Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėja D.Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02032-2014-9

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nuteistojo įstatyminei atstovei N. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. J.:

pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d.; 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., atidėtas vieneriems metams, įpareigojant M. J. per šį laiką tęsti mokslą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas J. S., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad jis, pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2014-07-01, apie 17.45 val., veikdamas bendrininkų grupėje su J. S. ir kartu su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus – E. J. ir L. V., būdamas viešoje vietoje – prie Kalvarijų g. 294 D, Vilniuje, tyčia, įžūliais vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš anksto susitaręs, kad L. V. filmuos įvykį ir pastarajam pradėjus tai daryti, jis (M. J.), kartu su J. S. ir E. J., užsidėjęs plastikinę kaukę „Vendetta“ ant veido, J. S. pribėgus prie N. V. ir vieną kartą kumščiu sudavus jam į dešinį petį bei spyrus koja, taip pargriovus pastarąjį ant žemės, jis (M. J.) ir E. J. po tris kartus spyrė koja nukentėjusiajam N. V. į įvairias kūno vietas ir J. S. ne mažiau kaip 13 kartų rankomis ir vieną kartą koja spyrė jam į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdydamas N. V. sveikatą, kas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis dešinio peties sąnario srityje ir dešinėje šlaunyje, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Be to, jis, panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2014-07-01, apie 17.45 val., būdamas Kalvarijų g. 294 D, Vilniuje, dėl chuliganiškų paskatų panaudojęs fizinį smurtą prieš N. V. ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam N. V. priešintis, pagrobė iš nukentėjusiojo N. V. striukės kišenės iškritusį mobiliojo ryšio telefoną „LG 7“, tokiais savo veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

2015-04-08 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto įstatymo – vadovaujantis BK 92 str., paskirtos M. J. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis BK 82 str., 87 str. 2 d. 2 p., 87 str. 3 d. 5 p., paskirti M. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant mokytis arba dirbti ir be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą, nekeisti gyvenamosios vietos.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirdami bausmes nepilnamečiams, teismai vadovaujasi Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei taisyklėmis ir kartu atsižvelgia į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“. Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, teismai atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 91 straipsnio 3 dalį terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada. Be to, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, turi apsvarstyti ir šios priemonės tikslingumą, ar bus užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs ir tai, kad, skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę, itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta atnaujinta baudžiamoji byla Nr. 2A-7-6/2013,). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta atnaujinta baudžiamoji byla Nr. 2A-7-6/2013).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nusprendė, kad paskirtos M. J. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėjo paskirtos jam bausmės vykdymą vieneriems metams, įpareigodamas M. J. per šį laiką tęsti mokslą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tačiau, šiuo nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos nevertino, kad M. J., gimęs 1997-01-05, nusikalstamą veiką padarė 2014-07-01, tai yra būdamas 17 metų, todėl jam turėjo būti taikomi BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, tarp jų ir BK 92 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsniu, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles (kasacinės nutartys Nr. 2K-67/2005, Nr. 2K-479/2014 ir kt.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino šių svarbių aplinkybių ir netinkamai pritaikė įstatymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., kolegija

nusprendė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laiką tęsti mokslą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., šiuo nuosprendžiu paskirtos M. J. bausmės – laisvės atėmimo 6 mėnesiams – vykdymą atidėti vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., 87 str. 2 d. 2 p., 87 str. 3 d. 5 p., paskirti M. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį mokytis arba dirbti ir be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą, sutikimo, nekeisti gyvenamosios vietos.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nuosprendį palikti nepakeistą.