Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P., atstovaujamos advokato Donato Zdanavičiaus, apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-103-547/2016 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2015 m. rugsėjo 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktoriaus įsakymą Nr. P-139 ,,Dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo - skyrimo šeimos gydytojai N. P.“ ir pripažinti N. P. atleidimą neteisėtu; negrąžinti ieškovės į darbą, nes jai bus sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti, nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu ir priteisti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal 2003 m. sausio 2 d. tarp šalių pasirašytą neterminuotą darbo sutartį ji buvo priimta dirbti bendrosios praktikos gydytoja. 2015 m. rugsėjo 14 d. ieškovei buvo įteiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta, kad remiantis žodiniu pavaduotojo medicinai pranešimu apie ieškovės pacientams A. M. ir R. B. 2015 m. rugpjūčio 21 d. neišduotus nedarbingumo pažymėjimus ir atgaline data išduotas pažymas, K. L. 2015 m. rugpjūčio 21 d. išduotą pažymą, įvertinus įrašus pacientų medicininiuose dokumentuose, ieškovės bei registratorės paaiškinimus, vietinio medicininio audito neplaninio patikrinimo išvadą, nustatyti darbo drausmės pažeidimai ir ieškovė yra atleidžiama iš darbo nuo 2015 m. rugsėjo 15 d., laikant, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. paskutinė darbo diena. Auditas buvo neplanuotas ir organizuotas vien tam, kad galima būtų atleisti ieškovę iš darbo. Po 2012 m. gruodžio 14 d. paskirtos drausminės nuobaudos ieškovei buvo paskirta premija, ši aplinkybė patvirtina gerą ieškovės darbą, todėl atsakovė negalėjo remtis aplinkybe, jog 2012 m. ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda. Ieškovė pripažino savo klaidą dėl to, jog neišdavė nedarbingumo lapelių dviem pacientams, tačiau taip atsitiko dėl didelio darbo krūvio, nuovargio ir žmogiškosios klaidos. Pacientui K. L. išduodama pažymą dėl sveikatos, kuri buvo patvirtinta kitos įstaigos GKK antspaudu, t. y. ant VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro blanko išrašytos pažymos buvo uždėtas dar ir VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro antspaudas, kad jis neserga psichinėmis ligomis ir neturi priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, nepažeidė jokių reikalavimų ir teisės aktų, nes tokią pažymą išdavė tiesiog siekdama padėti pacientui, kad jam nereikėtų gaišti laiko eilėse pas kitą gydytoją. Atsakovė konkrečiai nenurodė, dėl kurios priežasties, kuriuo pagrindu atleido ieškovę, taip pažeisdama pareigas tinkamai įvertinti darbo drausmės pažeidimus ir parinkti juos atitinkančią drausminę nuobaudą. Jos padaryta veika negalėtų būti vertinama šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nes ieškovės veiksmuose nebuvo jos kaltės, neatsirado jokių turtinių ar kitokių neigiamų padarinių, o pažeidimai padaryti dėl nuo jos nepriklausiusių aplinkybių, t. y. dėl netinkamai organizuojamo darbo krūvio, už ką yra atsakingas darbdavys ir sistemos sutrikimų. Ieškovei nebuvo pateikta aiški ir tiksli informacija dėl ko ji turi pasiaiškinti, todėl atsakovė nesudarė galimybių ieškovei tinkamai pateikti pasiaiškinimą. Ieškovė pas atsakovą dirbo daugiau kaip 10 metų ir tinkamai atliko savo pareigas. Nepagrįstai atleidus ieškovę, ji buvo pažeminta kolegų, pacientų ir trečiųjų asmenų atžvilgiu. Nurodytas faktas sukėlė ieškovei stiprius neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti atleidimo iš darbo dokumentus. Nurodė, kad darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 punktu už sistemingą darbo drausmės pažeidimą. Ieškovė buvo bausta 2015 m. gegužės 4 d. įsakymu ir jai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Ieškovė jai paskirtų drausminių nuobaudų įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Su įsakymais ji buvo supažindinta. Ieškovei buvo išmokamos papildomos išmokos, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip premijos. Iš esmės ieškovė sutinka, kad buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, tik nurodo, kad šių darbų ji negalėjo atlikti dėl didelio darbo krūvio ir tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas ir netinkamai įforminti nedarbingumo pažymėjimai. Tačiau ieškovės darbo krūvis 2015 m. rugpjūčio 21 d. iš esmės nesiskyrė nuo kitų šeimos gydytojų, Sodros elektroninės sistemos sutrikimų (EPTS) tą dieną nebuvo užfiksuota. 2015 m. rugsėjo 14 d. drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta ir už tai, kad K. L. buvo išduotas suklastotas pažymėjimas, kurį užpildė ieškovė firminiame atsakovės blanke, tačiau jį patvirtino visiškai kitos gydymo įstaigos antspaudu. Ieškovė buvo atleista už visą eilę pažeidimų, susijusių su dviem pacientams neišduotais nedarbingumo pažymėjimais: nepilnai aprašyta pacientų būklė, neįvesti duomenys į EPTS ir dėl to nepasirašyti, atgaline data išduotos pažymos forma Nr. 094/a, pažeidžiant išdavimo taisykles ir tvarką, nėra pacientų parašų formų šaknelėse, R. B. apsilankymo duomenys neįvesti į ligonių kasų elektroninę sistemą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; patikslino N. P. atleidimo pagrindą, pataisant įrašą darbo sutartyje taip: ,,Darbo sutartis nutraukta 2015-09-14 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.“; priteisė iš N. P. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad 2015-05-04 skiriant drausminę nuobaudą N. P. buvo laikytasi įstatyme numatytų reikalavimų, t. y. darbdavys pareikalavo pasiaiškinimo, gydytoja jį parašė ir pateikė darbdaviui. Su priimtu įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo ji buvo supažindinta pasirašytinai. Tačiau 2015-05-04 įsakyme Nr. P-60 nurodoma, kad buvo skiriama nuobauda ir už tuos veiksmus, kurie paaiškėjo 2015-03-09 VSDFV Alytaus skyriaus rašte, todėl teismas laikė, kad nustatyti faktai, susiję su pažeidimais išduodant nedarbingumo pažymėjimus A. D. šalintini, nes dėl šių veiksmų drausminė nuobauda jau negalėjo būti skiriama pasibaigus vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminui. Tačiau pasitvirtino 2015-04-09 VSDFV Alytaus skyriaus patikrinimo akte nurodyti faktai apie padarytus pažeidimus išduodant nedarbingumo pažymėjimą A. Ž.. Dėl padarytų klaidų buvo paskaičiuota VSDF biudžetui padaryta 81,46 Eur žala. Taip pat pasitvirtino 2015-04-15 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės rašte nurodyti faktai dėl padarytų pažeidimų, išduodant nedarbingumo lapelius O. S. ir G. S.. Nuo šių darbo drausmės pažeidimų paaiškėjimo dienos iki drausminės nuobaudos skyrimo dienos 2015-05-04 dar nebuvo praėjęs vieno mėnesio terminas, todėl nuobauda buvo paskirta, laikantis nustatytų reikalavimų. Kadangi po 2015-05-04 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos, ieškovė šios nuobaudos nustatyta tvarka neskundė, todėl ji galioja vienerius metus. Galiojant šiai nuobaudai, darbdaviui paaiškėjo nauji faktai, jog gydytoja N. P. vėl padarė pažeidimų, išrašydama/neišrašydama nedarbingumo lapelius elektronine forma. Paskutinė drausminė nuobauda buvo paskirta 2015-09-14 už padarytus pažeidimus 2015-08-21 neišrašant nustatyta tvarka nedarbingumo lapelių R. B. ir A. M. bei padarant medicininių dokumentų pildymo pažeidimus, išduodant medicininę pažymą K. L.. Skiriant šią nuobaudą buvo išlaikytas vieno mėnesio terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Todėl darbdavys, vadovaudamasis DK 136 str. 3 d. 1 punktu turėjo teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju iš anksto jo neįspėjęs. Darbdavio 2015-08-21 nustatyti pažeidimai: jog pacientams elektronine forma neišrašyti nedarbingumo pažymėjimai, nors ambulatorinėje kortelėje tai buvo pažymėta, kaip išrašyti; siekiant taisyti šią klaidą 2015-08-22, gydytoja N. P. kreipėsi į kitą darbuotoją 2015-08-22 ir prašė ją atgaline data išrašyti medicinines pažymas (forma Nr.094/a), ką pastaroji ir padarė; netinkamai gydytojos užpildyta medicininė dokumentacija; K. L. išduota pažyma VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC, o antspaudą gydytoja N. P. uždėjo kitos savo darbo vietos - (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, t. y. veiksmai, kuriuos darbdavys taip pat įvertino kaip prieštaraujančius vidaus tvarkai ir nustatytiems teisės aktams. Tokie gydytojos veiksmai sudarė pagrindą darbdaviui padaryti išvadą, jog ji nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas. Tokio nerūpestingo darbo padariniai buvo ir VSDFV Alytaus skyriaus raštuose nurodomos padarytos žalos. Jau po gydytojos N. P. atleidimo paaiškėjo, jog rugpjūčio mėnesį ji taip pat padarė pažeidimų, pildydama elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Nurodyti faktai patvirtina, kad gydytoja N. P. nerūpestingai atliko darbines funkcijas ir sistemingai darė pažeidimus, išduodama elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Teismas laikė, kad darbdavio priimtas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Įforminant šį sprendimą buvo padaryti netikslumai, kurie nėra esminiai ir kurie nesutrukdė darbuotojai tinkamai ginti savo teises, tačiau teismas laikė, kad jie turėtų būti pašalinti ir darbo sutartyje turėtų būti patikslintas įrašas apie atleidimą. Ieškovei N. P. buvo išmokėta pašalpa mirus artimai giminaitei bei kelis kartus buvo išmokėtos papildomos sumos už padidintą pacientų skaičiaus aptarnavimą dirbant pusės etato krūviu. Analogiški mokėjimai buvo padaryti ir kitiems gydytojams, todėl tokia išmoka negali būti vertinama kaip premija, o atitiktų DK 193 str. numatytą mokėjimą. Ieškovei buvo išmokėtas ,,tryliktas“ atlyginimas, kuris vertintinas kaip sutaupytų ir laisvų lėšų paskirstymas darbuotojams. Ieškovė neįrodė, kad ji dirbo ryškiai didesniu krūviu nei kiti poliklinikos gydytojai. Vienam gydytojo etatui tenka 1223 pacientai, prie ieškovės yra prisirašę 1168 pacientai, todėl ieškovės darbo krūvis buvo mažesnis nei kitų gydytojų. 2015-08-21 kai kuriems iš pacientų buvo išduoti nedarbingumo lapeliai, tai parodo, kad tą dieną informacinės sistemos ir kompiuteriai veikė be sutrikimų. Kad sutrikimų sistemoje nebuvo patvirtina ir VSDFV Alytaus skyrius. Analizuojant ligonių korteles, paaiškėjo, kad tą dieną gydytoja dar lankė tris ligonius namuose. Nors ambulatorinėse kortelėse šie iškvietimai buvo atžymėti, tačiau jie nebuvo registruoti iškvietimų registracijos žurnale, tuo pažeidžiant Įstaigos KS procedūrą ,,Pacientų srautų paskirstymas ir registravimas“. Atmestus 3 pacientus, kurie tariamai buvo apžiūrėti namuose, slaugytojai užbaigus 25 statistinius lapus, lieka 41 pacientas. Kitų šeimos gydytojų 2015-08-21 priimtų pacientų vidurkis – 38,4. Išduodama pažymą K. L., ieškovė padarė pažeidimą, o galbūt ir dokumentų klastojimą, dėl ko atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Skirtingų įstaigų gydytojų išvados ir antspaudai gali būti vienoje pažymoje tik tokiu atveju, jeigu yra tų skirtingų įstaigų priimtas bendras įsakymas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė N. P., atstovaujama advokato Donato Zdanavičiaus, prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir patenkinti ieškovės ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino atsakovės ieškovei išmokėtas sumas. Ieškovei buvo išmokėtos premijos 2013-01-02, 2013-11-26, 2015-02-24, 2015-03-25. Darbo laiko žiniaraščiuose ieškovei niekada nebuvo fiksuoti viršvalandžiai ir/ar darbas naktį, sąvoka „tryliktas atlyginimas“ nevartojama nei darbo sutartyje, nei teisės aktuose. Darbdavys neprivalėjo mokėti tokios sumos, o darbuotoja neturėjo teisės jos reikalauti. Sumos, kurias darbdavys turi diskreciją skirti arba ne, laikomos premija DK 233 str. prasme. Teismas neįvertino įrodymų visumos, kad ieškovė atliko savo darbą tinkamai, ne tik buvo skatinama darbdavio, bet vertinama savo pacientų. Atsakovė 2014-10-27 gavo sveikatos apsaugos viceministro raštą, prašant atkreipti dėmesį į atsakingai, profesionaliai ir nuoširdžiai atliekamą darbą, įvertinti bei paskatinti ieškovę. Ieškovės gerą pareigų vykdymą rodo ir pranešimai paskelbti spaudoje po jos atleidimo; pacientai kreipėsi į savivaldybę ir į rajono merą, prašydami grąžinti ieškovę į darbą. Teismas neatsižvelgė į ieškovės darbo sąlygas, neteisingai sprendė dėl ieškovės darbo krūvio. Išduodant pažymas A. M. ir R. B. ieškovė dirbo ir už atostogaujančius gydytojus. Prisirašiusių prie gydytojo pacientų skaičius nerodo, koks darbo krūvis gydytojui tenka atitinkamą dieną. Ieškovė 2015-08-21 aptarnavo 69 pacientus (kitų gydytojų vidurkis 38,4), iš kurių daliai ieškovė galėjo skirti itin mažai laiko. Akivaizdu, kad toks krūvis nėra normalus ir ieškovė buvo priversta dirbti itin įtemptomis sąlygomis. Ne visi IT sutrikimai užfiksuojami SODRA sutrikimų žurnale. Atsakovė pati nepasirūpino tinkamu įrangos veikimu ir darbo krūvio sureguliavimu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, nagrinėjamu atveju nebuvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškovė buvo atleista nepagrįstai. 2015-09-14 įsakyme atsakovė nurodė, kad jos atleidimas grindžiamas DK 234, 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. Tačiau A. M. ir R. B. nedarbingumo pažymėjimai neišduoti, tik todėl, kad pati atsakovė atšaukė prašymą juos išduoti, nors, kiek žinoma ieškovei, jiems išduotų pažymų nepanaikino (tuo pripažindama, kad jos išduotos teisėtai). Kas pažeista išduodant pažymą K. L. nenurodė nei atsakovė, jei jos sudaryta komisija, nei teismas.Ieškovės veiksmų negalima vertinti, kaip pažeidimų DK 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. prasme. A. M. sirgo ir lankėsi gydymo įstaigoje pas ieškovę 2015-08-21, nes nedarbingumo pažymėjimai jam buvo išduodami prieš tai, juos jau po ieškovės atleidimo toliau tęsią atsakovės darbuotojai. Ieškovė pateikė įrodymus, jog K. L. yra prisiregistravęs abejose įstaigose – tiek VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre tiek VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai K. L. suteikė kokybiškesnę, nei privalėjo, paslaugą. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė grindė ieškovės atleidimą aplinkybe, jog R. B. nesilankė pas ieškovę, o ieškovė įrodė, kad atsakovė buvo ir yra neteisi.Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtų buvusios pažeistos kokios nors atsakovės teisės ar pakenkta jos, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, interesams. Taip pat teismas nenustatė, kad būtų buvusi padaryta kokia nors žala atsakovei. Priešingai, pati atsakovė posėdžių metu patvirtino, jog jokios žalos padaryta nebuvo.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl negalėjo atleisti ieškovės DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsakovės reikalavimuose pasiaiškinti, kuriuos ji įvardino „Dėl informacijos pateikimo“, nebuvo nurodyta nei kokiu pažeidimu yra įtariama ieškovė, nei pateikti ieškovės kaltės įrodymai ar kitos reikšmingos aplinkybės. Darbdaviui to nepadarius, yra pažeidžiamos darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, teisės.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė skirtingai vertino pas ją dirbančius darbuotojus. Teismo sprendime nurodyta, kad D. J. nepagalvojusi parašė pažymas formos 094/a 2015-08-22, bet data 2015-08-21. Už šių pažymų išdavimą atleista ieškovė, nors jas išrašiusiai darbuotojai atsakovė netaikė drausminių nuobaudų. Pažyma K. L. net nebuvo būtina, nes analogišką pažymą jau buvo išdavusi atsakovės darbuotoja R. S., nors pažymos išdavimo dieną ji nedirbo pas atsakovę, tačiau atsakovė šiai darbuotojai jokių priekaištų dėl to neteikė.Teismas peržengė ieškinio ribas. Atsakovė įsakyme dėl atleidimo nurodė, kad atleidžia ieškovę DK 136 str. 3 p. pagrindu. Teismas nusprendė, kad darbo sutartyje turėtų būti patikslintas įrašas apie atleidimą, nurodant, kad ieškovė atleista iš darbo kitu – DK 136 str. 3 d. 1 p. – pagrindu, nors tokio reikalavimo niekas neteikė. Tačiau teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė įsakyme be kita ko nurodė, jog vadovaujasi ir DK 234 bei 235 straipsniais. Atleidžiant iš darbo ieškovę atsakovė akivaizdžiai manė, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (tokiu atveju atleidimo pagrindas - DK 136 str. 3 d. 2 p.). Atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovės akcentuojamas premijų išmokėjimas neva už gerą darbą neatitinka tikrovės. 2013-01-02 įsakyme aiškiai įvardijama, kad pinigai išmokėti, kadangi per 2012 metus buvo papildomai gautos ir sukauptos lėšos, kurios negali būti traktuojamos kaip pelnas, todėl sukauptos lėšos buvo paskirstytos visiems darbuotojams. Tai nėra premija už gerą darbą, kadangi paskirstant lėšas buvo atsižvelgta tik į vieną kriterijų - gaunamą darbo užmokestį. Kitų išmokų pagrindas - darbo intensyvumas. Tai pilnai atitinka DK 197 str. numatytą darbo apmokėjimą. Ieškovės analizuojamas DK 193 str. visiškai nėra susijęs su nagrinėjama byla.Ieškovė nepagrįstai apeliacinį skundą grindžia netinkamomis darbo sąlygomis. Visiems gydytojams tenkantis krūvis yra praktiškai vienodas, ieškovės darbo krūvis yra mažesnis negu vidutiniškai tenka vienam gydytojui. Pateikti duomenys įrodo, kad 2015-08-21 ieškovės ir kitų gydytojų darbo apimtys buvo vienodos. Be to, gydytoja turėjo teisę pati reguliuoti darbo krūvį. Teigti, kad 2015-08-21 pacientas R. B. registravosi pats registratūroje negalima, nes nėra tai patvirtinančių dokumentų. SVEIDROS ir SODROS elektroninėje sistemoje R. B. lankymasis 2015-08-21 neįvestas. Pats R. B. liudijo, kad minėtu laikotarpiu lankėsi poliklinikoje tik vieną kartą.Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2015-08-21 jokių sistemos sutrikimų nebuvo fiksuota. Tai patvirtinta 2015-09-09 patikrinimo pažymoje, taip pat teismo išreikalautos pažymos iš VSDFV, bei liudininkų parodymai, patvirtinantys, jog sistema ginčo dieną dirbo be jokių sutrikimų, be to veikė ir centralizuotas pažymų išrašymas. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, nėra darbuotojos kaltės, darbdaviui nepadaryta žala. Nuobaudai paskirti ar ją taikyti nebūtina sąlyga turtinė žala. Atleidžiant darbuotoją už sistemingą darbo drausmės pažeidimą, kaip privaloma sąlyga yra drausminės nuobaudos paskyrimas metų bėgyje. Ieškovei už darbo drausmės pažeidimą 2015-05-04 įsakymu buvo taikyta drausminė nuobauda - pastaba. Ieškovė pati pripažįsta pažeidimus ir tuo pačiu teigia, kad jokių pažeidimų nepadarė. Ieškovė neteisingai traktuoja faktines aplinkybes. Darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p. už sistemingą darbo drausmės pažeidimą. Nurodyti DK 235 str. atleidimo pagrindai yra atsakovės teisė juos laikyti kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, bet ne pareiga. Atsakovė ir dabar mano, kad nelankytų namuose ligonių įtraukimas į apskaitą yra šiukštus darbo drausmės pažeidimas ir galimai atitinka DK 235 str. 2 d. išvardintus atvejus, tačiau tai nebuvo ir nėra atleidimo pagrindas. Tiek ieškovės neteisėti veiksmai, tiek kaltė teisminio nagrinėjimo metu buvo pilnai įrodyta. Ant VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC pažymos ieškovė uždėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) PSC spaudą. Esant K. L. prirašytam prie VšĮ (duomenys neskelbtini) PSC finansavimas už jo psichikos sveikatos priežiūrą skiriamas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSC, kuriame psichiatre dirba N. P.. Taigi, darbo VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC metu, N. P. teikė paslaugas kitos įstaigos pacientui, tuo darydama ir finansinę žalą VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC. Neteisėtas ieškovės elgesys yra ir išduodant nedarbingumo pažymėjimus pacientams A. M. ir R. B.. Neišdavusi nedarbingumo pažymėjimų šiems asmenims 2015-08-21, ieškovė atgaline data 2015-08-22 išdavė pažymas ne pagal patvirtintas taisykles ir ne pagal indikacijas. Be to 2015-08-22 ieškovė pagal grafiką neturėjo dirbti.Vadovas su reikalavimu pasiaiškinti į ieškovę kreipėsi 2015-08-25 dieną dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo R. B. ir A. M. bei 2015-09-01 dėl pažymos išdavimo K. L.. Į abu reikalavimus ieškovė paaiškinimus pateikė. Apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad ji nesuprato reikalavimo esmės yra nepagrįstas, kadangi ji savo paaiškinimuose nurodė dėl kokių priežasčių padarė darbo pažeidimus.Šioje byloje teismas buvo aktyvus ir nustatė objektyvią tiesą, kuri skyrėsi nuo ieškovės išdėstytų aplinkybių ieškinyje bei proceso metu. Proceso eigoje išaiškėjus svarbioms aplinkybėms, bei šalių valiai, teismas priėmė sprendimą, kuris objektyviai atitiko faktines bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje keliamas ginčas dėl darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos ginčijamu 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. P-139 apeliantė (ieškovė N. P.) atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kai prieš tai jai 2015 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. P-60 buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba.Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).Vadovaujantis formuojama teismų praktika, nutraukiant darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, būtina įvertinti ne tik drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bet ir anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovei skirtos nuobaudos, kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi darbo drausmės pažeidimų padarymo aplinkybes, rinko ir vertino kiekvieno epizodo veiką patvirtinančius ir paneigiančius įrodymus, tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nustatė, jog atsakovės apeliantei (ieškovei) paskirtos drausminės nuobaudos yra teisėtos. Bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad drausminė nuobauda – pastaba – apeliantei teisėtai paskirta už tai, kad 2015-04-13 pratęsdama O. S. ir G. S. nedarbingumo pažymėjimus iki 2015-04-14 (121 k. d.), o 2015-04-14 dar kartą pratęsdama G. S. nedarbingumo pažymėjimą iki 2015-04-20 (127 k. d. iš eilės), pažeidė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 84 ir 85 punktų (jų išdavimo metu galiojusios red.) reikalavimus; išduodama elektroninį nedarbingumo pažymėjimą A. Ž. už laikotarpį nuo 2015-01-29 iki 2015-02-02 pažeidė Taisyklių 49 punkto reikalavimus, o elektroninį nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2015-02-03 iki 2015-02-09 išdavė pažeisdama Taisyklių 10 punkto reikalavimus; dėl šių pažeidimų buvo padaryta 81,46 Eur žala. (duomenys neskelbtini) PSPC direktoriaus 2015-09-14 įsakyme Nr. P-139 dėl drausminės nuobaudos –atleidimo iš darbo – skyrimo šeimos gydytojai N. P. pažymėta, kad toks sprendimas priimtas įvertinus gautą informaciją apie pacientams A. M. ir R. B. 2015-08-21 neišduotus nedarbingumo pažymėjimus ir atgaline data išduotas pažymas, K. L. 2015-08-21 išduotą pažymą forma Nr. 046/a, patvirtintą kitos įstaigos GKK spaudu, įvertinus įrašus pacientų R. B. ir A. M. medicinos dokumentuose, įstaigos medicininio audito neplaninio patikrinimo išvadą (2015-09-09 pažyma Nr. 2), nustačius darbo drausmės pažeidimus, netinkamai pildomus dokumentus ir nedarbingumo lapelių išdavimo pažeidimus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį atmetė. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl drausminės nuobaudos – pastabos, kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumo ir pagrįstumo, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad 2015-05-04 įsakymu Nr. P-60 pastaba apeliantei skirta teisėtai ir pagrįstai, nes apeliantė savo pareigas atliko aplaidžiai (nerūpestingai), todėl esant fiksuotiems pažeidimams, net teismui teisingai ir pašalinus pažeidimus išduodant nedarbingumo pažymėjimus A. D., darbdavys turėjo teisinį pagrindą jai skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė 13 punkte nurodytų pažeidimų fakto bei paskirtos nuobaudos teisėtumo neginčijo, šiuo aspektu argumentų nepateikia ir apeliaciniame skunde.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji (ieškovė) atliko neteisėtus veiksmus, nagrinėjamu atveju nebuvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygų, nenustatyta, kad būtų buvusi padaryta kokia nors žala atsakovei, todėl ji (ieškovė) buvo atleista nepagrįstai. Tačiau pati sau prieštaraudama, apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta faktus, jog ji netinkamai įformino medicinos dokumentus pacientams A. M. ir R. B. bei kitos įstaigos vardu išdavė pažymą K. L.. Nėra pagrindo prieštarauti apeliantei, kad atsakovė įsakyme dėl atleidimo nurodo DK 237 straipsnio 4, 7 punktus, o atleidimas grindžiamas DK 136 straipsnio 3 punktu, bet ieškovės veiksmų (18 punkte nurodytų byloje nustatytų faktų) negalima vertinti kaip pažeidimų DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir punktų prasme, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, nuosekli atsakovės pozicija dar iki bylos iškėlimo teisme (atsiliepimas LR Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijai) bei bylos nagrinėjimo metu leidžia spręsti, jog darbo sutartis su apeliante buvo nutraukta vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu už sistemingą darbo drausmės pažeidimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005). Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus procese nagrinėjant darbo bylas (CPK 414 str.) bei nustatęs objektyvią tiesą byloje aiškindamasis įsakyme nurodytų darbo drausmės pažeidimų kvalifikacijos ir apeliantės padarytų darbo drausmės pažeidimų atitikimą, skundžiamame sprendime patikslino apeliantės atleidimo iš darbo teisinį pagrindą (DK 136 str. 3 d. 1 p.), nei vienai iš šalių nepareiškus tokio reikalavimo byloje, nesudaro pagrindo vertinti kaip ieškinio ribų peržengimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, jog darbuotojo drausminei, skirtingai nei materialinei, atsakomybei kilti reikia nustatyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, atitinkančius darbo drausmės pažeidimo sampratą, tačiau nebūtina nustatyti darbdavio patirtos žalos ir jos atsiradimo priežastinio ryšio su darbuotojo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007). Žala gali pasireikšti ne tik tuo, kad darbdaviui padaroma reali turtinė žala, tačiau gali būti padaroma ir neturtinė žala, pasireiškianti pasitikėjimo darbuotoju praradimu bei darbdavio intereso užtikrinti, kad darbuotojai tinkamai laikytųsi darbo drausmės, pažeidimu. Dėl to kaip nepagrįsti vertintini apeliantės argumentai, jog darbdaviui nepadaryta jokia žala, nes apeliantės darbą apibūdinančios aplinkybės - sistemingi Taisyklių pažeidimai, sudarė pagrindą abejoti ieškovės sugebėjimu ir kruopštumu atliekant savo pareigas.Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui – darbo pareigų nevykdymui arba netinkamam vykdymui dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, subjektyvūs požymiai – darbuotojo kaltė.Iš bylos medžiagos, teisinio reglamentavimo ir šalių paaiškinimų yra akivaizdu, kad apeliantės darbo specifika, susideda iš to, kad ji pagal įgytą šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atlieka ne tik pirminę ir tęstinę asmens, šeimos ir bendruomenės nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar ligos sveikatos priežiūrą, kai pacientai priimami gydytojo kabinete ar jų namuose (Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 "Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" 4 p.), bet tuo pačiu pildo ir pacientų medicinos dokumentaciją (LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 5 p.). Savo darbe apeliantė privalėjo vadovautis pareigybės veiklą reglamentuojančiais ir kitais teisės aktais. Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojo pareigybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 "Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" (toliau – Medicinos norma). Šeimos gydytojas turi teisę išrašyti laikinojo nedarbingumo pažymėjimus bei kitus medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Medicinos normos 10.4 p.), privalo teikti reikiamus duomenis valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Medicinos normos 11.7 p.). Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 (nauja redakcija nuo 2010-07-28 su vėlesniais pakeitimais) (toliau (jau nurodytos) – Taisyklės) reglamentuoja įrašų darymą medicinos dokumentuose (Taisyklių 10 str.), elektroninių pažymėjimų pildymą bei duomenų įvedimą į EPTS sistemą (Taisyklių 89 p.), EPTS suformuoto elektroninio pažymėjimo gydytojui pasirašius elektroniniu parašu automatišką nusiuntimą į Fondo valdybos teritorinį skyrių (Taisyklių 96 p.), medicininių pažymų (forma Nr. 094/a) išdavimo atvejus (Taisyklių 102 p.). Medicininės dokumentacijos netinkamas pildymas, nepildymas, išdavimas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos dėl darbuotojo kaltės yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234 str., 236 str.).Apeliantė savo skunde iš esmės neneigia bylos medžiaga pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2015-08-21 neišdavė nedarbingumo pažymėjimų A. M. ir R. B., o ant K. L. išduotos pažymos uždėjo (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro antspaudą, tačiau tokio savo elgesio nelaiko neteisėtu dėl nenormalaus darbo krūvio bei suteiktos kokybiškesnės, nei privalėjo, paslaugos K. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo remiantis byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma padarytų išvadų, jog pagal vienam gydytojo etatui tenkantį pacientų skaičių, ieškovės darbo krūvis buvo mažesnis, nei kitų gydytojų; 2015-08-21 ieškovės darbo apimtys buvo iš esmės vienodos kaip ir kitų gydytojų (kitų šeimos gydytojų priimtų pacientų vidurkis – 38,4, ieškovės – 41); be to, gydytoja turėjo galimybę ir pati reguliuoti savo darbo krūvį, pateikdama registracijai talonus ir papildomus talonus, veikiant elektroninei pacientų registracijos sistemai pacientus galėjo registruoti ir pati gydytoja. Medicinos dokumentų, patvirtinančių, jog pacientas neserga psichinėmis ligomis, neturi priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, išdavimas pagal Medicinos normą nepriskiriamas šeimos gydytojo kompetencijai, tai priskiriama gydytojo psichiatro kompetencijai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-07-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 "Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė"). Ir nors apeliantė yra VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro steigėja (byloje esantis Steigimo aktas), ginčo pažymos K. L. išdavimo metu buvo (ir yra) ir šio centro darbuotoja (Sodros duomenų bazė), 2015-08-21 pagal grafiką dirbdama pas atsakove šeimos gydytoja, K. L. išduodama jo prašomą pažymą su VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos centro antspaudu, nerūpestingai atliko savo pareigas (VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC vidaus darbo tvarkos taisyklių 99.9 p., DK 236 str.). Apeliantės pateikiamas pažeidimų dėl netinkamo medicinos dokumentacijos pildymo, išdavimo vertinimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde pateikiami argumentai šiuo aspektu leidžia spręsti, jog ji neteisingai vertina šiuos pažeidimus, nesuvokia savo kaltės ir nevertina savo elgesio kritiškai. Tuo apeliantė patvirtina savo nusistatymą dėl šios pareigos vykdymo, nusiteikimą ir toliau pažeidinėti šią tvarką, neatsižvelgimą į ankstesnes nuobaudas. Apeliantė neįvertina teisingos medicinos dokumentacijos pildymo svarbos, o juk elektroninis nedarbingumo pažymėjimas yra dokumentas, turintis elektroniniam dokumentui būtinus rekvizitus, suformuotas EPTS sistemoje ir pasirašytas gydytojo elektroniniu parašu, kuris pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo pašalpą, taip pat yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą (Taisyklių 2 p.). Pažeidimai padaryti sistemingai, vykdant tiesiogines šeimos gydytojos pareigas, administracijai nesitikint, kad ateityje ieškovė jas vykdys. Taigi ir darbdavys, esant pastoviam pareigų pažeidinėjimui nebegalėjo pasitikėti darbuotojos tinkamu pareigų atlikimu ateityje, taigi nepažeidė DK 238 straipsnio.Apeliantės nurodomus pacientų teigiamus vertinimus (padėkas) dėl jos suteiktų medicinos paslaugų bei darbdavio vertinimus dėl jos darbštumo, teisėjų kolegija pripažįsta jos asmenį charakterizuojančiomis, bet ne drausminę atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis. Atsakovės 2015-11-04 rašto Nr. S-1169 turinys bei pateiktų įsakymų formuluotės rodo, jog 2013-01-02 buvo skirtos papildomos išmokos įstaigos darbuotojams (t. y. tuo pačiu ir apeliantei), 2013-11-26, 2015-02-24, 2015-03-25 buvo skirti vienkartiniai priedai prie mėnesio atlyginimo už darbo intensyvumą, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantei buvo mokamos piniginės premijos. Pastabėtina, kad asmenį charakterizuojančiomis, bet ne darbo drausmės įvykį sudarančiomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju yra ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2015-03-09 raštu Nr. (9.46)R1-5778 informavo atsakovę dėl gydytojos N. P. pažeidimų išduodant elektroninį nedarbingumo pažymėjimą A. D. ir prašė užtikrinti, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai būtų išduodami vadovaujantis Taisyklėmis bei 201-02-26 sutartimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2015-06-18 patikrinimo akte Nr. L-20-31 konstatavo gydytojos N. P. padarytus Taisyklių pažeidimus išduodant elektroninį nedarbingumo pažymėjimą V. V., o parenkant drausminę nuobaudą vertinama aplinkybių visuma. Pastebėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jau po gydytojos N. P. atleidimo paaiškėjo, jog rugpjūčio mėnesį ji taip pat padarė pažeidimų pildydama nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2015-08-07 iki 2015-08-11 A. L. (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2015-10-09 raštas Nr. (9.46)R1-25289). Be to, pažymėtina ir tai, jog apeliantė neneigia atsakovės nurodomos aplinkybės, jog įstaigoje yra darbuotoja, kuri išrašo nedarbingumo pažymėjimus pagal gydytojų pateiktus duomenis ir ieškovė galėjo tuo pasinaudoti sutrikus jos kompiuterio darbui, kitų darbdavio kaltės aplinkybių taip pat nenurodo.Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovei 2015-08-25 paprašius pateikti pasiaiškinimą apie 2015-08-21 išduotus nedarbingumo pažymėjimus pacientams R. B. ir A. M., o 2015-09-01 - apie K. L. 2015-08-21 išduotą pažymą Nr. 1240 (forma Nr. 046/a), atsakovė dėl tokio reikalavimo turinio drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių iš esmės nepažeidė. Net ir atsakovei tiksliai nenurodžius kokio pažeidimo padarymu yra įtariama ieškovė (apeliantė), apeliantė neprašė patikslinti tokio reikalavimo, o 2015-08-26 bei 2015-09-02 pateikė pasiaiškinimus. Be to, net ir pripažinus reikalavimo pasiaiškinti turinio trūkumus, toks darbo drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimas laikytinas formaliu, nesudarančiu pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą.Apeliantė nenurodė net ir galimai D. J. bei S. S. padarytų darbo drausmės pažeidimų padarymo įtakos jos darbo drausmės pažeidimo padarymui, o kadangi ir galimi J. bei S. S. darbo drausmės pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu atmeta kaip nepagrįstus jų plačiau neanalizuodama.

Kiti apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl tai pat neanalizuojami.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Iš apeliantės atsakovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 300 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui, j. a. k. 184639460, 300 (tris šimtus) Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.