginama avansui, kuris bus įskaitomas į bendrą pirkėjų mokėtiną kainą.

54. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, be kita ko, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3209-695/2018; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).

55. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už joje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti avansu sumokėtas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3-P-382/2006; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

56. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).

57. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-309-378/2021, kt.). Nagrinėjamu atveju Preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje šalys nesusitarė, ką konkrečiai jos laikys esminiu pardavėjo (atsakovės) padarytu pažeidimu, todėl šalių ginče ar pažeidimas esminis spręstina tik pagal įstatymą, nepažeidžiant CK 6.188 straipsnyje įtvirtintų vartojimo sutarčių sąlygoms keliamų sąžiningumo reikalavimų.

58. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (4 punktas). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta numatytais atvejais.

59. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant, ar atsakovė privalo grąžinti ieškovams pastarųjų jai sumokėtą 6 000 Eur avansą, ar ji turi teisę avansą pasilikti kaip jos patirtus minimalius nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, būtina nustatyti, ar atsakovė Preliminariosios sutarties neįvykdė nuslėpdama informaciją apie tai, kad pastatas atitinka ne B, o C klasės energinio naudingumo vertę, kitus statybos defektus ir paslėptus pastato trūkumus ir tai, kaip teigė ieškovai, buvo esminis sutarties pažeidimas, ar šiuo konkrečiu atveju ieškovai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi, kaip teigė atsakovė, ieškovai rado kitą – labiau jiems patinkanti ir pigesnį butą, todėl norėjo atsisakyti įsigyti šio, dėl kurio jau buvo sudaryta Preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp šalių ar vienos iš jų neteisėtų veiksmų ir pagrindinės sutarties nesudarymo.

60. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius įrodymus, pažymi, kad Preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje buto energetinio naudingumo klasė nenurodyta, o duomenų, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad ieškovai pageidavo, jog Preliminarioje sutartyje būtų nurodyta buto energetinio naudingumo klasė ir atsakovė atsisakė ją nurodyti, ieškovai į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog kita vertus, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, neypatingojo gyvenamosios (dviejų butų pastatai) paskirties pastato dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baigtumas: 85 procentai (nebaigtas statyti); pagal projekto pagrindinių rodiklių lentelę pastatui (duomenys neskelbtini) nustatyta energinio naudingumo klasė: B, tai yra statybos leidime (Statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas buto energetinis naudingumas – B, iš esmės projekte neturėjo būti nurodomas, nes pastato energetinio naudingumo sertifikavimas galimas tik visiškai užbaigus statybą.

61. Vertinant ieškovų atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pagrįstumą, esminę reikšmę turi tai, jog Preliminariosios sutarties 1.1.1 punkte buvo nurodyta, kad pirkėjams yra žinoma, kad įsigijo butą, kurio baigtumas yra 85 procentai, t. y. nebaigtos statybos butą, ir sutartyje nebuvo aptarti konkretūs atsakovės įsipareigojimai dėl pastato statybos užbaigimo (Preliminariosios sutarties 1.3 punktas). Todėl teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovai sutiko įsigyti nebaigtos statybos butą, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu nebuvo privalomas energinio naudingumo sertifikavimas, t. y. šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą, prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tuo atveju, jeigu pastato statytojas, savininkas arba jų įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo nėra užbaigęs pastato statybos darbų, pastatas nėra tinkamas atlikti bandymus siekiant nustatyti energetinio naudingumo klasę, kadangi bandymo metu gauti rodikliai gali neatitikti Statyba leidžiančiame dokumente nustatytos energetinio naudingumo klasės, o tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu statytojas pagal aukščiau minėto įstatymo 51 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas nuostatas neįgyvendino minimalių energetinio naudingumo reikalavimų, visiškai neužbaigė statinio (pastato) statybos darbų (kaip ir minėta, ginčo butas yra 85 procentų baigtumo), pastato energinio naudingumo sertifikavimas negalimas, atmestini ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jie elgėsi rūpestingai ir atidžiai ir gavę informaciją iš kaimyno apie esamus sublokuoto buto konstrukcijose defektus patys atliko jiems ketinamo parduoti buto sandarumo bandymus, kadangi tokie bandymai buvo negalimi. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ieškovų argumentus, kad sublokuoti butai pastatyti pagal tą patį statybos techninį projektą, todėl, esant duomenims, kad sublokuotų butų viena dalis – kaimyno butas, pastatytas nekokybiškai, yra pagrįstos abejonės, kad ir siūlomas ieškovams pirkti butas taip pat yra pastatytas nekokybiškai, yra esminių trūkumų, kurie neleidžia tikėtis, kad įsigyjamas daiktas atitinka lūkesčius ir atsakovo teikiamus aprašymus skelbimuose, tačiau ieškovai nepateikė jokių šiuos argumentus pagrįsiančių įrodymų, anaiptol, įvertinus byloje esančius duomenis ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytą poziciją, spęstina, jog ieškovų minimas kaimyno butas nėra susijęs su faktu apie ieškovų atsisakymą įsigyti kokybiškai įrengtą ginčo butą. Kita vertus, iš kaimyno laiško analizės galima matyti, jog laiške minimi sandarumo defektai yra minimalūs, lengvai taisomi – reikalingas tiesiog papildomas sandarinimas – papildomos garso izoliacinės plėvelės paklijavimas, ar perklijavimas, kas tik dar kartą patvirtina faktą, jog tokio tipo defektai nereikalauja didelių laiko ar pinigų sąnaudų juos šalinant, kas ir buvo šiuo konkrečiu atveju padaryta, o to pasekoje ginčo butas (ir kiti atsakovės butai) pasiekė naudingumo klasę ,,B“.

62. Taigi, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog ieškovams atlikus bandymus buvo nustatytas ne energetinio naudingumo rodiklis, o pastato sandarumo rodiklis (Bandymų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatai). Pastato sandarumo matavimai yra tik viena iš sudedamųjų skaičiavimo dalių energinei pastato klasei nustatyti. Tuo tarpu pasiektas atitinkamos klasės pastato energinio naudingumo sandarumo rodiklis (STR 2.01.02:2016) neužtikrina tokios pat pastato energinio naudingumo klasės, o tik įgalina pastatų energinio naudingumo ekspertą atlikti tolimesnius skaičiavimus norimai klasei pasiekti. Vien tik iš sandarumo rodiklio neįmanoma spręsti apie visą naudingumo klasę. Be to, tiek sandarumo rodiklį, tiek visą klasę galima nustatyti tik tuomet, kai yra visiškai užbaigtos pastato statybos ir užbaigti visi statybos darbai.

63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovų apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl esamo buto energetinio naudingumo, turint omenyje, jog jo klasė ieškovams net ir užbaigus buto statybą ir atlikus visiškai pilną apdailą nebūtų pasikeitusi, nes ieškovai būtų tik užbaiginėję buto įrengimą, bet ne tvarkę atsakovės atliktus jau po plėvele paslėptus defektus, apie kuriuos jiems net nebūtų buvę žinoma. Teisėjų kolegija vertina, jog ieškovai savo skundą iš esmės grindžia spėlionėmis, nepateikdami jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius, tokią išvadą pagrindžia atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai bei viešai prieinama informacija iš registro https://www.regia.lt/map/vilniaus_r?lang=0, iš kurių nustatyta, kad ginčo butui įregistravus 100 procentų baigtumą, nustatyta ir įregistruota energetinė ginčo buto naudingumo klasė yra ,,B“.

64. Tai, kad pastato sandarumas taip pat turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą, įtvirtina STR 2.01.02:2016 39 punkte. Pastato sandarumo matavimo metu pastate turi būti baigti visi statybos darbai, kurie gali pabloginti pastato sandarumo rodiklius. Laikas tarp pastato sandarumo bandymų protokole nurodytos sandarumo matavimo datos ir pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo datos turi būti ne didesnis negu 1 (vieneri) metai. Pagal STR 2.01.02:2016 65.51.2 papunktį, STR 2.01.02:2016 39 punkte nurodytais atvejais pastato sandarumas nustatomas pagal pastato sandarumo bandymų protokolo duomenis, kurie skelbiami akredituotų pastatų sandarumo bandymų laboratorijų duomenų bazėse. STR 2.01.02:2016 14 punkte nurodyta, kad E, D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims) priskiriamos, jei atitinka visus 1 lentelėje išvardintus reikalavimus. Vadovaujantis STR 2.01.02:2016 1 lentele, norint pasiekti C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases, be kita ko, pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti STR 2.01.02:2016 X skyriaus reikalavimus.

65. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad priešingai nei mano pirmosios instancijos teismas, ieškovų nuomone, pateiktas rašytinis įrodymas – sublokuoto kaimyno laiškas tik patvirtina, kad buvo pagrindas ieškovams abejoti buto sandarumu. Nurodytos abejonės buvo patvirtintos MB „Domstructus“ buto energetinio sandarumo apskaičiavimais/bandymais. Ieškovų vertinimu, atsakovės pateiktas tos pačios įmonės MB „Domstructus“ atliktas pakartotinis sandarumo bandymas negali būti laikomas pakankamu, objektyviu ir pagrįstu įrodymu, kad atsakovė pašalino trūkumus dėl akivaizdžiai skirtingų namo duomenų pateikimo. Akivaizdūs namo duomenų skirtumai leidžia abejoti, ar pakartotinis, tariamai po atsakovės atliktų ištaisymų, bandymas buvo atliktas tame pačiame name. Kita vertus, net ir tai, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo nebuvo nustatinėjama, ar nustatyti trūkumai yra esminiai, vien tik nustatytas faktas leidžia daryti išvadas, kad pardavėja nebuvo sąžininga ieškovų atžvilgiu, todėl ieškovai manė, kad neįsigys daikto – nekilnojamojo turto tokios kokybės, kokios turėjo pagrindą tikėtis.

66. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovų užsakymu MB „DomStructus“ atlikto pirmojo bandymo (Bandymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) gautais rezultatais patvirtinančiais, kad pagrindiniai pastate esantys nesandarumai yra stogo konstrukcijoje, pasinaudojusi atsakovė (tai ieškinyje patvirtino ieškovai), šalino nesandarumo priežastis, ir MB „DomStructus“ po 11 dienų atlikus pastato sandarumo bandymą (Bandymų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), gautas pastato sandarumo rodiklis atitiko A klasės energinio naudingumo vertę. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomas aplinkybes, jog ji susidariusioje situacijoje bendradarbiavo, šalino ieškovų nustatytus namo pralaidumo trūkumus (perklijavo garo izoliacinę plėvelę stogo konstrukcijoje, sureguliavo langus, duris), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Taigi, teisėjų kolegijai nustačius, kad visi bandymai dėl pastatų sandarumo rodiklio turi būti matuojami baigtame statyti pastate, sprendžia, kad ieškovų argumentai dėl Bandymų protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų neatitikimų, kuriais remiantis ieškovai tvirtina, kad Bandymų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti bandymai galimai atlikti kitame atsakovės naujai statomame name, nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.

67. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė neturėjo pareigos, o taip pat ir objektyvių galimybių atlikti pastato sandarumo bandymus ir energinio naudingumo sertifikavimą, todėl negali būti laikoma atsakinga už Bandymų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą buto atitiktį C klasės energinio naudingumo vertei. Sprendžia, kad atsakovės užsakymu vykdyti pastato sandarumo bandymai (Bandymų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti atsakovei pašalinus minėtus pastato trūkumus, rodė aukštesnę energetinio naudingumo vertę, todėl Bandymų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota pastato atitiktis C klasės energinio naudingumo vertei savaime nereiškė, kad pastatas, pabaigus statybos darbus, nepasikeis, t. y. neatitiks energinio naudingumo B ar aukštesnės klasės, šiuo gi atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad energinio naudingumo klasė atitinka B, todėl darytina išvada, kad Bandymų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota pastato atitiktis C klasės energinio naudingumo vertei, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu ieškovams atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

68. Apeliantų įsitikinimu, teismas pažeidė procesinės teisės normas ir netinkamai priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei. Pažymėjo, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, atsakovės atstovės ruošti procesiniai dokumentai parengti, ieškovų vertinimu, yra jau pateikto atsakymo į pretenziją analogiškų motyvų pagrindu, cituojant arba remiantis Tarnybos teksto turiniu. Atsakovės atstovė šioje civilinėje byloje dalyvavo pakartotinai, nepateikiant naujų motyvų/argumentų ir/ar naujų faktinių aplinkybių ar naujų rašytinių įrodymų. Parengiamasis posėdis truko iki 1 val., byla išnagrinėta teismo posėdyje per 2 val., byloje nebuvo teikti papildomi prašymai dėl rašytinių įrodymų prijungimo ar išreikalavimo, todėl prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, jas sumažinant.

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.

70. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atmetus ieškovų Ž. B. ir R. B. ieškinį, pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 2 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 2 000 Eur išlaidos už teisinę pagalbą bylos teisme nagrinėjimo metu bei 800 Eur išlaidos, patirtos ieškovams kreipiantis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ieškovams ginčijant atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl 800 Eur išlaidų, patirtų ieškovams kreipiantis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kaip nesusijusias su šios bylos nagrinėjimu, nes atsakovė šioje byloje reikalavimų nereiškė, nemokėjo žyminio mokesčio, teismas pripažino, kad atsakovės prašomos priteisti ir įrodymais pagrįstos išlaidos, susijusios su atsakovės atstovavimu Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, nepriskirtinos prie CPK 88 straipsnyje įtvirtintų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nes šioje byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas nebuvo ginčijamas, todėl šių išlaidų nepriteisė, tuo tarpu likusią 2 000 Eur sumą priteisė atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam ieškovui po 1 000 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė teisingai, atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, atsakovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, todėl sprendžia, kad pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą byloje nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

71. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

72. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

73. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

74. Kadangi ieškovų Ž. B. ir R. B. apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

75. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovių Ž. B. ir R. B. 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdami patirtas išlaidas 2022 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banke 700 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokatės I. D. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos solidariai iš ieškovų Ž. B. ir R. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

76. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti ieškovų Ž. B. ir R. B. apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1507-981/2022.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto fondas“, juridinio asmens kodas 124997937, iš ieškovų Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė